- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-01-17
- Bylos Nr.
- e2S-5-910/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-35671-2018-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Pareiškėjas
- T. C., G. C.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, L. P., sodininkų bendrija „Dobilas“
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Ribokaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjų T. C. ir G. C. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų T. C. ir G. C. pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, L. P. ir sodininkų bendrija „Dobilas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjai kreipėsi į teismą, prašydami nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1995 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi S. P. už atlygį perleido pareiškėjui T. C. sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizacijos procese investiciniais čekiais įmokėtą įmoką.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. lapkričio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
3. Teismas nurodė, kad ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamos bylos tik dėl Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnyje išvardintų juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos, taip pat tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 444 straipsnio 2 dalis, 445 straipsnis).
4. Teismas sprendė, kad pareiškėjų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1995 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi S. P. už atlygį perleido T. C. sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizacijos procese investiciniais čekiais įmokėtą įmoką, prieštarauja CPK 444 straipsnio nuostatoms, kuriose numatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo būdai. Nagrinėjamu atveju patys pareiškėjai pateikia teismui pirkimo-pardavimo sutartį ir dokumentus iš sodų bendrijos, kurių pagrindu teigia, kad S. P. pardavė pareiškėjui sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini) bei už jį yra pilnai atsiskaityta.
5. Teismas nurodė, kad pareiškėjų nurodoma aplinkybė, jog suinteresuotam asmeniui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos nepakanka duomenų ar ji ignoruoja sudarytus sandorius, yra pagrindas kreiptis į teismą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos įpareigojimo atlikti veiksmus arba ginčyti šios institucijos priimtus sprendimus pareiškėjo atžvilgiu, tačiau tai negali būti pagrindu kreiptis į teismą ypatingosios teisenos tvarka dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
6. Teismas vertino, kad savo esme pareiškėjo prašymas yra ne dėl buvusio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kai nėra išlikę tai patvirtinantys dokumentai, o pareiškėjas siekia, kad teismas priimtų kitokį sprendimą dėl jo naudojamo sodo sklypo nuosavybės teisės, nei jį traktuoja įgaliota valstybės institucija.
7. Teismas taip pat nurodė, kad esant ginčui dėl nuosavybės teisių, šios bylos nagrinėjamos ginčo teisenos tvarka, tačiau nėra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka, siekiant nustatyti juridinę reikšmę turinčius faktus.
III. Atskirojo skundo argumentai
8. Pareiškėjai pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutarties, prašydami panaikinti skundžiamą nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
8.1. Teismas nepagrįstai pareiškimą dėl juridinio fakto vertino kaip ginčą dėl sodo žemės sklypo nuosavybės ar dėl teisės privatizuoti valstybinės žemės sklypą. Sodo žemės sklypas iki šiol yra apskaitytas kaip valstybinė žemė, valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartis nesudaryta, ir pareiškėjas juridinio fakto nustatymu nesiekia nustatyti žemės sklypo nuosavybės. Pareiškimu dėl juridinio fakto nustatymo nesiekiama išspręsti ginčą dėl nuosavybės teisių į žemės sklypą, nes sklypas iki šiol yra valstybinis. Nesprendžiamas ginčas ir dėl valstybinės institucijos, turinčios teisę parduoti valstybinę žemę, veiksmų vykdant privatizacijos procesą, nes nėra ginčo dėl pareiškėjo narystės sodų bendrijoje (duomenys neskelbtini), o tai reiškia, kad sodo sklypo privatizacija vyks įstatymo nustatyta tvarka (sodo bendrijos narys turi teisę privatizuoti sodo sklypą).
8.2. Juridinio fakto nustatymas nekonstatuotų sodo sklypo nuosavybės teisės, o nustatytų investicinių čekių, S. P. sumokėtų už sodo sklypą, priklausomybę, t. y. jos perėjimą pareiškėjui. Nustačius, kad 1995 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi S. P. priimdamas atlygį perleido už sodo sklypo privatizaciją sumokėtus investicinius čekius, pareiškėjas įgytų teisę į 1995 m. sausio 23 d. sumokėtų už sodą piniginių sumų užskaitymą. Kitu atveju sodo sklypo privatizacijos kaina būtų skaičiuojama sutarties sudarymo data.
8.3. Teismui pateikta pirkimo-pardavimo sutartis savo turiniu yra ydinga ir nesukuria sodo sklypo nuosavybės perleidimo pasekmių, nes sodo bendrijos narys, pats neišpirkęs sodo sklypo iš valstybės ir neturėdamas nuosavybės į žemę, negali jos parduoti. Tačiau pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina, kad gaudamas atlygį S. P. suprato, kad ja perleidžia ir už sodo privatizaciją sumokėtus investicinius čekius, nes įsipareigojo baigti privatizavimo procedūrą, bet jos nebaigė dėl įvairių priežasčių. Šalys niekuomet nėra pasirašiusios investicinių čekių perleidimo susitarimo ar kitokio tokį faktą patvirtinančio dokumento.
8.4. Miesto valdybai leidus S. P. privatizuoti žemės sklypą, nuo S. P. banko sąskaitos į miesto valdybos sąskaitą buvo nurašyti investiciniai čekiai, kurie užskaityti S. P. vardu. Sodo sklypo pirkimo-pardavimo sutartis su S. P. nebuvo sudaryta, o pareiškėjui tapus sodų bendrijos nariu vietoje S. P., pastarojo vardu liko tikslinės įmokos už privatizuojamą sodo žemės sklypą. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos neginčija pareiškėjo teisės privatizuoti žemės sklypą, tačiau privatizacijos procesą sieja su dokumentiniais įrodymais dėl investicinių čekių, sumokėtų už žemės sklypą 1995 m. sausio 23 d., priklausomybės ir jų perleidimo. Pačioje pirkimo-pardavimo sutartyje investicinių čekių priklausomybės klausimas neaptartas, o dabar dėl to susitarti su S. P. nėra jokios galimybės, nes jis yra miręs.
8.5. Ginčo tarp sutarties šalių dėl sutarties turinio nėra ir nebuvo. Šalys laikosi susitarimo, kad pareiškėjas perėmė narystę sodų bendrijoje, vykdo sodų bendrijos nario pareigas ir nori realizuoti teisę – baigti S. P. pradėtą sodo sklypo privatizacijos procesą, panaudojant S. P. investicinių čekių įmokas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas
9. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas nustato atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nurodytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 1-2 dalys, 338 straipsnis).
10. Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnis 2, 3 dalys, 338 straipsnis) nenustatyta, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas. Dėl to apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą, remiasi jo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.
11. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjų pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Taigi apeliacinio nagrinėjimo dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų priėmimą, šioje byloje susiklosčiusios faktinės ir teisinės situacijos aplinkybėms.
12. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad pareiškėjų prašymas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad 1995 m. kovo 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi S. P. už atlygį perleido T. C. sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) sodo sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) privatizacijos procese investiciniais čekiais įmokėtą įmoką, prieštarauja CPK 444 straipsnio nuostatoms, kuriose numatyti juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo būdai.
13. CPK 444 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
14. Pagal CPK XXVI skyriaus nuostatas teismas juridinę reikšmę turinčius faktus gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą. Kai nėra bent vienos iš nurodytų aplinkybių, pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo nenagrinėtinas teisme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-202-915/2016, 16 punktas).
15. Pareiškėjo teigimu, jis S. P. privatizacijos procese investiciniais čekiais įmokėtą įmoką už sodų bendrijos (duomenys neskelbtini) sodo sklypą Nr. (duomenys neskelbtini) yra įgijęs šalių 1995 m. kovo 29 d. sudaryta pirkimo-pardavimo sutartimi. Pareiškėjas nurodo, kad nors pačioje pirkimo-pardavimo sutartyje investicinių čekių priklausomybės klausimas neaptartas, tačiau, sudarydamas ją, S. P. suprato, kad ja perleidžia pareiškėjui ir už sodo privatizaciją sumokėtus investicinius čekius. Kito susitarimo, kuriuo šalys butų susitarusios dėl įmokų investiciniais čekiais perleidimo, nebuvo sudaryta. Taigi darytina išvada, kad poreikio gauti ar atkurti dokumentą, su kuriuo pareiškėjas sieja prašomą nustatyti juridinį faktą, nėra, nes pareiškėjas tokį dokumentą turi. Šiuo atveju iš esmės yra kilęs klausimas dėl šio dokumento (pirkimo-pardavimo sutarties) turinio aiškinimo.
16. Pareiškėjas nurodo, kad S. P. 2011 m. birželio 12 d. mirus, jo palikimą priėmė L. P.. Šią aplinkybę patvirtina byloje esantis Testamentų registro išrašas. Pareiškėjas taip pat teigia, kad paveldėjimo teisės liudijimas į investicinius čekius, kuriais buvo sumokėta už sodo sklypą, nebuvo išduotas, o telefoninių pokalbių su L. P. metu pareiškėjui buvo nurodyta, kad S. P. įpėdiniai pripažįsta pirkimo-pardavimo sutartį, kuria pareiškėjui buvo perleistos įmokos investiciniais čekiais už sodo sklypą. Teigdamas, kad ginčo dėl teisės tarp pareiškėjo ir S. P. įpėdinių nėra, pareiškėjas nenurodo, ar su jais buvo sudarytas konkretus susitarimas, kuriuo pastarieji pripažintų pareiškėjo teisę į S. P. investiciniais čekiais atliktas įmokas už sodo sklypą, taip pat ar toks susitarimas buvo pateiktas Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, kurios kompetencijai priskirta nagrinėti prašymus dėl valstybinės žemės privatizavimo. Nesant šių duomenų, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas savo teisių negali įgyvendinti kitokia, t. y. ne teismo, tvarka, todėl CPK nuostatos, reglamentuojančios juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymą šiuo atveju netaikytinos.
17. Pritartina pirmosios instancijos teismui, kad pareiškėjui nesutinkant su Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos priimtais sprendimais dėl pareiškėjo teisių privatizavimo procese, įskaitant teisę į S. P. investiciniais čekiais atliktas įmokas už sodo sklypą, pastarasis turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, skųsdamas tokius sprendimus.
18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirajame skunde nurodytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kurios naikinti ar pakeisti pagrindo nėra (CPK 320 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
atskirąjį skundą atmesti.
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nutartį nepakeistą.