Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko (kolegijos pirmininkas), Viktoro Preikšo ir Rimo Švirino,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. R. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo ir pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 45 paroms arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 2 punktu, 64¹ straipsniu, paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu ir subendrintą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, nustatyta galutinė 1 metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 ir 9 dalimis, paskirtoji bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir M. R. nustatyta subendrinta bausmė – 1 metai laisvės atėmimo ir 6 MGL dydžio bauda.

Į M. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitytas suėmimo laikas nuo 2016 m. birželio 14 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Kardomąją priemonę nuspręsta palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Taip pat šiuo nuosprendžiu iš M. R. civiliniams ieškovams UAB „(duomenys neskelbtini)“ priteista 179,95 eurų ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ – 690,60 eurų turtinės žalos atlyginimo.

Antrinės teisinės pagalbos išlaidų iš M. R. nuspręsta nepriteisti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

M. R. nuteistas už tai, kad:jis tyčia slapta pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2015 m. spalio 15 d. apie 19.50 val., veikdamas kartu su asmeniu, kurio byla išskirta, iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančios parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė paltą „Minca“, kurio vertė 179,95 eurų, ir, paslėpdamas jį su savimi turėtame krepšyje, išėjo iš parduotuvės už jį nesumokėjęs, taip UAB „(duomenys neskelbtini)“ padarydamas 179,95 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje;Be to, jis tyčia atvirai pagrobė svetimą turtą: 2015 m. spalio 24 d. apie 22 val., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ lombardo patalpose (duomenys neskelbtini), paprašęs lombardo darbuotojo A. P. parodyti auksinę grandinėlę, A. P. ją rodant, M. R. ją paėmė į rankas ir pasišalino iš lombardo patalpų, tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „(duomenys neskelbtini)” priklausantį, turtą, padarydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 690,60 eurų turtinę žalą, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.Apeliaciniame skunde nuteistasis M. R. prašė pakeisti Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį dėl neteisingai paskirtos bausmės.Skunde apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Tokį savo manymą nuteistasis grindžia tuo, kad skundžiamame nuosprendyje buvo atsižvelgiama į ankstesnius jo teistumus, tačiau teistumai iki 2014 m. balandžio 30 d. yra išnykę. Be to, nuteistojo nuomone, teismas nepagrįstai jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog jis BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką padarė bendrininkų grupėje kartu su asmeniu, kurio byla išskirta, kadangi jie neturėjo išankstinio sumanymo ir susitarimo daryti vagystę. Paltą pavogė jis vienas, o jo draugė (asmuo, kurio byla išskirta) apie tai nieko nežinojo. Nuteistasis pažymi, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką jis padarė, neturėdamas išankstinio sumanymo, iš vagystės neturėjo jokios naudos, kadangi pavogtą auksinę grandinėlę pametė. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu prokurorė prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais. Nuteistojo apeliacinis skundas atmestinas, tačiau pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.Teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga ir apeliacinio skundo argumentais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas M. R. bausmę už šioje byloje jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, skundžiamame nuosprendyje esminių baudžiamojo proceso reikalavimų nepažeidė, o visapusiškai ir išsamiai įvertinęs nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančią medžiagą, atsižvelgdamas į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, bausmės tikslus, priėmė teisėtą ir pagrįstą nuosprendį, kurį keisti skundo motyvais nėra teisinio pagrindo. Kadangi nuteistasis M. R. neginčija pirmosios instancijos teismo išvadų dėl jo kaltės, padarius BK 178 straipsnio 2 ir 4 dalyse numatytas veikas, o nesutinka tik su jam paskirtos bausmės dydžiu – prašo šioje dalyje pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija skundą nagrinėja tik jo ribose ir pasisako tik dėl skundo motyvų.Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgė į visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek į nuteistojo asmenybę, tiek ir į jo padarytų nusikalstamų veikų bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, veikos motyvus ir tikslus. Apeliantas prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo ir tai apylinkės teismas pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Tačiau apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, pritardama skundžiamame nuosprendyje nurodytoms išvadoms, pažymi, jog nuteistasis niekur nedirba, pakartotinai daro nusikalstamas veikas, nukreiptas į svetimą turtą. Veikas, už kurias M. R. nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, jis padarė būdamas šešis kartus teistas, be kita ko ir už nusikalstamų veikų nuosavybei darymą. Nors, kaip teisingai nurodoma apelianto skunde, du pirmieji jo teistumai (pagal 2000 m. vasario 14 d. ir 2002 m. kovo 14 d. nuosprendžius) yra išnykę, tačiau vertindamas nuteistojo asmenybę ir dėl to atsižvelgdamas į apelianto kriminalinės praeities visumą, pirmosios instancijos teismas įstatymo reikalavimų nepažeidė. M. R. naujas nusikalstamas veikas nuosavybei padarė neišnykus teistumams pagal keturis ankstesnius nuosprendžius, kas rodo, jog apelianto delinkventinės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamų poelgių ir nauji nusikaltimai buvo tik loginė jo gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio pasekmė. Iš šių aptartų duomenų matyti, jog M. R. išvadų iš ankstesnių teistumų nedaro, jam skiriamos švelnesnės negu terminuotas laisvės atėmimas bausmės (areštas, bauda) iki šiol nesulaikė jo nuo nusikalstamo elgesio, be to, baudos jis iki šiol nėra sumokėjęs, todėl manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnę bausmę, nėra pagrindo. Tuo pačiu pažymėtina, jog nuteistasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą ir vieną baudžiamąjį nusižengimą. Pirmosios instancijos teismas, nepažeisdamas BK 61 straipsnyje nustatytų taisyklių ir atsižvelgdamas į nustatytas apelianto atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, M. R. už baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, padarymą paskyrė arešto, o už nusikaltimo, numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskyrė terminuoto laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis nustatytas mažesnis nei įstatymo sankcijose numatytų bausmių vidurkis. Taip pat, iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, jog galutinė už šias veikas paskirta subendrina bausmė nuteistajam, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, buvo sumažinta vienu trečdaliu. Atsižvelgdama į nuteistojo asmenybę bei apylinkės teismo nuosprendžio motyvus, spręsdama, jog nėra nustatyti BK 54 straipsnio 3 dalies ar 62 straipsnio pagrindai, apeliacinės instancijos teismo kolegija nemato įstatyminio pagrindo dar labiau mažinti M. R. paskirtos bausmės dydį.Apeliantas nesutinka su skundžiamame nuosprendyje nurodyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, jog BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką jis padarė, veikdamas bendrininkų grupėje su asmeniu, kurio byla išskirta, kadangi išankstinio sumanymo pavogti jie neturėjo, o nusikalstamus veiksmus atliko tik jis pats. Tačiau aukštesnės instancijos teismas tokius M. R. argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apelianto ir asmens, kurio byla išskirta, veiksmai buvo nukreipti į bendrą tikslą. Jie kartu nuėjo į parduotuvę, kur renkantis paltą, jiems kilo sumanymas už išsirinktą prekę nesumokėti. Bendrininkavimas yra tyčinis kelių tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, nėra būtina, kad kiekvienas bendravykdytojas atliktų visus nusikaltimo objektyviąją pusę sudarančius veiksmus, yra svarbu tai, kad asmenys būtų susitarę veikti bendrai ir siekti realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus, tačiau susitarti galima tiek iš anksto, tiek ir bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki pabaigiant nusikaltimą, taip pat ne tik žodžiais, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Toks susitarimas gali įvykti bet kurioje stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas. Bendrininkų valios sujungimas ir prisijungimo prie jau daromo nusikaltimo, nesant išankstinio susitarimo yra įmanomas iki nusikaltimui pasibaigiant, t. y. iki realizuojant visus objektyvųjį požymį – veiką – sudarančius veiksmus. Tai, kad M. R. ir asmuo, kurio byla išskirta, veikė bendrai, be kita ko patvirtina ir jų pačių parodymai. Tiek apeliantas, apklausiamas teisme savo kaltę visiškai pripažinęs, tiek asmuo, kurio byla išskirta, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai papasakojo, jog prekę iš parduotuvės pavogė kartu, o paskui, kai paltas nebetiko, nuteistasis jį pardavė. Todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, sutikdama su skundžiamo nuosprendžio motyvais, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką jis padarė, veikdamas bendrininkų grupėje. M. R. prašo jam pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę sušvelninti, motyvuodamas tuo, kad išankstinio sumanymo padaryti vagystę jis neturėjo, o be to, pagrobtą grandinėlę bėgdamas pametė. Šiame kontekste pažymėtina, kad skiriant bausmę už nusikaltimo – atvirosios vagystės – padarymą reikšmės neturi tai, kad pagrobęs svetimą turtą kaltininkas neturėjo iš nusikaltimo turtinės naudos, pagrobtą daiktą pametęs. Šiuo atveju vertintina tai, jog pagrobėjas pažeidė kito asmens vieną iš prigimtinių teisių – teisę į nuosavybę ir įgijo galimybę savo nuožiūra naudotis pagrobtu turtu, tokiu būdu padarydamas teisėtam daikto savininkui ar valdytojui turtinę žalą. Be to, subjektyviąją nusikalstamos veikos pusę šiuo atveju apibrėžia tai, kad M. R. svetimą turtą pagrobė, veikdamas tiesiogine tyčia, tai yra jis suvokė, kad turtas svetimas ir norėjo jį neatlygintinai užvaldyti. Nors apeliantas skunde prašo jam sušvelninti bausmę, nes jis neturėjo išankstinio sumanymo pagrobti civilinio ieškovo turto, tačiau apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ši aplinkybė negali būti vertinama kaip esmingai sudaranti pagrindą dar labiau švelninti M. R. už šią veiką paskirtą mažesnę nei sankcijoje numatytas vidurkis bausmę. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 26 d. nutartimi baudžiamoji byla R. T. atžvilgiu buvo išskirta į atskirą baudžiamąją bylą, jai neatvykstant į teisiamuosius posėdžius ir paskelbus jos paiešką. Tačiau skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, aprašant nuteistojo 2015 m. spalio 15 d. padaryto baudžiamojo nusižengimo, numatyto BK 178 straipsnio 4 dalyje, aplinkybes, o taip pat ir vertinant jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes (3 t., b. l. 51, 53), nurodyta, jog jis šią nusikalstamą veiką padarė su kaltinamąja R. T.. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad, kai nu­si­kals­ta­mą vei­ką pa­da­rė ke­li as­me­nys, jų vei­ka aprašomojoje nuosprendžio da­ly­je ap­ra­šo­ma ben­drai, nu­ro­dant, kaip kiekvie­nas iš jų da­ly­va­vo da­rant nu­si­kals­ta­mą vei­ką. Tačiau nuosp­ren­dy­je ne­ga­li bū­ti formuluočių, liu­di­jan­čių apie dar ne­nu­teis­tų, nuo bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės ne­at­leis­tų ir to­je by­lo­je ne­tei­sia­mų as­me­nų kal­tę pa­da­rius nu­si­kals­ta­mą vei­ką. Jei­gu nu­si­kals­ta­mą vei­ką kaltininkas pa­da­rė su to­kiais as­me­ni­mis, aprašomojoje nuosp­ren­džio da­ly­je, ap­ra­šant nusikalstamą vei­ką, jų pa­var­dės neminimos. Kai tokie asmenys teismui yra ži­no­mi, jie nurodomi kaip asmenys, kurių byla yra išskirta ir pan. Skundžiamame nuosprendyje, aprašant nuteistojo veiką ir vertinant jo atsakomybę sunkinančias aplinkybes, nurodžius, jog M. R. veikė kartu su kaltinamąja R. T., tačiau neatliekant pastarosios veiksmų vertinimo ir nesprendžiant jos kaltės klausimo, gali būti sudaromos prielaidos apie asmens, kuris nuosprendžiu nepripažįstamas kaltu, kaltę, tokiu būdu pažeidžiant BPK 44 straipsnyje įtvirtintą nekaltumo prezumpcijos principą. Todėl šioje dalyje nuosprendis keistinas, vietoje kaltinamosios R. T. nurodant, kad M. R. veikė su asmeniu, kurio byla išskirta. Nors apeliaciniame skunde bausmių bendrinimo klausimas nėra keliamas, tačiau apeliacinės instancijos teismas, pastebėjęs baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą, privalo ją ištaisyti. Skundžiamą nuosprendį priėmęs pirmosios instancijos teismas, subendrinęs šiuo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 ir 4 dalis paskirtas bausmes tarpusavyje apėmimo būdu, griežtesnei pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtai 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmei apimant pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirtą 45 parų arešto bausmę, galutinę subendrintą ir vienu trečdaliu sumažintą bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 6 MGL dydžio bauda. Tačiau iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog šiuo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausmė jau buvo subendrinta su įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį M. R. paskirta bausme, paskiriant jam 50 parų arešto su 8 MGL dydžio bauda. Dėl šios priežasties Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendis keistinas, M. R. pagal BK 178 straipsnio 2 ir 4 dalis paskirta apėmimo būdu subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, 2 dalimi, dalinio sudėjimo būdu subendrintina ne su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu, o su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme ir į nustatytos naujos bausmės laiką įskaitytina pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendį atlikta bausmė – 50 dienų bei suėmimo laikas nuo 2015 m lapkričio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. Be to, iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. baudžiamojo įsakymo turinio matyti, jog M. R. buvo laikinai sulaikytas nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. 18.44 val. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. 16.00 val. (vieną dieną), todėl šis laikas įskaitytinas į paskirtą subendrintą bausmę, mažinant baudos dydį, laikant, kad M. R. neatliktoji baudos dalis yra 6 MGL dydžio bauda. Taip pat iš teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų matyti, jog M. R. buvo nuteistas įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį 20 parų arešto bausme, kurį priimant dar buvo neįsiteisėjęs ankstesnis Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendis (įsiteisėjo 2016 m. kovo 22 d.), ir šiais nuosprendžiais paskirtos bausmės liko nesubendrintos. Todėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendis taip pat subendrintinas su Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme. Atsižvelgiant į tai, kad M. R. nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 2 dalyje, už kurią jis buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu, ženkliai skiriasi pagal pavojingumą su nusikalstama veika, numatyta BK 178 straipsnio 4 dalyje, už kurią jis buvo nuteistas Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžiu, todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 ir 4 dalis subendrinta ir vienu trečdaliu sumažinta 1 metų laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, subendrintina su Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirta 20 parų arešto bausme, ir ši ankstesniu nuosprendžiu paskirta bei M. R. atlikta bausmė įskaitytina į galutinės subendrintos bausmės laiką.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo M. R. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendį pakeisti:

Pašalinti iš nuosprendžio aprašomosios dalies aplinkybes, jog M. R. BK 178 straipsnio 4 dalyje numatytą veiką (2015 m. spalio 15 d. nedidelės vertės UAB „(duomenys neskelbtini)“ turto vagystė) padarė, veikdamas su kaltinamąja R. T., nurodant, jog M. R. šią veiką padarė, veikdamas su asmeniu, kurio byla išskirta.

Panaikinti nuosprendžio dalį dėl M. R. pagal BK 178 straipsnio 2 ir 4 dalis paskirtos galutinės apėmimo būdu subendrintos ir vienu trečdaliu sumažintos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės subendrinimo su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. spalio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bei neatlikta bausme, ir M. R. nustatytos galutinės subendrintos bausmės paskyrimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, 2 dalimi, Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 ir 4 dalis paskirtą galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirta bausme – 50 parų arešto ir 8 MGL dydžio bauda, dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę, ir nustatyti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 1 (vienam) mėnesiui ir 8 (aštuonių) MGL dydžio, tai yra 301,28 Eur (trijų šimtų vieno euro 28 ct) baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, šią subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo ir 8 (aštuonių) MGL dydžio baudą – subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirta 20 (dvidešimties) parų arešto bausme, apėmimo būdu, griežtesnei bausmei apimant švelnesnę, ir nustatyti subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 1 (vieną) mėnesį laisvės atėmimo ir 8 (aštuonių) MGL dydžio, tai yra 301,28 Eur (trijų šimtų vieno euro 28 ct) baudą.

Į šiuo nuosprendžiu paskirtos 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti M. R. pagal Kauno apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 23 d. ir 2016 m. vasario 9 d. nuosprendžius paskirtas ir atliktas arešto bausmes – 70 (septyniasdešimt) dienų.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į 1 (vienerių) metų 1 (vieno) mėnesio laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti M. R. suėmime išbūtą laiką nuo 2015 m. lapkričio 25 d. iki 2015 m. gruodžio 23 d. ir nuo 2016 m. birželio 14 d. iki Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio įsiteisėjimo, vieną suėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis BK 65 ir 66 straipsniais, į paskirtą baudą įskaityti M. R. laikinojo sulaikymo laiką nuo 2015 m. rugpjūčio 26 d. 18.44 val. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. 16 val. (vieną parą), vieną laikinojo sulaikymo parą prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir laikyti, kad neatliktoji M. R. baudos dalis yra 6 MGL dydžio, tai yra 225,96 Eur (dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų 96 ct) bauda.

Kitos Kauno apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžio dalies nekeisti.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.