- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-11
- Bylos Nr.
- 2VP-1883-598/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-17-3-02125-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Banga Bartkienė
- Pareiškėjas
- G. V.
- Skolininkas
- E. R., R. R.
Jonavos rajono apylinkės teismo teisėja Banga Bartkienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. V. pareiškimą dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje; suinteresuoti asmenys skolininkė E. R., R. R. ir antstolis N. A., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas prašo nustatyti, kad skolininkei E. R. ir jos sutuoktiniui R. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte – jų pajamose, gaunamose iš bendros veiklos, iš bet kokios verslo veiklos, iš darbinės ar intelektinės veiklos, gautose po santuokos sudarymo, iš kurių galimas išieškojimas, jų dalys yra lygios ir sudaro po ½ dalį tų pajamų. Nurodė, kad pagal teismo 2016-09-22 patvirtintą sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių skolininkė E. V. (šiuo metu R) įsipareigojo buvusiam sutuoktiniui G. V. sumokėti 5000 Eur dydžio kompensaciją už jai tenkančią didesnę pasidalinto turto dalį. Skolininkė savo įsipareigojimų nevykdė, todėl pareiškėjas vykdomąjį raštą Nr. 2YT-2537-598/2016 perdavė vykdyti antstoliui N. A.. Antstolis areštavo skolininkei ir jos sutuoktiniui priklausantį turtą – jų pajamas, ir pasiūlė pareiškėjui kreiptis į teismą dėl skolininko turto, kuris yra jo bendra su kitais asmeninis nuosavybė, dalies nustatymo.
Atsiliepimas
Skolininkė E. R. ir jos sutuoktinis R. R. savo atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad pagal vykdomąjį dokumentą skolininkė yra tik E. R., todėl ji nesutinka, kad išieškojimas būtų nukreiptas į jos sutuoktinio pajamas, nes dėl to sumažėja bendros šeimos pajamos, negalės patenkinti vaikų norų ir lūkesčių, sumažėja jų mokumas. R. R. taip pat nesutinka, kad būtų vykdomas išieškojimas iš jo pajamų, nes jis turi vykdyti kitus įsipareigojimus: materialinį išlaikymą vaikui ir įsipareigojimus dvejiems kreditoriams.
Motyvuojamoji dalis
Prašymas tenkintinas iš dalies.
Vykdymo proceso normos nustato, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (CPK 666 str. 1 d.). Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu skolininkui priklausanti turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalis nenustatyta, antstolis aprašo ir areštuoja bendrąjį turtą ir pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendrosios nuosavybės dalyviams, kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su kitais asmenimis nuosavybe, nustatymo.
Rašytine vykdomosios bylos ir šios bylos medžiaga nustatyta, kad antstolio N. A. kontoroje yra užvesta vykdomoji byla Nr. 0165/16/01702 dėl skolos išieškojimo iš skolininkės E. R. išieškotojo G. V. naudai. Vykdymo proceso metu antstolis nustatė, kad skolininkė nuosavybės teise valdo trijų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris yra šeimos būstas ir išieškojimas iš šio turto ribojamas išieškomos sumos dydžiu (CPK 663 str. 3 d.). Be to šis butas yra apsunkintas hipoteka ir nesant hipotekos kreditoriaus sutikimo, išieškojimas iš jo negalimas.
Viešųjų registrų duomenimis nustatyta, kad skolininkės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Antstolis 2017-01-04 patvarkymu Nr. V/TA-DU-5145 nukreipė išieškojimą į skolininkės darbo užmokestį VšĮ (duomenys neskelbtini). Skolininkė 2017 m. sausio 28 d. sudarė santuoką su R. R., kuris nuo 2011 m. sausio 17 d. dirba Akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ ir atitinkamai gauna su darbo santykiais susijusias pajamas.
Vedybų sutarčių registro duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai nėra įregistravę vedybų sutarties. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad sutuoktiniai teisme nėra pradėję bylos dėl santuokos nutraukimo. Vykdomojoje byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad skolininkės sutuoktinis yra solidarus skolininkas pagal prievolę, dėl kurios vykdomas išieškojimas, dėl to nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad išieškojimas vykdomas pagal asmeninę skolininkės prievolę.
Kai išieškoma pagal asmenines sutuoktinio prievoles, pirmiausia išieškojimas turi būti vykdomas iš asmeninio skolininko turto, ir tik tokio turto nesant ar esant nepakankamai – iš bendrosios jungtinės nuosavybės teise turimo turto jo dalies (CK 3.112 str., CPK 666 str. 1 d.).
Kadangi sutuoktinių turto dalys jų bendrojoje nuosavybėje nenustatytos, antstolis neturi galimybės iš skolininkės išieškoti išieškotojui skolos, nes skolininkė asmeninio turto, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą neturi (išskyrus hipoteka įkeistą butą). Antstolis 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymu Nr. V/TA-DU-5545 nukreipė išieškojimą iš R. R. darbo užmokesčio dalies AB „(duomenys neskelbtini)“, tos pačios dienos patvarkymu Nr. V/TA-TT-894 areštavo skolininko turtines teises, susijusias su jo turto dalimi bendrojoje nuosavybėje bei išieškotojui pasiūlė kreiptis į teismą dėl sutuoktiniams priklausančios turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje. Išieškotojas kreipėsi į teismą ir prašo nustatyti, kad skolininkei ir jos sutuoktiniui R. R. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiame turte – jų pajamose, gaunamose iš bendros veiklos, iš bet kokios verslo veiklos, iš darbinės ar intelektinės veiklos, gautose po santuokos sudarymo, iš kurių galimas išieškojimas, jų dalys yra lygios ir sudaro po ½ dalį tų pajamų.
Įstatymas numato, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje. Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė reiškia, jog sutuoktinių turto dalys nėra nustatytos, tačiau preziumuojama, kad sutuoktinių turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.).
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra išaiškinta, kad viena iš CPK 667 straipsnio taikymo sąlygų yra antstolio atliktas bendro turto aprašymas ir areštas, kuris teismui suteikia duomenis apie bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę (konkretų ją sudarantį turtą, jo apimtį ir vertę) bei sudaro pagrindą nustatyti (individualizuoti) skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Tik įvykdžius šią sąlygą – aprašius ir areštavus bendrą turtą, antstolis išieškotojui, o reikiamais atvejais ir kitam bendrosios nuosavybės dalyviui, pasiūlo CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka kreiptis į teismą dėl skolininko dalies jungtinėje nuosavybėje nustatymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-246/2014).
Teismui nagrinėjant pareiškimą, paduotą vadovaujantis CPK 667 straipsniu, antstolis turi teismui pateikti reikalingus dokumentus (turto arešto aktą, iš registro įstaigos rašytinius duomenis apie turto priklausymą skolininkui ir tam turtui taikytus apribojimus bei kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. vasario 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12-701/2015). Dėl šios priežasties ta aplinkybė, jog antstolis pasiūlė išieškotojui, skolininkui ar bendrosios nuosavybės turėtojui paduoti pareiškimą CPK 667 straipsnio tvarka dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje nuosavybėje, savaime teismui nėra pagrindas taikyti CPK 667 straipsnio procedūrą, nes teismas turi patikrinti, ar antstolis, atlikdamas vykdymo veiksmus, nepadarė klaidos, nurodydamas nustatyti turto dalį, ar išieškojimas turi būti vykdomas tik iš vykdomajame dokumente skolininku nurodyto sutuoktinio turto dalies, ar nėra pagrindo vykdyti išieškojimą iš bendro sutuoktinių turto ir pan.
Nors nagrinėjamu atveju antstolis patvarkymu Nr. V/TA-TT-894 areštavo skolininko turtines teises, susijusias su jo turto dalimi bendrojoje nuosavybėje, tačiau šios turtinės teisės nėra individualizuotos, vykdomojoje byloje nėra pateikti jokie duomenys, pagrindžiantys, kad skolininkės sutuoktinis R. R. disponuoja ir kitomis konkrečiomis pajamomis (išskyrus gaunamą darbo užmokestį iš AB „(duomenys neskelbtini) gaunamomis iš minėtame patvarkyme nurodytos veiklos. Išieškotojas turi teisę reikalauti nustatyti skolininko dalį taip, kad būtų galima iš jos išieškoti (CPK 667 str. 4 d.), todėl teismas nutartimi turi nustatyti bendrosios nuosavybės bendraturčių dalis taip, kad būtų įmanoma realiai išieškoti, nes priešingu atveju teismo sprendimo įvykdymas taptų negalimas. Konkrečiu atveju antstolio patvarkymas Nr. V/TA-TT-894 negali būti realiai įgyvendintas ir jo pagrindu priimtas teismo sprendimas, nes jame nėra individualizuotas konkretus turtas, esantis bendrojoje nuosavybėje. Nesant konkretaus skolininko ar jo dalies turto su kitais bendraturčiais, teismas negali vertinti ir pasisakyti dėl turto, kuris ateityje gali atsirasti skolininko nuosavybėje. Tokiu atveju būtų sukuriamas precedentas, kuomet bet koks turtas, atsiradęs po santuokos sudarymo, bus laikomas bendrąją sutuoktinių nuosavybe, nors pagal įstatymą galimi atvejai, kai santuokoje įgytas turtas gali būti laikomas ir asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe. Antstolis visų pirma turi nustatyti, kad skolininkės sutuoktinis gauna tam tikras konkrečias pajamas ar turi kitas turtines teises, po to privalo nustatyti, kad tos pajamos ar turtinės teisės nėra asmeninis minėto asmens turtas, ir tik tada taikyti šio turto areštą. Atsižvelgiant į CPK 667 straipsnio nuostatas, darytina išvada, kad įstatymas leidžia individualizuoti skolininko turto dalį bendrojoje sutuoktinių nuosavybėje tik realiai egzistuojančiame sutuoktinių turte, todėl išieškotojo prašymas nustatyti skolininkės turto dalį neindividualizuotam turtui – pajamose, gaunamose iš bendros veiklos, iš bet kokios verslo veiklos, iš intelektinės veiklos, gautose po santuokos sudarymo, netenkintinas.
Šiuo atveju antstoliui nustačius, kad skolininkės sutuoktinis gauna su darbo santykiais susijusias pajamas ir 2017 m. gegužės 4 d. patvarkymu Nr. V/TA-DU-5545 areštavus jo darbo užmokesčio dalį AB „(duomenys neskelbtini) sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe laikytinas turtas yra R. R. gaunamos pajamos – darbo užmokestis Akcinėje bendrovėje (duomenys neskelbtinI)“.
Civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 2 dalyje preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. CK 3.117 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Šiuo atveju vykdomosiose bylose nėra duomenų, kurie sąlygotų būtinybę nukrypti nuo įstatyme įtvirtinto sutuoktinio bendroje nuosavybėje lygių dalių principo (CK 3.123 str. 1 d.), nes sutuoktiniai bendrų nepilnamečių vaikų neturi. Nagrinėjamu atveju neginčytinai nustatyta, kad sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė nėra pasibaigusi (santuoka nėra nutraukta, separacija neįregistruota, turtas nėra padalintas kitu būdu). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kas skolininkės E. R. turto dalis sutuoktinio R. R. gaunamose pajamose - darbo užmokestyje gaunamame Akcinėje bendrovėje „(duomenys neskelbtini)“ yra ½ arba 50 proc.
Skolininkės ir jos sutuoktinio atsiliepime nurodyti motyvai, kad nėra pagrindo nukreipti išieškojimą į skolininkės sutuoktinio turto dalį – pajamas, nes R. R. turi kitų kreditorinių įsipareigojimų (mokėti materialinį išlaikymą vaikui ir vykdyti įsipareigojimus kitiems kreditoriams) šiuo atveju nėra reikšmingi nustatant skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, nes šios aplinkybės yra susiję su asmenine skolininkės ir jos sutuoktinio rizika prisiimti įsipareigojimus, kuriuos jie turėtų būti pajėgūs įvykdyti, o turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymui šios aplinkybės esminės reikšmės neturi.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 593 str., 667 str. teismas
nutaria:
Prašymą tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad R. R. a. k. (duomenys neskelbtini) pajamos - darbo užmokestis AB „(duomenys neskelbtini)“, yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė ir skolininkės E. R. a. k. (duomenys neskelbtini) turtas bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje yra ½ dalis R. R. darbo užmokesčio.
Likusioje dalyje prašymo netenkinti.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.