Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams S. K. ir A. M., trečiasis asmuo V. K., dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovė S. K. atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nuomonės teisme dėl ieškinio nepareiškė.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2022 m. spalio 28 d. nutartimi leista paimti nepilnametę V. K. iš jos įstatyminių atstovų – motinos S. K. ir tėvo A. M. Nutartyje konstatuota, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad nepilnametės V. K. motina neužtikrina savo nepilnametei dukrai saugios aplinkos, nes piktnaudžiauja alkoholiu, po to, kai iš jos buvo paimta dukra, su socialiniais darbuotojais nebendradarbiavo, tėvas su dukra ryšių nepalaiko, jos neaugina ir šiuo metu ja pasirūpinti noro neišreiškė. Šios aplinkybės rodo, kad V. K. tėvai nevykdo savo kaip tėvų pareigos auginti, prižiūrėti, ugdyti, rūpintis vaiko sveikata ir jo gerove, dalyvauti vaiko gyvenime ir dėl to kyla pavojus vaiko fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi ir saugumui. Rokiškio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2022 m. lapkričio 8 d. įsakymu Nr. AV-1146 V. K. nustatyta laikinoji globa, laikinąja globėja paskirta V. K., atsakovės S. K. motina. Po dukros V. K. paėmimo iš tėvų nei vienas iš jų dėl dukters susigrąžinimo nesikreipė. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. vasario 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1137-1004/2018 neterminuotai apribota motinos valdžia atsakovei S. K. jos nepilnamečių vaikų I. S., F. K., P. K., B. K. atžvilgiu. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2018 m. kovo 30 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-4083-1004/2018 atsakovės vaikams nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), nuolatine globėja (rūpintoja) ir turto administratore paskirta atsakovės motina V. K.

Aptartų aplinkybių visuma suteikia pagrindo manyti, kad atsakovė S. K., piktnaudžiaudama alkoholiniais gėrimais, neužtikrino saugios aplinkos dukrai, vartodama alkoholinius gėrimus namuose, piktnaudžiavo motinos teisėmis ir vengė atlikti pareigas, amoraliu elgesiu darė žalingą įtaką dukrai. Po dukros paėmimo iš atsakovės šeimos, ji nesistengė, kad dukra būtų grąžinta jai, nevykdė pagalbos plane numatytų įpareigojimų, į vaiko teisių apsaugos tarnybos skyrių dėl dukros susigrąžinimo nesikreipė, priešingai, šios tarnybos darbuotojoms nurodė, jog neprieštarauja, kad dukra gyventų su močiute. Į teismo posėdį ji neatvyko, įrodymų, iš kurių galima būtų daryti išvadą, kad ji siekia pakeisti savo gyvenimo būdą ir ateityje sugebės auginti ir auklėti dukrą, nepateikė. Nepilnametės tėvas atsakovas A. M. yra visiškai nusišalinęs nuo savo dukros auginimo ir auklėjimo, su dukra bendrauja retai, epizodiškai, net nebandė padėti dukrai, priešingai, sutiko, kad dukra gyventų savo močiutės namuose, jam būtų neterminuotai apribota tėvo valdžia. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad dėl atsakovų kaltės, jų abejingumo, motinos asocialaus gyvenimo būdo jų mažametė dukra V. K. liko be tėvų globos ir nėra jokių duomenų, kad padėtis pasikeistų, todėl tėvų valdžia atsakovams apribotina neterminuotai.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 496¹ straipsniu teismui nustatyta pareiga priėmus sprendimą apriboti tėvų valdžią savo iniciatyva pradėti bylos dėl vaiko nuolatinės globos ar rūpybos nustatymo, vaiko globėjo ar rūpintojo paskyrimo nagrinėjimą. CPK 407 straipsniu numatyta, kad priimdamas sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. CK 3.183 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta nuostata, jog apribojus tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo. Duomenų apie tai, kad V. K. laikinoji globėja netinkamai atlieka globėjos pareigas, nepateikta, vaiko teisių apsaugos institucijos teigimu, V. K. tinkamai atlieka vaikų globėjos ir rūpintojos pareigas, todėl tikslinga iki teismo sprendimo dėl vaiko globos nustatymo įsiteisėjimo V. K. gyvenamąją vietą nustatyti su jos laikinąja globėja, ją paskiriant ir išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Pagal CK 3.195 straipsnį tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 straipsnio 1, 2 dalys). Minėta teisės norma išlaikymo dydį pirmiausia sieja su protingais paties vaiko poreikiais. Teikiamas išlaikymas turi tenkinti jo būtinus poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis. Turi būti randama protinga pusiausvyra tarp tėvų ir vaikų interesų, tačiau prioritetiškai atsižvelgiant į vaikų interesus (Jungtinių tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, CK 3.3 straipsnio 1 dalis, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktas).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovų išlaikymą dukrai periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur iš kiekvieno tėvo. Teismo vertinimu, prašomo priteisti išlaikymo suma nedidelė ir laikytina pagrįsta, nes vaiko išlaikymui reikia įsigyti maisto, drabužių ir avalynės, ugdymo priemonių, kitų prekių, mokėti už jų ugdymą, pramogas, užtikrinti teisę į būstą, sveikatos apsaugą. Kaip minėta, išlaikymo dydį lemia ir tėvų turtinė padėtis, todėl teismas turi įvertinti ir atsakovų turtinę padėtį. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą, turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaiko poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-495/2008).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą savo turtinę padėtį, pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaikais. Priešingu atveju atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams. Netinkamas tėvų pareigų vykdamas ar visiškas jų nevykdymas pateisinami tik išimtinais atvejais (pvz., jei tai vyksta dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jų valios) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Nustatant tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jų turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jie ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009).

Atsakovai S. K. ir A. M. - darbingo amžiaus, duomenų, kad jų darbingumas būtų apribotas dėl sveikatos problemų, nėra. Sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnametį vaiką, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui išlaikyti. Atsakovai privalo imtis priemonių, kad būtų užtikrintas jų gaunamų pajamų stabilumas ir dydis, kuris užtikrintų jų nepilnametės dukters V. K., kurios jie neaugina, poreikius.

Įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis proporcingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, padarius išvadą, kad abiem tėvams mokant po 200 Eur, mažiau nei pusę minimalios algos, dukters išlaikymui, bus patenkinti minimalūs vaiko poreikiai, nuo ieškinio pateikimo dienos, t. y. 2023 m. liepos 14 d., iki vaiko pilnametystės iš atsakovų, vaiko tėvų, priteistinas išlaikymas periodinėmis išmokomis po 200 Eur kas mėnesį, priteistą sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka (CK 3.208 straipsnis).

Apribojus motinos valdžią nepilnametės V. K. motinai S. K., keistinos taikos sutarties, patvirtintos 2019 m. kovo 20 d. Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-795-1059/2019, 1 ir 2 punktai, kuriais nustatyta dukters V. K. gyvenamoji vieta su jos motina, vaiko išlaikymui skirtas lėšas – 150 Eur – atsakovas A. M. moka vaiko motinai, kuri lėšas tvarko uzufrukto teisėmis.

Žyminis mokestis ir bylinėjimosi išlaidos patenkinus ieškinį išieškomos iš atsakovų į valstybės pajamas, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Kadangi šalys bylose dėl tėvų valdžios apribojimo nuo žyminio mokesčio atleistos (CPK 83 straipsnio 1 dalies 14 punktas), todėl, patenkinus ieškinį, iš atsakovų priteistinas žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo, lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, kurių šioje byloje susidarė 64,92 Eur (CPK 79 straipsnio 1 dalis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Kadangi byla vedama elektronine forma, todėl iš atsakovės S. K. priteistina 75 procentai žyminio mokesčio sumos (CPK 80 straipsnio 7 dalis), t. y. 54 Eur (200 x 12 x 3% x 75%), iš atsakovo A. M. 13,50 Eur žyminis mokestis, apskaičiuotas nuo padidintos išlaikymo dalies (200-150 = 50) (50 x 12 x 3% x 75%) Iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 32,46 Eur iš kiekvieno, priteistinos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.180 straipsniu, 3.183 straipsnio 4 dalimi, 3.194 straipsnio 1, 3 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais, 407 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Neterminuotai apriboti tėvų valdžią S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vaiko V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos nustatymo įsiteisėjimo V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti jos laikinosios globėjos V. K., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2023 m. liepos 14 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Pakeisti Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų 2019 m. kovo 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-795-1059/2019 patvirtintos S. K. ir A. M. sudarytos taikos sutarties 1, 2 punktų sąlygas.

Priteisti iš A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išlaikymą dukrai V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusiai (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 200 Eur (du šimtus eurų) nuo ieškinio pareiškimo teismui dienos, t. y. 2023 m. liepos 14 d., iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą kasmet indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Paskirti laikinąją globėją V. K., gimusią (duomenys neskelbtini), mažametės V. K. išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise iki teismo sprendimo dėl nuolatinės globos V. K. nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės S. K. valstybei 86,46 Eur (aštuoniasdešimt šešių eurų 46 centų) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Priteisti iš atsakovo A. M. valstybei 45,96 Eur (keturiasdešimt penkių eurų 96 centų) bylinėjimosi išlaidas, jas sumokant į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.