Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

civilinio ieškovo atstovei advokatei L. Andziulytei, advokatės padėjėjai Rūtai Merkevičiūtei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

R. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Panevėžio r., lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštojo išsilavinimo, išsituokusi, nedirbanti, gyv. (duomenys neskelbtini), Panevėžio m., teista:

2006-11-21 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 223 str. 1 d., 300 str. 1 d., 24 str. 4 d. 11 MGL (1375 Lt) dydžio bauda;

2010-02-01 pagal BK 24 str. 6 d. ir 222 str. 1 d., 24 str. 6 d. ir 182 str. 11 d., 24 str. 6 d. ir 182 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 300 str. 1 d., 24 str. 6 d. 22 str. 1 d. ir 182 str. 1 d. – 80 MGL (10 000 Lt) bauda, vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d., paskirta bausmė subendrinta su 2006-11-21 nuosprendžiu paskirta 11 MGL (1375 Lt) bauda ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 91 MGL (11 375 Lt) bauda, į bausmę įskaityta pagal 2006-11-21 nuosprendį atlikta bausmė ir nustatyta galutinė bausmė – 80 MGL (10 000 Lt) bauda bei konfiskuota 3000 Lt, kaltinama įvykdžiusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 str. 2 d., 222 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

NUSTATĖ:

R. P. būdama UAB „S.T.“, kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, vyriausiąja finansininke laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d., tvarkydama buhalterinę apskaitą pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d., kuri reikalauja, kad visos ūkinės operacijos ir visi ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 6 str. 2 d., kuri reikalauja į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, pažeidė 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ III skyriaus 16 punktą, kuriame nurodyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, 17 punktą, kuriame nurodyta, kad kasos knygoje kasininkas pasirašo kiekvieną orderį, 18 punktą, kuriame nurodyta, kad įmonės finansininkas privalo kontroliuoti, kad būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga ir jo nurodymai kasininkui yra privalomi bei UAB „S.T.“ direktoriaus 2006-01-03 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kasos pajamų orderių numeravimo, kuriame nurodyta naudoti seriją EVA ir numeruoti nuo 001 ir toliau didėjančia tvarka, o būtent:

Iš viso laikotarpiu nuo 2006-01-02 iki 2006-12-29 paėmusi iš UAB „S.T.“ banko sąskaitos AB „Parex“ banke 71 000 Lt, šių sumų neįrašė į kasos pajamas bei nesurašė kasos pajamų orderių, patvirtinančių šių sumų įnešimą į bendrovės kasą;

2006 metais į sąskaitos Nr. 256 „Įvairios gautinos sumos“ registrą įtraukė 116 060,89 Lt kaip skolą bendrovei, nenurodydama konkrečių asmenų, nors 113 356,74 Lt iš šių pinigų gavo ji pati, o 2704,15 Lt gavo E. J., dėl ko nebuvo galima nustatyti konkrečių asmenų įsipareigojimų dydžio bei kur panaudoti pinigai ir kas juos panaudojo;

Tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje suklastojo tikrą dokumentą – UAB „S.T.“ išmokėjimų žiniaraštį, jame įrašydama žinomai neteisingus duomenis, kad ji 2007 m. rugpjūčio 16 d. sumokėjo dividendus – 145 891 Lt UAB „S.T.“ akcininkei V. D. ir šiuos žinomai neteisingus duomenis įrašė į UAB „S.T.“ apskaitos registrą: „sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini). Atsiskaitytinas asmuo R. P.“, nors realiai šių pinigų ji V. D. nemokėjo bei šį žinomai suklastotą išmokėjimų žiniaraštį panaudojo, įtraukė į UAB „S.T.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko pagal pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kur atsiskaitytinas asmuo R. P. panaudojo 145 891 Lt;

Laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-10-31 UAB „S.T.“ darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiuose neįtraukė 54 646,75 Lt (iš jų 2006 metais 22 096,18 Lt ir 2007 metais 32 550,57 Lt) darbo užmokesčio priskaitymo ir jų neužfiksavo apskaitos registruose bei 35 darbuotojams išmokėjo 37 816,90 Lt atlyginimo daugiau, nei apskaičiavo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose;

Laikotarpiu nuo 2007-01-08 iki 2007-10-23 iš UAB „S.T.“ banko sąskaitos AB „Parex“ banko paėmusi 267 700 Lt grynųjų pinigų, į kasos pajamas neįtraukė 115 200 Lt bei šiai sumai surašė kasos pajamų orderius, jiems suteikdama atskirus numerius (serija A numeriai nuo 1 iki 13) ir tokiu būdu UAB „S.T.“ apskaitoje 115 200 Lt neužpajamavo kasoje, o į bendrovės registrus įrašė kaip išmokėtus atsiskaitytiniems asmenims;

2007-06-19 pagal kasos pajamų orderį EVA Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad UAB „H.“ direktorius I. R. sumokėjo UAB „S.T.“ 29 7336 Lt, gavusi nurodytą sumą, šios sumos į bendrovės kasą neįnešė, neįtraukė į kasos pajamas, o bendrovės apskaitos registruose įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad nurodyta suma yra gautinas pridėtinės vertės mokestis, taip iškraipė UAB „S.T.“ turto duomenis.

Dėl visų šių veiksmų nebuvo galima nustatyti UAB „S.T.“ 2006–2007 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Be to, R. P., neturėdama teisinio pagrindo, pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „S.T.“ priklausantį turtą – pinigus (175 627 Lt), o būtent:

2007 m. birželio 19 d. pagal kasos pajamų orderį EVA Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, kad UAB „H.“ direktorius I. R. sumokėjo UAB „S.T.“ 29 736 Lt, gavusi nurodytą sumą, šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė, o neturėdama teisinio pagrindo, pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „S.T.“ turtą – pinigus (29 736 Lt);

Tęsdama nusikalstamą veiką tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2007 m. lapkričio 21 d., suklastojo tikrą dokumentą – UAB „S.T.“ išmokėjimų žiniaraštį, jame įrašydama žinomai neteisingus duomenis, kad ji 2007 m. rugpjūčio 16 d. sumokėjo dividendus – 145 891 Lt UAB „S.T.“ akcininkei V. D., nors realiai šių pinigų nemokėjo, ir neturėdama teisinio pagrindo pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „S.T.“ turtą – pinigus (145 891 Lt).

Kaltinamoji R. P. pagal pareikštą kaltinimą kalta neprisipažino ir paaiškino, kad jos darbo metu buhalterinė apskaita buvo tvarkyta pagal LR galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, bei verslo apskaitos standartus. 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str. įpareigoja, kad ribotos civilinės atsakomybės juridiniai asmenys, savo veikla siekiantys pelno, tvarkydami apskaitą vadovautųsi Verslo apskaitos standartais. Verslo apskaitos standartus, vadovaudamasis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 3 str., rengia, skelbia ir tvarko viešoji įstaiga LR apskaitos institutas. Vadovaudamasis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 9 str. nuostatomis, direktorius A. P. įsakymu Nr. 1 2006-01-02 patvirtino UAB „S.T.“ apskaitos politiką. O apskaitos politika – tai ir yra visi apskaitos principai, apskaitos metodai ir taisyklės, kaip turi būti tvarkoma UAB „S.T.“ apskaita ir sudaroma finansinė atskaitomybė. Panevėžio apskrities VMI, atsakydama į UAB „S.T.“ paklausimą dėl kasos darbo organizavimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo 2008-09-01 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodo, kad bendrovė, tvarkydama buhalterinę apskaitą ir sudarydama finansinę atskaitomybę, privalo vadovautis daugeliu teisės aktų – tai buhalterinės apskaitos įstatymu, verslo apskaitos standartais, LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu. VMI prie Finansų ministerijos 2004-12-03 raštu Nr. 1865 apskričių valstybinėms mokesčių inspekcijoms „dėl pelno mokesčio įstatymo ir verslo apskaitos standartų neatitikimų paaiškinimų“ informavo, kad ribotos civilinės atsakomybės pelno siekiantys juridiniai asmenys, konkrečiai „S.T.“, sudarydami 2004 ir vėlesnių metų finansinę atskaitomybę, turi vadovautis ne Vyriausybės prie Finansų ministerijos patvirtintais teisės aktais, o LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu ir verslo apskaitos standartais. 2001-11-06 LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. 575 15 str. 4 d. numato, kad finansinė atskaitomybė sudaroma, vadovaujantis bendraisiais apskaitos principais, buhalterinės apskaitos įstatymu ir verslo apskaitos standartu. Pagal LR 2001-11-06 įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-572 28 str. už įmonės finansinę atskaitomybę, kuri neatitinka šių įstatymų reikalavimų, atsako įmonės administracijos vadovas. Kasos darbo organizavimą, kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 30 str. numato, kad pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymą už apskaitos organizavimą pagal šių taisyklių reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas.

Kaltinamoji nesutinka su kaltinime nurodytu pažeidimu, kad kasos darbo organizavimo kasos operacijų atlikimo taisyklių, patvirtintų LR Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179, 3 punktas pažeistas, nes įmonė turi vadovautis patvirtinta apskaitos politika ir nuo 2004 metų buhalterinėje apskaitoje atsirado naujovė, kad atsirado verslo apskaitos standartai, tai pagrindas sudaryti įmonės finansinę atskaitomybę. Buvo įsteigta įmonė – LR apskaitos institutas, kuris leido rekomendacijas ir ruošė įvairius dokumentus, kaip turi būti tvarkoma buhalterinė apskaita. R. P. nurodo, kad kreipėsi į viešąją įstaigą – LR institutą, klausdama, ar taip, kaip įmonėje „S.T.“ buvo patvirtinta apskaitos politikoje, kad asmenys atskaitingi, gaunantys grynuosius pinigus iš banko, nebūtinai juos įneštų į įmonės kasą, juos galėtų naudoti kaip atskaitingi asmenys. Į šį paklausimą viešoji įstaiga LR apskaitos institutas 2008-04-01 raštu Nr. (duomenys neskelbtini) atsakė, kad įmonės apskaita priklauso nuo pasirinktos apskaitos politikos; įmonėje naudojamus apskaitos dokumentus, buhalterines pažymas, nurašymo aktus, avansų apyskaitas, skolų suderinimo aktus ir jų surašymo tvarką įmonė nusistato savo vidaus taisyklėse ir taip pat vykdo įmonės vidaus kontrolę. Ir, jų nuomone, iš bankų paimtus grynuosius pinigus galima apskaitoje registruoti iš atskaitingo asmens gaunama suma, jei taip pasitvirtinę savo įmonės apskaitos politikoje. Šį atsakymą pasirašė direktoriaus pavaduotojas. Tokia procedūra ir buvo vykdoma UAB „S.T.“ 2004-2007 metais ir visi pinigai, paimti iš banko, buvo užpajamuoti arba į įmonės kasą, arba atskaitingam asmeniui. Jeigu atskaitingas asmuo, gautais pinigais mokėdavo darbo užmokestį ar turėjo kitas išlaidas, susijusias su įmonės veikla, būdavo užpajamuota per atskaitingą asmenį, pateikus pateisinamuosius išlaidų dokumentus, buvo nurašoma iš atskaitingo asmens kaip išmokėtos sumos. Kaltinamoji tvirtina, kad daugumai darbuotojų darbo užmokestis buvo mokamas per atskaitingus asmenis todėl, kad UAB „S.T.“ objektai daugiausia buvo ne Panevėžyje, o kituose Lietuvos miestuose ir rajonuose, todėl tiek pagrindinio direktoriaus A. P., tiek kitų direktorių nurodymu buvo paruošiami išmokėjimo žiniaraščiai ir pinigai, kad arba barų vadovas, arba kitas asmuo galėtų pinigus nuvežti į objektą. Atlyginimų mokėjimo tvarka įmonėje nebuvo pažeista, nes įmonės apskaitos politikoje yra patvirtinta, kad atskaitingi asmenys gali išmokėti darbo užmokestį ir kitas išlaidas, susijusias su įmonės veikla, taip pat kasos taisyklių reikalavimo 9 p. yra pasakyta, kad leidžiama padengti kitas su ūkio subjektu susijusias išlaidas, o darbo užmokestis ir yra su ūkio subjekto veikla susijusios išlaidos. R. P. nurodo, kad, kiek ji pamena, grynieji pinigai ir išmokėjimo žiniaraščiai buvo duodami UAB „S.T.“ projektų vadovui V. A., komercijos direktoriui E. J., kurie, paėmę pinigus, išmokėjimo žiniaraščius grąžindavo su asmenų parašais. Abejonių niekada nekildavo, kad kam nors iš tų darbuotojų būtų neišmokėti pinigai. Grynuosius pinigus yra mokėjusi ir administratorė A. R., administratorė O. B.. E. P., P. D., V. G., V. Č., V. T. parodė, kad darbo užmokestį grynaisiais pinigais mokėjo O. B.. R. M. parodė, kad darbo užmokestį grynaisiais mokėjo kita moteris, o ne P.. T. G. parodė, kad darbo užmokestį grynaisiais pinigais mokėjo S. Z.. R. E. parodė, kad darbo užmokestį grynaisiais pinigais mokėjo E. J., R. J. parodė, kad darbo užmokestį grynaisiais pinigais mokėjo statybų darbų vadovas V. A.. J. L. parodė, kad darbo užmokestį grynaisiais pinigais mokėjo A. R.. M. T. parodė, kad darbo užmokestį grynaisiais pinigais mokėjo direktorius E. J.. G. P. parodė, kad darbo užmokestį grynaisiais pinigais mokėjo O. B.. Visi paminėti žmonės buvo apklausti ikiteisminio tyrimo metu. Be to, dauguma iš teisme apklaustų žmonių patvirtino, kad grynuosius pinigus jiems į objektus atveždavo tiesioginiai jų barų vadovai ar administratoriai.

Kaltinamoji nurodo, kad susipažinusi su byla mato, jog R. B. 2006-02-28 yra sumokėta 500 Lt kasmetinių atostogų suma, nes yra pateiktas jo prašymas 2006-02-10 dėl atostogų pratęsimo ir direktoriaus A. P. 2006-03-07 įsakymas. Tai įrodo, kad žmogus atostogavo, yra apskaitos žiniaraštis už 2006 m. vasario mėnesį ir darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis už 2006 metų vasario mėnesį, kuriame matyti, kad R. B. yra atliktos atžymos, kad jis atostogavęs ir yra gavęs 500 Lt kaip išmokėtą sumą. Nė vienas apklausiamas darbuotojas nenurodė, kad įmonė yra jiems skolinga, t. y. su jais visiškai atsiskaityta, taigi, vadinasi, ir R. B. yra sumokėta 500 Lt grynaisiais už atostogas. R. L. už kasmetines atostogas 2006-02-09 gavo 650 Lt, pagrindas – UAB „S.T.“ direktoriaus A. P. 2006-02-28 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini). Darbo laiko apskaitos žiniaraštis už 2006 m. vasario mėnesį rodo, kad R. L. atostogavo, remiantis jo prašymu ir direktoriaus įsakymu, o darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštis už 2006 m. vasario mėnesį parodo, kad yra priskaičiuota suma už atostogas ir minėtam asmeniui yra išmokėta. M. B. teismo posėdžio metu patvirtino, kad 4,78 Lt jam yra išmokėta. R. P. nurodo, kad J. P. teismo posėdžio metu minėjo, kad irgi ne vieną kartą yra gavęs atitinkamas grynųjų pinigų sumas.

Kaltinamoji R. P. nurodo, kad nors teismo posėdyje M. V. teigė, jog pinigų negavo, bet apklausiamas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu jis yra nurodęs, kad jam net devynis kartus yra išmokėti grynieji pinigai. Be to, kiek pamena, R. V. ir M. V. 2006-07-03 buvo atleidžiami iš darbo, ir O. B. nurodymu buhalterijos darbuotojams buvo pasakyta paruošti išmokėjimo žiniaraštį ir surinkti konkrečią išmokėjimo sumą. Teismo posėdžio metu R. V. sakė, kad išeinant iš darbo abu kartu gavo apie 7000 Lt sumą. Palyginus priskaitymo žiniaraščius, esančius byloje, ir išmokėjimus, panašiai tokia suma ir susidaro. Todėl kaltinamoji įsitikinusi, kad R. V. ir M. V. yra gavę grynuosius pinigus išeidami iš darbo. R. P. nurodo, kad J. B. 2006-01-31 yra išmokėta 500 Lt grynaisiais pinigais ir, kiek žino, ši darbuotoja UAB „S.T.“ be savo pagrindinio darbo nurašydavo medžiagas ir už papildomą darbą gaudavo priedą. Direktoriaus A. P. nurodymu visuomet už atliktus darbus būdavo sumokamas priedas ir nebuvo to mėnesio arba būdavo labai retai, kad J. B. nebūtų gavusi priemokos. J. G. dėl 87,31 Lt išmokėjimo 2006-09-29 minėjo, kad tiesioginis vadovas šią sumą išmokėjo, o darbo užmokesčio žiniaraštyje pasirašė vėliau, kadangi jis tą dieną buvo komandiruotėje. Yra įsakymas dėl komandiruotės. D. K. dėl 2006-04-28 išduoto 800 Lt avanso, 2006-05-31 800 Lt avanso ir 2006-06-30 200 Lt teigia, kad pats prašydavo direktoriaus, jog jam į objektą būtų mokami avansai. A. R. yra atvežusi konkrečias pinigų sumas. Taip pat ir S. Z. patvirtino, kad nurodytas sumas yra gavęs. R. I. 2007-07-02 yra sumokėta 1550 Lt už kasmetines atostogas. Nors jis teigė, kad nebuvo mokami grynieji pinigai, bet byloje yra jo prašymas išleisti atostogų. UAB „S.T.“ direktorius A. P. 2007-07-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) suteikė kasmetines atostogas R. I.. Darbo laiko apskaitos žiniaraštyje nuo 2007-07-02 yra pažymėtos atostogos. Darbo užmokesčio apskaitos žiniaraštyje 2007 m. 7 mėn. yra atostoginiai priskaitymai ir atžyma apie išmokėtą atostogų sumą grynaisiais pinigais. Kadangi R. I., teismo posėdžio metu užtikrino, kad įmonė yra su juo visiškai atsiskaičiusi, tai reiškia, kad 2007-07-02 jis yra gavęs 1550 Lt grynųjų pinigų. Nėra jokių įrodymų, kad išmokėjimų žiniaraštyje butų pasirašęs ne R. I.. S. J. už 2007 m. 5 mėn. 2007-06-20 buvo išmokėta 905,40 Lt darbo užmokesčio. Jis teismo posėdžio metu patvirtino, kad jam pinigus yra mokėjęs S. Z., ir jis pasirašydavo išmokėjimo žiniaraščiuose. V. G. 2007-09-06 buvo išmokėta pašalpa mirus vyrui – 2 000 Lt, ir tie pinigai buvo paimti iš buhalterijos ir sumokėti O. B. kabinete. Be to, V. G. be tų pinigų buvo išmokėtas darbo užmokesčio avansas, nes ji kreipėsi į buhalteriją ir be pašalpos norėjo pasiimti ir darbo užmokesčio avansą. Suderinus su direktorium A. P. ir gavus jo leidimą, buvo išrašytas dar vienas apskaitos žiniaraštis ir išmokėta 2 000 Lt darbo užmokesčio avanso. Taip, kaip buvo įvykdyti mokėjimai, taip ir atvaizduota buhalterinėje programoje, apyvartos žiniaraščiuose. Yra UAB „S.T.“ direktoriaus 2007-09-06 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 2 000 Lt pašalpos vyrui mirus paskyrimo V. G.. Pati V. G. teismo posėdyje parodė, kad jai yra žinoma, kad jai buvo skirta 2 000 Lt pašalpa ir kad ji minėtą pašalpą yra gavusi. O. B. patvirtino, kad jos kabinete V. G. buvo sumokėta 2 000 Lt pašalpa vyrui mirus. P. Z. taip pat teismo posėdžio metu teigė, kad 2006-07-31, 2006-03-30 jis iš įmonės, per atskaitingą asmenį, buvo gavęs nedideles sumas, tik konkrečiai negalėjo prisiminti, už ką gavo 3 Lt ir 18,50 Lt. Kaltinamoji nurodo, kad išmokėjimai buvo atliekami per įvairius atskaitingus asmenis, ir ji negali atsakyti, ar parašai žiniaraščiuose tikrai yra tų asmenų, kuriems skirtos išmokos. Ji tikrino tik tai, kad grąžinamuose dokumentuose viskas tinkamai būtų užpildyta.

Dėl kaltinimo pasisavinus 10 600 Lt, atliekant pavedimus per mokėjimo sistemą „Parex“ bankas Internet“, kaltinamoji paaiškino, kad elektronine bankininkyste be jos naudojosi ir buhalterė V. J.. Taip pat tą prieigą turėjo personalo vadovė O. B. bei direktorius A. P.. Pagal darbų pasiskirstymą už banką buvo atsakinga V. J. ir būtent ji kiekvieną mėnesį sudarydavo įvado žiniaraštį, kurį tvirtindavo savo parašu ir atlikdavo visus bankinius pavedimus. R. P. nurodo, kad ji tokius pavedimus darydavo tik tais atvejais, kada V. J. nebūdavo darbe ir tekdavo ją pavaduoti. Pavedimus taip pat atlikdavo ir O. B.. R. P. nurodo, kad 2007-02-13 atlikti pavedimo negalėjo, nes nuo 2007-01-30 iki 2007-02-23 sirgo. Byloje yra pažymos iš SODROS, kurios tai patvirtina. Darbo laiko apskaitos žiniaraščiuose taip pat yra atžymos, kad tuo metu sirgo ir darbe nebuvo. 2007-04-02 irgi negalėjo atlikti 1800 Lt pavedimo todėl, kad atostogavo nuo 2007-03-29 iki 2007-04-14. Tai patvirtina 2007-03-26 prašymas dėl kasmetinių atostogų suteikimo, 2007-03-26 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) dėl kasmetinių atostogų suteikimo ir atžymos darbo laiko apskaitos žiniaraštyje už 2007 m. balandžio mėn. 2007-07-16 atlikti 1800 Lt pavedimo negalėjo, nes nuo 2007-07-09 iki 2007-07-27 sirgo. Tai patvirtina valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyriaus pažyma ir UAB „S.T.“ darbo laiko apskaitos žiniaraštis už 2007 m. liepos mėn. Kaltinamoji tvirtina, kad visi, tiek darbo užmokesčio pavedimai, tiek pavedimai, kur buvo UAB „S.T.“ kaip kreditorius skolingas, buvo atliekami su direktoriaus A. P. žinia ir kontrole. Kiekvieną kartą buvo ruošiami sąrašai, kiekvienas sąrašas buvo peržiūrimas ir tik direktoriaus nurodymu buvo vykdomi pavedimai. Be to, A. P. turėjo prieigą prie banko ir, kiek teko matyti, nebuvo tos dienos, kada jis būtų darbe ir nebūtų kontroliavęs operacijų banke. Taip pat jam buvo pateikiami suvestiniai banko registrai, kuriuos jis peržiūrėdavo ir be jo žinios iš įmonės atsiskaitomosios sąskaitos ar iš kasos pagal UAB „S.T.“ nusistovėjusią tvarką nebuvo išmokėtas nė vienas litas.

Dėl dividendų išmokėjimo R. P. paaiškino, kad 2007-08-16 pagal išmokėjimo žiniaraštį sumokėjo V. D. grynuosius pinigus – 145 891 Lt ir tai yra atspindėta apyskaitose, be to, ir įmonės registruose. Avanso apyskaitoje yra įrašai apie pinigų panaudojimą. Iš viso avansų apyskaitoje yra įrašas apie 196 609,32 Lt panaudojimą. Tą pačią dieną pagal nuomos sutartį buvo išmokėti pinigai M. K. – 1779,40 Lt. Kaltinamoji nurodo, kad finansinėse operacijose yra atlikti tokie įrašai: jos atsiskaitomoje sąskaitoje, tai yra, kaip atskaitingo asmens – 25 601 Lt. Dokumentuose matomos visos operacijos – grynųjų pinigų paėmimas, išmokėjimas. Revizorė, atlikdama patikrinimą, neįvertino įmonės įsiskolinimo jai, kaip atskaitingam asmeniui. Nurodo, kad 2007-01-01 jai, kaip atskaitingam asmeniui, įmonė buvo skolinga 19 500 Lt. Tai įrodo daugelis dokumentų, sintetinių sąskaitų, apyvartos žiniaraštis. Buvo atliekama viso įmonės turto inventorizacija, taip pat debitorinių, kreditorinių įsiskolinimų kasos. Inventorizacijai atlikti direktorius A. P. įsakymu sudarė komisiją. Ta komisija patikrino visus įrašus, palygino su likučiais, esančiais apskaitoje, ir pasirašė inventorizacijos aprašą, kurį patvirtino direktorius A. P.. R. P. mano, kad pirmiausia, atliekant patikrinimą, reikia pasižiūrėti, kokie likučiai buvo 2007 m. pradžioje, po to visą apyvartą, pinigų gavimą, išlaidavimą ir tada metų pabaigai. Be to, R. P. pastebi, kad 2007-07-10, tiek jos žiniomis, tiek pagal rašytinius įrodymus, visos akcijos dar priklausė A. P.. Todėl jis birželio mėn. išmokėti dividendų D. niekaip negalėjo, nes ji dar nebuvo UAB „S.T.“ akcininkė. Pats A. P. 2007-07-12 Panevėžio apylinkės teismui įteikė pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių pareiškimu, kuriame nurodo, kad santuokoje esą įsigijo UAB „S.T.“ 33 vnt. paprastų vardinių akcijų – iš viso už 33 000 Lt. Pareiškimas yra patvirtintas tiek A. P. parašu, tiek D. P.. Prie pareiškimo Panevėžio miesto apylinkės teismui pateikė 2007-07-10 sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, kurioje nurodo, kad santuokoje įgytas turtas dalijamas taip: A. P. – UAB „S.T.“ – 33 vnt. paprastų vardinių akcijų, iš viso už 33 000 Lt. Tai įrodo, kad 2007-07-10 A. P. buvo įmonės akcininkas. Be to, yra ir teismui pateiktas išrašas iš akcininkų registracijos knygos apie 2007-07-10 turimas UAB „S.T.“ 33 vnt. paprastąsias vardines akcijas A. P. vardu. Lietuvos teismo ekspertizės centras nustatė ir išvadoje teigia, kad išmokėjimo žiniaraščio apačioje esantis įrašas „išmokėjau 145 891 Lt“ vyr. finansininkė, pavardė ir parašas“, kairiau P. pavardės yra parašytas skirtingu rašikliu, negu visi kiti įrašai. Todėl neigia savo kaltę dėl minėto žiniaraščio pataisymo. Be to, nurodo, kad V. A. liudytojo apklausos protokole 2009-04-29 teigė mačiusi, kaip ji išmokėjo V. D. dividendus. V. D. vienos apklausos metu apie dividendų išmokėjimą ir akcijų perleidimą jai teigė vienaip, kitos apklausos metu – kitaip.

R. P. neigia savo kaltę dėl grynųjų pinigų paėmimo ir neužpajamavimo į įmonės kasą 2006 m. Nurodo, kad grynuosius pinigus, paimtus iš banko, galima pajamuoti į atskaitingo asmens sąskaitą, kaip nurodyta apskaitos politikoje. 2007 m. gegužės mėn. buvo atliktas auditas už 2006 metus ir auditorė tikrai labai kruopščiai ir smulkmeniškai žiūrėjo darbo užmokesčio priskaitymą, išmokėjimą, mokesčių teisingumo išmokėjimą, buvo susiderinami likučiai su mokesčių inspekcija, tikrinami likučiai ketvirtoje formoje valstybinio socialinio fondo valdybai, ir pažeidimų nenustatė. Todėl nesupranta, kaip specialistė išvadoje nustato, kad 2006 metais išmokėtas darbo užmokestis yra neįtrauktas į darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius ir nuo minėtų sumų yra priskaičiuojama tiek socialinio draudimo mokestis, tiek gyventojų pajamų mokestis. Auditorė 2007-05-28 išvadoje teigia, kad UAB „S.T.“ finansinė atskaitomybė parengta pagal LR galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą, bei verslo apskaitos standartus. R. P. nurodo, kad pati kreipėsi į FNTT, prašydama ištirti faktus ir nustatyti kaltus asmenis dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos ir prašyme nurodė, kad medžiagos, jos nuomone, yra nurašomos ne į tuos objektus. Be to, iš žmonių girdėjo, kad barų vadovai pardavinėja medžiagas ir todėl bijojo atsakomybės, kadangi dėdama parašą už medžiagų nurašymą, turi garantuoti, kad jis yra nurašomas į tą objektą. Tačiau iš to, kas buvo prašoma ištirti, nebuvo niekas tirta. Teigia, kad yra įsitikinusi, kad tai, jog pateikė FNTT Panevėžio skyriui prašymą dėl tyrimo atlikimo, nepatiko UAB „S.T.“ administracijai, nes direktorius A. P. žinojo konkrečiai, kas yra išdėstyta prašyme, ir todėl ėmėsi priemonių jos atžvilgiu.

Dėl UAB „H.“ pinigų sumokėjimo R. P. paaiškino, kad tos bendrovės direktorių R. ji pirmą kartą pamatė teisme. Priimti iš jo pinigų negalėjo, kadangi A. P. nurodymu paskutines dvi 2007 metų birželio mėnesio savaites buvo išvykusi į komandiruotę Palangoje. Prie jos ten prisijungė ir A. P. žmona D. P.. Ši komandiruotė buvo žodiniu susitarimu, tačiau buvo žymima, kad ji tuo metu dirba darbe. Prisimena, kad klausimas dėl šių pinigų buvo iškilęs 2007 m. gruodžio mėn. 7 d. per akcininkų susirinkimą. Kiek pamena, tai tuomet išsiaiškino, kad pinigus buvo paėmusi O. B., ir V. J. patvirtino, kad tikrai pinigai buvo užpajamuoti, atrodo, O. B. vardu. Ji taip pat minėjo, kad pinigus buvo paėmusi O. B. darbo užmokesčiui išmokėti.

Be to R. P. paaiškino, kad gruodžio mėnesio atlyginimai nebūdavo išmokami gruodžio mėnesį, o būdavo išmokami sausio mėnesį, bet dokumentuose rodyta, kad jie išmokėti gruodžio mėn. per atskaitingus asmenis. Būdavo ir tokių atvejų, kai atlyginimą darbininkams ji sumokėdavo ir iš savo kišenės. 2007-01-01 įmonė jai skolinga buvo 19 500 Lt. Tvirtina, kad savo pinigus panaudojo įmonės reikmėms – dažniausiai naudodavo darbo užmokesčiui išmokėti. Buvo daug tokių atvejų, kai E. J. ar V. A. paskambina ir pasako: „aš grįžtu šiandien į Panevėžį, man, kad ant stalo būtų paruoštas žiniaraštis ir pinigai išmokėjimui vokuose sudėti“. Pamena, kad kai V. A. prašė pinigų, tada važiavo ir paėmė grynuosius pinigus iš banko. Pinigus ėmė savo, kadangi nebuvo A. P. ir negalėjo gauti jo parašo. Taip pat yra davusi pinigus ir E. J.. Po to įmonė atsiskaitydavo su ja. Buvo akcininkų nutarta, kad 2005 metais už gruodį algas mokės sausio mėn., bet parodė, jog mokėta gruodį. Taip buvo daroma, kad pritaikytų 12 minimalių, nes kažkuriuo laikotarpiu keitėsi NPD ir procentai. Tada parodė, kad išmokėta gruodį visiems, deklaracijoje irgi parodė, kad gruodį išmokėta, už tai ir susidarė tokie nukrypimai šeštų metų sausio pirmai. 2004 metais iš viso visiems buvo grynieji pinigai mokėti. Tik jau kitais metais kažkiek per banko sąskaitą buvo daroma pavedimai. Kaltinime minimi nuo 2006-01-12 iki 12-29 paimti 71 000 Lt yra realiai paimti ir užpajamuoti per atskaitingą asmenį, ir tai yra padaryta tinkamai. Iš sintetinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių matoma, kad visos sumos yra užpajamuotos. R. P. nurodo, kad bendrovėje buvo naudojama kompiuterinė programa „BŪTENT“. Iš pradžių atskaitingas asmuo buvo ji vienintelė įmonėje. Visos sumos buvo rodomos per ją, kaip per atskaitingą asmenį. Po to prašė kompiuterių specialisto, kad būtų galima papildoma eilute įvesti kitas sąskaitas ir programa buvo pakeista. Po to pakeitimo įvesdama sąskaitas, sakykime 256 eilutėje (kuri anksčiau buvo vienintelė sąskaita), įrašydavo skaičius 01, 02 ir t. t. Todėl sąskaita 256 yra kaip suminė sąskaita, o sąskaitos 256 01, 256 02, 256 03 ir t. t. yra kaip detalizacija.

Dėl 265 650 Lt, kurie pagal pareikštą kaltinimą nuo 2007-01-08 iki 2007-10-23 yra neįtraukti į kasos pajamas, paaiškino, kad pagal UAB „S.T.“ įmonės apskaitos politiką, kuri yra patvirtinta direktoriaus, visą sumą perdavė atskaitingiems asmenims. Be to, nurodo, kad ne ji viena ėmė tuos pinigus iš banko. Pinigus ėmė ir A. P.. Pagal kasos darbo organizavimą, kasos operacijų atlikimo taisyklių 179 p., jeigu nėra kasininko pareigybės, atsakomybė tenka ūkio subjekto vadovui, todėl mano, kad tokie kaltinimai turėtų būti pareikšti ne jai, o A. P. arba kasininkui.

Dėl 115 200 Lt, kuriems išrašyti orderiai, paaiškino, kad tikrai iš banko paimta 115 200 Lt ir jie yra užpajamuoti kaip atskaitingam asmeniui. Kadangi ji pati ir yra atskaitingas asmuo, todėl vedė savo apskaitą ir dėl kontrolės įsirašė. Tik dėl savęs ir įsisegė atskirą bylą ir parašė „Atskaitingas asmuo P. – pinigų panaudojimas“. Realiai visi pinigai užpajamuoti. Visa ta suma yra jai kaip atskaitingam asmeniui užpajamuota, visi 115 200 Lt. Be to, A. P. 2007-06-15, būdamas atsakingas už kasą, kaip atskaitingas asmuo yra paėmęs apie 150 000 Lt. Ta suma taip pat yra užpajamuota kaip atskaitingam asmeniui. Bendroje sumoje susidarė 265 000 Lt. Jos, kaip atskaitingo asmens, 115 000 Lt ir A. P. – apie 150 000 Lt. Kasos orderius bendrovėje rašydavo kasininkas. Kasininko funkcijas atlikdavo V. A.. Direktoriaus 2006-01-03 įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini) tikrai buvo žinomas ir kasininkė vadovavosi juo.

P. P. nurodo, kad atlyginimų priedai darbuotojams būdavo paskaičiuojami tokiu būdu: eiliniams darbuotojams barų vadovai atnešdavo tokius rašytinius juodraštinius variantus, kuriuose būdavo surašytos darbuotojų pavardės ir konkreti išmokama darbo užmokesčio suma. Tada ji iš antro galo sudarydavo žiniaraštį: iš tos sumos, sakykime, priskaičiuota 5 800 Lt, išminusuoja atlyginimą pagal darbo sutartį ir gautą skirtumą nurodo kaip priedą prie atlyginimo. Tokia buvo bendrovėje sistema. Jos pačios priedo dydį nustatydavo įmonės vadovas A. P.. Tai priklausydavo nuo papildomų darbų, o jų tuo metu buvo labai daug. R. P. nurodo, kad 2007-11-05 A. P., kada jai jau buvo suteiktos atostogos, prašė parašyti kažkokią sutartį lyg ir dėl UAB „P.“. Tada pasakė, kad nedirbs. Tuomet E. J. kartu su A. P. davė nurodymą V. J., kad sumokėtų 1800 Lt. Tai buvo vienintelis kartas, kai pinigai buvo sumokėti iš anksto. Visais kitais kartais būdavo taip, jog paveda darbą, paklausus, kiek mokės, pasako kiek gausi, ir atlikus darbą A. P. daugiausiai V. A. duodavo nurodymą daryti pavedimą. Nurodymas būdavo duodamas žodžiu. Už visokius papildomus darbus pervesdavo priedus ir konkrečiai pasakydavo sumą – 200, 300 ar kt. Kartais V. A. eidavo pas direktorių į kabinetą ir atsinešdavo sąrašiuką, kaip kokią atmintinę. Įsakymų kaip tokių nebuvo.

Liudytoja O. B. paaiškino, kad UAB „S.T.“ dirba nuo 2003 m. personalo vadove. Liudytoja nurodo, kad bendrovėje į jos pareigas įėjo darbuotojų priėmimas ir atleidimas, dokumentų įforminimas, darbuotojų apmokymai, darbo saugos instruktavimas. Buhalterinės apskaitos nevedė, tai darė buhalterės, kurios darbuotojams išmokėdavo ir darbo užmokesčio pinigus. Ji pati darbuotojams pinigų nemokėjo. Tai darė R. P. ir J.. Prisimena, kad po vyro mirties buvo atėjusi bendrovės darbuotoja G. su prašymu dėl pašalpos gavimo. Ji parašė prašymą, kurį perdavė R. P.. Ši nuėjo pas bendrovės direktorių dėl vizavimo. Grįžusi R. P. padavė G. 2000 Lt. G. klausė, kur jai už pinigus pasirašyti. R. P. pasakė, kad už gautus pinigus pasirašys vėliau. Ar po to G. pasirašė kokį nors dokumentą, nežino. Apie akcijų perrašinėjimą nieko nežino, nes nėra akcininkė, todėl nėra įpareigota apie tai žinoti.

Apie „H.“ pinigų mokėjimą, nieko nežino. Yra tik girdėjusi, kad audito metu buvo keltas klausimas dėl „H.“ pinigų. Dalyvavo akcininkų susirinkime, kai buvo kalbama apie audito išvadas. Tame susirinkime dalyvavo ir R. P.. Jos buvo paklausta apie „H.“ pinigus. Ji pasakė, kad tuos pinigus paėmė O. B.. Po tokio R. P. pasakymo buvo pasipiktinusi, nes tų pinigų neėmė. Susirinkimo metu buvo įvardyta pinigų paėmimo data, bet tuo metu turėjo biuletenį. Darbo užmokestis pervedamas į banko kortelę, premijos taip pat. Buvo atvejis 2006 m., kai R. P. pagal žiniaraštį išmokėjo grynuosius pinigus. Gaudama tuos pinigus pasirašė žiniaraštyje. Pagal darbo sutartį atlyginimas – 800 Lt, 700 Lt sudaro priedas, kurį skirdavo bendrovės direktoriai. Iš viso gaudavo 1500 Lt. Atlygis būdavo kas mėnesį beveik vienodas, sumos skirdavosi nežymiai. Nežymiai skirdavosi priedo suma. Kaip ši suma būdavo įforminama, reikia klausti direktoriaus. Viskas atsispindėdavo žiniaraščiuose, aptartuose su direktoriais, pagal juos darydavo banko pavedimus. Pinigai kartą per mėnesį buvo pervedami į kortelę, bendra suma būdavo pervedama 1500 Lt. Jokių avansų nemokėdavo, kadangi taip buvo numatyta darbo sutartyje.

2007 m. R. P. ir turėdama nedarbingumo pažymėjimą ateidavo į darbą, į savo kabinetą 1–2 valandoms. Ką ji kabinete veikdavo, nežino, tačiau turėdama biuletenį R. P. į darbą ateidavo beveik kasdien.

Banko pavedimams daryti buvo reikalinga žinoti slaptažodį. Liudytoja nurodo, kad ji slaptažodžio nežinojo. Ar jį žinojo direktorius, nežino. Nežino, ar A. P. naudojosi elektronine bankininkyste. Gal galėjo žinoti slaptažodį buhalterė J., bet to tvirtinti negali. Įsakymų dėl darbuotojams priedų skyrimo nematė. Matė tik žiniaraščius. Nieko nežino dėl darbo užmokesčio mokėjimo objektuose. Pati į objektus pinigų nevežė. Buhalterinės apskaitos dokumentai būdavo laikomi archyve. Archyvo patalpos buvo rakinamos, o raktas buvo pas administratorę. Einamieji dokumentai buvo laikomi buhalterijoje, o senieji – archyve. Buhalterijoje dirbo 2 darbuotojos. Jų kabinetas buvo rakinamas. Nuo buhalterijos patalpų raktą turėjo tik buhalterijos darbuotojos. Valytoja valydavosi darbo metu. R. P. imdavo raktą nuo archyvo iš administratorės ir žiūrėdavo jai reikiamus dokumentus. Nuo buhalterijos raktus turėjo tik R. P. ir J.. Auditoriams buhalterinius dokumentus padavė sudarytos komisijos nariai, tarp kurių buvo ir R. P.. Tuomet R. P. buvo atostogose ar turėjo nedarbingumo pažymėjimą, tai dokumentus perdavė J.. Nebuvo informuota apie buhalterinės apskaitos dokumentų dingimą.

Liudytojas E. J., paaiškino, kad nuo 2002 m., nuo UAB „S.T.“ įsikūrimo, ten dirba komercijos direktoriumi. Į jo pareigas įėjo objektų paieška, jų statyba, pridavimas. Visiškai pasitikėjo R. P.. Finansinius reikalus sprendė bendrovės direktorius, t. y. A. P. ir vyr. buhalterė. Ne visada medžiagas išeidavo pirkti pavedimu. Kartais pirkdavo už savus pinigus, po to kvitus pristatydavo į bendrovę ir apmokėdavo. Kartais tie pinigai buvo pervedami į sąskaitą, o kartais išmokami grynaisiais. Avansu pinigai tokiems pirkimams niekada nebuvo išduodami.

2007 m. dirbo įvairus darbuotojų skaičius, t. y. darbuotojų skaičius buvo pagal poreikį, bet vidutiniškai dirbo iki 30 žmonių. Darbuotojams buvo mokamas nustatytas tarifinis atlyginimas ir kas mėnesį buvo mokami priedai. Nuo išdirbio darbininkų atlyginimai skirdavosi. Darbų vadovas apskaičiuodavo darbininkų atlyginimą. Atlyginimai buvo mokami banko pavedimu į darbuotojų korteles. Jei būdavo naujai priimamas darbuotojas, kol jis išsiima kortelę, galėjo būti uždarbis išmokėtas pagal algalapį. Tik pačioje pradžioje, po bendrovės įsikūrimo galėjo būti atlyginimai mokami grynaisiais, pasirašant į orderius. Bet 2007–2008 m. jau atlyginimai buvo mokami banko pavedimu į darbuotojų korteles. Prisimena, kad 2006 ar 2007 m. Vievio objekte buvo laikinai darbininku priimtas toks Miškinis. Pirmą mėnesį po priėmimo į darbą jis neturėjo banko kortelės, todėl jam atlyginimas buvo išmokėtas grynaisiais pinigais. Iš buhalterijos paėmė mokėjimo lydraštį ir pinigus, nurodytą sumą išmokėjo darbuotojui, ir Miškinis pasirašė, kad gavo pinigus. Tai buvo vienintelis kartas, kai darbuotojui išmokėjo pinigus grynaisiais.

Liudytojas nurodo, kad neprisimena, koks tuo metu buvo jo atlyginimas, apytikriai tai buvo apie 3000 Lt. Buvo nustatytas vienodas kasmėnesinis atlyginimas. Priedai nebuvo mokami, nes pats yra akcininkas, tai gale metų gaudavo dividendus.

Liudytoja D. P., paaiškino, kad nuo 2007 m. kovo iki 2009 m. balandžio mėnesio dirbo UAB „S.T.“ archyvo vadove, o iki to laiko dirbo raštinėje, vadybininke. Dabar bendrovėje nebedirba. Liudytoja nurodo, kad bendrovės direktorius A. P. yra jos vyras. Vyko su vyru skyrybos. Tam, kad bendrovei nebūtų įsiskolinimų, kad bendrovė gautų kreditų, vyras paprašė perrašyti akcijas jo seseriai. Ji sutiko su tokiu prašymu, ir tai buvo padaryta. Tačiau skyrybos neįvyko, buvo sudaryta taikos sutartis ir akcijos vėl buvo perrašytos vyrui.

Liudytoja nurodo, kad dirbant archyvo vadove, į archyvo patalpas tik ji viena galėjo patekti. Be jos žinios niekas į archyvą neįeidavo. Buvo užvestas sąsiuvinis. Kas pasiimdavo iš archyvo dokumentus, tas pagal parašą tame sąsiuvinyje ir grąžindavo. Iš archyvo buhalterės imdavo praeitų metų sąskaitas faktūras. Nepamena, kas nuo archyvo patalpų perdavė raktus.

Kokia tuo metu buvo vyro alga, nežino, jis to nesakė. 2007 m. lapkričio mėnesį vyras davė visą banko įpakavimą su grynaisiais pinigais – 150 000 Lt. Tai buvo tuomet, kai nutrūko skyrybų procesas ir su vyru susitaikė. Tie 150 000 Lt buvo dividendai už 2006 m. Įpakavime buvo kupiūros po 200 Lt. Tuos pinigus leido šeimos reikmėms, gal ne visus pinigus išleido. Tie pinigai buvo išmokėti, kai dar vyko skyrybų procesas ir juos buvo gavusi vyro sesuo. Ji juos atidavė vyrui, o vyras parnešė į šeimą, kai susitaikė.

Liudytoja V. D., paaiškino, kad A. P. yra jos brolis. 2007 m. kovo mėnesį A. P. trumpam laikui buvo perleidęs jai akcijas ir ji trumpam laikui buvo tapusi UAB „S.T.“ akcininke. Tuo metu sprendėsi tiek įmonės, tiek brolio šeimos reikalai ir brolis paprašė jam padėti. Tik todėl sutiko tapti akcininke. Tačiau neketino dalyvauti ir nedalyvavo įmonės gyvenime. Akcininkų susirinkimuose dalyvavo A. P. pagal įgaliojimą. Birželio mėnesį brolis atvežė į darbą dividendus – 150 000 Lt. Atvežtų pinigų neskaičiavo. Tuo metu dirbo „V.D.“. Kartu brolis atvežė ir žiniaraštį, kuriame buvo įrašyta ta pinigų suma, ir ji pasirašė apie pinigų gavimą. Pinigus laikė namuose. Pinigai buvo banko vakuuminėje pakuotėje. Tos pakuotės neardė. Pinigai buvo išmokėti ir už juos reikėjo pasirašyti, kadangi tuo metu buvo bendrovės akcininkė. Pinigus brolis paprašė pasaugoti. Apie rugsėjo mėnesį brolis paprašė atiduoti pinigus, ir juos atidavė. Po pinigų grąžinimo A. P. atidavė ir akcijas. Kaltinamosios anksčiau nebuvo mačiusi, tik teisme pamatė. Kai dividendus mokėjo, kaltinamosios nematė.

Liudytojas A. P., paaiškino, kad nuo 2002 m. vasario mėnesio iki šios dienos dirba UAB „S.T.“ direktoriumi ir yra akcininkas. Kaltinamąją pažįsta, santykiai darbiniai. Nuo 2002 m. kovo mėnesio ji bendrovėje dirbo vyriausia finansininke. Darbo užmokesčio organizavimas buvo aiškiai reglamentuotas, kol paaiškėjo vyr. finansininkės bandyti daryti dalykai. Įmonės darbuotojų pagrindinis atlygis buvo darbo užmokestis, numatytas darbo sutartyje. Pagal pasiektus rezultatus buvo mokami priedai, kurie buvo skaičiuojami pagal atliktus darbus, įkainius. Darbo vietoje būdavo paskaičiuojamas sąmatinis darbo užmokesčio fondas. Darbininkams buvo paskaičiuojamas sąmatinis fondas. Direktoriams buvo mokamas pagrindinis atlygis bei direktorių valdybos nutarimu priedai, kurie būdavo peržiūrimi kartą per 2–3 mėnesius. 2006–2007 m. rinkoje buvo labai permainingi, atlyginimai kilo visoje Lietuvoje ir UAB „S.T.“ nebuvo išimtis. Pagrindiniai rodikliai buvo svarstomi kas 3 mėnesius, priedai kildavo. Bendrovė turėjo sąskaitą „Parex“ banke. Buvo stengiamasi darbuotojams daryti bankinius mokėjimus. Buvo keletas studentų ar kiti žmonės priimti laikinam darbui, ir jei jie pirmą mėnesį neturėjo banko mokėjimo kortelių, buvo tada išimčių, kad mokamas atlygis grynaisiais. Pinigus mokėjo įmonės buhalterija. Kelis kartus buvo pinigai nuvežti į objektus. Gal kokį kartą pinigus ten nuvežė administratorė ar darbų vadovas. Tokius faktus žinojo kaip direktorius ir iš bylos. A. P. nurodo, kad jis tik tvirtino darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius. Priedai būdavo peržiūrimi kas 2–3 mėnesius. Čia buvo „silpna“ vieta, kadangi nebuvo leidžiami įsakymai, o tik direktoriai-akcininkai priimdavo sprendimą dėl priedo dydžio. Po 2007 m. lapkričio, po audito pastabų, jau buvo priimami įsakymai. Kiekvieną mėnesį peržiūrėdavo, ar neviršijamas darbo užmokesčio fondas, kad nebūtų pereikvojimo. Buhalterijoje būdavo paruošiamas bazinis atlyginimų išmokėjimo planas, į kurį papuldavo ir administracijos darbuotojai. Direktoriai tą planą svarstydavo. Direktoriai tame plane prirašydavo atlygio pakeitimus ir administracijos atstovams. Nedaug buvo tokių pakeitimų. 2007 m. darbuotojams buvo padidintas atlygis 1–2 kartus, priklausomai nuo darbo krūvio. Direktoriai patys darbuotojų sąraše įrašydavo priedus. Jei žmogus dirbo papildomus darbus, tai buvo jam ir priemoka. 2007 m. buhalterijos darbuotojams atlyginimas keltas buvo tik 1 kartą, o direktorių – nekito. A. P. nurodo, kad 2007 m. jo atlyginimas į rankas buvo 2200 Lt. R. P. iki 2007 m. kovo mėnesio atlyginimas su priedu buvo 2800 Lt, pagrindinis – 800 Lt, priedas – 2000 Lt, o nuo balandžio mėnesio – su priedu buvo 3600 Lt. Įmonė dirbo be paskolų, kreditų. Buvo akcininkų sprendimas pelną dalinti dividendų forma metų gale. 2007 m. balandžio mėnesį R. P. atlyginimas buvo pakeltas jos pačios prašymu. Dėl atlyginimo padidinimo buvo tik direktorių sprendimas, nors turėjo būti buhalteriniai dokumentai, bet tam gal pritrūko laiko. V. J. tuo metu buvo 1 kartą padidintas atlyginimas.

Neigia, kad darbų vadovams buvo duodami pinigai be dokumentų. Be dokumentų pinigai nebuvo vežami ir į objektus.

Su „Parex“ banku sutartis buvo sudaryta nuo įmonės gimimo, o elektroninės bankininkystės programa įdiegta 2005 m. Slaptažodį ir vartotojų adresą turėjo R. P., ir taip buvo visą laiką. Pavedimo kodai buvo keičiami. A. P. nurodo, kad pats atlyginimų pavedimu nėra mokėjęs. Pavedimus tiekėjams ir darbo užmokestį tvarkė buhalterija. Prieigą prie internetinės bankininkystės turėjo, bet slaptažodis buvo keičiamas kas 3 mėnesius. Jei R. P. pasakydavo, tai jis pats, o gal ir kasininkė turėdavo slaptažodį. Įmonės vadovui prieiga buvo reikalinga, bet ja nuolatinai nesinaudojo, nes mokėjimai buvo daromi popierine forma, todėl elektroninė bankininkystė nebuvo tokia svarbi. Nedarė jokių pavedimų ir į R. P. asmeninę sąskaitą. Kad tokie pavedimai buvo atlikti išaiškėjo tik buhalterinės peržiūros metu. Tų sumų lydraščiuose nebuvo. A. P. nurodo, kad pasirašydavo tik pagrindinę algą su sutartu priedu. Paėmus administracinių darbuotojų atlyginimų išklotines, pamatė nepagrįstus mokėjimus, kilo abejonių dėl jų išmokėjimo teisiškumo ir nutarė padaryti buhalterinės apskaitos peržiūrą nuodugniau. Liudytojas nurodo, kad pasirašydamas lydraštį pavedimui į banką, tikrindavo tik sumas pervedimui į korteles. Bankinėje erdvėje, pasitikėdamas buhalterijos žiniomis, nežiūrėjo. Žiūrėjo tik popierinėje erdvėje. Pasirašydavo tik aprobuotoje popierinėje formoje sumas, tokios sumos turėjo būti pervedamos banko pavedimu. Kadangi sumos buvo panašios, tai niekas negalėjo to pastebėti.

A. P. nurodo, kad 2007 m. pradžioje su žmona turėjo problemų, kurios vedė link skyrybų. Prognozuodamas žmonos būdą ir galimybes, nusprendė laikinai akcijas perrašyti V. D., kol viskas teisme išsispręs. Kaip tik tuo laiku buvo mokami dividendai. Pagal akcijų perleidimo V. D. sutartį sau pasiliko 1 %, o sesuo gavo 32 % akcijų. Birželio 15 d., kaip ir visiems akcininkams, buvo mokami dividendai. Apie pietus užsakė „Parex“ banke pinigus, nes sesuo neturėjo tame banke sąskaitos. Pasiėmęs iš vyr. finansininkės mokėjimo žiniaraštį paėmė banke pinigus. Banke pinigai buvo išduoti vakuuminiame įpakavime, su banko parašais ir anspaudu. Pasiėmęs tuos pinigus banko įpakavime, nuvyko į sesers darbą. Ji dirbo „V.D.“. Padavė tuos pinigus V. D., o ji pasirašė žiniaraštyje. Neigia, kad V. D. pinigai buvo mokėti „S.T.“ patalpose ir kad juos mokant dalyvavo R. P.. Kadangi skyrybų bylą išsprendė taikos sutartimi, tai V. D. grąžino akcijas, grąžino pinigus. Grąžintus pinigus atidavė žmonai. Sesuo pinigus grąžino tame pačiame įpakavime, kuriame buvo kupiūros po 200 Lt, 500 Lt, iš viso 150 000 Lt. Toje 150 000 Lt sumoje buvo ir jo paties 1 % akcijų dividendai – 5000 Lt.

Audito poreikis atsirado kilus neaiškumams dėl priedų išmokėjimo. Buvo išsitraukta išmokėjimų išklotinė, direktorių valdybos posėdyje buvo pateikti išmokėjimo žiniaraščiai, buvo iškviesta vyr. finansininkė, kuri argumentuotai negalėjo paaiškinti visų išmokėjimų, todėl buvo nutarta direktorių susirinkime padaryti nuodugnų auditą. Dėl audito buvo nuspręsta spalio pabaigoje, o auditas buvo lapkričio pradžioje. Priimant sprendimą dėl audito, R. P. nebuvo. Ar ji žinojo apie auditą, negali pasakyti. Apie tai R. P. pranešta nebuvo, nes tą sprendimą norėjo išlaikyti paslaptyje. R. P. skundas FNTT buvo paduotas po sprendimo dėl audito.

Liudytojas R. B. paaiškino, kad UAB „S.T.“ pradėjo dirbti 2004 m. birželio 14 dieną ir ten pat dirba iki šios dienos. Kiek pamena, pinigai visada buvo pervedami į kortelę, grynųjų pinigų negaudavo. Gal kokį kartą atostoginius yra gavęs grynaisiais, bet to negali patvirtinti. Žino, kad tikrai pasirašė už gaunamus pinigus. Pasirašydavo už atostoginius ir tada pinigus pervesdavo į sąskaitą. Tikrai nepamena, kaip buvo išmokėti 500 litų pagal 2006 metų vasario mėnesio žiniaraštį.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. B. parodė, kad 2006-02-28 UAB „S.T.“ žiniaraštyje ties jo pavarde, kur nurodyta, jog išmokėta 500 Lt parašas yra ne jo. 2007-08-27 žiniaraštyje kur nurodyta, kad jam išmokėta 630 Lt ir 2007-04-23 žiniaraštyje, kur nurodyta, kad jam išmokėta 1030 Lt, parašai yra jo, tačiau jis tokių pinigų sumų negavo, kada ir kaip ant žiniaraščių pasirašė nepamena (t. 7, b. l. 38). Pagarsinus šiuos parodymus R. B. patvirtino, kad jie yra teisingi.

Liudytojas D. K. paaiškino, kad dirba UAB „S.T.“ nuo 2006 m. kovo 30 d. Pradžioje dirbo sargu. Atlyginimą visada gaudavo laiku. Pinigus pervesdavo į kortelę, į rankas atlyginimo grynaisiais negaudavo. 2006 m. kovo 30 d. nurodyta, kad išmokėta 200 litų, pripažįsta, kad parašas yra jo, tačiau nepamena, ar gavo pinigus. Nuo 2007 m. pradėjo dirbti statybininku. Atlyginimas priklausė nuo išdirbtų valandų, gaudavo daugiau kaip 3 000 litų. Prisimena, kad ikiteisminio tyrimo metu rodė 2006-04-28 žiniaraštį, kuriame ties jo pavarde nurodyta 800 Lt suma, tačiau parašas toje grafoje yra ne jo. 2006-05-31 žiniaraštyje parašas taip pat yra ne jo ir nurodytų 800 litų negavo. 2007-02-23 žiniaraštyje parašas yra jo ir nurodytą 620 litų 43 ct sumą yra gavęs, tai galėjo būti atlyginimas.

Yra prašęs išmokėti avansą. Prisimena, kad avanso pinigus atveždavo į objektą ir gaudamas juos pasirašydavo. Tai būdavo ne dažnai, bet būdavo. Statybininkų dienos proga yra gavęs 100 litų grynaisiais ir pasirašė prie savo pavardės. Tą kartą pinigus į objektą atvežė darbų vykdytojas Saulius, jo pavardės nežino. Kai dirbo sargu ir saugojo prie Kauno kelio esančią kavinę-restoraną, vieną kartą grynuosius pinigus į objektą atvežė A. R. ir padavė.

Liudytojas S. J. paaiškino, kad anksčiau laikinai dirbo UAB „S.T.“. Dirbo nuo 2007-01-15 iki 2008-02-13 sargu. Atlyginimas kiekvieną mėnesi skyrėsi. Jei ką papildomai patvarkydavo, tai gaudavo daugiau. Atlyginimą atveždavo į objektą darbų vykdytojas S., kurio pavardės nepamena. Paduodavo algalapį ir liudytojas pasirašydavo už gaunamus pinigus. Atostoginius gaudavo laiku. Tik paskutinį atlyginimą – daugiau kaip 500 litų pervedė į kortelę 2008 metais, o iki tol visus pinigus gaudavo grynaisiais į rankas.

Liudytojas R. L. paaiškino, kad UAB „S.T.“ pradėjo dirbti 2005 m. gegužės 9 d. ir ten dirba iki šiol. Darbo pradžioje, gal kokius tris mėnesius, atlyginimą gaudavo į rankas, nes neturėjo banko kortelės. Vėliau atlyginimas būdavo pervedamas į banko kortelę. Pirmus mėnesius eidavo į „S.T.“ buhalteriją ir ten išmokėdavo atlyginimą į rankas. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjai rodė dokumentus, kuriuose yra ne jo parašai. Dėl prie jo pavardės nurodytų sumų paaiškinti nieko negali. Kokios sumos buvo mokamos 2006 metais, nepamena, taip pat nepamena, ar tais metais buvo mokėti grynieji pinigai už atostogas. Atlyginimą gaudavo visada, nebuvo tokio atvejo, kad negautų atlyginimo. Atostoginius taip pat perveda į kortelę. Kartais tekdavo pasirašyti, tačiau gerai nežino už ką, kadangi neskaito. Jei liepia pasirašyti, tai ir pasirašo. Tekdavo pasirašyti, kai duodavo darbinius drabužius. Parašus ėmė buhalterė R., duodavo pasirašyti ir O. B.. Atlyginimas priklauso nuo dirbtų dienų skaičiaus. Atlyginimas svyruoja nuo 1800 litų iki 2500 litų.

Liudytojas M. B. paaiškino, kad UAB „S.T.“ dirbo apie dvejus metus nuo 2006 metų kovo mėnesio. Pagal darbo sutartį gaudavo atlyginimą, tačiau tikslios sumos nepamena. Pradžioje gaudavo iki 2000 litų, po to, atlyginimas kilo. Įsidarbinęs dar neturėjo banko kortelės. Įgijo ją gal po mėnesio ir atlyginimą pervesdavo į kortelę. Nepamena, ar pirmą atlyginimą gavo į kortelę, ar buvo išmokėtas grynaisiais. Pirma darbo diena buvo kovo 31 diena, t. y. kovą dirbo tik vieną dieną ir kiek gavo atlyginimo nepamena. Už antrą mėnesį atlyginimas jau buvo pervestas į kortelę. Grynaisiais pinigais yra gavęs už medicininę pažymą ar dar kažką. Tai buvo labai nedidelės sumos ir jas gaudamas pasirašė. Premijos nėra gavęs. Avansą gaudavo grynaisiais. Išmokėdavo pats direktorius E. J.. Avansą atveždavo į darbo vietą. E. J. išduodavo pinigus, o jis pasirašydavo už gaunamą sumą. Kiek konkrečiai gaudavo avanso, nepamena. Mano, kad tokie mokėjimai buvo du kartus. Vieną kartą atvežtus pinigus E. J. paliko meistrui, o jis pats žiniaraštyje pasirašė kitą dieną. 2006-05-31 4 litai 78 centai galėjo būti išmokėti už medicininį sveikatos patikrinimą.

Liudytoja V. G. paaiškino, kad UAB „ S.T.“ dirba valytoja nuo 2006 metų spalio 18 dienos. Atlyginimas buvo mokamas pagal susitarimą ir mokamas per banką. Nepamena, kad būtų gavusi premiją. Yra atlyginimą gavusi ir grynaisiais per kasą. Šitaip gaudama atlyginimą pasirašė žiniaraštyje, tačiau sumų nepamena. Kai mirė vyras, gavo 2000 litų pašalpą. Ją išmokėjo per kasą buhalterijoje. Dokumentus tvarkė buhalterė V. J.. Už gaunamą pašalpą pasirašė iš karto. Kas 2000 Lt padavė į rankas, ar V. J. ar R. P., nepamena.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu V. G. nurodė, kad 2007-09-06 mirus vyrui jai buvo skirta 2000 Lt pašalpa. Tie pinigai buvo išduoti O. B. kabinete. Tą dieną niekur pasirašyti nereikėjo. 2007-09-09 pasikvietė V. J. ir davė pasirašyti už gautą 2000 Lt pašalpą. Ji pasirašė. Tvirtina, kad parašas žiniaraštyje, kur nurodyta, jog pinigus išmokėjo V. J. yra jos. Žiniaraštyje, kur nurodyta, kad 2000 pašalpą mirus šeimos nariui išmokėjo R. P., parašas yra ne jos. Šiame žiniaraštyje nurodytos sumos negavo. Liudytoja patvirtino, kad šie parodymai yra teisingi.

Liudytojas J. G. paaiškino, kad UAB „S.T.“ dirba statybininku nuo 2003 metų. Atlyginimo dydis priklauso nuo išdirbtų valandų, nuo atliktų darbų. 2006 pradžioje gaudavo atlyginimą į rankas, nes neturėjo kortelės, o kai atsirado kortelės, atlyginimas būdavo pervedamas į sąskaitą. Gauna 2000–2500 Lt atlyginimą. Einant atostogų atostoginiai vieną kartą buvo išmokėti į rankas, tačiau, kuriais tai buvo metais, nepamena. Ikiteisminio tyrimo metu rodė, kad dokumentą, kuriame 2006-09-28 yra jo pavardė ir parašas prie 87 Lt. Nurodo, kad pats pasirašo skirtingai ir negali tvirtai teigti, kad čia jo ar ne jo parašas. Ar gavo 87 litus, nežino. Vieną kartą yra atostoginius gavęs į rankas. Atostoginius išmokėjo buhalterijoje. Kas išmokėjo, nepamena. Atsimena, jog atostogų ėjo rudenį, o kam pateikė prašymą dėl atostogų nepamena. Paskutiniu metu prašymus dėl atostogų pateikia sekretorei. Vienu metu kažkas buvo su banku, negalėjo pervesti pinigų, tai, kad būtų greičiau, pinigus išmokėjo grynaisiais į rankas. Pašalpos nėra gavęs.

Liudytoja J. S. paaiškino, kad nuo 2004 metų dirba UAB „S.T.“ inžiniere-sąmatininke. 2006–2007 m. atlyginimas buvo 1800 litų į rankas, ant popieriaus apie 2600 litų. Atlyginimas būdavo pervedamas į kortelę. Yra gavusi atlyginimą grynaisiais pinigais į rankas, tačiau paskutinius 3–4 metus tikrai negavo pinigų į rankas. Premijas taip pat gaudavo pavedimu į sąskaitą. Ikiteisminio tyrimo metu rodė išmokėjimo žiniaraštį, kad išmokėta 500 litų, tačiau toje grafoje buvo ne jos parašas. Nepamena, ar yra gavusi tokius pinigus. Mano, jog jei parašas ne jos, vadinasi tokių pinigu ir negavo. Anksčiau jos pavardė buvo B.. Po pavardės pakeitimo parašas šiek tiek pasikeitė. 2008-05-21 jau buvo S.. Tuo metu ėmė parašo pavyzdžius, tačiau prašė pasirašyti kaip B.. Paraše po pavardės pakeitimo pasikeitė tik viena raidė – vietoje „ B“ ėmė rašyti „S“.

Liudytojas J. P. paaiškino, kad nuo 2002 metu dirba UAB „S.T.“ montuotoju. Vidutinis atlyginimas pernai, užpernai buvo apie 4000 litų. Dabar jis yra mažesnis. Kai tik įsidarbino, banko kortelės neturėjo. Pirmą atlyginimą gavo į rankas, o po to pinigai būdavo pervedami į kortelę. Yra gavęs atostoginius į rankas. Tai buvo prieš kelerius metus. Paprastai išleidžia atostogų du kartus per metus po dvi savaites. Gal kelis kartus yra mokėti atostoginiai į rankas. Atostoginius išmokėdavo buhalterė. Eidavo į administracinį pastatą, pasirašydavo ir gaudavo pinigus. Nepamena, kuriais metais tai buvo. Ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad prie 2006-07-31 147 Lt 80 ct yra jo pavardė ir parašas, tačiau tvirtina, kad tas parašas ne jo. Tokia suma yra per maža atostoginiams, todėl nežino, su kuo reikia sieti tokią sumą.

Liudytojas V. A. paaiškino, kad nuo 2006 m. rudens iki 2009 m. liepos mėnesio dirbo UAB „S.T.“ projektų vadovu. Atlyginimas buvo nuo 2000 litų iki 4000 litų. Nuo pat pirmo atlyginimo pinigus gaudavo į kortelę. Avanso nėra gavęs, o premijos taip pat būdavo mokamos į kortelę. Yra tekę pirkti medžiagas. Tuomet išsirašydavo sąskaitą faktūrą, sumokėdavo savais pinigais, pristatydavo sąskaitą į buhalteriją ir gaudavo grynuosius pinigus. Tai buvo nedideli pirkiniai, pavyzdžiui, koks nors įrankis. Į statybos objektą niekada nėra vežęs darbuotojams pinigų.

Liudytojas S. Z. paaiškino, kad UAB „S.T.“ dirba statybų inžinieriumi nuo 2005 metų. Atlyginimas mokamas į kortelę. Į rankas atlyginimą grynaisiais yra gavęs gal vieną kartą, nes neturėjo kortelės. Daugiau grynųjų pinigų į rankas nėra gavęs. Avanso į rankas taip pat nėra gavęs. Kiek pamena, tai grynųjų pinigų niekam nėra mokėjęs ir parašų nerinko. D. K. žino, jis firmos darbuotojas, tačiau nepamena, kad jam būtų kada nors atvežęs avansą ir būtų davęs jam pasirašyti. Yra tekę pirkti medžiagas, įrankius. Tokiais atvejais atsiskaitydavo pavedimu arba savo pinigais. Atnešus į buhalteriją sąskaitą, atiduodavo pinigus grynaisiais.

Liudytojas R. V. paaiškino, kad iki 2007 m. liepos 3 d. dirbo statybininku UAB „S.T.“. Atlyginimas buvo įvairus: žiemą gaudavo mažiau, vasarą – daugiau. Jei geras objektas būdavo, tai galėjo gauti daugiau kaip 2000 Lt, net 2800 Lt. Atlyginimą pervesdavo į banko kortelę. Medžiagų už grynuosius pinigus nepirko. Ar premijos buvo, nepamena, nes praėjo daug laiko.

Apklausų metu buvo rodomi žiniaraščiai. Ten, kur buvo nurodytos 3000 Lt, o su sūnumi – 7000 Lt sumos yra ne jo parašas. Teigia, kad tokių pinigų negavo. Avansu pinigų niekas nemokėjo, nes jų nereikėjo. Į objektą niekas pinigų nevežė ir nemokėjo.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. V. nurodė, kad atlyginimą visada gaudavo tik pavedimu į kortelę. Atlyginimas svyravo apie 1700 Lt. Didžiausias atlyginimas kokį yra gavęs buvo apie 2500 Lt. 2006-06-30 ir 2006-07-31 išmokėjimų žiniaraščiuose ties jo pavarde nurodytų 787,30 Lt ir 1775,87 Lt sumų negavo ir parašai ties tomis sumomis yra ne jo (t. 7, b. l. 78). Pagarsinus šiuos parodymus R. V. visiškai juos patvirtino.

Liudytojas M. V. davė parodymus, analogiškus R. V. parodymams. Jis taip pat teigia, kad atlyginimą gaudavo tik pavedimu į kortelę, o pinigų sumų, nurodytų jam pateiktuose žiniaraščiuose, nėra gavęs. Parašai ties tomis sumomis yra ne jo.

Liudytoja A. R. paaiškino, kad 2006 m. birželio pradžioje dirbo UAB „S.T.“, Raguvos objekte vadybininke-sekretore. Vieną kartą teko vežti į objektą atlyginimą. Tai daryti paprašė buhalterė R. P.. Tai buvo 2006 m. vasarą. Raguvoje dirbo apie 20 darbuotojų. Tada vežė jiems atlyginimą už mėnesį. Vežė ne visiems žmonėms, bet keliems tiksliai, nepamena. Mano, kad vežė pinigus tiems, kurie neturėjo kortelių ar buvo neseniai priimti į darbą. Pinigų sumų taip pat nepamena. Buvo duotas lapas, reikėjo surinkti parašus ir išmokėti pinigus. Visus atvežtus pinigus išmokėjo darbuotojams. Žiniaraštį grąžino į buhalteriją, pretenzijų dėl to nebuvo. Pasiimdama žiniaraštį niekur nepasirašė. Tai buvo vienintelis atvejis, kai mokėjo darbuotojams pinigus.

Nuo 2007 m. liepos mėnesio pradėjo dirbti administratore. Susirinkimų metu rašydavo protokolus. Susirinkimai objektuose vykdavo kas savaitę, todėl tekdavo važiuoti į tuos objektus. Vieną kartą yra gavusi premiją ir gavusi priedą už kitų darbuotojų pavadavimą. Visi mokėjimai buvo pervedami į kortelę. Kas nustatydavo priedo dydį, nežino.

Liudytojas I. R. paaiškino, kad buvo UAB „H.“ savininkas ir direktorius. UAB „S.T.“ statė tai bendrovei pastatą. Pastačius pastatą liko nesumokėta apie 20 000 Lt, todėl reikėjo tą likutį įnešti. Reikiamą sumą nunešė į UAB „S.T.“ direktoriaus A. P. kabinetą. Kodėl nešė grynaisiais pinigai ir kokia tai buvo diena, nepamena. Direktorius A. P. į kabinetą pakvietė buhalterę. Ji suskaičiavo pinigus. Nėra tikras, kad kaltinamoji buvo ta buhalterė, kuri paėmė ir suskaičiavo pinigus. Perskaičiavusi pinigus ji juos išsinešė ir atnešė kasos pajamų orderį, kurį jis nunešė į savo buhalteriją.

Liudytojas P. Z. paaiškino, kad dirbo ir dirba UAB „S.T.“ statybininku. Atlyginimą visada mokėjo pavedimu į kortelę. Gali būti, kad yra pirkęs prekių už grynuosius pinigus, bet seniai buvo, nepamena. Atrodo, kad pirko baterijas, kai dirbo Šiauliuose. Tai buvo suma iki 20 Lt. Tyrimo metu rodė žiniaraštį, kuriame buvo parašyta 18,50 Lt suma. Tai galėjo būti už tas lazeriukų baterijas.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu P. Z. nurodė, kad parašas žiniaraštyje prie 18,5 Lt sumos yra ne jo. Mano, jog šiame žiniaraštyje nurodyta suma, kurią jis išleido pirkdamas kažkokias medžiagas (t. 5, b. l. 85). Teismo posėdyje jis šiuos parodymus patvirtino. Kartu paaiškino, kad tuos 18,50 Lt galėjo atvežti darbų vykdytojas. UAB „S.T.“ neliko skolingas, pinigai buvo atiduoti už pirkinius.

Liudytojas V. B. paaiškino, kad 2007 m. birželio 15 d. vyko akcininkų susirinkimas. Visą laiką bendrovėje buvo trys akcininkai, tačiau tuo metu buvo ir ketvirtas – A. P. sesuo. Tačiau A. P. turėjo jos įgaliojimą dalyvauti susirinkimuose. Tą dieną buvo nuspręsta akcininkams sumokėti po 150 000 Lt dividendų. Dividendai galėjo būti išmokėti birželio pabaigoje ar liepos mėnesį. Konkrečių mokėjimo dividendų datų nepamena.

Atlyginimai darbuotojams bendrovėje buvo mokami pinigus pervedant į korteles. Jei kortelių neturėjo naujai priimtieji, tai kaltinamoji arba V. J. mokėjo grynaisiais.

Liudytojas teigia, kad 2007 m. nei iš buhalterijos, nei iš archyvo neėmė kasos dokumentų, atskaitingų asmenų dokumentų, išmokėjimo žiniaraščių.

V. B. nurodo, kad neprisimena, kada sužinojo apie A. P. akcijų perleidimą seseriai. Matė, kad yra toks perleidimas, bet raštu prašymo nebuvo gavęs. Tam perleidimui sutikimą davė, bet kada tai buvo, nepamena. Žodžiu sutikimą tikrai davė, o dėl raštiško nėra tikras. Nepamena, kada A. P. vėl tapo akcininku ir jam buvo grąžintos akcijos.

Liudytojas R. I. paaiškino, kad nuo 2005 m. dirba UAB „S.T.“ apdailininku. Atlyginimą – apie 2000 Lt gaudavo į banko kortelę. Atlyginimo dydis priklausė nuo išdirbio, buvo nevienodas. Kol kortelės neturėjo, tai galėjo būti vieną mėnesį, pinigus gavo grynaisiais. Vėliau pinigų grynaisiais nėra gavęs. Pašalpos nėra gavęs, pirkinių grynaisiais nėra pirkęs.

Už atostogas grynųjų pinigų nėra gavęs. Avanso niekada nėra ėmęs. Šiai dienai įmonė neskolinga.

Ikiteisminio tyrimo metu rodė žiniaraščius. Neprisimena, kad 2006 m. sausio 20 d. būtų gavęs 790 Lt grynaisiais. 2007 m. 1155 Lt grynaisiais tikrai nėra gavęs.

Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu R. I. nurodė, kad 2006-01-20 išmokėjimo žiniaraštyje ties jo pavarde nurodytos 790 Lt sumos nėra gavęs. Parašas toje grafoje yra panašus į jo, tačiau jis negali tvirtinti, kad tai tikrai jo paties parašas. 2007-07-02 išmokėjimo žiniaraštyje nurodytos 1550 Lt sumos tikrai negavo ir parašas yra ne jo (t. 7, b. l. 134). Pagarsinus šiuos parodymus R. I. visiškai juos patvirtino kaip teisingus.

Liudytoja J. J. paaiškino, kad jos įmonė atliko UAB „S.T.“ audito peržiūrą. 2007 m. lapkričio mėnesį auditas buvo atliktas akcininkų iniciatyva. Buvo pateikti dokumentai. R. P. dalyvavo dokumentų perdavime ir viso patikrinimo metu, ji padavė visus dokumentus. Pirmą dieną vartant dokumentus, rado dividendų išmokėjimą. Žinojo, kad yra trys akcininkai – vyrai. Kilo klausimas, nes ten buvo D. pavardė. Buvo pareikalauta akcininkų knyga. Tą knygą pateikė kitą dieną. Pamatė žiniaraštį su prierašu ir kita data. Atvykę atlikti audito matė dividendų išmokėjimo žiniaraštį, kuriame nurodyta, kad išmokėta birželio mėnesį, o kitą dieną jau buvo pataisyta data į rugpjūčio mėnesį ir buvo prierašas, kad 14 5891 Lt dividendai išmokėti, pasirašė R. P.. Žodis „deponuota 4559 Lt“ buvo parašyta naujai. Pirmą kartą apžiūrint žiniaraštį, ten nebuvo prierašo ir buvo kita data.

Atliekant auditą darbui buvo suteiktas kabinetas. Visą laiką turėjo nuo to kabineto raktą, o išvykstant raktą atidavė kažkam iš administracijos. Kai pirmą kartą atėjo į tą kabinetą, jis buvo jau atrakintas, buvo nešami dokumentai. Kitą dieną pasidarė elektronines versijas, kopijas. Kartu buvo padėjėja L. V.. Mano, kad tas prierašas buvo daromas, kadangi pinigai nebuvo pajamuoti į kasą, o atsiskaityta per buhalterės avansinę apyskaitą. Tuo metu, kai buvo mokami dividendai, pas R. P. nebuvo 140 000 Lt grynųjų pinigų, o rugpjūčio mėnesį tokią sumą jau turėjo. Pinigai buvo paimti birželio mėnesį. O pinigus, kuriuos ėmė A. P. – jis pats pasiėmė iš banko, nes buvo jo pasirašytas čekis. Dokumentas negali būti keičiamas, nes tai yra piniginis dokumentas. Ką nuslepia toks datos pakeitimas, nežino, tačiau žino, kaip tai turi būti daroma: pinigai turi būti užpajamuoti į kasą ir išmokėti atskaitytiniems asmenims. D. nebuvo darbuotoja. Jai turėjo būti išrašomas kasos išlaidų orderis, o ne išmokėjimo žiniaraštis. Mano, kad keisdama datą R. P. pagrindė, jog pinigai išleisti tikslingai. Jei data nebūtų pakeista, tai būtų kaip R. P. skola. Buhalterinėse programose buvo taisymų. Pačioje operacinėje sistemoje buvo taisymas, bet nebuvo galima pamatyti, koks tai taisymas. Audito metu nustatė grubius kasos operacijų taisyklių pažeidimus: pinigų iš banko nepajamavimą ir mokėjimą per avansinę apyskaitą. Gyventojų pajamų mokesčio avansu išmokėti negalima. Kad dividendai buvo išmokėti birželį, matoma iš gyventojų pajamų mokesčio, nes jis buvo sumokėtas birželį, o tas mokestis mokamas tada, kai yra išmokėjimo faktas. Pagal išmokėjimo žiniaraščius dviem akcininkams dividendai buvo išmokėti birželio 15 d. Tą pačią dieną A. P. iš banko pasiėmė sau išmokėti dividendus. Kitiems dviem akcininkams pinigai buvo pervesti į korteles, o D. pervedimas nėra įformintas. D. pinigus išmokėjo R. P.. Kaip pinigai atsidūrė pas R. P., nežino, nes pinigai kasoje nebuvo užpajamuoti. Įmonėje pinigai į kasą nebuvo užpajamuoti. Neužpajamuota buvo 295 386 Lt. Iš banko buvo gauti pinigai ir į kasą neužpajamuoti. A. P. paimti pinigai nebuvo į kasą užpajamuoti. Žiniaraštyje buvo D. parašas, kad ji pinigus gavo. Kad birželio 15 d. A. P. R. P. perdavė 154 000 Lt, duomenų nėra. Nėra teisės norminių aktų, kurie leistų vienam atskaitingam asmeniui perduoti pinigus kitam atskaitingam asmeniui. Pinigai pirma turi būti grąžinami į kasą, po to išrašomas kitam atskaitingam asmeniui kasos orderis.

Liudytoja V. A. paaiškino, kad 2006–2008 m. dirbo UAB „S.T.“ buhaltere. Pagal savo pareigas tvarkė pirminę apskaitą. Atlyginimai darbuotojams buvo mokami įvairiai: pavedimu, grynaisiais pinigais. Negali pasakyti, nuo ko priklausė tas mokėjimo būdas, nes pati to nespręsdavo, o tik vykdė nurodymus. Objektuose dirbantiems darbuotojams atlyginimai taip pat kartais buvo mokami grynaisiais. Tas procesas vyko taip: išrašomi atlyginimų žiniaraščiai, paduodami direktoriams arba padalinių vadovams ir nuveždavo. Po to tuos žiniaraščius sugrąžindavo. Žiniaraščių užpildymas, parašai, viskas būdavo tvarkinga. Žiniaraščiai būdavo išduodami su parašais. Iš darbuotojų pretenzijų nebuvo, kad kažkas kažko negavo, todėl niekada nekilo abejonių dėl parašų identiškumo. Yra tekę ir pačiai išmokėti atlyginimą grynaisiais pinigais, tačiau tai buvo daroma ne visiems darbuotojams ir pati į objektus nevažinėjo. Atlyginimų išmokėjimui žiniaraščius ir pinigus yra davusi S. Z., ir A., ir komercijos direktoriui J., ir administratorė gal netgi yra vežusi. Grynieji pinigai buvo vežami į kažkokius objektus ir už nuomą. Kas ten buvo nuomojama, tiksliai neatsimena, bet žino, kad už nuomą buvo mokami pinigai pagal nuomos sutartis. Pati gaudavo apie 2000 Lt atlyginimą. Jis mokamas buvo ir grynaisiais, ir pavedimu. Nežino, kodėl kartais atlyginimas buvo mokamas grynaisiais. Mano, kad tiesiog buvo nusistovėjusi tokia tvarka. Grynaisiais buvo mokami priedai. Priedus skirstydavo už papildomą darbą, už pavadavimą ir t. t.

Prisimena pinigų iš „H.“ direktoriaus priėmimo faktą, bet tikslių detalių negali pasakyti. Viskas vyko direktoriaus A. P. kabinete. Pati išrašinėjo pajamų orderį. Tiksliai neprisimena, kokia tai buvo suma, tačiau žino, kad ji buvo pakankamai didelė. Gautus pinigus perskaičiavo direktoriaus kabinete. Po to pinigus užnešė į buhalteriją ir atidavė R. P., o kas paskui buvo padaryta su pinigais, negali pasakyti. Iš „H.“ gauti pinigai į kasą nebuvo pajamuoti, nes buvo pajamuoti atskaitingam asmeniui. R. P. paaiškino, kad tai pagal įstatymus yra leidžiama. Kadangi ji buvo vyriausioji finansininkė, klausė jos nurodymų. Jei nebūtų buvę tokio R. P. nurodymo, tai pinigus būtų pajamavusi į kasą.

Dėl dividendų išmokėjimo, tai apie tai girdėjo tik iš R. P. kalbų. Ji sakė, kad ji mokėjo dividendus. Pati to veiksmo nematė. Pati tikrai tų pinigų nemokėjo, tikrai nežino nei sumos, nei nieko. D. yra mačiusi, tačiau tiksliai nežino kada. Mano, jog pirmą kartą ją pamatė Panevėžio apylinkės teisme, nagrinėjant civilinę bylą.

Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu V. A. nurodė, kad 2007 m. vasaros metu matė, kaip kabinete R. P. mokėjo dividendus kažkokiai moteriai. Kaip ji vėliau paaiškino, tai buvo A. P. sesuo V. D. (t. 6, b. l. 185–187).

Paklausus dėl šių prieštaravimų V. A. pareiškė, jog gali būti, kad ji ikiteisminio tyrimo metu neteisingai suprato klausimą, todėl užfiksuoti parodymai neatitinka tikrovės. Ji dar kartą užtikrino, kad nematė nei kada, nei kaip buvo mokami dividendai V. D., o žinojo apie tai tik iš R. P. pasakymų.

Mokėjimo pavedimai darbuotojų atlyginimams buvo daromi įvairiai: darydavo ir ji pati, ir P. Tai buvo daroma direktoriaus nurodymu arba R. P., tačiau visada būdavo užtikrinama, kad tai suderinta su direktoriumi. Buvo vadovaujamasi ne vien žodiniu nurodymu – būdavo dokumentai, žiniaraščiai. Pavedimus galėdavo padaryti ir pati R. P.. Kaip būdavo derinami, nustatinėjami, išmokami priedai darbuotojams, tiksliai neprisimena. Liudytoja nurodo, kad ji darbo užmokesčių nei skaičiuodavo, nei juos derindavo. Darbo užmokestį pati P. skaičiuodavo. Atostoginių taip pat neskaičiuodavo. Neatsimena, ar taip galėjo būti, kad 2007-11-05 būtų padariusi 1800 Lt pavedimą į P. sąskaitą. Ar direktorius skyrė priedą R. P. už 2007 m. spalio mėn., patvirtinti tikrai negali, nes datų neatsimena.

Prieigą elektroninei bankininkystei turėjo ir direktorius P., B., pati R. P.. Įmonėje prie buhalterinių dokumentų prieiti galėjo direktoriai, bet kas, nes kabinetas nebuvo rakinamas. Kai 2007 m. lapkričio mėn. pabaigoje – gruodžio mėn. pradžioje įmonėje buvo atliekama dokumentų peržiūra, neatsimena, kad būtų pateikusi auditorei dokumentus. Mano, kad dokumentai jau buvo surinkti, kai buvo paimtas parašas.

2007 m. teisę paimti grynuosius pinigus iš banko dar turėjo ir direktorius.

Buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarka įmonėje nebuvo nustatyta. Buvo buhalterinės apskaitos dokumentų archyvas, bet konkrečiai atsakingo žmogaus nebuvo paskirta. Į archyvą patekti buvo galima atsidarius duris ir įeinant. Tiksliai neatsimena, bet pradžioj durys visai buvo nerakinamos, paskui raktas būdavo ir pas administratorę, pas B.. Jeigu ko prireikdavo archyve, tai viena niekada neidavo. Eidavo su B. arba su administratore, jeigu ji raktą turėdavo. Paskui, pačioj pabaigoj, tvarkyti archyvo buvo priimta D. P.. Kai ji buvo priimta, tada jau reikėdavo parašyti ką paimi, nurodyti kada grąžini. Liudytoja nurodo, kad 2007 m. gruodžio pradžioje, kai buvo atliekama revizija, ji pati dokumentų neteikė. Dokumentai jau buvo paimti, o tik paskui sudaryta komisija ir ji pasirašė kaip tos komisijos narė ant dokumentų priėmimo–perdavimo akto. Aklai parašo nedėjo. Matė bylutes, kurios buvo sunumeruotos, matė, kokios tai buvo bylos. Neatsimena tiksliai, ar dokumentai buvo perduoti tą pačią dieną, kai dėjo parašą, ar vėliau.

Kai revizoriai dirbo, jie dokumentus laikė įmonės kabinete. Tai buvo ne buhalterijos kabinetas. Liudytoja nurodo, kad nuo to kabineto, kur revizoriai dirbo, raktų ji neturėjo ir nežino, kas turėjo.

Specialistė N. Š. paaiškino, kad tyrimo metu nustatyta, jog UAB „S.T.“ 2006 metais iš AB „Parex banko“ sąskaitos išimta 274 600 Lt, tačiau į kasos knygos pajamas įrašyta 203 600 Lt, į kasos pajamų knygą neįrašyta 71 000 Lt. Laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-10-31 iš banko buvo paimta 418 150 Lt, į kasos pajamas įtraukta 152 500 Lt, ir į kasos knygos pajamas neįtraukta 265 650 Lt (iš jų: 115 200 Lt iš banko paėmė vyr. finansininkė R. P. ir 150 450 Lt paėmė A. P.). Šitaip pažeistas 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkte nurodytas reikalavimas, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas, 16 punkto reikalavimas, kuriame nurodyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą.

Išvadoje (5 lapas. 2 pastraipa) nurodyta, kad R. P. iš 71 000 Lt, kurie nebuvo užpajamuoti kasoje, tik 15 000 Lt buvo įrašyta į R. P., kaip atsiskaitytinio asmens gautiną sumą, o kiti 56 000 Lt įrašyti į sąskaitą Nr. 256 „Įvairios gautinos sumos“, t. y. įrašyti ne P. vardu. 56 000 Lt įrašyti į sąskaitą Nr. 256 „Įvairios gautinos sumos“ be dokumentų patvirtinančių ūkinę operaciją (be buhalterinės pažymos). Grynuosius pinigus vienas asmuo gali perduoti kitam asmeniui, surašant dokumentus, o ne asmuo perduoda pinigus sąskaitai. 15 000 Lt užpajamavimas R. P., kaip atsiskaitytinio asmens, žiniaraštyje ir 56 000 Lt užpajamavimas sąskaitoje Nr. 256 „Įvairios gautinos sumos“ įtrauktas į apskaitą be apskaitos dokumentų, t. y. pažeidžiant 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies reikalavimą (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais) – 2006 metais į kasos knygos pajamas neįrašė 71 000 Lt, 2007 metais – 265 650 Lt ir nesurašė kasos pajamų orderių.

Kaltinamoji R. P. savo kalboje nurodė, kad Lietuvos Respublikos apskaitos institutas 2008 metais yra pateikęs atsakymą į P. paklausimą ir paaiškinęs, kad iš banko paimtus grynuosius pinigus galima apskaitoje registruoti iš atskaitingo asmens gautina suma.

1. BAĮ 3 str. 7 dalyje nurodyta, kad „Verslo apskaitos standartų paaiškinimus teikia Lietuvos Respublikos apskaitos institutas“. Verslo apskaitos standartų paaiškinimas neturi teisės akto galios ir išreiškia Verslo apskaitos standartų rengėjų nuomonę“.

Kaltinamoji nurodė, kad grynųjų pinigų registravimo atskaitingo asmens gautina suma bendrovėje buvo patvirtinta, t. y. 2006-01-03 įsakymu Nr. 01-03 patvirtintas atskaitingų asmenų sąrašas ir patvirtinti atskaitingų asmenų parašai ir suteikiama teisė atskaitingiems asmenims – vyr. finansininkei R. P. ir direktoriui A. P. pagal čekių knygelę paimti grynuosius pinigus iš banko ir jais disponuoti

2. Bendrovės apskaitos politikoje, patvirtintoje 2006-01-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini), nurodyta, kad įmonės grynuosius pinigus ir jų ekvivalentus sudaro pinigai kasoje ir banko sąskaitose. Taigi apskaitos politikoje įmonė nėra patvirtinusi, kad pinigai paimti iš banko gali būti pajamuojami kaip atskaitingo asmens gautina suma. Be to, įsakyme dėl apskaitos politikos patvirtinimo 5 dalies 1 punkte nurodyta, kad „atsiradus būtinybei keisti šiuo įsakymu patvirtintą kurią nors tvarką, dalį, skyrių, atskiru įsakymu turi būti tvirtinama nauja atitinkamos tvarkos, dalies ar skyriaus redakcija“.

3. 2006-01-03 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintas atskaitingų asmenų sąrašas ir patvirtinti atskaitingų asmenų parašai. Tuo pačiu įsakymu suteikta teisė atskaitingiems asmenims – vyr. finansininkei R. P. ir direktoriui A. P. pagal čekių knygelę paimti grynuosius pinigus iš banko ir jais disponuoti, prieštarauja 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkte nurodytam reikalavimui, kad pinigai iš ūkio subjektų, gyventojų priimami pagal kasos pajamų orderį. Bankas yra ūkio subjektas. Šių taisyklių 9 punkte nurodyta, kad ūkio subjektas gali išmokėti pinigus ūkio subjekto darbuotojams (atskaitingiems asmenims), kuriuos ūkio subjekto vadovas paskyrė atlikti šias operacijas: mokėti už turtą, žemės ūkio produkciją, suteiktas paslaugas, mokėti avansą, padengti kitas su ūkio subjekto veikla susijusias išlaidas. Išmokant pinigus iš kasos, išrašomas kasos išlaidų orderis.

R. P., nesutikdama su kaltinimu, savo kalboje minėjo, kad už Kasos taisyklių laikymąsi atsako įmonės vadovas. Ši Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 punkto nuostata priimta 2007-12-19 LRV nutarimu Nr. 1360 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimo Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo ir negali būti taikoma 2006–2007 metais.

Kadangi tiriamasis laikotarpis buvo nuo 2006-01-01 iki 2007-10-31, todėl pažeidimai buvo nustatyti, atsižvelgiant į LRV nutarimo aktualią redakciją, galiojusią nuo 2004-10-27 iki 2007-12-28 (paskutinės redakcijos Nr. 1341 2004-10-27). Šios redakcijos „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 30 punkte nurodyta, kad ūkio subjekto vadovai, vyriausieji buhalteriai (buhalteriai) ir kasininkai atsako, kad jų ūkio subjektuose būtų laikomasi šių taisyklių.

Iš išvados 3 lentelės duomenų matyti, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-12-31 R. P. iš banko paėmė 71 000 Lt (kurių neužpajamavo kasoje), iš kasos kaip atsiskaitytinam asmeniui jai buvo išduota 67 033,53 Lt, ir į savo asmeninę sąskaitą gavo 2490 Lt kaip kreditorinį įsiskolinimą. Iš viso 2006 metais apskaitoje įforminta, kad R. P. gavo 140 523,53 Lt bendrovės lėšų. Tačiau iš visų gautų pinigų R. P. tik 27 166,79 padidino savo skolą bendrovei, o likusią 113 356,74 Lt sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) registre įrašė kaip kažkieno skolą (neįrašė savo vardu) į sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Kitos gautinos sumos“. Kasos išlaidų orderiuose buvo įforminta, kad R. P., kaip atsiskaitytinam, asmeniui išduodami pinigai, todėl iš kasos išduoti pinigai ir turėjo būti įrašyti į „Sąskaita 25601 atsiskaitytinis asmuo R. P. apyvartos žiniaraštį“, o ne į sąskaitos „256 Kitos gautinos sumos apyvartos žiniaraštį“. Įrašai šioje sąskaitoje padaryti, nesurašant apskaitos dokumentų ir pažeidžiant BAĮ 12 str. 1 dalį, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Įrašai apskaitos registruose padaryti neturint ūkines operacijas pagrindžiančių dokumentą, ir pagal BAĮ 11 str. 1 dalį už tai atsako įrašus padaręs vyriausiasis buhalteris.

Vadovaujantis UAB „S.T.“ direktoriaus 2005-01-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintu sąskaitų planu (14 priedas), sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) „Įvairios gautinos sumos“ turėjo būti kaupiamos visų atsiskaitytinų asmenų pajamos ir išlaidos, o subsąskaitose atskirų atsiskaitytinų asmenų pajamos ir išlaidos, ką ir tvirtino R. P. praeitame teismo posėdyje. Tyrimui pateiktame suvestiniame sąskaitų apyvartos žiniaraštyje (5 priedas. 1 lapas) 2006-01-01 nurodyta 65 894,52 Lt bendrovės skola (Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) kaupiamoji) visiems atsiskaitytiniems asmenims nesutampa su atskiriems atsiskaitytiniems asmenims nurodytomis 38 093,78 Lt skolomis (R. P. – 31 053,42 Lt (sąskaita (duomenys neskelbtini)), atitinkamai O. B. – 6940,36 Lt (sąskaita (duomenys neskelbtini)), V. G. – 100 Lt (subsąskaita (duomenys neskelbtini)), t. y. 27 800,74 Lt mažesnė. Panevėžio apskrities VMI 2007-09-28 pateiktoje finansinės atskaitomybės formoje „Balansas“ (15 priedas. 2 eilutėje) įrašyta, kad bendrovė buvo skolinga atskaitingiems asmenims 103 988 Lt, įskaitant 65 894,52 Lt sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodytą sumą. Todėl iš dalies negalima nustatyti, kam bendrovė buvo skolinga 65 894,52 Lt, įvertinti turto ir įsipareigojimų dydžio 2006 metų pradžioje. 65 894,52 Lt skolos sumokėjimas sudengtas su R. P. ir E. J. pinigais, gautais iš banko, kasos ir į jų asmenines sąskaitas.

Bendrovės apskaita turėjo būti tvarkoma vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimu, kad ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams. Pažeistas vienas iš apskaitos tvarkymo ir finansinės atskaitomybės sudarymo principų, t. y. įmonė pasirinktą apskaitos metodą taikė nenuolat, kuris nustatytas LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo (2001-11-06 Nr.IX-576) 4 straipsnio 2 dalies 4 punktu.

Be to, bendrovėje nebuvo nenustatyta tvarka, kaip ir kokiais terminais atskaitingi asmenys turėjo atsiskaityti su buhalterija. Tokios tvarkos būtinumą numato Kasos taisyklių 9 punkte įrašytas reikalavimas, kad „Atskaitingas asmuo su buhalterija atsiskaito vyriausiojo buhalterio nustatyta ir ūkio subjekto vadovo patvirtinta tvarka ir terminais“. Kad tokia tvarka turėjo būti patvirtinta bendrovėje numato Kasos taisyklių 28 punktas. UAB „S.T.“ tyrimui nepateikė atskaitingų asmenų, sudarytų ir bendrovės vadovo patvirtintų ataskaitų ar avanso apyskaitų. Kadangi atsiskaitytiniai asmenys nesurašydavo avanso apyskaitų apie jiems išduotų pinigų panaudojimą, o pinigų mokėjimo dokumentuose ne visada nurodyta asmens sumokėjusio pinigus vardas, pavardė, todėl tyrimo metu iš dalies nebuvo galima nustatyti, kuris atsiskaitytinis asmuo sumokėjo pinigus ir kurio asmens skola sumažėjo. UAB „S.T.“ bendrovės apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 9 punkte nustatyto reikalavimą, kad atskaitingas asmuo, gautais pinigais atsiskaitęs su kitais ūkio subjektais, pateikia įmonės buhalterijai pinigų sumokėjimą įrodančius dokumentus, kuriuos surašo į avanso ataskaitą – nurodo joje šių dokumentų pavadinimus, numerius, datas, išmokėtas sumas. Be aukščiau paminėtų taisyklių pažeidimų, bendrovės apskaita buvo tvarkoma pažeidžiant 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 dalies reikalavimą, nes atsiskaitytiniai asmenys nesurašė pinigų panaudojimo ataskaitų ar avanso apyskaitų. Įrašus apie atsiskaitytinių asmenų gautas pajamas ir išlaidas į atsiskaitytinių asmenų apyvartos žiniaraščius įtraukė vyr. finansininkė R. P..

Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „H.“ direktorius I. R. pagal kasos pajamų orderį EVA Nr. (duomenys neskelbtini) UAB „S.T.“ sumokėjo 29 736 Lt, tačiau minėtas dokumentas į kasos knygos pajamas nebuvo įtrauktas (11 priedas), o apskaitoje užfiksuotas kaip gautinas PVM (12 priedas. 2 lapas), naudojant užskaitų sąskaitą (Sumažino pirkėjų skolą, ir padidino gautiną PVM). UAB „S.T.“ tyrimui pateiktoje UAB „A.A.“ ataskaitoje nurodyta, kad 2007-11-21 buvo atlikta kasos inventorizacija, kurios metu pinigų pertekliaus nenustatyta (13 priedas), todėl pagal tyrimui pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kur buvo panaudota 29 736 Lt.

Tyrimo metu nustatyta, kad priimant pinigus iš UAB „H.“ buvo surašytas kasos pajamų orderis, todėl pagal kasos taisyklių 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ III skyriaus „Kasos knyga ir pinigų laikymas“ 16 punktą visos kasos operacijos turėjo būti įrašytos į kasos knygą. Jei būtų paėmęs atskaitingas asmuo, tuomet turėjo būti išrašytas Pinigų priėmimo kvitas ir tai numatyta Kasos taisyklių 10 punkto 1 pastraipoje „Atskaitingas asmuo, gavęs pinigus iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą“.

Tyrimo metu nustatyta, kad iš UAB „H.“ gauti pinigai buvo įrašyti ne į kasos pajamas, o įrašyti į gautino PVM sąskaitą. Kasininkė V. J. teigė, kad nepajamuoti į kasą 29 736 Lt jai nurodžiusi vyr. buhalterė bei sakiusi, kad šie pinigai bus užskaityti atskaitingiems asmenims. Be to, UAB „H.“ direktorius paliudijo, kad sumokėjęs pinigus gavo Kasos pajamų orderio kvitą. Atliekant priešpriešinį patikrinimą UAB „H.“ rastas kasos pajamų orderio kvitas, kuriame be kitų asmenų nurodyta vyr. finansininkės R. P. vardas, pavardė, parašas. UAB „S.T.“ apskaitoje padaryti neteisingi įrašai. 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo 11 str. 1 dalyje numatyta, kad vyriausiasis buhalteris (buhalteris) ir apskaitos paslaugas teikianti įmonė atsako už buhalterinių įrašų teisingumą. Taigi bendrovė realiai gavo 29 736 Lt, kurie turėjo būti įtraukti į kasos knygos pajamas (išrašytas kasos pajamų orderis), o ne įrašyti į gautino PVM sąskaitą, kaip tai įrašė bendrovės vyr. finansininkė R. P.. Apskaita bendrovėje buvo tvarkoma, pažeidžiant 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimus:

6 straipsnio 2 dalies reikalavimus – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (neužfiksuotas apskaitoje 29 736 Lt panaudojimas),

12 straipsnio 1 dalies reikalavimus – apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (nesurašyti apskaitos dokumentai apie 29 736 Lt panaudojimą),

2007 metų apskaitoje iškraipyti turto duomenys ir apskaitos duomenys nesutampa su 2007 m. birželio mėn. PVM deklaracijoje įrašyta pirkimo PVM suma. VMI deklaruoti duomenys teisingi.

UAB „S.T.“ tyrimui pateikė 2007-08-16 (dokumente data taisyta, aiškiai matyti trynimo žymės) išmokėjimų žiniaraštį, kuriame įformintas 145 891 Lt dividendų išmokėjimas V. D. (16 priedas). Eilutėje, kurioje nurodyta A. P. vardas, pavardė ir 4559 Lt stulpelis „Gavėjo parašas“ pažymėtas dviem brūkšniais, o po jais – A. P. parašas. Šiame žiniaraštyje ranka įrašyta, kad 145 891 Lt dividendus išmokėjo ir 4559 Lt deponavo vyr. finansininkė R. P.. UAB „Statybos trikampis“ apskaitos registre „Atsiskaitytinis asmuo R. P.“ užfiksuota, kad 2007-08-16 R. P. išmokėjo 145 891 Lt praėjusių finansinių metų (2006 metų) dividendus.

V. D. ikiteisminio tyrimo metu (išvados 17 priedas) teigė, kad prie jos vardo ir pavardės yra jos parašas ir nurodytus pinigus gavo iš A. P.. V. D. taip pat teigia, kad bendrovės vyr. finansininkės R. P. nepažįsta ir iš jos grynųjų pinigų nėra gavusi.

UAB „S.T.“ direktorius Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriui Panevėžio apskrities skyriui 2008-07-18 paaiškino (18 priedas), kad 2007-06-15 jis iš AB „Parex“ banko su čekiu paėmė 150 450 Lt ir tą pačią dieną išmokėjo 145 891 Lt dividendus V. D. bei pasiėmė 4559 Lt dividendų ir pasirašė, tačiau neprisimena, kurioje eilutėje. A. P. taip pat paaiškino, kad išmokėjimo žiniaraščio data buvo 2007-06-15, nes pinigai buvo mokami ir kitiems akcininkams tą pačią dieną.

Taigi, liudytojos V. D. teigimu, 145 891 Lt dividendus jai išmokėjo A. P., o ne R. P., kaip tai įforminta 2007-08-16 išmokėjimo žiniaraštyje ir apskaitos registre „Sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini) atsiskaitytinis asmuo R. P.“. Be to, patikrinus bendrovės banko sąskaitos išrašus nustatyta, kad 2007-06-15 buvo paimti grynieji pinigai (150 450 Lt), kaip ir liudijo direktorius (19 priedas). Pažeisti 2001 m. lapkričio 6 d. LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimai:

6 straipsnio 2 dalies reikalavimai – į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu (užfiksuota neįvykusi ūkinė operacija, kuri realiai nepakeitė nei turto, nei kapitalo, nei įsipareigojimų),

12 straipsnio 1 dalies reikalavimai – apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus (neįvykusiai ūkinei operacijai surašyti apskaitos dokumentai),

13 straipsnio reikalavimai – dokumentas turi turėti įstatymuose nustatytus privalomus rekvizitus (apskaitos dokumentuose nurodyti rekvizitai: apskaitos dokumento data, ūkinės operacijos turinys kiekine ir pinigine išraiška, neatitinka tikrovės).

Be to, 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 7 punkto 2 pastraipoje nurodyta, kad vienkartinė darbo užmokesčio, premijų, pašalpų, pensijų, stipendijų, dividendų ar kita išmoka pavieniams asmenims turi būti įforminama kasos išlaidų orderiu.

UAB „S.T.“ apskaitoje 2007-06-15 direktoriaus A. P. iš banko paimti 150 450 Lt nebuvo užpajamuoti į kasą pagal kasos pajamų orderį, o tiesiogiai atskaitingam asmeniui A. P.. Atsiskaitytinio asmens A. P. apskaitos registre užfiksuota, kad visi iš banko paimti 150 450 Lt buvo įrašyti į atskaitingo asmens A. P. apyvartos žiniaraštį, iš kurių 145 891 Lt naudojant užskaitų sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) nurašyti nuo A. P. sąskaitos. Užskaitų sąskaitoje sudengti su sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) Įvairios mokėtinos sumos 90 390,41 Lt, likučio, kurio negalima patikrinti, (buhalterinės programos pagalba apskaitytoje sumoje 90 390,41 Lt nėra analizei reikalingų duomenų) bei kad 2007-06-15 55 500,59 Lt užskaityti atskaitingam asmeniui R. P., iš viso 145 891 Lt. Tyrimui nepateiktas dokumentas, kuriame būtų įforminta, kad A. P. sumokėjo ar kitaip perdavė 55 500,59 Lt R. P.).

Įrašai „Sąskaitos 25601 Atsiskaitytinis asmuo R. P. apyvartos žiniaraštyje“ 55 500,59 Lt užfiksuoti be dokumentų, pagrindžiančių ūkinę operaciją (kaip ir kada A. P., kaip atsiskaitytinis asmuo, perdavė pinigus atsiskaitytiniam asmeniui R. P.). Už neteisingus įrašus į apskaitos registrus pagal BAĮ 11 str. 1 dalį atsako vyriausiasis buhalteris.

Taigi 145 891 Lt dividendų išmokėjimą R. P. registruose užfiksavo kaip savo gautų pinigų panaudojimą ir pagrindė dokumentu, kuriuose buvo įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys. Pagal liudytojų parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir duotus parodymus teismui, dividendus realiai išmokėjo direktorius A. P..

Tyrimo metu pagal bendrovės 2006–2007 darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščius, kasos, banko, atskaitingų asmenų mokėjimo dokumentus sudarytos bendrovės darbuotojams priskaičiuoto mokėti atlyginimo ir realiai išmokėto atlyginimo suvestinės (1 priedas).

Tyrimo metu apklausti bendrovės darbuotojai, kuriems atlyginimo išmokėjimas įformintas iš kasos ir per atsiskaitytinius asmenis. 17 bendrovės darbuotojų (apklausos duomenys apibendrinti 2 priede) neigia pasirašę išmokėjimo žiniaraščius ir gavę 8408,11 Lt iš kasos (kasininkė V. J.) ir 17 darbuotojų neigia gavę 15 996,36 Lt iš atsiskaitytinio asmens R. P., iš viso 24 404,47 Lt.

Atsiskaitytinis asmuo R. P. į atsiskaitytinio asmens išlaidas 2006 metais įtraukė 5 035,40 Lt ir atitinkamai 2007 metais – 10 960,96 Lt pagal dokumentus, kuriuose įformino tikrovės neatitinkančius duomenis. Todėl negalima nustatyti, kur panaudoti 2006 ir 2007 metais išmokėti pinigai, ir taip bendrovei padarytas 24 404,47 Lt nuostolis (2006 metais – 12 067,11 Lt, 2007 metais – 12 337,36 Lt).

Ikiteisminio tyrimo metu pagal liudytojų parodymus nustatyta, kad atsiskaitytinis asmuo R. P. į apskaitos registrus įtraukė 15 996,36 Lt pinigų išmokėjimą darbuotojams pagal dokumentus, kuriuose buvo įformintos realiai neįvykusios ūkinės operacijos. Lentelėje nurodytos sumos laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-09-21 nurašytos nuo sąskaitos Nr. 256 „Kitos gautinos sumos“ ir sąskaitos apyvartos žiniaraštyje padaryti įrašai, kad darbo užmokestį darbuotojams išmokėjo atsiskaitytinis asmuo R. P.. Laikotarpiu nuo 2006-07-31 iki 2006-12-31 darbo užmokesčio išmokėjimas nurašytas nuo sąskaitos Nr. 25601 „Atsiskaitytinis asmuo R. P.“ apyvartos žiniaraštyje. Tvarkant apskaitą pažeistas pastovumo principas, kai tokios pat ūkinės operacijos buvo įrašomos į skirtingų sąskaitų apskaitos registrus.

R. P. nurodė, kad atlyginimams išmokėti darbo objektuose ji duodavo pinigus V. A., E. J. ir kitiems. Kadangi atsiskaitytinis asmuo R. P., pagal jos teiginius, išdavė kitiems asmenims pinigus pasitikėjimo teise ir apie tai nesurašė apskaitos dokumentų, todėl už ūkinių operacijų įforminimą dokumentuose atsako dokumentus surašę asmenys, t. y. pinigų išdavimą iš kasos ir atsiskaitytiniu asmeniu R. P. įforminę asmenys. Be to, atsiskaitytinų asmenų V. A., S. Z., E. J. tyrimui pateiktuose atsiskaitytinų asmenų apyvartos žiniaraščiuose nėra duomenų, kad pinigus mokėjo šie asmenys. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 24 p. nurodyta, kad „Kasininkas negali patikėti jam pavesto darbo kitiems asmenims, nors jie būtų to paties ūkio subjekto darbuotojai“. 27 punkte nurodyta, kad „Kai ūkio subjekte yra daug struktūrinių padalinių, pinigus, be kasininko, pagal ūkio subjekto vadovo įsakymą gali išmokėti kiti ūkio subjekto darbuotojai, su kuriais sudaromos visiškos materialinės atsakomybės sutartys“.

UAB „S.T.“ direktorius 2006-01-03 įsakymu Nr. 01-03 patvirtino sąrašą atskaitingų asmenų, kurie turi teisę pasirašyti apskaitos dokumentus. Atskaitingi taip pat atsako už tai, kad jie įformino dokumentuose tikrovės neatitinkančius duomenis, arba į jų, kaip atsiskaitytinų asmenų, apyvartos žiniaraščius buvo įtraukti dokumentai, kuriuose įforminti tikrovės neatitinkantys duomenys.

Tyrimo metu pagal sudarytas kiekvieno mėnesio atlyginimo priskaitymo ir išmokėjimo suvestines (1 priedas) nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-10-31 45 bendrovės darbuotojams buvo realiai išmokėta 41 640,65 Lt (47 316,66 Lt – 5676,01 Lt (neigia gavę atlyginimus)) atlyginimo daugiau, nei apskaičiuota darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose. Duomenys pateikiami 6 lentelėje. Bendrovė išmokėjo atlyginimą, kuris buvo nefiksuotas darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiuose, todėl vadovaujantis apskaitos dokumentais ir darbuotojų parodymais, UAB „S.T.“ buvo pažeista 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 reikalavimai:

6 straipsnio 2 dalies reikalavimai (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio pasikeitimu), nes bendrovė laikotarpiu nuo 2007-01-01 iki 2007-10-31 į darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiuose neįtraukė 60 246,01 Lt (iš jų 2006 m. 21 878,69 Lt, 2007 metais – 38 367,32 Lt) darbo užmokesčio priskaitymo ir jų neužfiksavo apskaitos registruose.

12 straipsnio 1 dalies reikalavimai (visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais), nes darbo užmokesčio priskaitymo nefiksavo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose.

UAB „S.T.“ laikotarpiu nuo 2006-0-01 iki 2007-10-31 į apskaitą neįtraukė 60 246,01 Lt darbo užmokesčio, dėl ko į Valstybės biudžetą ir fondus nesumokėjo 37 328,79 Lt mokesčių.

Dėl minėto pažeidimo pagal bendrovės pateiktus dokumentus iš dalies negalima nustatyti 2006 ir 2007 metų bendrovės veiklos, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

Atsikirsdama į R. P. teiginius, kad auditorės už 2006 metus tikrino darbo užmokestį ir nustatė, kad darbo užmokestis Panevėžio apskrities VMI ir VSDFV buvo deklaruotas teisingai, specialistė paaiškino, kad ir tai nurodyta išvados 32 lape atsakant į 3 klausimą, kad metinėje A klasės išmokų, nuo jų išskaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijoje“ buvo deklaruotos priskaitomo darbo užmokesčio sumos ir išskaičiuoto gyventojų pajamų mokesčio sumos atitiko bendrovės 2006 m. sausio–gruodžio mėnesių darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose apskaičiuotoms sumoms. Tačiau tyrimo metu nustatyta, kad darbo užmokesčio, atskaičius mokesčius, buvo išmokėta daugiau, nei buvo apskaityta bendrovės darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose. Gyventojų pajamų mokestis, vadovaujantis 2002-07-02 LR gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 5 str., kuriame nurodyta, kad pajamų mokesčio objektas yra gyventojo pajamos, 8 str. nurodyta, kad pajamos pripažįstamos jų gavimo momentu, 23 str. – Lietuvos vienetas, kaip mokestį išskaičiuojantys asmenys išmokėdami išmokas pagal mokesčio mokėjimo tvarką priskiriamas gyventojo A klasės pajamoms, privalo apskaičiuoti, išskaičiuoti ir sumokėti į biudžetą įstatymo numatytą pajamų mokestį. Tyrimo metu nustatyta, kad UAB „S.T.“ realiai 2006–2007 metais buvo išmokėta 41 640,65 Lt (2006 m. 14 697,13 Lt, 2007 m. –26 943,52 Lt) atlyginimo daugiau, nei buvo apskaičiuota darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose. Vadovaujantis FNTT prie LR VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo metodinio konsultavimo skyriaus 2007-01-11 rašte Nr. (duomenys neskelbtini) pateiktais paaiškinimais, nuo apskaitoje neužfiksuoto 60 246,01 Lt darbo išmokėto atlyginimo buvo apskaičiuoti 37 328,79 Lt mokesčiai.

Specialistė nesutinka, kad nepagrįstai išmokas A. P., E. J. ir R. P. įvertino kaip darbo užmokestį ir apskaičiavo mokesčius. Nurodo, kad iš „Parex“ banko kompiuterinėje laikmenoje esančios informacijos matyti, jog A. P. išmokėta 1000 Lt ir prie šios išmokos yra nuoroda „DU“, o tai reiškia, kad ši išmoka yra darbo užmokestis. Analogiška situacija ir dėl R. P. išmokėtų 354 Lt. 2006-02-28 užfiksuotas ūkinės operacijos (eil. Nr. 55) turinys UAB „S.T.“ DU (darbo užmokestis) R. P. per atsk. asmenį R. P. D(duomenys neskelbtini) 354,00 Lt. E. J. priklausė išmokėti už vasario mėn. 1585,28 Lt, o išmokėta per tris kartus: 2006-03-15 – 1000 Lt iš AB „Hansabankas“ sąskaitos (nėra įrašyta į (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sąskaitas), 2006-03-23 išmokėta 1058,98 Lt pagal bendrą sąrašą darbuotojams, 2006-03-23 – atskiru pavedimu 585,28 Lt. Iš viso išmokėta 2644,28. Skirtumas 1058,98 Lt. Dėl E. J. banko kompiuterinėje laikmenoje nurodyta, kad 2006-03-23 E. J. už 2006 m. 2 mėn. Išmokėta 585,28 Lt „DU“ (darbo užmokesčio), 2007 m. vasario 23 d. pervesta pagal bendrą sąrašą 314,31 Lt ir už 2007 m. sausio mėn. pervesta 1727,27 Lt „DU“ (darbo užmokesčio), nors už 2007 m. sausio priklausė išmokėti tik 84,61 Lt.

Iš AB „Parex“ banko kompiuterinėje laikmenoje užfiksuotų duomenų nustatyta, kad O. B. dviem pervedimais į sąskaitą pervesta 1493,50 Lt darbo užmokesčio ir 2540,46 Lt darbo užmokesčio ir apmokėjimo už atostogas. Pirminiuose apskaitos dokumentuose nurodyta, kad 2006-05-16 O. B. buvo išmokėtas darbo užmokestis ir atostoginiai – 4033,96 Lt. Tyrimo metu buvo pastebėta, kad 2006-06-30 4040,46 Lt buvo įrašyti į B., kaip atsiskaitytinio asmens, apyvartos žiniaraštį (eil. Nr. 245), nepateikus dokumento, pagrindžiančio ūkinę operaciją (buhalterinė pažyma dėl įrašų koregavimo, kad įvyko klaida ir O. B. buvo pervesta daugiau darbo užmokesčio, turėjo būti O. B. sutikimas).

Specialistė nurodo, kad įmonė turi pasirinkti ir taikyti tokią apskaitos politiką, kad finansinė atskaitomybė teisingai parodytų finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus. Jei kurio nors ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio registravimo ir pateikimo tvarka Verslo apskaitos standartuose nenustatyta, įmonė turi vadovautis apskaitos politika, kuri užtikrintų, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija būtų naudinga jos vartotojams, teisingai parodytų įmonės finansinę būklę, veiklos rezultatus ir pinigų srautus, atspindėtų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių turinį ir ekonominę prasmę, o ne tik formalius pateikimo reikalavimus, būtų nešališka ir neutrali, būtų parengta vadovaujantis apskaitos principais, būtų visais atžvilgiais išsami. Specialistė nurodo, kad kaltinamosios teiginiai, jog ji buhalterinę apskaitą vedė tinkamai, kadangi auditą atlikusi auditorė trūkumų nenustatė, yra nepagrįsti. Minėtoje 2007-05-28 auditoriaus išvadoje (3 t., b. l. 158) nurodyta, kad „auditorių darbas metinio pranešimo atžvilgiu, ar jame (įmonės vadovo metiniame pranešime) pateikti duomenys atitinka finansinės atskaitomybės duomenis ir neapėmė vadovybės vertinimų, veiklos planų ir prognozių patikrinimo“. Minėtoje audito išvados 3 pastraipoje nurodė, kad „bendrovės 2005 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų finansinė atskaitomybė pagal nacionalinio audito reikalavimus audituota nebuvo, todėl patvirtinti, kad 2006 m. gruodžio 31 d. finansinėje atskaitomybėje praėjusių metų duomenys yra teisingi, jos negali. 2005 m. gruodžio mėn. 31 d. balanso likučiai buvo naudojami nustatant 2006 m. gruodžio 31 d. pasibaigusių metų veiklos rezultatus ir pinigų srautus. 4 pastraipoje nurodoma „Mūsų nuomone, išskyrus tuos koregavimus, kurių galbūt reikėtų, jei turėtume mus tenkinančius duomenis, apie 3 pastraipoje išdėstytus dalykus, finansinė atskaitomybė visais reikšmingais atžvilgiais tikrai ir teisingai parodo UAB „S.T.“ 2006 m. gruodžio 31 d. finansinę būklę ir 2006 m. Veiklos rezultatus bei pinigų srautus pagal LR galiojančius teisės aktus, reglamentuojančius buhalterinę apskaitą ir finansinės atskaitomybės sudarymą bei Verslo apskaitos standartus“.

Specialistė nurodo, kad už neteisingus įrašus į apskaitos registrus, taip pat apskaitos registruose padarytus įrašus, nesant apskaitos dokumentų, pagal 2001-11-06 LR BAĮ Nr. IX-574 11 straipsnio 1 dalį atsako vyriausiasis buhalteris (buhalteris tvarkydamas apskaitą surašo dokumentus bei šių dokumentų duomenis įrašo į apskaitos registrus).

Pagal 2001-11-06 LR BAĮ Nr. IX-574 už apskaitos dokumentų surašymą laiku ir teisingai, už juose esančių dokumentų tikrumą ir ūkinių operacijų teisėtumą atsako apskaitos dokumentus surašę ir pasirašę asmenys.

Specialistė nurodo, kad R. P. teiginiai, jog ji negalėjo atlikti pavedimų laikotarpiu nuo 2007-01-30 iki 2007-02-23 ir nuo 2007-07-09 iki 2007-07-27, kadangi sirgo, o 2007-04-02 pavedimo atlikti negalėjo, kadangi atostogavo nuo 2007-03-29 iki 2007-04-14 yra nepagrįsti. Iš išvados 5 lapo 2 lentelės 12 eilutės matyti, kad P. 2007-04-13 iš banko ėmė grynuosius pinigus – 5000 Lt pagal čekį, kuriuose užpajamavo savo, kaip atsiskaitytinio asmens, apyskaitoje. Tos pačios lentelės 24 eilutėje užfiksuota, kad 2007-07-25 ji paėmė 25 000 Lt, kuriuos užpajamavo savo, kaip atsiskaitytinio asmens, avanso apyskaitoje. Išvados 7 priedo 1 lape „Atsiskaitytinio asmens R. P. apyvartos žiniaraštyje užfiksuota, kad 2007-03-30 P. buvo išmokėti pinigai iš kasos, kad ji tą pačią dieną apmokėjo „K.Š.P.“ 20 Lt. Išvados 7 priedo 2 lape – atsiskaitytinio asmens R. P. apyvartos žiniaraštyje užfiksuota, kad 2007-07-13 mokėjo 500 Lt atlyginimą. Išvados 7 priedo 3 lape – atsiskaitytinio asmens R. P. apyvartos žiniaraštyje nurodyta, kad 2007-10-23 paėmė 12 000 Lt iš banko. Be to, R. P. nurodė, kad 2007 m. birželio 19 d. ji buvo komandiruotėje, tačiau UAB „H.“ direktorius I. R. yra nurodęs, kad tą dieną sumokėjus 29 736 Lt jam buvo išrašytas kasos pajamų orderio kvitas ir grąžintas su buhalterių parašais. Atliekant priešpriešinį patikrinimą, UAB „H.“ pateikė kasos pajamų orderio kvitą, kuriame be kitų asmenų vardų, pavardžių ir parašų yra nurodyta ir vyr. finansininkės R. P. vardas, pavardė ir parašas.

Liudytojas A. L. parodė, kad nuo 2002 metų dirbo UAB „S.T.“. 2006 metais ne mažiau kaip po 100 Lt tris kartus gavo pinigus grynaisiais. Parodžius segtuvą su išmokėjimo žiniaraščiais patvirtino, kad 19 lape yra jo parašas. Taip pat jo parašas ir 29 lape dėl 1300 Lt išmokėjimo. Tuos pinigus gavo buhalterijoje. Nematė, kad pinigai būtų mokami darbo vietoje.

Liudytojas J. L. paaiškino, kad UAB „S. T.“ dirbo nuo 2006 metų. Tuo metu, kai dirbo objekte, buvusiame Raguvoje, tai atlyginimą atveždavo ir mokėdavo A. R.. Grynaisiais buvo mokamas atlyginimas gal tris mėnesius. Dirbant Vievyje taip pat atlyginimas buvo mokamas grynaisiais. Jį atveždavo E. J..

Liudytojas V. S. paaiškino, kad yra dirbęs UAB „S.T.“. Dirbo objekte, esančiame Vievyje. Į bendrovės administracines patalpas atvykęs nebuvo. Darbo sutartį atvežė į objektą kažkas iš vadovų. Atlyginimą mokėjo į kortelę, tačiau grynaisiais galėjo mokėti už kurą, kadangi bendrovė apmokėdavo kelionės išlaidas. Kas būtent mokėjo, nepamena. Išmokėjimų žiniaraštyje dėl 113,75 Lt išmokėjimo parašas yra jo ir tą sumą yra gavęs.

Iš dokumentų apžiūros protokolo bei pačių dokumentų matyti, kad 2007 metais atsiskaitytinas asmuo A. P. yra gavęs 55 500,59 Lt ir 90 390,41 Lt, o atsikaitytinas asmuo R. P. gavusi 55 500,59 Lt ir 145 891 Lt. Iš kompiuterinės programos pažymos matyti, kad UAB „S.T.“ naudojama buhalterinės apskaitos sistema BŪTENT v 6.0 N. L. nurodyta – 2007-06-15 sudengimas 90 390,41 Lt sumai (pavadinimas – finansinės operacijos įrašas (duomenys neskelbtini)). Nurodyta, kad finansinė operacija (duomenys neskelbtini) įvesta 2007-11-20 11:21:18, operacija pakeista 2007-11-21 08:15:21. Įrašus padarė R. P. (t. 1, b. l. 118–127).

Iš darbo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad R. P. į darbą UAB „S.T.“ priimta 2002-03-12 ir atleista 2008-01-28 (t. 1, b. l. 195–197).

Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) dėl UAB „S.T.“ ūkinės finansinės veikos matyti, kad 2006–2007 metais buhalterinė apskaita bendrovėje buvo tvarkoma pažeidžiant Lietuvos Respublikos įstatymus ir norminius aktus (t. 2, b. l. 3–36).

Buhalterio pareiginiuose nuostatuose nustatytos buhalterio pareigos, teisės ir atsakomybė (t. 2, b. l. 124–128).

Iš UAB „S.T.“ direktoriaus 2006-01-03 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog nurodyta nuo 2006 m. sausio 3 d. bendrovės vardu išrašomiems kasos pajamų orderiams naudoti tipinius šablonus : serija – EVA, numeruojama nuo (duomenys neskelbtini) ir toliau didėjančia tvarka (t. 2, b. l. 138).

Iš 2007-11-21 kasos patikrinimo akto matyti, kad kasoje rasta 521,37 Lt (t. 2, b. l. 147).

Iš kasos pajamų orderio EVA Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad 2007-006-19 UAB „H.“ sumokėjo 29 736 Lt. Dokumentą pasirašė UAB „H.“ direktorius I. R., vyr. finansininkė R. P. ir buhalterė V. J. (t. 7, b. l. 200).

Iš 2008-09-04 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (08) matyti, kad tirti pateikto dividendų išmokėjimo žiniaraščio datos pirminiai ženklai panaikinti nuskutant popieriaus paviršių, o jų vietoje šratinuku parašytas įrašas „08-16“. Kiti įrašai yra pirminiai ir nepakeisti (t. 6, b. l. 22–25).

Iš 2008-11-18 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (08) matyti, kad nėra galimybės nustatyti, kas išmokėjimų žiniaraštyje padarė skaitmeninį įrašą „08-16“ (t. 6, b. l. 28–30).

Iš 2008-12-16 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (08) matyti, kad dividendų išmokėjimo žiniaraštyje esantys įrašai padaryti skirtingomis rašto medžiagomis (t. 6, b. l. 33–37).

Iš 2008-12-119 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) (08) matyti, kad tyrimui pateiktuose išmokėjimų žiniaraščiuose dvylika atvejų pasirašė ne tie asmenys, kurie nurodyti žiniaraštyje. Nustatyti, ar už kitus asmenis pasirašė R. P., V. A., A. P. ar kitas asmuo nėra galimybės (t. 6, b. l. 46–57).

Iš 2008-04-25 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „S.T.“ pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas: 2007-04-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-10-11 Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėse „Įmonės vadovas“ A. P. vardu pasirašė ne pats A. P., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas tikrus A. P. parašus (t. 6, b. l. 28–60).

Iš 2008-03-13 specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „S.T.“ 2007 metais darbo užmokesčio žiniaraščiuose ir išmokėjimų žiniaraščiuose 31 kartą A. P. vardu pasirašė ne pats A. P., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas tikrus A. P. parašus (t. 6, b. l. 62–65).

Iš UAB „S.T.“ 2006-01-03 įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atskaitingų asmenų patvirtinimo matyti, kad atskaitingais asmenimis patvirtinti R. P., A. P., E. J., V. B., O. B., V. G., S. Z., V. Š.. Šiems asmenims suteikta teisė neribojant grynųjų pinigų sumos atsiskaityti su tiekėjais ir pirkėjais. Atskaitingiems asmenims R. P. ir A. P. suteikiama teisė pagal čekių knygelę paimti grynuosius pinigus iš banko ir jais disponuoti bei išmokėti darbo užmokestį (t. 7, b. l. 196).

Iš 2007-07-10 A. P. ir D. P. pareiškimo Panevėžio apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo ir sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių matyti, kad kaip šeimos turtas yra nurodyta 33 procentai UAB „S.T.“ paprastųjų vardinių akcijų (t. 8, b. l. 14–15).

Iš išrašo iš UAB „S.T.“ akcininkų knygos matyti, kad 2007-07-10 A. P. valdė 33 procentus bendrovės akcijų. Išrašas pasirašytas A. P. ir R. P. (t. 8, b. l. 16).

Iš D. P. 2007-08-09 prašymo civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad ji atsisako pareiškimo dėl santuokos nutraukimo ir nepalaiko pareiškime išdėstytų reikalavimų (t. 8, b. l. 17).

Iš UAB „S.T.“ akcininkų registro knygos kopijos matyti, kad 2007-03-01 32 procentus bendrovės akcijų valdo V. D., o A. P. valdo 1 procentą akcijų. 2007-10-26 padarytas įrašas, kad A. P. vėl valdo 33 procentus bendrovės akcijų (t. 8, b. l. 20–23).

Iš 2010-06-22 papildomos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad specialistė konstatavo tuos pačius buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, tačiau padarė skaičiavimų patikslinimus, atsižvelgiant į naujai pateiktus dokumentus (t. 9, b. l. 178–189).

Iš 2010-08-31 papildomos specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad specialistė dar kartą konstatavo tuos pačius buhalterinės apskaitos tvarkymo pažeidimus, tačiau atsižvelgus į tyrimo metu teismui pateiktus papildomus dokumentus, neapskaičiuoto darbo užmokesčio suma sumažėjo 5599,26 litais (nuo 60 246,01 Lt iki 54 646,75 Lt) ir nesumokėti mokesčiai sumažėjo 2909,63 litais (nuo 37 328,79 Lt iki 33650,16 Lt) (t. 11, b. l. 5–14).

UAB „B.“ ir partneriai atsakomuoju raštu dėl įrašų registro programinėje įrangoje BŪTENT paaiškino, kad naudojamoje programoje „BŪTENT“ MINI v.6.0 Registras arba funkcinis klavišas F8 naudojami sekimui, t. y. pažiūrėti, koks vartotojas ir kada padarė konkretų įrašą. Input reiškia įvestas, o Change reiškia koreguotas (t. 11, b. l. 163).

Iš atspausdintų dokumentų iš kompiuterinės programos matyti, kad 2007 m. lapkričio 19–21 dienomis penkiuose dokumentuose daryti koregavimai, ir tuos taisymus atliko vartotojas R. (t. 11, b. l. 164–168).

Iš pateiktų mokėjimo nurodymo kopijų matyti, kad 2007-06-20 padarytas 2100 Lt mokėjimas VMI Panevėžio skyriui, nurodant, kad mokėjimo paskirtis GPM nuo išmokėtų dividendų, o 2007-06-15 padarytas analogiškas 79 650 Lt mokėjimas (t. 11, b. l. 169–170).

Dėl veikų vertinimo

Byloje esančia specialisto išvada bei pateiktais buhalteriniais dokumentais įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2006-01-02 iki 2006-12-29 R. P. per dvylika kartų paėmusi iš UAB „S.T.“ banko sąskaitos AB „Parex“ bankas 71 000 Lt, šių sumų neįrašė į kasos pajamas bei nesurašė kasos pajamų orderių, patvirtinančių šių sumų įnešimą į bendrovės kasą. Tie 71 000 Lt buvo įrašyti į atsiskaitytino asmens R. P. sąskaitą, nesurašant kasos išlaidų orderių. Netikėti šia specialisto išvada nėra pagrindo. Be to, pati kaltinamoji neneigia, kad šiai pinigų sumai nebuvo išrašyti kasos pajamų orderiai, šios operacijos nebuvo įrašytos į kasos knygą. Be to, ji 2006 metais į sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) „Įvairios gautinos sumos“ registrą įtraukė 116 060,89 Lt kaip skolą bendrovei, nenurodydama konkrečių asmenų. Dėl to nebuvo galima nustatyti konkrečių asmenų įsipareigojimų dydžio bei kur panaudoti pinigai ir kas juos panaudojo Tai, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį numatyta 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkte, o 16 punkte numatyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Kartu tai reiškia, kad atliekant šias operacijas buvo nesilaikyta ir 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. reikalavimo, jog visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. R. P. teigia, jog ji turėjo teisę iš banko paimtų pinigų nepajamuoti bendrovės kasoje, o registruoti atskaitingiems asmenims. Ji remiasi Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos apskaitos instituto raštu (t. 1, b. l. 132) ir direktoriaus A. P. 2006-01-02 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta UAB „S.T.“ apskaitos politika (t. 7, b. l. 197). Toks kaltinamosios argumentas atmetamas kaip nepagrįstas, kadangi viešosios įstaigos konsultacija neturi aukštesnės juridinės galios už Lietuvos Respublikos įstatymą ar LR Vyriausybės patvirtintas taisykles. Be to, pačiame rašte, kuriuo remiasi kaltinamoji, pateiktas paaiškinimas ne kaip kategoriška išvada, o tik kaip nuomonė. Be to, tokia nuomonė išsakyta su sąlyga, jog tokią grynųjų pinigų apskaitymo tvarką įmonė yra pasitvirtinusi savo apskaitos politikoje. Kaltinamosios minimame UAB „S.T.“ direktoriaus įsakyme dėl apskaitos politikos patvirtinimo ir apskaitos politikos aprašyme (t. 7, b. l. 192–195) nėra jokių tiesioginių nuorodų, kad grynųjų pinigų galima nepajamuoti įmonės kasoje (neišrašyti kasos pajamų orderių, perduodant pinigus atsiskaitytiniems asmenims neišrašyti kasos išlaidų orderių), o tiesiogiai perduoti atsiskaitytiniems asmenims. Tai, kad R. P. buvo žinomos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės bei Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai parodo, jog per 2006 metus iš banko sąskaitos iš viso buvo išimta 274 600 Lt grynaisiais, tačiau į kasą neužpajamuoti tik 71 000 Lt. Tai rodo, kad R. P. veikė tiesiogine tyčia, t. y. žinodama įstatymų ir norminių aktų reikalavimus, jų nevykdė.

Iš bylos medžiagos matyti, kad į UAB „S.T.“ buhalterinę apskaitą yra įtrauktas 2007 m. rugpjūčio 16 d. išmokėjimų žiniaraštis, kuriame nurodyta, jog R. P. sumokėjo dividendus – 145 891 Lt UAB „S.T.“ akcininkei V. D.. Specialisto išvada neginčytinai įrodyta, kad šiame tikrame dokumente esanti jo surašymo data yra panaikinta išskutant popieriaus sluoksnį ir ranka įrašant skaičius „08-16“. R. P. neneigia, kad būtent ji įtraukė šį dokumentą į buhalterinę apskaitą, tačiau ji tvirtina, jog jame atspindėti tikri duomenys, t. y. tvirtina, kad ji pati būtent 2007-08-16 išmokėjo V. D. dividendus. R. P. pripažįsta, kad ji savo ranka padarė rankraštinius įrašus apie 145 891 Lt išmokėjimą ir 4559 Lt deponavimą. Tačiau R. P. niekaip nepaaiškina, kam ir kodėl reikėjo dokumente panaikinti dalį datos (dokumento surašymo mėnesį ir dieną) ir ranka įrašyti „08“ mėnesį „16“ dieną, jei operacija atlikta būtent tuo laiku ir dokumentas surašytas tą pačią dieną.

Liudytojas A. P. tvirtina, kad pinigus, skirtus dividendams išmokėti, jis iš banko paėmė 2007 m. birželio 15 d. Tai patvirtina byloje esanti čekio šaknelės kopija (t. 2, b. l. 173). Jis tvirtina, kad tą pačią dieną 145 891 Lt dividendų išmokėjo savo seseriai, t. y. V. D.. Liudytoja V. D. patvirtina, kad dividendus jai tikrai išmokėjo A. P., o su R. P. ji nebuvo susitikusi. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tą pačią dieną, t. y. 2007-06-15 dividendai buvo išmokėti ir kitiems dviem bendrovės akcininkams – E. J. ir V. B., tačiau jiems pinigai buvo pervesti į sąskaitą. Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų, padarytų 2007 m. birželio 15 ir 20 d. (t. 11, b. l. 169–170) matyti, kad padaryti Gyventojų pajamų mokesčių pavedimai mokesčių inspekcijai nuo išmokėtų dividendų – bendrai 81 750 Lt. Kadangi nuo gaunamų dividendų mokama 15 procentų GPM, tai akivaizdu, kad šiais pavedimais sumokėti mokesčiai už visiems akcininkams išmokėtus dividendus. Avansu GPM nėra mokamas. Tai reiškia, kad jei dividendai V. D. būtų mokėti rugpjūčio 16 d., kaip teigia R. P., tai birželio mėnesį dar nebuvo jokio pagrindo mokėti mokesčius ir tokie mokesčiai negalėjo būti pervesti. Įvertinus tai, kad kompiuterinėje buhalterinės apskaitos programoje „BŪTENT“ 2007 m. lapkričio 19–21 d. dokumentuose daryti koregavimai ir tie koregavimai daryti operacijose, atliktose 2007 m. birželio 15 d ir rugpjūčio 16 d., o tose operacijose nurodytos piniginės sumos atitinka dividendų sumą, bei tai, kad koregavimus atliko vartotojas „R.“, darytina išvada, kad 2007-08-16 (data taisyta) išmokėjimų žiniaraštyje užfiksuota finansinė operacija neatitinka tikrovės. Tai reiškia, kad 145 891 Lt dividendų išmokėjimas įvyko ne tuo metu ir ne taip (išmokėjo ne R. P.), kaip atvaizduota tame dokumente. Šiuo dokumentu buvo pagrįstas pas R. P. buvusių grynųjų pinigų panaudojimas ir dėl to pagal buhalterinius dokumentus negalima nustatyti, kur ji, kaip atsiskaitytinis asmuo, panaudojo 145 891 Lt. Aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad R. P., įtraukdama šį dokumentą į buhalterinę apskaitą, žinojo, kad jis yra suklastotas ir siekė jį įtraukti į buhalterinę apskaitą, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nors specialistas ir negalėjo nustatyti, kas padarė to dokumento datos taisymą, kas įrašė naujus skaičius, tačiau visos pirmiau aptartos aplinkybės bei tai, kad R. P. tame išmokėjimo žiniaraštyje savo ranka padarė įrašą, patvirtinantį dividendų išmokėjimą V. D., leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, jog būtent ji ir suklastojo šį dokumentą.

R. P. pareikštame kaltinime teigiama, kad ji 2007-08-16 suklastojo tikrą dokumentą – UAB „S.T.“ 2007 m. birželio 15 d. išmokėjimų žiniaraštį. Byloje nėra objektyvių įrodymų, kad šis dokumentas suklastotas 2007-08-16 ir yra abejonių, kad suklastotas būtent 2007 m. birželio 15 d. dokumentas. Iš liudytojos J. J. parodymų matyti, kad 2007 m. lapkričio mėnesį, atvykus į UAB „S.T.“ jai buvo pateikti buhalteriniai dokumentai. Jau pirmą dieną atkreipė dėmesį į išmokėjimo žiniaraštį apie dividendų išmokėjimą V. D. ir A. P.. Dėmesį atkreipė todėl, kad žinojo, jog bendrovės akcininkai yra trys vyrai, o pagal šį žiniaraštį dividendai buvo išmokėti moteriai. Liudytoja tvirtina, kad tuo metu minėtame dokumente jokių taisymų nebuvo – data buvo atspausdinta, jokių prierašų nebuvo. Kai kitą dieną pasiėmė tą patį dokumentą, jame jau buvo matomai išskusta data ir ranka įrašyti skaičiai „08-16“ bei po lentele padaryti prierašai apie pinigų išmokėjimą ir deponavimą. Šie liudytojos parodymai paneigia, kad minėtas dokumentas buvo suklastotas 2007-08-16. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja J. J. negalėjo nurodyti, kokia data tame dokumente buvo, kai jį matė pirmą kartą. Apklausiama teisme ji teigė, kad pirmą kartą apžiūrint šį išmokėjimo žiniaraštį jame galėjo būti nurodyta 2007-06-15. Šios liudytojos parodymai dėl pirminės dokumento datos vertinami kaip prielaida. Kaip ji pati paaiškino, tokią išvadą padarė peržiūrėjusi audito medžiagą ir prisiminusi, kad 150 000 Lt dividendams mokėti iš banko buvo paimti 2007-06-15. Tiek A. P., tiek V. D. nurodo, kad akcijos V. D. vardu buvo perrašytos todėl, kad vyko A. P. ir D. P. skyrybų procesas. Buvo baiminamasi, kad turto dalybos (tarp jų ir akcijų) gali sutrikdyti bendrovės veiklą. Pagal šiuo metu akcininkų registrų knygoje esančius įrašus matyti, kad 32 procentai bendrovės akcijų V. D. buvo perleistos 2007-03-01 (t. 8, b. l. 20–23). Pati V. D., apklausiama kaip liudytoja, nurodė, kad akcijos jai buvo perrašytos ne ankstyvą pavasarį, o 2007 metų vasarą ir greitai po to brolis atvežė dividendus. Už gaunamus dividendus ji pasirašė. Iš byloje esančio A. P. ir D. P. pareiškimo Panevėžio apylinkės teismui dėl santuokos nutraukimo matyti, kad jis paduotas 2007 m. liepos 10 d. Šiame pareiškime dar nurodoma, kad A. P. yra UAB „S.T.“ 33 procentu akcijų savininkas. Jei akcijų perrašymas būtų buvęs padarytas kovo mėnesį, tai tokie duomenys į pareiškimą nebūtų įrašyti. Tai, kad paduodant pareiškimą skyryboms akcijos priklausė A. P. patvirtina ir 2007-07-12 išrašas iš akcininkų knygos, kurį pasirašė tiek pats A. P., tiek R. P.. Darytina išvada, kad tiek akcijų perleidimas V. D., tiek dividendų išmokėjimas vyko ne taip, kaip yra atvaizduota dokumentuose ir ne taip, kaip teigia A. P.. Įvertinus aptartus įrodymus, galima teigti, kad įrašas akcininkų knygoje dėl akcijų perleidimo V. D. buvo padarytas po 2007 m. liepos 12 d. atgaline data. Apie tai, kad tokie įrašai akcininkų registro knygoje A. P. prašymu buvo daromi liepos mėnesį nurodo ir R. P.. Tai, kad minėtos operacijos su akcijomis buvo apsimestinės ir neatspindėjo tikrovės patvirtina ir tai, jog V. D. buvo perduoti pinigai tiek už formaliai jai priklausančias akcijas, tiek A. P. dividendai už jam likusį vieną procentą akcijų. Tai, kad visi pinigai buvo vienoje pakuotėje, patvirtina tiek pat A. P., tiek V. D.. Visa tai leidžia teigti, kad 2007-06-15 nebuvo jokio teisinio pagrindo ir prielaidų dividendus už 32 procentus akcijų išmokėti V. D.. Iš byloje esančio D. P. prašymo Panevėžio apylinkės teismui matyti, kad ji 2007-08-09 atsisako pareiškimo dėl santuokos nutraukimo ir nepalaiko pareiškime išdėstytų reikalavimų. Tai reiškia, kad po šios datos A. P. nebebuvo jokio motyvo, kad bendrovės akcijos būtų ne jo vardu. Iš to darytina išvada, kad tiek akcijų perrašymas V. D., tiek dividendų išmokėjimo V. D. žiniaraštis galėjo būti sudaryti laikotarpiu nuo 2007 m. liepos 12 d. iki rugpjūčio 9 d. Net jei žiniaraštyje (ant kurio pasirašė V. D.) buvo nurodyta 2007-06-15 data, tai galėjo būti padaryta atgaline data, t. y. iš esmės klastojant šį dokumentą. Kartu ta aplinkybė, kad po 2007 m. rugpjūčio 9 d. A. P. nebebuvo aktualu, jog akcijos nors ir formaliai priklausytų seseriai, paneigia bet kokią tikimybę, kad dividendų išmokėjimas V. D. buvo forminamas 2007-08-16.

Įvertinus šiuos įrodymus, tikslinamos veikos aplinkybės, nurodant, kad R. P. tyrimo metu nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2007-11-21, ir nenustatytoje vietoje suklastojo tikrą dokumentą – UAB „S.T.“ išmokėjimų žiniaraštį, jame įrašydama žinomai neteisingus duomenis, kad ji 2007 m. rugpjūčio 16 d. sumokėjo dividendus – 145 891 Lt UAB „S.T.“ akcininkei V. D..

Patikslinta specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) neabejotinai nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-10-31 R. P. UAB „S.T.“ darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiuose neįtraukė 54 646,75 Lt (iš jų 2006 metais 22 096,18 Lt ir 2007 metais 32 550,57 Lt) darbo užmokesčio priskaitymo ir jų neužfiksavo apskaitos registruose bei 35 darbuotojams išmokėjo 37 816,90 Lt atlyginimo daugiau, nei paskaičiavo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose. Šiais veiksmais pažeidė 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 str. 2 dalies reikalavimus (į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu) ir 12 str. 1 d. reikalavimus (visos ūkinės operacijos ir visi ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais). Netikėti specialisto išvada nėra pagrindo. Tyrimo metu specialistė net kelis kartus tikslino savo pirminę išvadą ir atsižvelgė į visas kaltinamosios pastabas bei įvertino visus papildomus dokumentus, kuriuos pateikė kaltinamoji. Kaltinamosios teiginiai, kad visi darbo užmokesčio priskaitymai ir išmokėjimai padaryti teisingai, vertinama kaip jos pasirinktas gynybos būdas. R. P. pareikštame kaltinime yra nurodyta, kad ji laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-10-31 UAB „S.T.“ darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiuose neįtraukė 55 485, 01 Lt (iš jų 2006 metais 22 934,44 Lt ir 2007 metais 32 550,57 Lt) darbo užmokesčio priskaitymo ir jų neužfiksavo apskaitos registruose, bei 38 darbuotojams išmokėjo 38 353,38 Lt atlyginimo daugiau, nei apskaičiavo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose. Tačiau jau minėtoje specialisto išvadoje konstatuota, kad darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiuose neįtraukta 54 646,75 Lt (iš jų 2006 metais 22 096,18 Lt ir 2007 metais 32 550,57 Lt) darbo užmokesčio priskaitymo ir neužfiksuota apskaitos registruose, bei 35 darbuotojams išmokėta 37 816,90 Lt atlyginimo daugiau nei apskaičiuota darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose. Todėl kaltinimo apimtis atitinkamai mažinama.

Jau minėtomis specialisto išvadomis bei byloje surinktais buhalteriniais dokumentais įrodyta, kad R. P. laikotarpiu nuo 2007-01-08 iki 2007-10-23 iš UAB „S.T.“ banko sąskaitos AB „Parex“ banke paėmė 267 700 Lt grynųjų pinigų. Iš tos sumos į kasos pajamas neįtraukė 115 200 Lt. Šiais veiksmais ji pažeidė tiek 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto ir 16 punkto bei 2001-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. reikalavimus. Ši R. P. kaltės dalis grindžiama tais pačiais įrodymais, kurie išdėstyti vertinant jos veiką dėl 2006 m. neapskaitytų 71 000 Lt, todėl nebekartojami. Analogiškais motyvais taip pat atmetami R. P. motyvai, jog ji taip tvarkydama buhalterinę apskaita nepažeidė jokių teisės normų. Be aukščiau jau išvardytų kaltės įrodymų, šiuo atveju R. P. dar pažeidė ir bendrovės direktoriaus 2006-01-03 įsakymą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta nuo 2006 m. sausio 3 d. bendrovės vardu išrašomiems kasos pajamų orderiams naudoti tipinius šablonus: serija – EVA, numeruojama nuo (duomenys neskelbtini) ir toliau didėjančia tvarka. Ji 115 200 Lt surašė kasos pajamų orderius, suteikdama jiems atskirus numerius (serija A numeriai nuo 1 iki 13). Šių paimtų pinigų neužpajamavo kasoje, o į bendrovės registrus įrašė kaip išmokėtus atsiskaitytiniems asmenims.

Kaltinime nurodyta, kad R. P. laikotarpiu nuo 2007-01-08 iki 2007-10-23 iš UAB „S.T.“ banko sąskaitos AB „Parex“ banko paėmė 418 150 Lt grynųjų pinigų, į kasos pajamas neįtraukė 265 650 Lt ir šios sumos neužpajamavo kasoje. Tačiau specialisto išvada nustatyta, ir tai patvirtina esantys buhalteriniai dokumentai, kad R. P. per minėtą laikotarpį iš banko paėmė 267 700 Lt. Likusius 150 450 Lt paėmė bendrovės direktorius A. P.. Taip pat kaltinime nurodoma, kad į kasos pajamas neįtraukė 265 650 Lt, tačiau matyti, kad į šią sumą įeina ir A. P. paimti 150 650 Lt. Pats A. P., apklausiamas teisme, tvirtino, kad minėtą sumą paėmė dividendams išmokėti ir iš karto ją nuvežė bei išmokėjo V. D.. Nors, kaip jau yra pasisakyta pirmiau, toks dividendų išmokėjimas kelia abejonių, tačiau byloje taip pat nėra neginčijamų duomenų, kad A. P. tuos 150 450 Lt būtų pateikęs buhalterijai įtraukti į kasos pajamas, nėra pildytas ir kasos išlaidų orderis, kaip to reikalauja taisyklės. Tai kelia abejones, ar R. P. buvo laiku informuota apie šių pinigų paėmimą iš banko, ar ji turėjo galimybę tinkamai juos įforminti. Bet kokia abejonė vertinama kaltinamojo naudai. Todėl kaltinimo apimtis mažinama, šalinant iš jo A. P. paimtų pinigų sumą, t. y. 150 450 litais.

Iš 2007-06-19 kasos pajamų orderio EVA Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „H.“ direktorius I. R. 2007-06-19 sumokėjo UAB „S.T.“ 29 736 Lt. Specialisto išvada nustatyta, kad šis orderis nebuvo įtrauktas į kasos pajamų knygą, o apskaitoje tokia pat suma užfiksuota kaip gautina PVM. Tai, kad toks pajamų orderis buvo išrašytas nustatyta tik priešpriešinio patikrinimo metu patikrinus UAB „H.“. 2007-11-21 atlikus kasos inventorizaciją pinigų pertekliaus nenustatyta, todėl pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kur buvo panaudoti 29 736 Lt. Netikėti specialisto išvada nėra pagrindo.

R. P. neigia savo kaltę dėl šios pinigų sumos apskaitymo bei panaudojimo ir nurodo, kad nuo 2007 m. birželio 17 d. iki birželio 30 d. direktoriaus A. P. žodiniu nurodymu buvo išvykusi kartu su direktoriaus žmona (D. P.) į sveikatingumo stovyklą Palangoje. Tvirtina, kad pinigų priėmimo ir jų įforminimo metu darbe nebuvo. Toks kaltinamosios aiškinimas vertinamas kritiškai, kaip siekis išvengti atsakomybės. Objektyvių duomenų, kad kaltinamoji nurodytu laiku nebuvo darbe nėra, kadangi, kaip ji pati sako, vyko pagal žodinį direktoriaus nurodymą. Liudytoja V. A., apklausiama teisme (t. 11, b. l. 71), aiškiai nurodė, kad 2007-06-19 ji direktoriaus kabinete paėmė pinigus iš I. R. ir išrašė kasos pajamų orderį. Gautus pinigus parsinešė į buhalteriją ir perdavė R. P.. V. A. teigia, kad jei būtų sprendusi pati, tai tuos pinigus būtų užpajamavusi kasoje, tačiau R. P. nurodė pinigų kasoje nepajamuoti ir pasakė, jog juos užpajamuos tiesiogiai atsiskaitytiniam asmeniui. Ji tvirtino, kad taip galima elgtis. Kadangi buvo pavaldi R. P., todėl neprieštaravo. Netikėti šiais liudytojos parodymais nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina kasos pajamų orderis EVA Nr. (duomenys neskelbtini), ant kurio yra R. P. parašas. Liudytojas I. R. paaiškino (t. 11, b. l. 68), kad 2007-06-19 atvežė pinigus į UAB „S.T.“ ir užėjo pas direktorių A. P.. Direktorius iškvietė buhalterę, kuri pinigus perskaičiavo ir išsinešė. Po kurio laiko buhalterė grįžo su užpildytu kasos pajamų orderiu. Netikėti šio liudytojo parodymais taip pat nėra pagrindo. Kaip jau yra minėta, kasos pajamų orderis buvo rastas tik atlikus priešpriešinį patikrinimą UAB „H.“. Tai reiškia, kad šį orderį R. P. galėjo pasirašyti tik pinigų sumokėjimo dieną, t. y. 2007-06-19. O tai savo ruožtu patvirtina V. A. parodymus ir paneigia R. P. versiją, jog ji tą dieną nebuvo darbe.

R. P. pateikė ir dar vieną jos parašo ant kasos pajamų orderio atsiradimo versiją. Ji teigia, kad bendrovėje buvo įprasta prieš išeinant atostogų, išvykstant į komandiruotę ir panašiai pasirašyti ant tuščių buhalterinių blankų ir juos palikti kitiems darbuotojams. Ši versija atmetama ir vertinama kaip kaltinamosios pasirinktas gynybos būdas. R. P. užėmė atsakingas pareigas bendrovėje, buvo vyriausiąja finansininke ir neabejotinai žinojo, kad tokia veika yra neteisėta. Kita vertus, jei ir būtų daroma prielaida, kad bendrovėje buvo taikoma tokia praktika, tai nešalina pačios R. P. atsakomybės, kadangi dėdama savo parašą ji kartu prisiėmė ir visą atsakomybę.

Aptartų įrodymų visuma leidžia tvirtinti, kad R. P., gavusi nurodytą sumą (29 736 Lt), tyčia šios sumos į bendrovės kasą neįnešė, neįtraukė į kasos pajamas, o bendrovės apskaitos registruose įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad nurodyta suma yra gautinas pridėtinės vertės mokestis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokiu būdu buvo iškraipyti UAB „S.T.“ turto duomenis.

Dėl visų pirmiau aptartų veiksmų nebuvo galima nustatyti UAB „S.T.“ 2006–2007 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tokia veika atitinka BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį, ir R. P. veika kvalifikuota teisingai.

Kaip apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas R. P. inkriminuota ir tai, kad ji laikotarpiu nuo 2006-01-31 iki 2007-09-06 buhalterinėje apskaitoje panaudojo juridinės galios neturinčius dokumentus – darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius, kuriuose 18-ai nurodytų UAB „S.T.“ darbuotojų iš jai, kaip atsiskaitytiniam asmeniui, patikėtų lėšų nesumokėjo 12 658,86 Lt darbo užmokesčio ir šias lėšas neteisėtai įtraukė į savo, kaip atsiskaitytinio asmens, išlaidas.

Iš byloje esančios specialisto išvados matyti, kad iš tikrųjų nustatyta aštuoniolika atvejų, kai darbo užmokesčio žiniaraščiuose darbuotojų parašai yra suklastoti. Tačiau specialistas negalėjo nustatyti, kas būtent tuos parašus suklastojo. Apklausti darbuotojai (kurių parašai suklastoti) neigė, kad gavo tuose žiniaraščiuose nurodytas sumas arba negalėjo patvirtinti (neprisiminė), ar jas gavo. Kaltinamoji R. P. nurodo, kad bendrovėje darbų objektai buvo įvairiose Lietuvos vietose. Neretai darbininkai buvo priimami laikinam ar sezoniniam darbui. Todėl atlyginimai jiems buvo vežami ir mokami objektuose. Tokius mokėjimus vykdė tiek buhalterijos darbuotojai, tiek tų statybos objektų vadovai. Ji pati niekada atlyginimų asmeniškai nemokėjo. Dalies darbuotojų net nėra mačiusi. Teigia, jog ji tik paruošdavo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius bei grynuosius pinigus ir perduodavo asmenims, kurie atlikdavo išmokėjimus. Atlyginimų išmokėjimo žiniaraščiai jai buvo grąžinami su darbuotojų parašais, patvirtinančiais, kad jie gavo paskaičiuotas sumas. Abejoti, kad pinigai išmokėti, nebuvo pagrindo, kadangi nė vienas darbuotojas nėra pasiskundęs, kad negavo atlyginimo ar kitos išmokos. Todėl šiuos dokumentus įtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Šie kaltinamosios teiginiai nėra paneigti. Tai, kad buvo tokia atlyginimų išmokėjimo tvarka patvirtina V. A.. Nė vienas darbuotojas, kurių parašai buvo suklastoti, apklausiamas teisme nenurodė, kad bendrovė jiems būtų skolinga. Ne visi jie galėjo kategoriškai teigti, kad tikrai negavo nurodytų sumų. Pavyzdžiui, liudytojas P. Z. nurodo, kad nors parašas yra tikrai ne jo, tačiau nurodytą sumą galėjo gauti, ją galėjo atvežti darbų vykdytojas. Tai, kad atlyginimai buvo mokami nuvežant juos į statybų objektus neneigė ir bendrovės vadovai E. J., A. P.. darbuotojai taip pat neneigė, jog kartais gaudavo išmokas grynaisiais, darbo vietoje. Liudytojos A. R., V. A. nurodė, kad joms yra tekę vežti atlyginimus į objektus ir ten išmokėti. Be to, V. A. patvirtino, kad perduodavo pinigus S. Z., A., administratorei, kurie taip pat veždavo juos išmokėti. Taigi matyti, jog bendrovėje buvo pakankamai platus darbuotojų ratas, kurie atliko darbo užmokesčio mokėjimus darbuotojams. Nėra jokių įrodymų, kad R. P. pati kam nors būtų mokėjusi pinigus pagal darbo užmokesčio žiniaraščius. Nustatyti, kas iš darbuotojų konkrečiu atveju paimdavo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius ir atlikdavo mokėjimus, nėra galimybės, kadangi nėra tokių duomenų. Nusikalstama veika – apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas – padaroma tiesiogine tyčia. Įvertinus pirmiau išdėstytas aplinkybes, negalima teigti, kad R. P. pati klastojo darbuotojų parašus ar bent jau žinojo, kad jie yra suklastoti. Bet kokia abejonė vertinama kaltinamojo naudai. Todėl laikytina, kad jos veikoje, įtraukiant kaltinime nurodytus darbo užmokesčio žiniaraščius į buhalterinę apskaitą, nėra BK 222 str. 1 d. numatyto nusikaltimo subjektyvinės pusės, todėl nėra ir nusikalstamos veikos. Tuo pagrindu ši dalis iš kaltinimo šalinama.

Ta aplinkybė, kad pašalinama dalis kaltinimo, bendrai veikos kvalifikacijai pagal BK 222 str. 1 d. reikšmės neturi.

Teisminio bylos nagrinėjimo metu surinktais ir ištirtais įrodymais neabejotinai įrodyta, kad būtent R. P., gavusi 29 736 Lt, kuriuos 2007 m. birželio 19 d. pagal kasos pajamų orderį EVA Nr. (duomenys neskelbtini), UAB „H.“ direktorius I. R. sumokėjo UAB „S.T.“, šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė. Tai, kad šią veiką padarė būtent R. P. įrodė specialisto išvada, liudytojų I. R., V. A. parodymai bei byloje pateiktas kasos pajamų orderis. Detaliai šie įrodymai aptarti vertinant veikas dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, todėl nebekartojami. Šios pinigų sumos panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nerasta. Kadangi 2007-11-21 atlikus kasos patikrinimą kasoje rasta tik 521,37 Lt, t. y. nerasta pinigų pertekliaus, darytina išvada, kad R. P., neturėdama teisinio pagrindo, pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „S.T.“ turtą – pinigus (29 736 Lt).

Byloje surinktais ir teisiamojo posėdžio metu ištirtais įrodymais nustatyta, kad R. P. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2007 m. lapkričio 21 d., suklastojo tikrą dokumentą – UAB „S.T.“ išmokėjimų žiniaraštį, jame įrašydama žinomai neteisingus duomenis, kad ji 2007 m. rugpjūčio 16 d. sumokėjo dividendus – 145 891 Lt UAB „S.T.“ akcininkei V. D., nors realiai šių pinigų nemokėjo. Tai, kad išmokėjimų žiniaraštis dėl 145 891 Lt dividendų išmokėjimo suklastotas, įrodo specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini) R. P. kaltė grindžiama specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), liudytojų V. D., J. J. parodymais, byloje pateikta čekio šaknele, 2007-06-15 ir 2007-06-20 mokėjimo nurodymais bei pačios kaltinamosios paaiškinimais. Visi šie įrodymai detaliai aptarti ir išanalizuoti pasisakant dėl R. P. kaltės apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą, todėl nebekartojami. Iš byloje esančių buhalterinių dokumentų matyti, kad 2007 m. rugpjūčio 16 d. R. P., kaip atsiskaitytinis asmuo, turėjo 147 670,40 Lt (t. 1, b. l. 123). Byloje nėra duomenų (išskyrus suklastotą išmokėjimo žiniaraštį), pagrindžiančių 145 891 Lt panaudojimą. Akivaizdu, kad būtent suklastojus dividendų išmokėjimo žiniaraštį, nurodžius, kad išmokėjimas buvo padarytas 2007-08-16 ir tą išmokėjimą padarė R. P., buvo siekiama pateisinti pinigų, buvusių pas R. P., kaip atsiskaitytinį asmenį, panaudojimą. Įvertinus tai, kad aiškiai suklastotas išmokėjimo žiniaraštis negali pagrįsti grynųjų pinigų panaudojimo, 2007-11-21 atlikus kasos patikrinimą kasoje rasta tik 521,37 Lt, t. y. nerasta pinigų pertekliaus, kitų dokumentų, pagrindžiančių pinigų panaudojimą, nėra, todėl darytina vienareikšmiška išvada, kad R. P., neturėdama teisinio pagrindo, pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „S.T.“ turtą – pinigus (145 891 Lt).

Nors 29 736 Lt ir 145 891 Lt pasisavinimas padarytas dviem atskirais veiksmais, tačiau įvertinus tai, jog šios abi veikos padarytos per neilgą laiko tarpą, per tą laiką sistemingai buvo pažeidinėjama grynųjų pinigų pajamavimo bei apskaitos tvarka, kas ir sudarė sąlygas pasisavinti lėšas, darytina išvada, kad R. P. abi veikas padarė vieninga tyčia ir jos veika vertinama kaip tęstinė. Tai reiškia, kad ji neturėdama teisinio pagrindo, pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „S.T.“ priklausantį turtą – pinigus (175 627 Lt). Tokia veika atitinka 183 str. 2 d. numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuota teisingai.

R. P. taip pat kaltinama, kad ji laikotarpiu nuo 2006-01-31 iki 2007-09-06, suklastodama tikrus dokumentus – darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščius (18 atvejų), neteisėtai pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „S.T.“ turtą – pinigus (12 658,86 Lt). Kaip jau yra pasisakyta nuosprendžio dalyje dėl buhalterinių dokumentų klastojimo ir apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, byloje nėra įrodymų, kad kaltinime nurodytuose darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose parašus suklastojo R. P.. Pagal tuo metu UAB „S.T.“ buvusią praktiką išmokėjimai darbuotojams buvo daromi nuvežant pinigus į statybų objektus. Šias funkcijas vykdė pakankamai didelis ratas žmonių ir nustatyti, kas būtent atliko kiekvieną konkretų išmokėjimą, nėra galimybės. Taip pat nustatyta, kad R. P. tokių išmokėjimų pati nedarė. Ne visi darbuotojai, kurių parašai darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraščiuose yra suklastoti, kategoriškai tvirtino, jog nurodytų sumų negavo. Įvertinus tai, kad niekas iš darbuotojų nereiškė pretenzijų, jog jiems bendrovė liko skolinga ir tai pabrėžė apklausiami teisme, kyla pagrįstų abejonių, jog nurodytos sumos tikrai nebuvo išmokėtos. Net jei būtų daroma prielaida, kad kaltinime nurodytos sumos iš tikrųjų nebuvo perduotos žiniaraščiuose nurodytiems darbuotojams, nėra pagrindo teigti, kad šiuos pinigus pasisavino R. P.. Todėl iš kaltinimo šalinama, kad R. P. neteisėtai pasisavino jos žinioje buvusį svetimą turtą – UAB „S.T.“ pinigus (12 658,86 Lt).

Taip pat pareikštas kaltinimas, kad R. P. 2007-05-31 suklastojo darbo užmokesčio išmokėjimo žiniaraštį, jame įrašydama žinomai neteisingus duomenis, kad jai išmokamas 3600 Lt atlyginimas, ir nenustatytam asmeniui suklastojus UAB „S.T.“ direktoriaus A. P. parašą, ji šį žinomai suklastotą dokumentą panaudojo, įtraukė į UAB „S.T.“ buhalterinę apskaitą ir tokiu būdu pasisavino svetimą UAB „S.T.“ turtą – pinigus (3600 Lt). Jau pačiame kaltinimo formulavime pasakyta, kad direktoriaus A. P. parašą suklastojo nenustatytas asmuo. Iš tikrųjų, įvertinus visus įrodymus, nėra pagrindo tvirtinti, kad direktoriaus parašą klastojo pati R. P.. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, UAB „S.T.“ taikė praktiką. kad visiems darbuotojams konkretaus mėnesio realų darbo užmokesčio dydį nustatydavo pats direktorius A. P.. Būtent jis nuspręsdavo, kam ir kokį mokėti priedą prie atlyginimo, numatyto darbo sutartyje. Paprastai jis tai darydavo, duodamas žodinius nurodymus buhalterijos darbuotojams. To, kad bendrovėje buvo tokia praktika, neneigia ir pats A. P.. Jokie oficialūs įsakymai dėl priedų mokėjimo nebuvo rašomi. Todėl patikrinti (patvirtinti arba paneigti), ar buvo pagrindas R. P. 2007 m. gegužės mėnesį išmokėti kaltinime nurodytą atlyginimo priedą, nėra galimybės. Todėl išlieka tikimybė, kad galėjo būti direktoriaus nurodymas dėl tokio priedo išmokėjimo. Tai reiškia, kad yra abejonė, jog tie 3600 Lt R. P. išmokėti neteisėtai. Bet kokia abejonė vertinama kaltinamojo naudai. Vien tas faktas, kad ant darbo užmokesčio žiniaraščio direktoriaus A. P. parašas suklastotas neįrodo R. P. kaltės. Nėra neginčytinų įrodymų, kad parašas klastotas, turint tikslą pasisavinti pinigus. Kaip matyti iš R. P. paaiškinimų bei prie bylos esančių buhalterinių dokumentų, bendrovėje dokumentus vadovai (ir konkrečiai A. P.) pasirašinėjo ne jų surašymo metu, o kitu laiku, pasirašinėjo būdami atostogose, turėdami nedarbingumo pažymėjimą, išvykę į komandiruotę ir panašiai. Tai reiškia, kad nebuvo griežtai laikomasi raštvedybos, darbo kodekso, buhalterinės apskaitos tvarkymo reikalavimų. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad UAB „S.T.“ pranešimuose apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo įmokas: 2007-04-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-07-13 Nr. (duomenys neskelbtini), 2007-10-11 Nr. (duomenys neskelbtini) eilutėse „Įmonės vadovas“ A. P. vardu pasirašė ne pats A. P., o kitas asmuo, pamėgdžiodamas tikrus A. P. parašus. Nėra duomenų, kad šiuose pranešimuose pateikti duomenys yra suklastoti, kad būtų prašoma šiuos dokumentus pripažinti negaliojančiais ir panašiai. Tai rodo, kad bendrovėje iš esmės buvo toleruojama praktika, kai už vadovą (konkrečiai A. P.) pasirašo kažkoks kitas asmuo. Esant šioms aplinkybėms, iš kaltinimo šalinama, kad R. P. 2007-05-31 neteisėtai pasisavino 3600 Lt.

R. P. taip pat kaltinama, kad ji laikotarpiu nuo 2007-02-13 iki 2007-09-07, neturėdama teisinio pagrindo – nesant UAB „S.T.“ direktoriaus įsakymo dėl darbo sutarties pakeitimo, pagal kurią jai buvo nustatytas 800 Lt mėnesinis atlyginimas, ar įsakymo dėl papildomo darbo užmokesčio skyrimo, pagal UAB „S.T.“ ir AB „Parex“ banko elektroninių paslaugų tiekimo sutartį, būdama vienintele vartotoja (vienintele UAB „S.T.“ atstove, galinčia atlikti mokėjimo pervedimus iš bendrovės banko sąskaitos), iš UAB „S.T.“ sąskaitos į savo asmeninę sąskaitą padarė šešis įvairių sumų pervedimus ir taip pasisavino jos žinioje buvusį svetimą UAB „S.T.“ turtą – pinigus (bendra suma 10 600 Lt). Kaip ir epizode dėl 3600 Lt išmokėjimo, šiuo atveju R. P. kaltės negalima grįsti tuo, kad nebuvo UAB „S.T.“ direktoriaus įsakymų dėl atlyginimo pakeitimo ar papildomo atlyginimo išmokėjimo. Kaip jau minėta, bendrovėje buvo taikoma praktika, kad atlyginimo priedus nustatydavo direktorius žodiniu nurodymu, ir jokie įsakymai rašomi nebuvo. Esant tokiai bendrai tvarkai, reikalauti, kad vieno konkretaus asmens (šiuo atveju R. P.) atžvilgiu būtų išleisti direktoriaus raštiški įsakymai nėra pagrindo. Visa tai kelia pagrįstų abejonių, kad papildomi išmokėjimai R. P. buvo padaryti neteisėtai. Kaip jau yra minėta, visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai. Be to, kaltinime nepagrįstai teigiama, kad R. P. buvo vienintelis vartotojas, galintis naudotis elektroninės bankininkystės paslaugomis. Kaip paaiškėjo bylos nagrinėjimo metu, elektroninės bankininkystės paslaugomis naudojosi ir pats A. P.. Jam buvo duoti prisijungimo kodai ir slaptažodžiai. Pats A. P. patvirtino, kad retkarčiais naudojosi šia paslauga, tikrino, kam ir kokie pervedimai daromi. Tai reiškia, jos jis realiai galėjo matyti pavedimus, daromus į R. P. sąskaitą, tačiau dėl to nesiėmė jokių veiksmų. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinimas R. P. dėl 10 600 Lt pasisavinimo pareikštas nepagrįstai, todėl jis šalinamas.

Dalies kaltinimo pašalinimas veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, kadangi R. P. pasisavinta suma vis tiek ženkliai viršija 250 MGL.

Dėl bausmių skyrimo, civilinių ieškinių ir kt.

Skirdamas bausmes teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 str. Nustatydamas bausmės rūšį ir parinkdamas jos dydį, atsižvelgia į BK 61 str. 1 ir 2 d. numatytas bausmių nustatymo taisykles, atsižvelgia į kaltinamosios asmenybę.

Skiriant bausmes R. P., atsižvelgiama, kad ji padarė dvi veikas, kurių viena priskiriama apysunkių, o kita – sunkių nusikaltimų kategorijai. Abi nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tyčia. R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. P. charakterizuojama patenkinamai, administracine tvarka nebausta, nusikalstamas veikas padarė būdama teista ir turėdama neišnykusį teistumą (t. 8, b. l. 117–141), pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistus nesilankė (t. 8, b. l. 100), šiuo metu nedirba. Už nusikaltimą, numatytą BK 222 str. 1 d., skirtina bauda. Už nusikaltimą, numatytą BK 183 str. 2 d., numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, todėl tokia bausmės rūšis ir taikoma. Įvertinus pirmiau išvardytas aplinkybes, R. P. asmenybę, tai, kad ji šiuo metu nedirba, už veiką, numatytą BK 222 str. 1 d., skirtina bauda, kuri ženkliai mažesnė nei BK 47 str. 2 d. 3 p. už tokią veiką numatytas baudos vidurkis, o už veiką, numatytą BK 183 str. 2 d. skirtina bausmė, kuri artima sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Kadangi iš įrodymų visumos matyti, kad būtent apgaulingai buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, siekiant pasisavinti svetimas kaltinamosios žinioje buvusias lėšas, todėl laikytina, kad abi šiuos veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai. Todėl paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

R. P. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (t. 8, b. l. 96–97). Kardomosios priemonės pagrindai nėra išnykę ar pasikeitę, todėl iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomoji priemonė paliekama nepakeista.

Byloje yra pateiktas UAB „S.T.“ civilinis ieškinys atsakovei R. P., kuriuo prašoma iš kaltinamosios priteisti 202 485,86 Lt žalai atlyginti bei priteisti UAB „S.T.“ naudai 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos (t. 12, b. l. 76–77). Tenkinama civilinio ieškinio dalis. R. P. pripažinta kalta dėl 175 627 Lt pasisavinimo. Ikiteisminio tyrimo metu pareikšti kaltinimai dėl kitos dalies pinigų pasisavinimo iš kaltinimo pašalinti. Todėl tenkinama ta civilinio ieškinio dalis, dėl kurios R. P. pripažįstama kalta, t. y. iš jos priteistina 175 627 Lt.

Byloje yra pritaikytas laikinas nuosavybės teisių apribojimas R. P. turtui – 109 030 Lt vertės butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, ir 35 700 Lt vertės butui, esančiam (duomenys neskelbtini), Panevėžyje (t. 8, b. l. 142–144). Kadangi tenkinama UAB „S.T.“ civilinio ieškinio dalis ir iš R. P. priteista 175 627 Lt žalos atlyginimo, todėl laikinas nuosavybės teisių apribojimas paliekamas galioti.

Daiktiniai įrodymai – UAB „S.T.“ buhalteriniai dokumentai, nuosprendžiui įsiteisėjus grąžintini UAB „S.T.“.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 str. ir 303 str. 2 d. teismas

Rezoliucinė dalis

N U S P R E N D Ė:

R. P. pripažinti kalta padarius nusikaltimas veikas, numatytas BK 183 str. 2 d. ir 222 str. 1 d., ir paskirti bausmes:

pagal BK 183 str. 2 d. – laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams;

pagal BK 222 str. 1 d. – 150 MGL (19 500 Lt) baudą.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 3 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2010-02-01 nuosprendžiu paskirta galutine subendrinta bausme – 80 MGL (10 000 Lt) bauda ir 3000 Lt konfiskavimu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams šešiems mėnesiams, 80 MGL (dešimt tūkstančių litų) baudą ir konfiskuoti 3000 (tris tūkstančius) Lt.

Paskirtą laisvės atėmimo bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo sulaikymo dienos. Paskirtą baudą sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

R. P. paskirtą kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą R. P. turtui palikti galioti.

Civiliniam ieškovui UAB „S.T.“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), iš R. P. priteisti 175 627 (vieną šimtą septyniasdešimt penkis tūkstančius šešis šimtus dvidešimt septynis) Lt žalai atlyginti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus – UAB „S.T.“ buhalterinius dokumentus grąžinti UAB „S.T.“.

Apeliaciniai skundai dėl šio nuosprendžio gali būti paduodami per dvidešimt dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos Lietuvos apeliaciniam teismui, paduodant skundą per Panevėžio apygardos teismą.