- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-11-07
- Bylos Nr.
- e2S-1747-614/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-27621-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Surgailienė
- Pareiškėjas
- A. V.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Eglė Surgailienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apeliantės (pareiškėjos) A. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjos A. V. prašymas dėl sprendimo išdėstymo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėja A. V. kreipėsi į teismą prašydama išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalį, kuria ji įpareigota sumokėti V. M. piniginę kompensaciją. Nurodė, jog ji neturi finansinių galimybių sumokėti visos kompensacijos iš karto, kadangi išlaiko tris nepilnamečius vaikus ir vieną pilnametį vaiką, o kitokių pajamų, nei darbo užmokestis, negauna.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartimi atsisakė tenkinti pareiškėjos A. V. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalies dėl piniginės kompensacijos sumokėjimo įvykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami).
3. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjai susitarė, jog A. V. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sumokės V. M. 25 000 Eur dydžio kompensaciją. Dalį kompensacijos, t. y. 12 371 Eur, pareiškėja sumokėjo, todėl liko skolinga 12 629 Eur.
4. Teismas nustatė, kad pareiškėja išlaiko tris nepilnamečius vaikus U. M., T. M. ir A. M., bei vieną pilnametį vaiką T. M.. Kas mėnesį kiekvieno vaiko išlaikymui pareiškėja skiria 430 Eur dydžio sumą, o V. M. moka 100 Eur dydžio išlaikymo sumą nepilnamečiams vaikams. Pareiškėjos darbo užmokestis 2019 metais sudarė vidutiniškai 1005,10 Eur kas mėnesį. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas ir namas, esantys (duomenys neskelbiami), kuriame yra pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta, bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami) V. M. nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbiami).
5. Teismo vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl sunkios turtinės padėties nesudaro pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
6. Pareiškėja A. V. atskiruoju skundu prašo teismo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutartį ir klausimą išnagrinėti iš esmės, t. y. išdėstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo įvykdymą dalyje dėl 25 000 Eur piniginės kompensacijos sumokėjimo, mokant išieškotojui V. M. likusią 12 629 Eur piniginės kompensacijos dalį po 250 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis įmokomis iki visiško nurodytos piniginės sumos sumokėjimo. Atskirajame skunde nurodyta:
6.1. Nuo pat teismo sprendimo priėmimo pakito šalių nepilnamečių vaikų poreikiai ir dėl to ženkliai padidėjo jų išlaikymui kas mėnesį skirtinos išlaidos. Šiuo metu būtinosios nepilnamečių vaikų išlaikymui ir pilnamečio vaiko paramai skiriamos išlaidos sudaro vidutiniškai apie 430 Eur/mėn. kiekvienam vaikui. Vien tik vaikų išlaikymui pareiškėja iš savo uždirbtų pajamų 860 Eur/mėn. Šiuo metu pareiškėjos gaunamas uždarbis sudaro vidutiniškai 808 Eur/mėn. atskaičius mokesčius, o pagal teismo sprendimą išieškotojo teikiamas išlaikymas - tik po 100 Eur - buvo ir iki šiol yra nepakankamas. Pažymėjo, kad turi finansinių įsipareigojimų, t. y. pagal su AB SEB banku 2019 m. sausio 5 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį (duomenys neskelbiami) pareiškėja iki 2023 m. gruodžio 31 d. turi mokėti kreditoriui kas mėnesį po 171,60 Eur. Pareiškėjos galimybės iš karto įvykdyti teismo sprendimą dalyje dėl likusios dalies piniginės kompensacijos (12 629 Eur) sumokėjimo yra ženkliai sumažėjusios, todėl pagal esamą finansinę padėtį šiuo metu galėtų mokėti po 250 Eur/mėn. iki visiško skolos išmokėjimo.
6.2. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad nors areštuoto turto vertė iš dalies ir padengia likusios mokėtinos piniginės kompensacijos sumą ir vykdymo išlaidų sumą, tačiau šiuo metu esant pareiškėjos piniginių lėšų, esančių jos banko atsiskaitomosiose sąskaitose, areštui yra pažeidžiamas ne tik šalių interesų pusiausvyros principas, bet ir šalių nepilnamečių vaikų interesai bei prioritetinis vaikų interesų principas (CK 3.3 str. 1 d.), todėl siekiant šalių interesų pusiausvyros užtikrinimo ir užkertant kelią vykdymo procese kilti ginčams, teismo sprendimas dalyje dėl piniginės kompensacijos sumokėjimo išdėstytinas ir šiuo pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai), todėl apeliacinis procesas vyksta pagal atskirajame skunde nustatytas ribas.
8. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. nutarties, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjos A. V. prašymą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo dalies dėl piniginės kompensacijos sumokėjimo įvykdymo išdėstymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbiami).
9. Bylos duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimu nutraukė pareiškėjų santuoką bei patvirtino sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kuria pareiškėjai susitarė, jog A. V. iki 2018 m. gruodžio 31 d. sumokės V. M. 25 000 Eur dydžio kompensaciją. Dalį kompensacijos, t. y. 12 371 Eur, pareiškėja sumokėjo, todėl liko skolinga 12 629 Eur. Vilniaus miesto apylinkės 2016 m. rugpjūčio 18 d. sprendimo pagrindu išieškotojui V. M. 2019 m. kovo 20 d. buvo išduotas vykdomasis raštas Nr. (duomenys neskelbiami), kurį išieškotojas pateikė antstoliui V. M. vykdyti priverstine tvarka. Pareiškėja ir išieškotojas turi tris nepilnamečius vaikus: U. M., (duomenys neskelbiami), T. M., (duomenys neskelbiami), ir A. M., (duomenys neskelbiami). Jų išlaikymui V. M. kas mėnesį moka po 100 Eur. Pareiškėjos ir išieškotojo pilnametis sūnus T. M., (duomenys neskelbiami), mokosi vidurinėje mokykloje dieniniame skyriuje. Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėjai nuosavybės teise priklauso ½ buto, esančio (duomenys neskelbiami) (e. b. l. 9-10, 61-62), žemės sklypas ir namas, esantys S. S. (duomenys neskelbiami) (e. b. l. 11-14, 63-66), kuriame yra pareiškėjos deklaruota gyvenamoji vieta (e. b. l. 115), bei žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbiami) (e. b. l. 11-112). Pagal su AB SEB banku 2019 m. sausio 5 d. sudarytą vartojimo kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbiami) pareiškėja yra įsipareigojusi bankui iki 2023 m. gruodžio 31 d. kas mėnesį mokėti po 171,60 Eur įmokas (e. b. l. 134-137).
10. CPK 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi būti įvykdytas per trumpiausią laiką ir kuo ekonomiškiau. Teismo sprendimų vykdymas yra baigiamoji civilinio proceso stadija, kurios metu realizuojamas teismo priimtas sprendimas. Pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti, išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Sprendžiant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą yra aktualūs lygiateisiškumo ir teisėtų lūkesčių principai. Jų taikymas reikalauja atsižvelgti ne tik į skolininko (atsakovo), bet ir į išieškotojo (ieškovo) interesus. Nagrinėjant teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo klausimą taip pat atsižvelgtina į tai, ar išdėsčius teismo sprendimo vykdymą skolininko (atsakovo) nurodytu būdu, bus užtikrintas tinkamas teismo sprendimo įvykdymas, ar nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas ir ar nebus pažeisti išieškotojo (ieškovo) lūkesčiai.
11. Sprendimo vykdymo išdėstymas ir atidėjimas – sprendimo privalomumo ir vykdytinumo savybių, kurias įgyja įsiteisėjęs sprendimas, nukėlimas tam tikram laikui, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl itin sunkios įpareigoto asmens turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Asmens turtinę būklę apibūdina jo reguliarių (dabartiniu metu žinomų) pajamų bei išlaidų balansas. Kadangi sprendimo (nutarties) vykdymo atidėjimas ar išdėstymas reiškia nukrypimą nuo bendrosios galutinių teismo procesinių sprendimų, kuriais užbaigiama byla, vykdymo tvarkos, kasacinis teismas yra ne kartą pasisakęs, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais, atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį arba kai susidaro labai nepalankios aplinkybės jį įvykdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-61/2011). Taigi sprendimo įvykdymo išdėstymas yra išimtinė procesinė galimybė, suteiktina tik tais atvejais, kai sprendimo įvykdyti iš karto negalima dėl sunkios atsakovo turtinės padėties ar kitų ypač svarbių aplinkybių. Savo sunkią turtinę padėtį ar kitas ypač svarbias aplinkybes turi įrodyti sprendimo vykdymo išdėstymo prašantis asmuo. Tačiau teismui, prieš priimant sprendimą dėl vykdymo išdėstymo, svarbu įsitikinti, ar pakeitus teismo sprendimo įvykdymo tvarką nebus iš esmės paneigtas pats teismo sprendimas, ar nebus pažeisti šalies, kurios naudai jis priimtas, teisėti lūkesčiai, ar skolos grąžinimo išdėstymas dalimis nesukels pernelyg didelių neigiamų pasekmių išieškotojui ir kt.
12. Apeliantė nurodo, kad dėl sunkios turtinės padėties negali iš karto sumokėti likusios dalies V. M. priteistos kompensacijos, todėl prašo jos mokėjimą išdėstyti dalimis.
13. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje pateiktus įrodymus dėl pareiškėjos finansinės padėties padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl sunkios finansinės padėties nesudaro pagrindo taikyti teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo institutą. Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos darbo užmokestis 2019 metais sudarė vidutiniškai apie 1 000 Eur/mėn. Pareiškėja nurodė, kad 860 Eur iš savo darbo užmokesčio ji skiria vaikų išlaikymui, o pagal su AB SEB banku sudarytą vartojimo kredito sutartį kas mėnesį bankui moka po 171,60 Eur. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėja nepateikė jokių įrodymų apie mokamų mokesčių ir pragyvenimui reikalingų išlaidų dydį, nors tokias išlaidas neabejotinai patiria. Be to, pareiškėja nurodė, kad darbo užmokestis yra vienintelės jos gaunamos pajamos. Įvertinęs šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pareiškėja, kad šiai dienai jos gaunamų pajamų nepakanka iš karto įvykdyti teismo sprendimą dalyje dėl likusios dalies piniginės kompensacijos (12 629 Eur) sumokėjimo, tačiau atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal į bylą pateiktus duomenis, patenkinus pareiškėjos prašymą dėl sprendimo išdėstymo, pareiškėjos gaunamų pajamų nepakaktų net ir kas mėnesį mokėti išieškotojui po 250 Eur, o įrodymų, kad jos pajamos ateityje bus didesnės, apeliantė teismui nepateikė. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad asmens turtinę padėtį apibūdina ne tik jo gaunamos kasmėnesinės darbinės pajamos, bet ir jo turimas turtas apskritai (nekilnojamas, kilnojamas turtas, santaupos ir kt.). Valstybės įmonės „Registrų centras“ duomenimis nustatyta, kad pareiškėja turi nekilnojamojo turto, kurį pardavusi, kaip teisingai vertino pirmosios instancijos teismas, tikėtina, galėtų didžiąją dalimi atsiskaityti su išieškotojų iš karto. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šiuo atveju apeliantė neįrodė būtinumo išdėstyti teismo sprendimo vykdymą dalyje dėl likusios dalies piniginės kompensacijos (12 629 Eur) sumokėjimo.
14. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apeliantės prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo yra pateiktas nepateisinamai ilgam laikotarpiui (ketveriems metams), per kurį neaišku, kaip keisis apeliantės turtinė padėtis, o tai sąlygotų ne tik teismo sprendimo privalomumo, lygiateisiškumo principų pažeidimą, bet ir išieškotojo teisėtų lūkesčių pažeidimą. Lietuvos Aukščiausioje Teismo praktikoje pripažįstama, kad sprendimo vykdymo atidėjimas neturi suteikti nepagrįstą pranašumą skolininkui, o išieškotojas neturi patirti nepagrįstų nuostolių. Teismas turi siekti išlaikyti išieškotojo ir skolininko teisėtų interesų pusiausvyrą, vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-626-378 2015).
15. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus bei pareiškėjos atskirojo skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, susijusias su teismo sprendimo įvykdymo išdėstymu, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, dėl ko priėmė teisiškai pagrįstą nutartį, kurios keisti ar naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. rugsėjo 3 d. d. nutartį palikti nepakeistą.