Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-02-18 · Civilinė byla Nr. e2YT-2087-476/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-02-18
Bylos Nr.
e2YT-2087-476/2020
Teisminio proceso Nr.
2-36-3-00035-2020-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Irena Narbutienė
Pareiškėjas
G. V.
Suinteresuotas asmuo
V. V.
Advokatai
Raimonda Klimienė
Kategorijos
Civilinė bylą Nr. e2YT-2087-476/2020
Teisninio proceso Nr. 2-36-3-00035-2020-6(S)
Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.2.6.1.; 3.4.5.2.
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. vasario 18 d.Raseiniai
Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų teisėja Irena Narbutienė,sekretoriaujant Linai Indilienei,dalyvaujant pareiškėjo atstovei advokatei Raimondai Klimienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo G. V. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimo pagal įstatymą gavimo tikslu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. V. mirties (duomenys neskelbtini) palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jos sutuoktinis K. V..

Pareiškėjo atstovė advokatė Raimonda Klimienė teismo posėdžio metu pareiškimą palaikė, prašė jį tenkinti. Nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė G. V. tėvas K. V.. A. V. buvo jo mama, ji mirė (duomenys neskelbtini). Tėvai, gyvendami santuokoje, 1974 m. gegužės 13 d. įsigijo ½ dalį gyvenamojo namo su pastatais, taip pat 450/877 dalis žemės sklypo, kurio bendras plotas 0,0877 ha. Minėtas turtas viešajame registre įregistruotas tik K. V. vardu. Tai galėjo suklaidinti K. V. ir todėl po žmonos A. V. mirties jis į notarų biurą dėl paveldėjimo procedūrų nesikreipė. K. V. po žmonos mirties toliau liko gyventi minėtuose pastatuose, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Tokiu būdu faktiškai pradėdamas valdyti likusį turtą, palikimą priėmė.

Liudytoja G. E. parodė, kad K. V. gyveno kaimynystėje (duomenys neskelbtini). Maždaug prieš 10 metų mirė jo žmona A. V. Po jos mirties K. pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, naudojosi visais name buvusiais daiktais, mokėjo mokesčius. Faktiškai pradėdamas valdyti turtą K. V. palikimą priėmė.

Liudytojas A. V. E. parodė, kad K. V. buvo jų kaimynas. Jo žmona A. V. mirė maždaug prieš 10 metų. Po žmonos mirties K. pasiliko gyventi tuose pačiuose pastatuose, jis mokėjo mokesčius, likusiu turtu rūpinosi kaip savu. Kai neliko sveikatos, jam padėjo sūnus G.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų bei byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. V. (duomenys neskelbtini) mirė K. V.. G. V. tėvai yra A. ir K. V.. 2019 m. rugsėjo 24 d. pareiškimu G. V. krepėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo. 450/877 žemės sklypo dalis ir ½ dalis gyvenamo namo dalis, esančių esančio Donelaičio g. 1, Raseiniai, viešajame registre įregistruoti K. V. vardu. 2020 m. sausio 7 d. notarės Kristinos Šilkienės pažyma patvirtina, kad dėl A. V., mirusios (duomenys neskelbtini), turto paveldėjimo niekas nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta.

Pareiškėjas pareiškimu prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. V. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmėjos sutuoktinis K. V. Nurodė, jog juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo procedūrų įgyvendinimui.

Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Palikimo priėmimo faktas, kaip juridinę reikšmę turintis faktas, nustatomas, kai įpėdinis nėra ir nebuvo padavęs palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimo apie palikimo priėmimą, nėra kreipęsis į palikimo atsiradimo vietos teismą dėl turto apyrašo sudarymo, tačiau faktiškai pradėjo palikimą valdyti. Kadangi palikimo negalima priimti dalimis, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį arba bet kokį daiktą, laikomas priėmusiu palikimą, nepaisant to, koks, ir kur tas palikimas yra.

Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, 5.51 straipsnį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. Nors asmens valia, pradėjus faktiškai valdyti paveldėtą turtą, nėra išreiškiama oficialia forma paduodant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ar pan., tačiau toks palikimo priėmimo būdas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu įstatyme nustatytu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. K. v. R. K., bylos Nr. 3K-3-78-248/2016; 2011 m. spalio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. W. v. R. E. S., kt., bylos Nr. 3K-3-381/2011; kt.). Minėto straipsnio 3 dalis nurodo, kad minėti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas. Šis teisių ir pareigų perėmimas turi būti atliekamas tam tikrais aktyviais veiksmais, nurodytais CK 5.50 straipsnio 2 dalyje.

Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus).

Iš pareiškėjo nurodytų aplinkybių ir liudytojų G. E. ir A. V. E. parodymų matyti, kad K. V. po sutuoktinės A. V. mirties pradėjo naudotis ir rūpintis likusiu turtu kaip savu, toliau gyveno minėtuose pastatuose, juos prižiūrėjo, mokėjo mokesčius neišskirdamas sutuoktinės dalies. Šiuos veiksmus atliko nedelsiant, nepraleidęs CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatyto trijų mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos termino. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog K. V. po sutuoktinės A. V. mirties, jos turtą prižiūrėjo kaip savo, juo rūpinosi ir tokiu būdu išreiškė valią dėl palikimo priėmimo.

Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes pareiškimas tenkintinas, nustatant juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. V. mirties (duomenys neskelbtini), palikimą faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą priėmė jos sutuoktinis K. V..

(CPK 444 str. 1d., 2 d. 8 p., 445 str., CK 5.50 str.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263 straipsniu, 265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas valdyti ir tvarkyti likusį turtą, priėmė jos sutuoktinis K. V., a. k. (duomenys neskelbtini)

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmus.

Teisėja Irena Narbutienė