Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Evaldo Gražio, Nerijaus Meilučio,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo M. R. (toliau – M. R.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos piliečio, 9 klasių išsilavinimo, nevedusio, nedirbančio, nesimokančio, gyv. (duomenys neskelbtini), teisto, skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarties, kuria 2016 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas palikta galioti, nustatant 3 (trijų) mėnesių suėmimo terminą, skaičiuojant jį nuo 2016 m. birželio 14 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. R. kaltinamas tuo, kad jis, 2015 m. spalio 15 d., apie 19.50 val., veikdamas kartu su R. T., iš UAB „B. L.“ priklausančios parduotuvės „M.“, esančios (duomenys neskelbtini), pagrobė paltą „Minca“, kurio vertė 179,95 eurai ir paslėpdamas jį su savimi turėtame krepšyje, išėjo iš parduotuvės už jį nesumokėjęs, taip UAB „B. L.“ padarydamas 179,95 eurų turtinę žalą, - tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 4 d..

Be to, M. R. kaltinamas tuo, kad jis 2015 m. spalio 24 d., apie 22 val., būdamas UAB „L.“ lombardo patalpose, adresu (duomenys neskelbtini), paprašęs lombardo darbuotojo A. P. parodyti auksinę grandinėlę, A. P. ją rodant, paėmė į rankas ir pasišalino iš lombardo patalpų - tokiu būdu atvirai pagrobė svetimą, UAB „L.“, turtą, padarydamas UAB „L.“ 690,60 eurų turtinę žalą, - tai yra kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 str. 2 d..

2015 m. lapkričio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos R. M. nutarimu kaltinamajam (tuo metu įtariamajam) M. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

2016 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi, 2015 m. lapkričio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos R. M. nutarimu kaltinamajam M. R. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, pakeista griežtesne – suėmimu, paskelbiant kaltinamojo paiešką.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 str. tvarka kaltinamasis M. R. buvo sulaikytas 2016 m. birželio 14 d., 8.30 val..

2016 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi kaltinamajam M. R. 2016 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, palikta galioti, nustatant 3 (trijų) mėnesių suėmimo terminą.

Skundu apygardos teismui kaltinamasis M. R. prašo panaikinti 2016 m. birželio 14 d. nutartį, jam paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, pakeičiant švelnesne kardomąja priemone.

Kaltinamojo teigimu, jis niekada nebėgo ir nesislėpė nuo jo atžvilgiu atliekamo ikiteisminio tyrimo ar bylos nagrinėjimo. Apie teismo posėdį (į kurį jis neatvyko) jam nebuvo žinoma, šaukimas jam nebuvo įteiktas ar jo pasirašytas, o byloje esantis šaukimas nėra jo paties pasirašytas. M. R. pabrėžia, kad į 2016 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teisme vykusį teismo posėdį jis buvo pristatytas su temperatūra iš savo gyvenamosios vietos. Tai, kad tuo metu jis sirgo teismas gali patikrinti kreipdamasis į Kauno tardymo izoliatoriaus medicininę pagalbą. Apie kito teisiamojo posėdžio datą ir laiką jam yra žinoma, pakeitus jo atžvilgiu skirtą suėmimą, į teisiamąjį posėdį jis atvyks.

Teismo posėdyje prokurorė prašė skundą atmesti, kadangi kaltinamasis neatvyko į teismo posėdžius.

Kaltinamojo M. R. skundas atmetamas.

Išnagrinėjus skundą, susipažinus su teismui pateikta bylos medžiaga, išklausius prokurorę, daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Teismas, palikdamas galioti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą M. R., nei BPK 119 str., 121 str., 122 str., 127 str., nei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos reikalavimų nepažeidė, todėl naikinti skundžiama nutartimi kaltinamajam paliktą galioti kardomąją priemonę - suėmimą, teisinio pagrindo nėra.

Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina taikymo sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (kaltinamasis) padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas pakankamumas (BPK 121 str. 2 d.). Baudžiamojoje byloje esantys duomenys, t. y. kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriais jis pripažino jam pateiktus kaltinimus iš esmės, UAB „Baltika Lietuva“ parduotuvės „M.“ pranešimas, kaltinamosios R. T. parodymai, liudytojų I. M., A. P. parodymai, daiktų pateikimo, apžiūros protokolai, policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai bei kita baudžiamosios bylos medžiaga, leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis M. R. galėjo padaryti jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Šiame kontekste vertinant kaltinamojo skundo argumentus akcentuotina, jog duomenų pakankamumo kriterijus yra vertinamasis, todėl skiriant kardomąją priemonę – suėmimą, ar pratęsiant jos terminą, nebūtina turėti tiek duomenų, kiek jų reikia priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Nagrinėdamas skundą, aukštesnysis teismas tik patikrina skundžiamos nutarties teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau kaltinamojo kaltės klausimo nesprendžia. Kardomosios priemonės – suėmimo taikymui užtenka nustatyti, kad yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, jog asmuo padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas (BPK 121 str. 2 d.), o tokių duomenų, apygardos teismo vertinimu, pateiktoje baudžiamosios bylos medžiagoje pakanka, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas.

Sprendžiant skundžiamos teisėjo nutarties pagrįstumo ir teisėtumo klausimą, pažymėtina, kad, sutinkamai su BPK 119 str. nuostatomis, kardomosios priemonės gali būti skiriamos ar jų terminas pratęsiamas, siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Suėmimas gali būti skiriamas tik tais atvejais, kai švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti išvardintų tikslų ir tik tiriant bei nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę. Be šių, BPK 122 str. 7 ir 8 dalyse nurodytų sąlygų, turi būti ir bent vienas iš BPK 122 str. 1 ar 5 dalyse numatytų pagrindų.

Nagrinėjamu atveju griežčiausia kardomoji priemonė - suėmimas įtariamajam M. R. buvo paskirta, o skundžiama 2016 m. birželio 14 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi palikta galioti BPK 122 str. 1 d. 1 p. pagrindu, t. y. pagrįstai manant, jog būdamas laisvėje įtariamasis gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, M. R. yra įtariamas baudžiamojo nusižengimo (BK 178 str. 4 d.) ir vienos nusikalstamos veikos, vadovaujantis BK 11 str. nuostatomis, priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 178 str. 2 d.), padarymu. Abi jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos yra susijusios su nusikaltimais nuosavybei, už kurių padarymą M. R. praeityje jau buvo teistas ne vieną kartą, o už jų įvykdymą šiuo metu jam gresia pakankamai griežta laisvės atėmimo iki 6 (šešerių) metų bausmė (BK 178 str. 2 d.). Šiuo aspektu analizuojant teismų praktiką, pastebėtina, kad būtent nusikaltimo sunkumas ir įstatymo sankcijoje numatyta griežta laisvės atėmimo bausmė priskiriama BPK 122 str. 2 d. vartojamai „kitų aplinkybių“ sąvokai, kas iš esmės leidžia manyti, jog vien šių aplinkybių konstatavimo pakanka griežčiausios kardomosios priemonės taikymui. Tačiau, apygardos teismo vertinimu, ši aplinkybė, nėra absoliuti sąlyga suėmimo skyrimui. Kaip numato BPK 121 str. 4 d., teisėjas, spręsdamas ar reikia skirti kardomąją priemonę, ir parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo (kaltinamojo) nusikalstamos veikos sunkumą, jo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės paskyrimo ar pratęsimo.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad praeityje kaltinamojo įvykdytos nusikalstamos veikos pasižymėjo analogišku veikimu, kas, aukštesniojo teismo vertinimu, neabejotinai didina tiek paties kaltinamojo, tiek ir jo įvykdytų nusikaltimų pavojingumą ir leidžia pagrįstai manyti, jog jo neteisėti veiksmai nebuvo atsitiktiniai bei spręsti, jog kaltinamasis yra linkęs nusikalsti bei nepaisyti elementarių visuomenėje priimtų elgesio normų. Šiame kontekste įvertintina ir tai, kad kaltinamasis niekur nedirba ir nesimoko, nei legalaus pragyvenimo šaltinio, nei šeimos neturi (yra nevedęs). Tokiu būdu abejoti skundžiamoje nutartyje konstatuotais pakankamai silpnais M. R. socialiniais ryšiais, galinčiais veikti kaip apsauginis faktorius nuo kaltinamojo galimų ketinimų bėgti (slėptis) nuo teismo, nagrinėjamu atveju pagrindo nėra. Vertinant BPK 122 str. 1 d. įtvirtinto suėmimo pagrindo taikymo pagrįstumą, akcentuotina ir tai, jog, sutinkamai su baudžiamosios bylos medžiaga, kaltinamasis yra buvęs Vokietijoje, kas suponuoja išvadą, kad M. R. gali turėti ryšių užsienyje bei jais pasinaudoti, siekdamas išvengti jo atžvilgiu atliekamo baudžiamojo persekiojimo bei pakankamai griežtos jam gresiančios laisvės atėmimo bausmės. Įvertinus šias aplinkybes kompleksiškai M. R. inkriminuojamų nusikaltimų kontekste, abejoti tuo, jog jis, būdamas laisvėje, gali bėgti (slėptis) nuo teismo, teisinio pagrindo nėra.

Šią išvadą neabejotinai sustiprina ir suėmimo pakyrimo kaltinamajam aplinkybės. Bylos duomenimis nustatyta, kad atliekant ikiteisminį tyrimą šioje baudžiamojoje byloje, 2015 m. lapkričio 13 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno miesto Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos skyriaus tyrėjos R. M. nutarimu kaltinamajam (tuo metu įtariamajam) M. R. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. 2016 m. balandžio 7 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi analizuojama baudžiamoji byla buvo perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje 2016 m. balandžio 27 d., 9.00 val., iki teisiamojo posėdžio pradžios nekeičiant ir M. R. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinio pasižadėjimo neišvykti. Teismo šaukimas į 2016 m. balandžio 27 d. 9.00 val. Kauno apylinkės teismo teisiamąjį posėdį, M. R. buvo įteiktas tinkamai, tačiau į teismo posėdį jis vis tik neatvyko, jo neatvykimo priežastys teismui nebuvo žinomos. Ir nors skundu apygardos teismui kaltinamasis teigia, kad komentuojamo šaukimo jis asmeniškai nepasirašė, apie teisiamąjį posėdį nieko nežinojo, tačiau tikėti šiais kaltinamojo argumentais, (atsižvelgiant į komentuojamo šaukimo turinį bei jame esantį parašą, įvertinus ir tai, kad paskyrus M. R. atvesdinimą, jo įvykdyti taip pat nepavyko, nes kaltinamasis nebuvo rastas savo gyvenamojoje vietoje), pagrindo nėra. Tokiu būdu, 2016 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi buvo paskelbta M. R. paieška, kurios pagrindu jis buvo sulaikytas tik 2016 m. birželio 14 d. 8.30 val.. Šiame kontekste pažymėtina, jog bylos duomenis M. R. buvo paieškomas jau nuo 2016-02-27 (raštas dėl atvesdinimo įvykdymo negalimumo, b. l. 125, t. 2). Iš šio rašto be kita ko matyti ir tai, kad telefonu su M. R. susisiekti nepavyko, jo motina M. R. nurodė nežinanti kur yra jos sūnus. Esant šioms aplinkybėms, sutikti su kaltinamojo skundo teiginiais, jog jis analizuojamu atveju nuo teismo nesislapstė, teisinio pagrindo nėra. Be to, pats kaltinamasis 2016-06-14 sprendžiant suėmimo pagrįstumo klausimą nurodė, jog apie vieną posėdį žinojo, tuo tarpu kur buvo 2016-05-25 dieną nežino. M. R. neabejotinai žinojo ir apie jo atžvilgiu pradėtą baudžiamąjį procesą, jam paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei jos pažeidimo pasekmes – pakeitimą griežtesne kardomąja priemone, tačiau ignoruodamas šias aplinkybes, kviečiamas į teisiamuosius posėdžius neatvykdavo, tokiu būdu apsunkindamas baudžiamosios bylos nagrinėjimą, kas šiuo metu sudaro pakankamą pagrindą manyti, kad būdamas laisvėje kaltinamasis vėlgi gali bėgti (slėptis) nuo teismo.

Priešingos išvados aukštesniajam teismui neleidžia daryti ir kaltinamojo skundo argumentai, kad kviečiamas į teisiamąjį posėdį atvykti jis negalėjo dėl savo prastos sveikatos būklės – temperatūros ir plaučių uždegimo, ką jis patvirtino ir 2016 m. birželio 14 d. teismo posėdžio metu, kur buvo sprendžiamas 2016 m. gegužės 25 d. Kauno apylinkės teismo nutartimi jam paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo paskyrimo pagrįstumo klausimas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nurodyta aplinkybė (net jei tokia iš tiesų ir buvo), neduoda pagrindo teigti, jog ir į ankstesnius teismo posėdžius kaltinamasis neatvykdavo ir nebuvo rastas namuose būtent dėl ligos.

Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad nors analizuojamu atveju ir akivaizdu bei neginčytina, jog M. R. taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas suvaržo jo teises, tačiau atsižvelgiant į aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, teigti, jog jo teisės suvaržytos pažeidžiant proporcingumo principą, teisinio pagrindo vis tik nėra. M. R. taikomas suėmimas, priešingai nei teigiama skunde, yra adekvati kardomoji priemonė jo galimai padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 str. 2 d. pavojingumui (dėl BK 178 str. 4 d. numatytos veikos suėmimas negali būti skiriamas, BPK 122 str. 8 d.) bei viešojo intereso ištirti visuomenei pavojingą nusikalstamą veiką ir nubausti kaltus asmenis užtikrinimui. Pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų taikant švelnesnes kardomąsias priemones galimybės nėra.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsniu, 122 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalimi, 130 straipsnio 1 dalimi ir 2 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo M. R., a. k. (duomenys neskelbtini) skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutartį.

Ši nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.