Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiesiems L. Š. ir K. S.

viešame teisiamajame posėdyje nuotoliniu būdu išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje

E. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. nuosprendžiu pagal BK 281 straipsnio 2 dalį 60 parų arešto bausme. Skirta baudžiamojo poveikio priemonė - užraudimas naudotis specialia teise - teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones 1 metams 3 mėnesiams. 2016-05-03 atliko arešto bausmę;

2) Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 kovo 5 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis BK 64 (1) straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a) papunkčiu, 66 straipsniu skirta 8 MGL (301,28 eurų) dydžio bauda. 2018-04-23 bauda sumokėta

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 281 straipsnio 3 dalį

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. Š. 2020-06-02, apie 14.27 val., vairuodamas jam nuosavybės teise priklausantį automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė Kelių eismo taisyklių 157 punkto reikalavimus, numatančius, kad „Sukdamas į kairę <...>, vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai <...>", t.y. važiuodamas (duomenys neskelbtini) nuo (duomenys neskelbtini) pusės, artėdamas prie (duomenys neskelbtini) nereguliuojamos sankryžos, buvo neatidus ir neatsargus, įvažiavo į sankryžą, kur atlikdamas kairio posūkio manevrą į (duomenys neskelbtini) nedavė kelio lygiareikšmiu keliu, priešinga kryptimi tiesiai, nuo (duomenys neskelbtini) pusės, važiavusiam automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo K. S., dėl ko su juo susidūrė. Dėl šio eismo įvykio nukentėjo automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) keleivė L. Š., kuriai dėl patirtų sužalojimų buvo nežymiai sutrikdyta sveikata bei automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas K. S., kuriam dėl patirtų sužalojimų buvo sunkiai sutrikdyta sveikata, taip pat apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklausantis K. F..

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. Š. kaltu padaręs šią nusikalstamą veiką prisipažino visiškai ir paaiškino, kad pats nežino kodėl taip įvyko, nepastebėjo automobilio, nes sankryžoje buvo kitas automobilis ir nematė artėjančio nukentėjusio automobilio, jį turėjo praleisti, bet nepraleido. Savo kaltę pilnai pripažįsta. Turėjo būti atidus. Pripažįsta, kad dėl jo kaltės įvyko auto įvykis. Buvo sustojęs prieš atliekant manevrą ir jam tik pradėjus judėti, į jį atsitrenkė. Įvykis įvyko jam priešingoje pusėje esančioje juostoje. Buvo sugadintas jo automobilio dešinysis sparnas, o nukentėjusiojo automobilio sugadintas priekis. Nukentėjusiojo jis atsiprašė. Gailisi dėl įvykio. Supranta, kad dėl jo neatsargumo nukentėjo kiti asmenys. Praeityje teistas už tai kad, vairuodamas padarė avariją, už ką gavo 60 parų arešto, apmokėti išlaidas ir buvo atimta teisė vairuoti. Teisėms atgauti laikė papildomą egzaminą. Taip pat yra baustas administracine tvarka už ištisinės juostos kirtimą. Labai gailisi dėl įvykio, nukentėjo du žmonės, jo mylimas žmogus.

Nukentėjusysis K. S. teisiamojo parodė, jog važiuodamas link Kalvelių nesitikėjo, kad jo nepraleis. Atsidūrė ant žemės. Gal ir matė, kad stovi mašina, bet nesitikėjo, kad jo nepraleis. Kaltinamajam pretenzijų neturi. Kaltinamasis jo atsiprašė ir atlygino žalą

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Motyvuojamoji dalis

2020-06-02 Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 2-os kuopos 2-o būrio vyriausiojo patrulio V. L. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, kad patikrinus E. Š. alkotesteriu Alcotest (duomenys neskelbtini) (patikros sertifikatas Nr. (duomenys neskelbtini), patikra galioja nuo 2020-01-14 iki 2020-07-14), nustatytas 0,00 promilių neblaivumas (b.l. 5).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios L. Š. parodymais, iš kurių matyti, jog 2020-06-02, apie 14.00 val., važiavo automobilyje (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo jos vaikinas E. Š.. Automobilyje sėdėjo priekyje, vairuotojui iš dešinės pusės. Važiavo keliu iš (duomenys neskelbtini)į (duomenys neskelbtini) pusę. Kelias buvo asfaltas, sausas, lietus nelijo. Važiuojant nuo (duomenys neskelbtini) pusės, privažiavo sankryžą į (duomenys neskelbtini). ir sustojo prieš pasukant į kairę, kad įsitikinti ar nėra iš priekio atvažiuojančių automobilių. Matė, kad iš priekio atvažiuojančių automobilių nėra. Vairuotojas E. Š. pradėjo važiuoti iš vietos į kairę pusę. Įvažiavus į priešingos krypties eismo pusę į jų automobilį trenkėsi iš priekio važiuojantis automobilis, kurio prieš pradedant posūkio manevrą į kairę, ji nematė. Kelias sankryžoje buvo lygus ir tiesus, bet ji iš priekio atvažiuojančio automobilio nematė. Smūgis buvo į automobilio Audi priekinės dalies dešinę pusę, automobilis nuo smūgio apsisuko 180 laipsnių ir sustojo priešingos krypties eismo pusėje priekine dalimi į (duomenys neskelbtini) pusę. Smūgio metu automobilyje Audi išsiskleidė oro pagalvės ir jai sužalojo veidą, kitas kūno dalis. E. Š. padėjo jai išlipti iš automobilio ir po eismo įvykio iškvietė medikus. Buvo nuvežta į (duomenys neskelbtini), kur suteikus pagalbą, išleido į namus. Patikslina, kad automobilį Audi vairavęs E. Š. prieš pasukant sankryžoje į kairę sustojo, matė, kad jis taip pat žiūrėjo į priekį. Koks jų automobilio važiavimo greitis, pradėjus posūkio manevrą į kairę, nepasakys, nes į spidometrą nežiūrėjo. Po eismo įvykio matė, kad susidūrimas įvyko su (duomenys neskelbtini) markės automobiliu, kurį vairavo vaikinas, su juo ji nekalbėjo (b.l. 23-24).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo K. S. parodymais, iš kurių matyti, jog 2020-06-02 po pietų, tikslaus laiko nepasakys, išėjo iš parduotuvės (duomenys neskelbtini)., ir įsėdo į automobilį (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Atsisėdo prie automobilio vairo, užsivedė variklį ir pradėjo važiuoti iš vietos. Buvo dienos metas, geras oras, saulėta. Iš (duomenys neskelbtini)mst. išvažiavęs, toliau važiavo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pusės. Važiavo keliu apie 90km/h greičiu, kelyje buvo po vieną eismo juostą. Važiuojant prisivijo ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį ir jį aplenkęs grįžo į savo važiavimo krypties eismo pusę. Važiuojant toliau pastebėjo jam iš priekio atvažiuojantį automobilį, kuris sankryžoje į Kalvelių km. pasuko į kairę. Jis nesitikėjo, kad iš priekio važiavęs automobilis pasuks prieš jo automobilį, todėl nespėjo paspausti stabdžio pedalo ir trenkėsi į jo važiavimo krypties eismo pusę įvažiavusį automobilį. Nepamena, kas buvo toliau po smūgio. Kaip atsigavo matė, kad guli kelkraštyje. Automobilis, kurį vairavo, stovi šalia kelkraštyje, o kur buvo automobilis su kuriuo susidūrė negali pasakyti, nes kaip atvyko GMP jam užstojo matomumą į tą pusę, kur įvyko susidūrimas. Medikai jį apžiūrėjo ir išvežė į (duomenys neskelbtini), kur paguldė į neurologinį skyrių. Ligoninėje jam nustatė kaukolės pamato lūžį, pakauškaulio kondilo lūžį ir kt. sužalojimus, išleistas gydosi namuose, kreipėsi į šeimos gydytoją (duomenys neskelbtini)ambulatorijoje (b.l. 36-37).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiojo K. S. papildomais parodymais, iš kurių matyti, jog prie anksčiau duotų parodymų papildo, kad jis 2020 m. birželio 02 d., apie apie 14.25 val., vairuodamas automobilį (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pusės važiavo apie 90 km/h greičiu. Vairuojamu automobiliu priartėjęs prie priekyje ta pačia kryptimi tik gerokai mažesniu gal apie 70 km/h greičiu važiuojantį kažkokį automobilį jis jį aplenkė. Aplenkęs lėčiau važiavusį automobilį, jis vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini) grįžo į savo eismo pusę ir toliau važiavo apie 90 km/h greičiu. Grįžęs į savo eismo pusę važiavo ne didesniu kaip 90 km/h greičiu ir pravažiavus apie kilometrą artėjo link (duomenys neskelbtini) sankryžos, kur jau važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatve priartėjo prie minėtos sankryžos, per kurią ketino važiuoti tiesiai. Ir jam vairuojamu automobiliu tik įvažiavus į minėtą sankryžą, staiga pamatė kaip priešinga eismo puse, t.y. Vilniaus gatve link (duomenys neskelbtini) pusės važiavęs automobilis staiga pradėjo sukti į kairę į (duomenys neskelbtini) gatvę. Kai automobilis (duomenys neskelbtini) staiga pradėjo sukti į kairę į (duomenys neskelbtini) gatvę, tarp šio automobilio ir jo vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini) buvo apie 5-10 metrų atstumas. Viskas įvyko staiga, jis net nesitikėjo, jog sukantis į kairę automobilis, jo važiuojančio per sankryžą tiesiai, nepraleis. Jis pamatęs sankryžoje į kairę sukantį ir jam kelią užkertantį automobilį Audi, net nespėjo stabdyti vairuojamo automobilio (duomenys neskelbtini), nes tarp jų buvo mažas, kaip minėjo apie 5-10 metrų, atstumas. Ir jo vairuojamas automobilis (duomenys neskelbtini) priekine dalimi atsitrenkė į sukusio kairėn ir kelią jam užkirtusio automobilio (duomenys neskelbtini) priekinį dešinį sparną. Dėl ko buvo jis sužalotas. Eismo įvykio metu jam jokia turtinė žala padaryta nebuvo. O draudimo bendrovė (duomenys neskelbtini) jam atlygino padarytą dalį neturtinės žalos - 7284 eurus, o likusią dalį neturtinės žalos - 1000 eurų jam atlygino kaltininkas, todėl jis su kaltininku E. Š. susitaikė ir jis jam jokių pretenzijų neturi ir ateityje neturės (b.l. 38-41).

Ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojo G. K. parodymais, iš kurių matyti, jog 2020-06-02, apie 14.30 val., vairuodamas automobilį važiavo (duomenys neskelbtini) pusės. Buvo dienos metas, giedra, sausa. Kelias buvo asfaltas, po vieną eismo juostą. Privažiavo (duomenys neskelbtini)g. (šalutiniu keliu) prie sankryžos su (duomenys neskelbtini) ir sustojo, kad praleisti pagrindiniu keliu nuo (duomenys neskelbtini) pusės (jam iš dešinės pusės) važiuojantį automobilį (duomenys neskelbtini), kuris privažiavo sankryžą ir atliko posūkio manevrą į kairę. Tuo metu kaip tik nuo (duomenys neskelbtini) pusės (jam iš kairės pusės) važiavo (duomenys neskelbtini) automobilis, kuris ir trenkėsi į automobilio (duomenys neskelbtini) priekinės dalies dešinės pusės kampą. Automobilis (duomenys neskelbtini) po smūgio apsisuko, o (duomenys neskelbtini)po susidūrimo nuvažiavo toliau nuo sankryžos ir sustojo dešinėje kelio pusėje. Pastebėjęs eismo įvykį, sustojo ir išlipo iš automobilio. Matė iš automobilio (duomenys neskelbtini) išlipančius merginą ir vaikiną, todėl nubėgo prie (duomenys neskelbtini). Pribėgęs prie automobilio (duomenys neskelbtini) matė, kad prie vairo sėdinčiam vaikinui sužalotas veidas, o jis pats skundėsi krūtinės skausmu. Padėjo (duomenys neskelbtini) vairuotojui išlipti iš automobilio ir pasodino kelkraštyje. Kažkas iš aplink susirinkusių žmonių iškvietė medikus, policiją. Atvykus pirmajam GMP ekipažui (duomenys neskelbtini) vairuotoją įsodino į GMP automobilį ir išvežė, o atvykęs antras GMP ekipažas išsivežė (duomenys neskelbtini) važiavusią keleivę merginą. Atvykusiems policijos pareigūnams pasakė tai ką matė, o jie užrašė jo duomenis. Patikslina, kad automobilis (duomenys neskelbtini) sankryžoje sukdamas į kairę sustojęs nebuvo, kaip atvažiavo taip iš karto ir pasuko į kairę pusę, į (duomenys neskelbtini) g., o (duomenys neskelbtini) tuo metu važiavo pagrindiniu keliu tiesiai (b.l. 52-53).

2020-06-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertės J. M.-Č., išnagrinėjusios pateiktus L. Š. medicininius dokumentus, padaryta išvada, kad L. Š. nustatyta: paviršinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke, poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose. Sužalojimai galėjo būti padaryti aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu (b.l. 22).

2020-06-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertės J. M.-Č., išnagrinėjusios pateiktus K. S. medicininius dokumentus, padaryta išvada, kad K. S. nustatyta: odos nubrozdinimai ir smulkios paviršinės žaizdos kaktoje, kaukolės pamato užpakalinės daubos lūžis (pakauškaulio kairio krumlio skeveldrinis lūžis pereinantis į pakauškaulio pakilą). Sužalojimas galėjo būti padarytas aptariamo įvykio metu ir kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, kadangi atitinka Sveikatos masto nustatymo taisyklių 6.6.1 punktą (b.l. 34-35).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) kurioje nurodyta, kad K. S. kraujyje, kuris paimtas 2020-06-02, 15.25 val., etilo alkoholio nerasta (b.l. 33).

2020-06-02 kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodoma, kad apžiūrėta įvykio vieta, esanti (duomenys neskelbtini) g. Oro sąlygos: apsiniaukę, diena. Eismo reguliavimo būdas: kelio ženklinimas. Kelio dangos būklė, tipas: asfaltas. Važiuojamosios kelio dalies plotis: 6.9 m. Kelio ženklai galiojimo zonoje: kelio ženklas Nr. 203 (Duoti kelią); leistinas greitis 90 km/val. Kelio aplinka: atvira vietovė. Transporto priemonių išdėstymas kelių eismo įvykio vietoje ir kelio apžvelgiamumas: automobilis (duomenys neskelbtini) , valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo nuo (duomenys neskelbtini) pusės sukdamas į kairę nuo smūgio apsisuko, stovi priekiu į (duomenys neskelbtini) priekinis kairės pusės ratas iki važiuojamosios dalies krašto 2 m., galinis kairės pusės ratas 1,3 m., priekinė dalis 2,4 m. iki važiuojamosios dalies krašto. (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po susidūrimo sustojo dešinėje kelio pusėje, kryptis link (duomenys neskelbtini) pusės, priekinis kairės pusės ratas iki važiuojamosios dalies krašto 2,7 m., galinis kairės pusės ratas 3,2 m., galinė automobilio dalis 5,5 m. iki Žaliašilio g. Stabdymo žymių nėra (b.l. 8-16).

2020-06-02 eismo įvykio vietos planu, kuriame pažymėta (duomenys neskelbtini)- (duomenys neskelbtini), važiuojamoji kelio dalis. Kelio danga (duomenys neskelbtini) paženklinta siaura ištisine linija, skiriančia priešingų krypčių transporto srautus. (duomenys neskelbtini) nereguliuojama sankryža paženklinta siaura brūkšnine linija, kurios ilgis yra 21 m. (b.l. 10).

2020-06-02 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu draustas (duomenys neskelbtini) poliso Nr. (duomenys neskelbtini)) nustatyti išoriniai apgadinimai: priekinis bamperis, grotelės, variklio dangtis, abu priekiniai žibintai, posūkio žibintai, abu priekiniai sparnai, išlūžęs priekinis dešinys ratas, sudužęs priekinis stiklas, stogas, abi dešinės pusės durys, suveikusios oro pagalvės (b.l. 17).

2020-06-02 transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolu, kuiame nurodoma, kad automobiliui (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatyti išoriniai apgadinimai: priekinis bamperis, grotelės, variklio dangtis, abu priekiniai žibintai, posūkio žibintai, abu priekiniai sparnai, priekinis stiklas, išbėgęs skysčiai, apgadintas automobilio rėmo lenžeronas, suveikusi oro pagalvė priekinėje keleivio pusėje (b.l. 19).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Vertindamas kaltinimo pagrįstumą, atsižvelgęs į byloje esančius teisminio nagrinėjimo metu ištirtus įrodymus bei nustatytas aplinkybes, teismas pripažįsta, kad byloje esanti įrodymų visuma patvirtina kaltinamąjį padarius šį nusikaltimą ir, kad pagrindinė sąlyga eismo įvykiui kilti buvo kaltinamojo E. Š. įvažiavimas į sankryžą, kur atlikdamas kairio posūkio manevrą į (duomenys neskelbtini) g., jis nedavė kelio lygiareikšmiu keliu, priešinga kryptimi tiesiai, nuo (duomenys neskelbtini) pusės, važiavusiam automobilio (duomenys neskelbtini)vairuotojui K. S. bei susidūrė su jo vairuojamu automobiliu (duomenys neskelbtini), buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiais padariniais.

Kaltinamojo padaryto nusikaltimo subjektyviosios pusės požymis – kaltė apibūdinama neatsargumu. BK 16 str. 3 d. numato, kad nusikaltimas laikomas padarytu dėl neatsargumo ir tuo atveju, kai jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti visuomenei pavojingos pasekmės, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti. Tokiu atveju asmuo veikia nusikalstamai nerūpestingai.

Kaltinamasis nurodo, jog nematė artėjančio nukentėjusio automobilio, jį turėjo praleisti, bet nepraleido. Turėjo būti atidus. Šioje byloje kaltinamasis atliko posūkio manevrą į kairę. Jis galėjo ir turėjo numatyti kad nėra transporto priemonių, atvažiuojančių priešais, tačiau to nepadarė ir dėl to kilo eismo įvykis. Taip jis pasielgė nusikalstamai nerūpestingai ir susidūrė su automobiliu (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) todėl pripažintina, kad būtent ši kaltės rūšis yra jo veikoje.

Įvertinęs įrodymų visumą teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo būtent kaltinamojo veiksmai, prieštaravę KET 157 reikalavimams, sukdamas į kairę vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms lygiareikšmiu keliu priešinga kryptimi tiesiai. Šis KET pažeidimas buvo priežastiniame ryšyje su autoįvykio metu kilusiais padariniais. Ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas pripažįsta neginčytinai įrodyta, kad E. Š. padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 3 d. Jo veika tinkamai kvalifikuota.

Dėl bausmės individualizavimo ir baudžiamojo poveikio priemonių.

Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

Skiriant bausmę atsižvelgta į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kuri padaryta dėl neatsargumo, tačiau yra labai pavojinga, į jos padarymo aplinkybes ir pasekmes, kurios yra dvigubai didesnės negu minimalios numatytos įstatyme, nes buvo sunkiai sužalotas žmogus, o kito žmogaus sveikata nežymiai sutrikdyta. Kaltinamasis įvykio metu buvo blaivus (b.l. 6). Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, yra pakankamai jauno amžiaus, dirbantis, anksčiau teistas (bl.85-86), iš administracinių teisės pažeidimų registrų išrašo matyti, jog nėra baustas už grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bylos duomenimis, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš viso baustas du kartus, paskirtas baudas sumokėjęs (b.l. 92-95). Taip atsižvelgtina ir į tai, kad yra viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taip pat atsižvelgtina ir į tai, jog eismo įvykio metu buvo sužalotas ir jam artimas žmogus, jo mergina L. Š., kuriai nustatyta paviršinė žaizda dešinės akies viršutiniame voke bei poodinės kraujosruvos dešinės akies vokuose (b.l. 22). Kaltinamasis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, nuoširdžiai gailisi. Duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą nėra.

LR BK 281 str. 3 d. numato tris alternatyvias bausmės rūšis: baudą, areštą arba laisvės atėmimą iki 5 metų. Skiriant bausmę atsižvelgtina, jog nukentėjusieji pretenzijų neturi. Nukentėjusiajam K. S. papildomai ir pats atlygino žalą. Įvertinus visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad bausmės tikslai ir paskirtis gali būti pasiekti paskiriant kaltinamajam E. Š. už įvykdytą neatsargų nusikaltimą sankcijoje numatytą švelniausią bausmės rūšį – baudą. Nors buvo sukeltos pasekmės - sunkiai sužalotas žmogus, o kito žmogaus sveikata nežymiai sutrikdyta, tačiau nustatant baudos dydį, atsižvelgtina pačių nukentėjusiųjų poziciją, tai jog kaltinamajam pretenzijų neturi, todėl baudos dydis nustatytinas ženkliai mažesnis nei bausmės vidurkis.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltę pripažino pilnai ir byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymo tyrimo tvarka, esant BK 64¹ str. numatytiems pagrindams, paskirtoji bausmė mažintina 1/3 dalimi.

BK 67 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Vadovaudamasis BK 68 straipsniu, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų – teise vairuoti transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis jis padarė nusikalstamą veiką. Spręsdami dėl uždraudimo naudotis specialia teise taikymo, teismai turi įvertinti tas bylos aplinkybes, kurios yra reikšmingos skiriant bausmę, taip pat atsižvelgti į prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET ar BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeidęs KET ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-593/2011, 2K-219/2011, 2K-20/2011, 2K–85/2010 ir kt.). Pagal teismų praktiką, sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą, svarbia aplinkybe gali būti pripažintas ir ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008). Nagrinėjamu atveju, svarstant klausimą dėl uždraudimo naudotis specialia teise, kadangi E. Š. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis šia teise, t. y. vairuodamas transporto priemonę, vertintina ar nusikalstama veika padarė blaivus, kelių eismo taisyklių pažeidimus. Byloje nustatyta, kad E. Š. neatsargią nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, iš byloje esančio administracinių teisės pažeidimų registrų išrašo matyti, jog E. Š. nėra baustas už įtin grubius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, bylos duomenimis, už Kelių eismo taisyklių pažeidimus iš viso baustas du kartus, paskirtas baudas sumokėjęs (b.l. 92-95). Nors praeityje yra teistas už sukeltą eismo įvykį, vairuojant apsvaigus, tačiau bausmę yra atlikęs. Ankstesniu nuosprendžiu skirtą baudžiamojo poveikio priemonę yra įvykdęs. Dėjo pastangas, kad galėtų vėl teisėtai vairuoti, tai yra laikė vairavimo egzaminus. Teismo vertnimu E. Š. padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės ir duomenys apie jo KET pažeidimus rodo, kad šis eismo įvykis buvo atsitiktinis, o ne dėsningas atvejis jo vairavimo praktikoje, taigi nesietinas su sistemingu KET nesilaikymu. E. Š. yra gana jauno amžiaus, dirbantis, jo darbas susijęs su vairavimu, o dėl uždraudimo naudotis specialiąja teise vairuoti transporto priemones jis gali netekti pajamų šaltinio. Be to, eismo įvykio metu jis tyčios pažeisti KET neturėjo, buvo blaivus, prieš sukdamas į kairę sankryžoje sustojo, ir tik dėl neatidumo nepastebėjo tiesiai priešinga kryptimi atvažiuojančio automobilio. Taigi šiuo atveju įvertinus kaltinamąjį charakterizuojančią medžiagą, faktines bylos aplinkybes ir tai, kad kaltinamasis pripažino kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos, nuoširdžiai gailėjosi, nukentėjusiajam atlygino dalį neturtinės žalos, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo ir tikslo kaltinamajam taikyti draudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Teismo vertinimu ir skiriama bausme, gali būti pasiekti baudžiamojo proceso tikslai bei įgyvendinta bausmės paskirtis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 1 d., 291 str. 2 d., 303 str. 2 d..

nusprendė:

E. Š. (E. Š.) pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 281 straipsnį 3 dalį ir nubausti 90 MGL (4500 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir V. S. paskirti galutinę bausmę 60 MGL (3000 EUR )baudą.

Bauda turi būti sumokėta į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, sąskaita Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6801) per 9 ( devynis ) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.