Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jolanta Čepukėnienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. V. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo, kuriuo S. V. pripažintas kaltu, padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., ir jam paskirta galutinė subendrinta administracinė nuobauda – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. V. nubaustas už tai, kad 2012 m. rugpjūčio 5 d., 22.43 val. Vilniaus rajone, Kyviškių k., vairuodamas automobilį „Mitsubishi Outlander“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apsisukdamas nepaliko saugaus tarpo iš šono ir kliudė stovintį automobilį BMW 525, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei pasišalino iš eismo įvykio vietos, apgadinti abu automobiliai, šiais savo veiksmais pažeidė KET 9, 100, 132, 231 p. reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Atkreipia dėmesį į tai, kad kontaktas su kitu automobiliu buvo trumpalaikis ir nežymus, todėl, automobilyje garsiai grojant muzikai, jis jo nepajuto. Apie tai, jog kliudė kitą automobilį, sužinojo tik policijos komisariate.

Be to, pažymi, kad apylinkės teismas, paskirdamas jam nuobaudą, turėjo pagrindą taikyti ATPK 30 ¹ str. nuostatas, kadangi jis pilnai prisipažino, padaręs pažeidimus, nuoširdžiai gailisi bei geranoriškai atlygino žalą sugadinto automobilio savininkui, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių teismas nenustatė. Apelianto manymu, šioje byloje yra nustatytos išskirtinės aplinkybės, todėl teismas galėjo neskirti jam administracinės nuobaudos ir atleisti nuo administracinės atsakomybės.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad, skirdamas jam nuobaudą, teismas neįvertino jo amžiaus, darbo pobūdžio, darbdavio charakteristikos, šeimyninės padėties. Teigia, jog jo darbas tiesiogiai susijęs su automobilio vairavimu. Netekus teisės vairuoti transporto priemones, neteks darbo, negalės mokėti priteistą sumą vaiko išlaikymui bei atvykti į susitikimus su juo. Be to, atkreipia dėmesį ir į tai, kad jis rūpinasi savo seneliais, kuriuos būtina nuvežti į gydymo įstaigas.

Motyvuojamoji dalis

S. V. apeliacinis skundas netenkintinas.

ATPK 284 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Nustatant reikšmingas bylai aplinkybes yra remiamasi įrodymais, kuriais administracinio teisės pažeidimo bylos teisenoje yra laikomi administracinio teisės pažeidimo protokolas, nuotraukos, garso ar vaizdo įrašai, liudytojų parodymai, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimai, eksperto išvada, specialisto paaiškinimai, daiktiniai įrodymai, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolas, taip pat kitokie dokumentai (ATPK 256 str. 2 d.).

ATPK 257 straipsnyje yra nustatyta, kad įrodymus organas (pareigūnas) įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N575-2625/2011, N575-2433/2011 ir kt.).

ATPK 127 straipsnio 2 dalyje yra numatyta atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). ATPK 130 straipsnio 1 dalyje be kita ko yra numatyta atsakomybė už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles.

Kelių eismo taisyklių 9 punkte nustatyta, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti, taisyklių 234 punkte įtvirtinta su eismo įvykiu susijusio eismo dalyvio pareiga nedelsiant pranešti apie eismo įvykį policijai, jeigu dėl eismo įvykio padaryta tik turtinė žala ir nukentėjusio asmens eismo įvykio vietoje nėra.

Pažeidėjas teismo posėdyje neneigė aplinkybės, kad vairuodamas automobilį ir darydamas manevrą, galėjo kliudyti kitą automobilį, kadangi vėliau pastebėjo nežymius įbrėžimus ant savo automobilio. Tai patvirtina ir byloje esančios nuotraukos, kuriose užfiksuoti apgadinti automobiliai BMW 525, valst. Nr. 953 ir Mitsubischi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (b.l. 10-11). Todėl byloje neginčytinai įrodyta, jog S. V. padarė ATPK 127 str. 2 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

Apeliantas neigia kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., ir teigia, kad jis iš įvykio vietos pasitraukė, nesuvokdamas, kad kontaktavo su kitu automobiliu ir galėjo padaryti žalos, bei neturėdamas tikslo pasišalinti iš įvykio vietos ir taip išvengti atsakomybės. Tokia S. V. iškelta versija, atmetama, kaip jo siekis išvengti administracinės atsakomybės ar sušvelninti savo teisinę padėtį.

S. V. kaltė padarius jam inkriminuotus administracinius teisės pažeidimus įrodyta policijos pareigūnės tarnybiniu pranešimu, eismo įvykio vietos schema, transporto priemonių techninės apžiūros aktu, foto lentelėmis, nukentėjusiojo J. B., paties S. V. rašytiniu paaiškinimu, kita bylos medžiaga.

Analizuojant S. V. rašytinį paaiškinimą, matyti, kad jis apie 2012-08-05 įvykį sužinojo tik iš policijos pareigūnų, kurie paaiškino, jog jam priklausantis automobilis Mitsubischi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Teigė, kad minėtą automobilį įvykio dieną matė, galėjo jį kliudyti, tačiau negirdėjo kontakto dėl garsiai grojusios muzikos ( b.l. 4).

Kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio tarnybinio pranešimo, 2012-08-07, buvo gauta medžiaga apie įvykį, jog 2012-08-05, apie 22. 43 val., Vilniaus rajone, Kyviškių k. stovintį automobilį BMW 525 , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kliudė automobilis Mitsubischi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir iš eismo įvykio pasišalino. S. V., paaiškino, jog įvykio dieną vairavo automobilį Mitsubischi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje apsisukinėjo, tačiau dėl garsiai grojusios muzikos automobilyje kontakto su kitu automobiliu nepajuto (b.l. 13-14).

Iš nukentėjusiojo J. B. paaiškinimo matyti, jog iš savojo BMW automobilio buvo išlipęs, stovėjo atokiau ir kalbėjosi su pažįstamais, todėl matė, kaip Mitsubischi Outlander, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kliudė jo automobilį ir pasišalino iš įvykio vietos ( b. l. 6).

S. V. apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad smūgio tarp automobilių nebuvo, kontakto, dėl kurio ant automobilių atsirado tik nežymūs dažų įbrėžimai, nepajuto dėl automobilyje garsiai grojančios muzikos, paneigta byloje esančiais įrodymais. J. B., net ir stovėdamas tam tikru atstumu nuo savo automobilio, matė pro jį važiuojantį automobilį Mitsubischi Outlander ir išgirdo brūkštelėjimo garsą, pagal jo nurodytus automobilio duomenis policijos pareigūnai atliko visapusišką patikrinimą, t.y. nustatė administracinėn atsakomybėn patraukto asmens automobilio buvimo vietą, savininką bei asmenį, vairavusį automobilį eismo įvykio metu. Kaip matyti iš fotolentelėse užfiksuotų automobilio BMW apgadinimų, jie yra pakankamai žymūs - brūkštelėjimas tęsiasi per kairės pusės priekines, galines dureles ir galinį kairės pusės sparną. Todėl neįtikėtina S. V. versija, kad jis nejuto kontakto tarp transporto priemonių ir nesuprato sukėlęs eismo įvykio dėl automobilyje grojančios muzikos.

Todėl, įvertinus automobilių apgadinimų pobūdį ir lokalizaciją, eismo įvykio aplinkybes, nekyla jokių abejonių, kad vairuotojas suprato, jog tarp abiejų transporto priemonių buvo kontaktas, t. y. jog jis apgadino kito asmens automobilį, ir sąmoningai pasitraukė iš eismo įvykio, su kuriuo jis buvo susijęs, vietos, pažeidžiant KET reikalavimus.

Pagal susiformavusią teismų praktika, taikant atsakomybę pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį, nėra būtina nustatyti, jog asmens tikslas buvo išvengti administracinės atsakomybės, būtina nustatyti, kaip jau buvo minėta, jog jis suvokė, sukėlęs eismo įvykį, tačiau, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, iš karto policijai apie eismo įvykį nepranešė. Šios aplinkybės nustatytos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad S. V. suvokė, jog pažeidė Kelių eismo taisykles ir sugadino svetimą turtą, todėl sąmoningai pasišalino iš eismo įvykio vietos, taip padarydamas ATPK 130 str. 1d. numatytą administracinį teisės pažeidimą.

ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymas užtraukia baudą vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administracinį areštą nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų. Skundžiamu nutarimu S. V. pagal ATPK 130 str. 1d. buvo paskirta minimali 3000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams.

Apeliaciniu skundu yra prašoma pritaikyti ATPK 30 ¹ str. nuostatas ir S. V. paskirti mažesnę baudą.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis ATPK ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų, skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str.).

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinių teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas ATPK 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N146-436/2009, N62-409/2009).

Byloje nėra nustatyta tokių aplinkybių, kurios būtų pagrindas paskirti S. V. mažesnę baudą nei minimali numatyta ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje.

S. V. padarė teisės pažeidimą, susijusį su KET nesilaikymu. Dėl eismo įvykio nukentėjusiojo automobiliui atsiradusi materialinė žala nėra didelė, yra atlyginta, pats pasitraukimas nesukėlė sunkių padarinių. S. V. prisipažįsta, padaręs pažeidimą ir dėl jo nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino padarytą žalą, ką apylinkės teismas pagrįstai pripažino jo atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis. Tačiau pažymėtina, kad nors jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, apeliantas galiojančių administracinių nuobaudų neturi, jis per beveik aštuonerių metų vairavimo stažą buvo ne vieną kartą baustas administracine tvarka už įvairius administracinius teisės pažeidimus, susijusius su KET nesilaikymu (b.l. 15-17). Tai rodo, kad S. V. yra linkęs pažeidinėti visuomenėje nustatytą tvarką, nesilaikyti Kelių eismo taisyklių.

Apylinkės teismas, skirdamas galutinę nuobaudą, atsižvelgė į S. V. atsakomybę lengvinančias aplinkybes, sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į pažeidėją charakterizuojančią medžiagą - šeimyninę, finansinę padėtį, darbines funkcijas, susijusias su transporto priemonės vairavimu. Teismas taip pat svarstė LR ATPK 30¹ str. taikymo klausimą, tačiau pagrįstai nenustatė pagrindų - išimtinių aplinkybių, dėl kurių būtų galima konstatuoti, jog sankcijoje numatyta administracinė nuobauda aiškiai prieštarautų proporcingumo principui, teisingumo ir protingumo kriterijams, o Lietuvos Respublikos ATPK 20 str. numatyti administracinės nuobaudos taikymo tikslai būtų pasiekti, paskiriant mažesnę arba švelnesnę nuobaudą, arba visai neskiriant nuobaudos. Konstatuotina, kad visos aplinkybės, reikšmingos teisingų administracinių nuobaudų parinkimui, apylinkės teismo buvo įvertintos, paskiriant S. V. už administracinį teisės pažeidimą ATPK 130 str. 1 d. sankcijoje nustatytą nuobaudą. Pažymėtina, kad, paskyrus išskirtinai pažeidėjo interesus atitinkančias administracines nuobaudas, nebūtų pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog S. V. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus yra įrodyta, nuobauda už ATPK 130 str. 1 d. pažeidimą paskirta, įvertinus visas administracinei nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes, todėl keisti ar naikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Palikti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutarimą nepakeistą ir S. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.