- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-07-21
- Bylos Nr.
- e2-3897-305/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-53-3-00570-2020-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laimutis Vaitkus
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“
- Atsakovas
- R. V.
- Kategorijos
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.3Reikalavimo perleidimas (cessio)
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.29.3Vartojimo kreditas
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.6.6.1Sprendimo už akių priėmimo sąlygos ir tvarka, draudimai priimti sprendimą už akių
- 3.2.6.6.2Sprendimo už akių turinys
Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų teisėjas Laimutis Vaitkus
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Julianus Inkaso“ ieškinį atsakovei R. V. dėl skolos, mokėjimo palūkanų, netesybų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2020 m. gegužės 26 d. teisme priimtas ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Julianus Inkaso“ ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš atsakovės R. V. 3 784,14 Eur negrąžinto kredito, 373,00 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos, 888,04 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo teismui dienos, 27 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 374,14 Eur delspinigių bei 172,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (122,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 50,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas).
2020 m. birželio 30 d. atsakovei buvo tinkamai (pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 3 dalies nuostatas – paliekant pranešimą asmens deklaruotos gyvenamosios vietos adresu) įteiktos ieškinio ir jo priedų bei teismo pranešimo kopijos (nuorašai), atsakovė įpareigota per 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo jai dienos privalomai pateikti teismui nustatytos formos ir turinio atsiliepimą į ieškinį, atsakovei išaiškintos atsiliepimo nepateikimo teisinės pasekmės. Teismo nustatytas procesinis terminas atsakovei atsiliepimui pateikti baigėsi, šio termino pratęsti atsakovė neprašė ir atsiliepimo be pateisinamų priežasčių teismui nepateikė.
Kadangi ieškovė prašo, kad tokiu atveju byloje būtų priimtas sprendimas už akių, ir teismas turi tokią teisę, ieškovės reikalavimai byloje išspręstini priimant byloje sprendimą atsakovei už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 1 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismas, pasitarimų kambaryje atlikęs formalų įrodymų tyrimą pagal ieškinį ir ieškovės pateiktus dokumentus – leistinus rašytinius įrodymus, pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, nustato, kad 2018 m. rugsėjo 17 d. tarp atsakovės ir pradinės kreditorės UAB „Noredecum“ buvo sudaryta Vartojimo kredito sutartis Nr. SP467831 (toliau – Sutartis), pagal kurią atsakovei buvo suteiktas 4 000,00 Eur kreditas (iš šios kredito sumos išskaičiavus 560,00 Eur sutarties sudarymo mokestį). Atsakovė pagal Sutartį įsipareigojo iki 2022 m. gruodžio 25 d. grąžinti pradinei kreditorei visą kredito sumą (4 000,00 Eur) bei sumokėti Sutartyje nustatytas 27 proc. metines palūkanas – iš viso 2 741,50 Eur, mokėdama Sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytais terminais mėnesines įmokas. Tačiau atsakovė savo prievolių pagal Sutartį tinkamai neįvykdė, todėl 2019 m. liepos 6 d. pradinė kreditorė vienašališkai Sutartį nutraukė, Sutarties nutraukimo dieną atsakovė buvo negrąžinusi pradinei kreditorei 3 784,14 Eur kredito bei nesumokėjusi 373,00 Eur palūkanų. 2017 m. birželio 1 d. Reikalavimų perleidimo sutarties pagrindu pradinė kreditorė 2019 m. liepos 9 d. perleido reikalavimo teises į atsakovės skolą UAB „Julianus Inkaso“. Atsakovė apie tai buvo informuota atskiru rašytiniu pranešimu ir pateikiant teismui pastarąjį ieškinį, tačiau atsakovė iš Sutarties kilusių savo prievolių tinkamai neįvykdė nei pradinei kreditorei, nei jos teisų perėmėjai.
Nurodytas aplinkybes ieškovė grindžia ieškiniu ir jo priedais: Sutarties bendrosiomis ir specialiosiomis sąlygomis; standartine informacija apie vartojimo kreditą; sąskaitos išrašu, patvirtinančiu kredito atsakovei suteikimą; informacija apie atsakovės atliktus mokėjimus; 2019 m. gegužės 24 d. atsakovei adresuotu pranešimu dėl įsiskolinimo; 2019 m. birželio 15 d. atsakovei adresuotu pranešimu dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo; 2017 m. birželio 1 d. Reikalavimų perleidimo sutartimi ir jos pakeitimais; 2019 m. liepos 9 d. perleistų skolų suderinimo akto išrašu, 2019 m. liepos 10 d. atsakovei adresuotu pranešimu dėl kreditoriaus pasikeitimo (dokumento Nr. CBP-3029).
Iš sutarties kylančios šalių prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nuostatas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalis), draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis). Teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 straipsnio 1 dalis), šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai (CK 6.200 straipsnio 1 dalis). Pagal CK 6.870 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą paskolos sutarties sampratą, taip pat CK 6.872 straipsnio 2 dalies, 6.873 straipsnio 1 dalies nuostatas, paskolos gavėjas privalo grąžinti gautą paskolą paskolos davėjui sutartyje nustatytu laiku ir tvarka, taip pat sumokėti sutartas palūkanas (CK 6.881 straipsnis, 6.886 straipsnis). CK 6.101 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad reikalavimo įgijėjui pereina ir prievolės įvykdymui užtikrinti nustatytos teisės bei kitos papildomos teisės.
Remiantis ieškovės ieškinyje pateiktais paaiškinimais, kuriuos patvirtina kartu su ieškiniu pateikti dokumentai ir kurių atsakovė neginčijo, konstatuotina, kad atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines prievoles pagal Sutartį, todėl pradinė kreditorė teisėtai, vadovaudamasi Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6 punktu, Sutartį vienašališkai nutraukė ir įgijo teisę reikalauti, kad atsakovė anksčiau termino grąžintų visą kredito sumą bei sumokėtų paskaičiuotas palūkanas (Sutarties bendrųjų sąlygų 5.4, 8.6 punktai). Kadangi byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė šias sumas pradinei kreditorei ar ieškovei būtų padengusi (CPK 178, 185 straipsniai), ieškovės, kaip pradinės kreditorės teisų perėmėjos, reikalavimai priteisti iš atsakovės 3 784,14 Eur negrąžinto kredito ir 373,00 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, paskaičiuotų už laikotarpį iki sutarties nutraukimo dienos, pripažįstami visiškai pagrįstais ir todėl tenkinami.
Taip pat ieškovė paskaičiavo bei prašo priteisti iš atsakovės 888,04 Eur palūkanas, paskaičiuotas už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo teismui dienos, taikant 27 proc. metinę palūkanų normą, bei 27 proc. metines palūkanas, skaičiuojamas nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos. Šiuos reikalavimus ieškovė grindžia Sutarties bendrųjų sąlygų 5.5 punktu, pagal kurį kreditavimo sutarties nutraukimas nesustabdo kreditavimo sutartyje numatytų mokėjimų skaičiavimo ir nepanaikina kliento prievolės mokėti kreditoriui pagal kreditavimo sutartį mokėtinas sumas; palūkanos, nurodytos specialiosiose sąlygose, skaičiuojamos iki visiško kredito grąžinimo.
Teismas pažymi, kad pagal naujausią kasacinio teismo pateikiamą atitinkamų teisės normų išaiškinimą kreditoriaus reikalavimas dėl mokėjimo (pelno) palūkanų priteisimo (kuris yra laikomas reikalavimu įvykdyti sutartinę prievolę natūra) negali būti reiškiamas po sutarties nutraukimo, kadangi tai neatitinka bendrųjų sutarties nutraukimo teisinių padarinių, įtvirtintų CK 6.221 straipsnyje, pagal kuriuos sutarties nutraukimas atleidžia abi sutarties šalis nuo tolimesnio sutartinių prievolių vykdymo, o šalis iki tol siejęs sutartinis teisinis santykis keičiamas sutartinės atsakomybės teisiniu santykiu; CK 6.221 straipsnio 3 dalis, aiškinama sistemiškai su to paties straipsnio 1 dalimi, nesudaro prielaidų sutarties sąlygomis, pagal prigimtį liekančiomis galioti po sutarties nutraukimo, pripažinti sutarties sąlygas, įtvirtinančias pagrindinių sutartinių prievolių pagal sutartį vykdymą, kitu atveju toks aiškinimas lemtų sutarties nutraukimo esmės neatitinkančią situaciją, kai, nepaisant sutarties nutraukimo, vienai iš sutarties šalių nutraukta sutartis iš esmės lieka galioti visa apimtimi (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
Vadovaujantis CPK 4 straipsniu, vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinis teismas nuosekliai pabrėžia teismų pareigą laikytis savo pačių ar aukštesnės instancijos teismų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose sukurtų precedentų, taip užtikrinant teismų praktikos nuoseklumą ir nuspėjamumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019). Kasacinis teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką kasacine tvarka priimtomis precedentinėmis nutartimis, nėra saistomas pirmosios ir (ar) apeliacinės instancijos teismų priimtų procesinių sprendimų kaip precedentų ir gali formuoti kitokius precedentus, tuo tarpu šie privalomi visiems teismams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. spalio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-286-313/2019, 36 punktas).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta aukščiau, ieškovės reikalavimas dėl 888,04 Eur mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų priteisimo už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo teismui dienos bei reikalavimas dėl 27 proc. metinių mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, skaičiuojamų nuo negrąžinto kredito sumos už laikotarpį nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo pripažįstami nepagrįstais ir todėl netenkinami.
CK 6.256 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs savo sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). CK 6.258 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog įstatymai ar sutartis gali nustatyti, kad už prievolės neįvykdymą ar netinkamą įvykdymą kaltoji šalis privalo sumokėti netesybas (baudą, delspinigius). Vadovaujantis šiomis nuostatomis bei Sutarties bendrųjų sąlygų 8.3 punktu bei atsižvelgiant į tai, jog atsakovė netinkamai vykdė savo sutartines prievoles pagal Sutartį, praleido nustatytus mokėjimų terminus, pripažintina, kad atsakovė turi pareigą mokėti 0,05 proc. delspinigius nuo laiku nesumokėtų sumų už kiekvieną uždelstą dieną, todėl pripažintina, kad ieškovė, kaip pradinės kreditorės teisių perėmėja, pagrįstai reikalauja priteisti iš atsakovės 374,14 Eur delspinigių, paskaičiuotų nuo 4 157,14 Eur sumos (3 784,14 Eur negrąžintas kreditas + 373,00 Eur mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos) už 180 dienų laikotarpį, taikant 0,05 proc. normą ((4 157,14 Eur × (0,05 proc. : 100 proc.)) ×180 d. = 374,14 Eur).
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, ieškinys tenkinamas iš dalies.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi, tais atvejais, kai ieškinys tenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Atsižvelgiant į tai, jog nagrinėjamoje byloje teismas tenkino 83,61 proc. ieškinio reikalavimų (5 419,32 Eur – 888,04 Eur = 4 531,28 Eur; (4 531,28 Eur : 5 419,32 Eur) × 100 proc. = 83,61 proc.), o ieškovė šioje byloje iš viso turėjo 172,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (sumokėjo 122,00 Eur žyminį mokestį ir 50,00 Eur už advokato suteiktas teisines paslaugas) (2019 m. rugsėjo 12 d. atstovauimo sutartis ir 2020 m. sausio 29 d. mokėjimo nurodymas Nr. 1415, 2020 m. gegužės 22 d. mokėjimo nurodymas Nr. 10651 ir 2020 m. gegužės 22 d. žyminio mokesčio lentelė), iš atsakovės ieškovei priteisiamos 143,81 Eur bylinėjimosi išlaidos (172,00 Eur × (83,61 proc. : 100 proc.) = 143,81 Eur).
Kadangi valstybės turėtos bylinėjimosi išlaidos (pašto išlaidos) nesiekia 5,00 Eur sumos, bylinėjimosi išlaidos valstybei nepriteisiamos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ redakcija, galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 285 straipsnio 1, 2 dalimis, 286 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės (jai už akių) – R. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini)) 3 784,14 Eur (trijų tūkstančių septynių šimtų aštuoniasdešimt keturių eurų 14 ct) negrąžintą kreditą, 373,00 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt trijų eurų 0 ct) mokėjimo (pelno) palūkanas, 374,14 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt keturių eurų 14 ct) delspinigius ir 143,81 Eur (vieno šimto keturiasdešimt trijų eurų 81 ct) bylinėjimosi išlaidas ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Julianus Inkaso“ (juridinio asmens kodas 300115639, buveinės adresas Vilnius, A. Goštauto g. 8, atsiskaitomosios sąsk. Nr. (duomenys neskelbtini), bankas „Swedbank“, akcinė bendrovė, banko kodas 73000).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmams motyvuotą pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovė turi teisę per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos skųsti jį apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmus.