Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. P. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažinta kalta:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 str. 2 d. ir nuteista laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams,

- pagal BK 222 str. 1 d. ir nubausta 150 MGL (19500 Lt) dydžio bauda.

Vadovaujantis BK 63 str. 1, 2 d., 5 d. 2 p., paskirtas bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 str. 3, 9 d., šią bausmę subendrinus su bausme, paskirta 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, 80 MGL (10000 Lt) dydžio bauda ir 3000 Lt konfiskavimas. Laisvės atėmimo bausmę paskirta atlikti pataisos namuose, o baudą nurodyta sumokėti per šešis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iš R. P. priteista 175627 Lt turtinės žalos atlyginimo civiliniam ieškovui UAB „S. T.“.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. nuteista už tai, kad būdama UAB „S. T.“ (duomenys neskelbtini) vyriausiąja finansininke, nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d., tvarkydama buhalterinę apskaitą pažeidė 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. nuostatas, kurios reikalauja, kad visos ūkinės operacijos ir visi ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; 6 str. 2 d. nuostatas, kurios reikalauja į apskaitą įtraukti visas ūkines operacijas, ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, pažeidė 2000-02-17 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ III skyriaus 16 p., kuriame nurodyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą, 17 p., kuriame nurodyta, kad kasos knygoje kasininkas pasirašo kiekvieną orderį, 18 p., kuriame nurodyta, kad įmonės finansininkas privalo kontroliuoti, kad būtų tinkamai tvarkoma kasos knyga ir jo nurodymai kasininkui yra privalomi bei UAB „S. T.“ direktoriaus 2006-01-03 įsakymą Nr. 01-01 dėl kasos pajamų orderių numeravimo, kuriame nurodyta naudoti seriją EVA ir numeruoti nuo 001 ir toliau didėjančia tvarka, o būtent:

t. y. iš viso nuo 2006 m. sausio 2 d. iki 2006 m. gruodžio 29 d. paėmusi iš UAB „S. T.“ banko sąskaitos AB „Parex“ banke 71000 Lt, šių sumų neįrašė į kasos pajamas bei nesurašė kasos pajamų orderių, patvirtinančių šių sumų įnešimą į bendrovės kasą;

2006 m. į sąskaitos Nr. 256 „Įvairios gautinos sumos“ registrą įtraukė 116060,89 Lt kaip skolą bendrovei, nenurodydama konkrečių asmenų, nors 113356,74 Lt iš šių pinigų gavo ji pati, o 2704,15 Lt gavo E. J., dėl ko nebuvo galima nustatyti konkrečių asmenų įsipareigojimų dydžio bei kur panaudoti pinigai ir kas juos panaudojo;

tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje suklastojo tikrą dokumentą – UAB „S. T.“ išmokėjimų žiniaraštį, jame įrašydama žinomai neteisingus duomenis, kad ji 2007 m. rugpjūčio 16 d. sumokėjo dividendus – 145891 Lt, UAB „S. T.“ akcininkei V. D. ir šiuos žinomai neteisingus duomenis įrašė į UAB „S. T.“ apskaitos registrą: „Sąskaita Nr. 25601. Atsiskaitytinas asmuo R. P.“, nors realiai šių pinigų ji V. D. nemokėjo bei šį žinomai suklastotą išmokėjimų žiniaraštį panaudojo, įtraukė į UAB „S. T.“ buhalterinę apskaitą, dėl ko pagal pateiktus apskaitos dokumentus negalima nustatyti, kur atsiskaitytinas asmuo R. P. panaudojo 145891 Lt;

nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. spalio 31 d. UAB „S. T.“ darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiuose neįtraukė 54646,75 Lt (iš jų 2006 m. 22096,18 Lt ir 2007 m. 32550,57 Lt) darbo užmokesčio priskaitymo ir jų neužfiksavo apskaitos registruose bei 35 darbuotojams išmokėjo 37816,90 Lt atlyginimo daugiau, nei apskaičiavo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose;

nuo 2007 m. sausio 8 d. iki 2007 m. spalio 23 d. iš UAB „S. T.“ banko sąskaitos AB „Parex“ banko paėmusi 267700 Lt grynųjų pinigų, į kasos pajamas neįtraukė 115200 Lt bei šiai sumai surašė kasos pajamų orderius, jiems suteikdama atskirus numerius (serija A numeriai nuo 1 iki 13) ir tokiu būdu UAB „S. T.“ apskaitoje 115200 Lt neužpajamavo kasoje, o į bendrovės registrus įrašė kaip išmokėtus atsiskaitytiniems asmenims;

2007 m. birželio 19 d. pagal kasos pajamų orderį EVA Nr. 0717, kuriame nurodyta, kad UAB „Hidromatika“ direktorius I. R. (I. R.) sumokėjo UAB „S. T.“ 29 736 Lt, gavusi nurodytą sumą, šios sumos į bendrovės kasą neįnešė, neįtraukė į kasos pajamas, o bendrovės apskaitos registruose įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad nurodyta suma yra gautinas pridėtinės vertės mokestis, taip iškraipė UAB „S. T.“ turto duomenis.

Dėl visų šių veiksmų nebuvo galima nustatyti UAB „S. T.“ 2006–2007 m. veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros, t. y. už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 str. 1 d.

Taip pat, ji nuteista už tai, kad, neturėdama teisinio pagrindo, pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „S. T.“ priklausantį turtą – pinigus (175627 Lt), o būtent:

2007 m. birželio 19 d. pagal kasos pajamų orderį EVA Nr. 0717, kuriame nurodyta, kad UAB „Hidromatika“ direktorius I. R. sumokėjo UAB „S. T.“ 29736 Lt, gavusi nurodytą sumą, šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė, o neturėdama teisinio pagrindo, pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „S. T.“ turtą – pinigus (29736 Lt);

Tęsdama nusikalstamą veiką, tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2007 m. lapkričio 21 d., suklastojo tikrą dokumentą – UAB „S. T.“ išmokėjimų žiniaraštį, jame įrašydama žinomai neteisingus duomenis, kad ji 2007 m. rugpjūčio 16 d. sumokėjo dividendus – 145891 Lt UAB „S. T.“ akcininkei V. D., nors realiai šių pinigų nemokėjo, ir neturėdama teisinio pagrindo pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „S. T.“ turtą – pinigus (145891 Lt), t. y. už tai, kad padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 str. 2 d.

Nuteistoji R. P. apeliaciniu skundu prašo panaikinti apygardos teismo nuosprendį ir ją išteisinti, nes ji nepadarė jai inkriminuotų nusikalstamų veikų.

Apeliantė, plačiai aptardama skundžiamo nuosprendžio aprašomąją dalį, teigia, kad buhalterinę apskaitą ji tvarkė pagal direktoriaus A. P. įsakymu bendrovėje nustatytą Apskaitos politiką ir tvarką. Pagal tą pačią direktoriaus nustatytą tvarką ir procedūrą bendrovėje buvo užpajamuojami ir pinigai. Dėl šių priežasčių bendrovėje nebuvo surašomi kasos dokumentai, nors atsiskaitytiniems asmenims užpajamuoti pinigai buvo apskaityti. Todėl apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog šios ūkinės operacijos nepagrįstos dokumentais, neatitinka tikrovės.

Skundo autorė pažymi, kad specialisto išvadoje yra nurodyta, jog bendrovės direktorius nenustatė tvarkos, kaip ir kokiais terminais atsiskaitytini asmenys turėjo atsiskaityti su buhalterija. Apeliantės nuomone, tai patvirtina, kad bendrovės buhalterinės apskaitos organizavime buvo klaidos, dėl kurių privalo atsakyti įmonės direktorius, o ne asmenys, vykdantys ir kontroliuojantys direktoriaus nustatytą apskaitos politiką. Todėl ji teigia, kad iš UAB „S. T.“ sąskaitos pagal čekius paimti bendrovės pinigai buvo užpajamuoti bendrovės kasoje arba atsiskaitytiniems asmenims taip, kaip tuo metu įpareigojo UAB „S. T.“ Apskaitos politika. Šis užpajamavimas yra akivaizdus ir užfiksuotas buhalterinėje apskaitoje.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad ji nuo skundžiamame nuosprendyje nurodytu laikotarpiu bendrovės darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiuose neįtraukė nuosprendyje nurodytos pinigų sumos darbo užmokesčio priskaitymo ir jų neužfiksavo apskaitos registruose bei bendrovės darbuotojams atlyginimo išmokėjo daugiau, nei ji apskaičiavo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose.

Teismas šioje dalyje nepagrįstai rėmėsi tik specialistės išvadomis ir atmetė apeliantės paaiškinimus. Skundo autorės nuomone, ši specialistė patvirtino apeliantės parodymus apie tai, kad byloje esančiame dokumente - „UAB „S. T.“ darbuotojų, kuriems išmokėtas didesnis atlyginimas, suvestinė“, buvo nurodomos darbuotojams išmokamos sumos tik kaip darbo užmokestis ir į šias sumas buvo įskaičiuoti dienpinigiai už komandiruotes bei pašalpos pagal nedarbingumo pažymėjimus. Taip pat, ji nurodo, kad specialisto išvadoje pateikti duomenys apie darbo užmokesčio išmokėjimą UAB „S. T.“ darbuotojams yra neteisingi, nes buvo išmokamas ne tik darbo užmokestis, bet ir dienpinigiai bei pašalpos pagal nedarbingumo pažymėjimus. Be to, išskaidžius UAB „S. T.“ darbuotojams išmokėtas atskirai sumas, t.y. kiek išmokėta darbo užmokesčio, dienpinigių bei pagal nedarbingumo pažymėjimus, būtų nustatyta, kad nėra jokių permokų, o išmokos ir jų įforminimo tvarka atitinka buhalterinės apskaitos vedimo reikalavimus. Teismas nepagrįstai neatkreipė dėmesio į paminėtas aplinkybes.

Kartu skunde nurodoma, kad teismas apeliantės kaltę pagal BK 222 str. l d. pagrindė specialistės išvadomis, kuriose nurodoma eilė buhalterinės apskaitos vedimo pažeidimų, dėl kurių visumos specialistė negalėjo nustatyti UAB „S. T.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Tačiau apkaltinamajame nuosprendyje yra sumažinta kaltinimo apimtis pagal BK 222 str. 1 d. Apeliantė mano, kad tokiu atveju teismas turėjo nustatyti ar toks kaltinimo apimties sumažinimas neturėjo tiesioginės įtakos UAB „S. T.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros nustatymo galimybei. Taip pat ji mano, kad byloje nesant specialisto išvados dėl pakeisto kaltinimo, teismo išvada dėl jos kaltės yra nepilnavertė ir neatspinti pagrįsto veikos kvalifikavimo.

Skundo autorės nuomone, teismas nepagrįstai nuteisė ją pagal BK 183 str. 2 d. ir netinkamai įvertino duomenis, patvirtinančius, kad skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku apeliantė išmokėjo dividendus V. D..

Aptardama liudytojos V. A. parodymus, apeliantė teigia, kad teismas turėjo vadovautis šios liudytojos parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu. Apeliantė mano, kad ši liudytoja teisme pakeitė parodymus siekdama išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas konstatuodamas, kad apeliantė buvo suinteresuota klastoti dividendų išmokėjimo žiniaraštį, padarė nepagrįstą išvadą, jog būtent ji ir suklastojo šį dokumentą. Nors nei byloje, nei specialisto išvadoje Nr. 11-2253 (08) nenustatyta koks buvo pirminis įrašas išmokėjimo žiniaraštyje.

Nuteistoji teigia, kad klastoti aptariamą dokumentą ji neturėjo jokio tikslo. Pateikdama savo nuomonę dėl kokių tikslų šis dokumentas galėjo būti suklastotas kitų asmenų, nurodo, kad prie jos darbo kompiuterio galėjo prieiti bet kuris darbuotojas ir jos vardu daryti koregavimus buhalteriniuose įrašuose. Byloje nustatyta, kad įmonės piniginius pavedimus jos vardu turėjo galimybę padaryti ir padarė kiti asmenys.

Aptardama specialisto išvadas Nr. 11-3033 (08), apeliantė teigia, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių jos kaltę dėl dokumento klastojimo. Jos nuomone, šioje situacijoje, žiniaraščio klastojimas buvo naudingas tiek bendrovės direktoriui A. P., tiek pačiai bendrovei. Nes jei A. P. neišmokėjo dividendų savo seseriai, jis dividendams skirtą sumą privalo įnešti atgal į bendrovės sąskaitą. Tačiau jei jis juos išmokėjo, tada apeliantei tektų papildomai įnešti į bendrovės kasą dividendų sumą.

Skundžiamo nuosprendžio išvados dėl dividendų mokėjimo aplinkybių yra prieštaringos, nes, nuteistosios nuomone, ji buvo kaltinama suklastojusi klastotę, o ne tikrą dokumentą. Tokiu būdu, nesant klastojimo veikos objekto, ji nepagrįstai pripažinta kalta dėl klastojimo.

Aptardama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 str. ir Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos viršininko 2004-01-15 įsakymo Nr. VA-7 nuostatas, teigia, kad byloje esantys dokumentai (Mėnesinės pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijos už 2007 m. birželio ir rugpjūčio mėn.) patvirtina, jog atitinkamų dydžių dividendai buvo išmokėti V. D. ir A. P. 2007 m. rugpjūčio 16 d. bei E. J. ir V. B..

Be to, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai neaptarti ir neįvertinti liudytojos J. J. parodymai. Apeliantės nuomone, remiantis šiais parodymais galima daryti išvadą, kad įmonės administracijos vadovai turėjo galimybę pasinaudoti kabineto, kuriame buvo sudėti tikrinami buhalteriniai dokumentai, raktu ir padaryti šiuose dokumentuose pataisymus.

Apeliantė nesutinka ir su teismo išvadomis dėl jos kaltės pasisavinus UAB „Hidromatika“ pinigines lėšas. Skundžiamame nuosprendyje nurodytu laiku, kada buvo pasisavinti minėti pinigai, direktoriaus A. P. žodiniu nurodymu apeliantė buvo išvykusi kartu su direktoriaus žmona (D. P.) į sveikatingumo stovyklą Palangoje. Tai patvirtinančius dokumentus ji pateikė teismui. Skundžiamame nuosprendyje teismas šių dokumentų nepagrįstai nevertino ir padarė bylos faktinėms aplinkybėms prieštaraujančią išvadą.

Skunde aptardama liudytojos V. A. teisme duotus parodymus, apeliantė teigia, kad šios liudytojos atliktų veiksmų eiliškumas patvirtina, jog apeliantė, išvykdama iš darbo ilgesniam laikui (į komandiruotę ar atostogauti), pasirašydavo ant tuščių kasos blankų bei kitų dokumentų arba pasirašydavo juose grįžusi bei tuomet pasirašydavo „atgaline data“. Tai reiškia, kad minėta liudytoja direktoriaus kabinete paėmė iš liudytojo I. R. pinigus, išrašė kasos pajamų orderį ir gautus pinigus parsinešė į buhalteriją. Šios aplinkybės patvirtina, kad apeliantė pinigų iš liudytojo I. R. neėmė, kasos čekyje jos parašas jau buvo, liudytoja V. A. tik užpildė kasos pajamų orderį ir jį pateikė pinigus davusiam liudytojui.

Bendrovės direktorius A. P. teisme patvirtino, kad tokio pobūdžio dokumentų pasirašymas buvo praktikuojamas bendrovėje ir jis pats taip elgdavosi. Tokius šio liudytojo parodymus patvirtina ir byloje esantys dokumentai (įsakymai, kasos išlaidų orderiai, išmokėjimų žiniaraštis, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir kt.), kuriuos A. P. pasirašė „atgaline data“.

Apeliantė tvirtina, kad jai liudytoja V. A. niekada nepadavė UAB „Hidromatika“ direktoriaus I. R. atneštų pinigų (29736 Lt). Ji nežino kur šie pinigai yra, todėl mano, kad visa atsakomybė dėl jų pasisavinimo tenka liudytojai V. A..

Teismas skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai apeliantės kaltę dėl UAB „Hidromatika“ pinigų pasisavinimo grindė dar ir tuo, kad UAB „S. T.“ apskaitos registruose, neva ji, įrašė žinomai neteisingus duomenis, jog minėta suma pinigų (29736 Lt) yra gautinas PVM. Apeliantė skunde tvirtina, kad tokio įrašo ji neįrašė. Šioje dalyje teismas nepagrįstai rėmėsi ir liudytojo I. R. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, bei nevertino šio liudytojo parodymų, duotų teisme. Be to, teismas neatsižvelgė ir į tai, kad bendrovės kompiuterinėje buhalterinės apskaitos programoje pakeitimus ir bet kokius įrašus turėjo galimybę padaryti asmenys, turėję prisijungimo kodus, kontroliavę bendrovės ir piniginių srautų judėjimą ir buhalterinės apskaitos vedimą.

Atsikirtimu į apeliacinį skundą civilinio ieškovo UAB „S. T.“ atstovė advokatė Loreta Andziulytė prašo nuteistosios R. P. apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Teismo posėdyje nuteistoji ir jos gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir civilinio ieškovo atstovė prašė skundą atmesti.

Nuteistosios R. P. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 str. 2 p.)

Pirmosios instancijos teismas, išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų įvertino įrodymus ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Priešingai nei teigia apeliantė, jos kaltė padarius BK 183 straipsnio 2 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje išsamiai ištirtų įrodymų visetu. Byloje esantys faktiniai duomenys, kaip įrodymų šaltinis, kolegijos nuomone, gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso nustatyta tvarka. Įrodymai, kuriais teismas pagrindė nuteistosios kaltę įvertinti nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl jos nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį dėl apgaulingo apskaitos tvarkymo ir pateikia savo įrodymų versijas, kurios buvo išsakytos ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Apeliaciniame skunde pateikta gynybinė versija paneigiama byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Byloje esančia specialisto išvada Nr. 5-5/51 dėl UAB „S. T.“ ūkinės finansinės veiklos bei pateiktais buhalteriniais dokumentais įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 2 d. iki 2006 m. gruodžio 29 d. R. P. per dvylika kartų paėmusi iš UAB „S. T.“ banko sąskaitos AB „Parex“ bankas 71 000 Lt, šių sumų neįnešė į kasos pajamas bei nesurašė kasos pajamų orderių, patvirtinančių šių sumų įnešimą į bendrovės kasą. R. P. neneigia, kad šiai pinigų sumai nebuvo išrašyti kasos pajamų orderiai, šios operacijos nebuvo įrašytos į kasos knygą. Be to, R. P. 2006 m. į sąskaitos Nr. 256 „Įvairios gautinos sumos“ registrą įtraukė 116060 Lt kaip skolą bendrovei, nenurodydama konkrečių asmenų, nors 113 356,74 Lt iš šių pinigų gavo ji pati, o 2704,15 Lt gavo E. J., dėl ko nebuvo galima nustatyti konkrečių asmenų įsipareigojimų dydžio bei kur panaudoti pinigai ir kas juos panaudojo. Remdamasi Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos Apskaitos instituto raštu (1 t. 132 b. l.) ir direktoriaus A. P. 2006 m. sausio 1 d. įsakymu patvirtinta UAB „S. T.“ apskaitos politika (7 t. 197 b. l.) apeliantė teigia, kad ji turėjo teisę pinigų nepajamuoti bendrovės kasoje, kadangi bendrovėje buvo taikoma tokia užpajamavimo procedūra, kad užpajamuojant dalį grynų atskaitingiems asmenims, šiais atvejais nebuvo surašomi kasos dokumentai. Šis apeliacinio skundo argumentas atmetamas kaip nepagrįstas. Kaip teisingai konstatavo pirmosios instancijos teismas, viešosios įstaigos konsultacija neturi aukštesnės juridinės galios už Lietuvos Respublikos įstatymą ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas taisykles. Be to, Viešosios įstaigos Lietuvos Respublikos Apskaitos instituto rašte, kuriuo remiasi R. P., pateiktas paaiškinimas ne kaip kategoriška išvada, o tik kaip nuomonė. Tokia nuomonė išsakyta su sąlyga, jog tokią grynųjų pinigų apskaitymo tvarką įmonė yra pasitvirtinusi savo apskaitos politikoje. UAB „S. T.“ direktoriaus įsakyme dėl apskaitos politikos patvirtinimo ir apskaitos politikos aprašyme nėra jokių tiesioginių nuorodų, kad grynųjų pinigų galima nepajamuoti įmonės kasoje (neišrašyti kasos pajamų orderių, perduodant pinigus atsiskaitytiniems asmenims neišrašyti kasos išlaidų orderių), o tiesiogiai perduoti atsiskaitytiniems asmenims. Pažymėtina, kad Panevėžio apskrities VMI, atsakydama į UAB „S. T.“ paklausimą dėl kasos darbo organizavimo ir buhalterinės apskaitos tvarkymo 2008-09-01 raštu Nr. (19.3)-6-6637 nurodo, kad bendrovė, tvarkydama buhalterinę apskaitą ir sudarydama finansinę atskaitomybę, privalo vadovautis daugeliu teisės aktų - tai LR buhalterinės apskaitos įstatymu, verslo apskaitos standartais, LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymu. 2000-02-17 LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių" 3 punkte, o 16 punkte numatyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jei būtų paėmęs atskaitingas asmuo, tuomet turėjo būti išrašytas Pinigų priėmimo kvitas ir tai numatyta Kasos taisyklių 10 punkto 1 pastraipoje „Atskaitingas asmuo, gavęs pinigus iš gyventojų arba ūkio subjektų pinigus, išrašo pinigų priėmimo kvitą". Tai, kad R. P. buvo žinomos Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės bei Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimai parodo, jog per 2006 metus iš banko sąskaitos iš viso buvo išimta 274 600 Lt grynaisiais, tačiau į kasą neužpajamuoti tik 71 000 Lt. Tai rodo, kad R. P. veikė tiesiogine tyčia, t. y. žinodama įstatymų ir norminių aktų reikalavimus, jų nevykdė.

Pirmosios instancijos teismo išsamiai aptartais įrodymais taip pat įrodyta, kad R. P. laikotarpiu nuo 2007-01-08 iki 2007-10-23 iš UAB „S. T.“ banko sąskaitos AB „Parex“ banko paėmusi 267 700 Lt grynųjų pinigų, į kasos pajamas neįtraukė 115 200 Lt bei šiai sumai surašė kasos pajamų orderius, jiems suteikdama atskirus numerius (serija A numeriai nuo 1 iki 13) ir tokiu būdu UAB „S. T.“ apskaitoje 115 200 Lt neužpajamavo kasoje, o į bendrovės registrus įrašė kaip išmokėtus atsiskaitytiniems asmenims. Šiais veiksmais ji pažeidė 2000 m. vasario 17 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto ir 16 punkto bei 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 str. 1 d. reikalavimus. R. P. kaltė šioje dalyje grindžiama tais pačiais įrodymais, kurie išdėstyti vertinant jos veiką dėl 2006 m. neapskaitytų 71 000 Lt, todėl nebekartojami. Šiuo atveju R. P. taip pat pažeidė ir bendrovės direktoriaus 2006 m. sausio 3 d. įsakymą Nr. 01-01, kuriame buvo nurodyta nuo 2006 m. sausio 3 d. bendrovės vardu išrašomiems kasos pajamų orderiams naudoti tipinius šablonus: serija – EVA, numeruojama nuo 001 ir toliau didėjančia tvarka. Ji 115 200 Lt surašė kasos pajamų orderius, suteikdama jiems atskirus numerius (serija A numeriai nuo 1 iki 13). Šių paimtų pinigų neužpajamavo kasoje, o į bendrovės registrus įrašė kaip išmokėtus atsiskaitytiniems asmenims.

Vadovaujantis UAB „S. T.“ direktoriaus 2005-01-02 įsakymu Nr. 01-02 patvirtintu sąskaitų planu (14 priedas), sąskaitoje Nr. 256 „Įvairios gautinos sumos" turėjo būti kaupiamos visų atsiskaitytinų asmenų pajamos ir išlaidos, o subsąskaitose atskirų atsiskaitytinų asmenų pajamos ir išlaidos, ką ir tvirtino R. P. teismo posėdyje. Tyrimui pateiktame suvestiniame sąskaitų apyvartos žiniaraštyje (5 priedas. 1 lapas) 2006-01-01 nurodyta 65 894,52 Lt bendrovės skola (Sąskaita Nr. 256 kaupiamoji) visiems atsiskaitytiniems asmenims nesutampa su atskiriems atsiskaitytiniems asmenims nurodytomis 38 093,78 Lt skolomis (R. P. - 31 053,42 Lt (sąskaita 25601), atitinkamai O. B. - 6940,36 Lt (sąskaita 25605), V. G. - 100 Lt (subsąskaita 25607), t. y. 27 800,74 Lt mažesnė. Panevėžio apskrities VMI 2007-09-28 pateiktoje finansinės atskaitomybės formoje „Balansas" (15 priedas. 2 eilutėje) įrašyta, kad bendrovė buvo skolinga atskaitingiems asmenims 103 988 Lt, įskaitant 65 894,52 Lt sąskaitoje Nr. 256 nurodytą sumą. Todėl iš dalies negalima nustatyti, kam bendrovė buvo skolinga 65 894,52 Lt, įvertinti turto ir įsipareigojimų dydžio 2006 metų pradžioje. 65 894,52 Lt skolos sumokėjimas sudengtas su R. P. ir E. J. pinigais, gautais iš banko, kasos ir į jų asmenines sąskaitas.

Apeliantė nesutinka su teismo išvada, kad laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-10-31 ji UAB „S. T.“ darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiuose neįtraukė 54 646,75 Lt (iš jų 2006 metais 22 096,18 Lt ir 2007 metais 32 550,57 Lt) darbo užmokesčio priskaitymo ir jų neužfiksavo apskaitos registruose bei 35 darbuotojams išmokėjo 37 816,90 Lt atlyginimo daugiau, nei paskaičiavo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose. Skunde nurodo, kad specialistės išvados dalyje „UAB „S. T.“ darbuotojų, kuriems išmokėtas didesnis atlyginimas, suvestinė“ nurodomos darbuotojams išmokamos sumos išimtinai kaip darbo užmokestis, tuo tarpu į šias sumas faktiškai buvo įskaičiuoti ir dienpinigiai už komandiruotes bei pašalpos pagal nedarbingumo pažymėjimus. Šis argumentas buvo išsakytas ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tyrimo metu specialistė net kelis kartus tikslino savo pirminę išvadą ir atsižvelgė į visas kaltinamosios pastabas bei įvertino visus papildomus dokumentus, kuriuos pateikė kaltinamoji. Apeliantės teiginiai, kad visi darbo užmokesčio priskaitymai ir išmokėjimai padaryti teisingai, vertinama kaip jos pasirinktas gynybos būdas. R. P. pareikštame kaltinime yra nurodyta, kad ji laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-10-31 UAB „S. T.“ darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiuose neįtraukė 55 485, 01 Lt (iš jų 2006 metais 22 934,44 Lt ir 2007 metais 32 550,57 Lt) darbo užmokesčio priskaitymo ir jų neužfiksavo apskaitos registruose, bei 38 darbuotojams išmokėjo 38 353,38 Lt atlyginimo daugiau, nei apskaičiavo darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose. Patikslintoje specialisto išvadoje konstatuota, kad darbo užmokesčio priskaitymo žiniaraščiuose neįtraukta 54 646,75 Lt (iš jų 2006 metais 22 096,18 Lt ir 2007 metais 32 550,57 Lt) darbo užmokesčio priskaitymo ir neužfiksuota apskaitos registruose, bei 35 darbuotojams išmokėta 37 816,90 Lt atlyginimo daugiau nei apskaičiuota darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiuose, todėl pirmosios instancijos teismas kaltinimo apimtį atitinkamai sumažino.

Apeliaciniame skunde keliama abejonė ar kaltinimo apimties sumažinimas neturėjo tiesioginės įtakos UAB „S. T.“ veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros galimybei. Kad išsiaiškinti ar sumažėjus kaltinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apimčiai yra galimybė ar nėra nustatyti įsipareigojimų dydį, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklausta specialistė Nijolė Šiliūnienė. Specialistė nurodė, kad aptartas skirtumas nelemia jos išvados dėl galimybės nustatyti įpareigojimų dydį. Specialistė paaiškino, kad duodama išvadą negalėjo nustatyti gautų pinigų iš UAB „Hidromatikos“, negalima buvo nustatyti dividendų išmokėjimo ir negalima buvo iš dalies nustatyti darbo užmokesčio išmokėjimo, taip pat veiklos rezultatų, turto, nes tai yra susiję su pinigais ir įsipareigojimais darbuotojams. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad pašalinama dalis kaltinimo bendrai veikos kvalifikacijai pagal BK 222 straipsnio 1 dalį reikšmės neturi, pasitvirtino ir apeliacinės instancijos teisme atlikus įrodymų tyrimą.

R. P. nepagrįstai ginčija teismo išvadas 1) kad ji suklastojo tikrą dokumentą - UAB „S. T.“ išmokėjimų žiniaraštį, jame įrašydama žinomai neteisingus duomenis, kad ji 2007 m. rugpjūčio 16 d. sumokėjo dividendus - 145891 Lt UAB „S. T.“ akcininkei V. D., nors realiai šių pinigų nemokėjo; 2) kad neturėdama teisinio pagrindo, pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „S. T.“ turtą - pinigus (145891 Lt).

Iš bylos medžiagos matyti, kad į UAB „S. T.“ buhalterinę apskaitą yra įtrauktas 2007 m. rugpjūčio 16 d. išmokėjimų žiniaraštis, kuriame nurodyta, jog R. P. sumokėjo dividendus – 145 891 Lt UAB „S. T.“ akcininkei V. D.. Apeliantė teigia, jog šiame dokumente atspindėti tikri duomenys, t. y. tvirtina, kad ji 2007 m. rugpjūčio 16 d. išmokėjo V. D. dividendus. Nesutikdama su teismo išvada, kad ji klastojo išmokėjimo žiniaraštį, R. P. pateikia versiją, jog šratinuku skaitmeninius įrašus „08-16“ padarė kitas asmuo. Apeliantė nurodo, kad spausdinta data buvo 2007-08-16, ją ištrynęs asmuo turėjo tikslą sudaryti sąlygas manymui, kad žiniaraštyje buvo įrašyta kita data. Skunde nurodoma, kad žiniaraščio klastojimas šioje situacijoje naudingas ir A. P.. R. P. savo argumentus, kad 2007 m. rugpjūčio 16 d. išmokėjo dividendus V. D. (145891 Lt) grindžia V. A. (Juodviršienės) ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad pastaroji matė, kaip ji (R. P.) mokėjo dividendus V. D.. Tačiau pirmosios instancijos teisme ši liudytoja parodė, kad dėl dividendų išmokėjimo tik girdėjo iš R. P. kalbų, pati to nematė. Paklausta dėl šių prieštaravimų V. A. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu neteisingai suprato klausimą, todėl užfiksuoti parodymai neatitinka tikrovės. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje ji dar kartą užtikrino, kad nematė kaip buvo mokami dividendai V. D., o žinojo apie tai iš R. P. pasakymų. Tokie V. A. paaiškinimai dėl prieštaravimų yra įtikinami, todėl netikėti liudytojos pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose duotais parodymais nėra pagrindo.

Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, betarpiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs, kolegijos nuomone, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Šioje byloje yra pakankamai rašytinių ir kitų liudytojų parodymų, kurie patvirtina faktą, kad R. D. dividendus išmokėjo ne R. P., ir ne 2007-08-16, kaip teigia apeliantė. Liudytojas A. P. parodė, kad pinigus, skirtus dividendams išmokėti, jis iš banko paėmė 2007 m. birželio 15 d. Tai patvirtina byloje esanti čekio šaknelės kopija (t. 2, b. l. 173). Jis tvirtina, kad tą pačią dieną 145 891 Lt dividendų išmokėjo savo seseriai, t. y. V. D.. Liudytoja V. D. patvirtina, kad dividendus jai išmokėjo A. P., o su R. P. ji nebuvo susitikusi. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad tą pačią dieną, t. y. 2007-06-15 dividendai buvo išmokėti ir kitiems dviem bendrovės akcininkams – E. J. ir V. B., tačiau jiems pinigai buvo pervesti į sąskaitą. Iš byloje esančių mokėjimo nurodymų, padarytų 2007 m. birželio 15 ir 20 d. (t. 11, b. l. 169–170) matyti, kad padaryti Gyventojų pajamų mokesčių pavedimai mokesčių inspekcijai nuo išmokėtų dividendų – bendrai 81 750 Lt sumai. Kadangi nuo gaunamų dividendų mokama 15 procentų GPM, tai akivaizdu, kad šiais pavedimais sumokėti mokesčiai už visiems akcininkams išmokėtus dividendus. Avansu GPM nėra mokamas. Tai reiškia, kad jei dividendai V. D. būtų mokėti rugpjūčio 16 d., kaip teigia R. P., tai birželio mėnesį dar nebuvo jokio pagrindo mokėti mokesčius ir tokie mokesčiai negalėjo būti pervesti. Įvertinus tai, kad kompiuterinėje buhalterinės apskaitos programoje „BŪTENT“ 2007 m. lapkričio 19–21 d. dokumentuose daryti koregavimai ir tie koregavimai daryti operacijose, atliktose 2007 m. birželio 15 d ir rugpjūčio 16 d., o tose operacijose nurodytos piniginės sumos atitinka dividendų sumą, bei tai, kad koregavimus atliko vartotojas „Rimanta“, darytina išvada, kad 2007-08-16 (data taisyta) išmokėjimų žiniaraštyje užfiksuota finansinė operacija neatitinka tikrovės. Liudytoja J. J. parodė (11 t. 70 b. l.), kad „matė dividendų išmokėjimo žiniaraštį birželio mėnesio, o kitą dieną buvo pataisyta data į rugpjūčio mėnesį ir buvo prierašas, kad dividendai 145891 Lt išmokėti, pasirašė R. P.; Pirmą kartą ten nebuvo prierašo ir buvo kita data“. Tai reiškia, kad 145 891 Lt dividendų išmokėjimas įvyko ne tuo metu ir ne taip (išmokėjo ne R. P.), kaip atvaizduota tame dokumente. Šiuo dokumentu buvo pagrįstas pas R. P. buvusių grynųjų pinigų panaudojimas ir dėl to pagal buhalterinius dokumentus negalima nustatyti, kur ji, kaip atsiskaitytinis asmuo, panaudojo 145 891 Lt. Remdamasis skundžiamame nuosprendyje aptartų įrodymų visetu, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad R. P., įtraukdama šį dokumentą į buhalterinę apskaitą, žinojo, kad jis yra suklastotas ir siekė jį įtraukti į buhalterinę apskaitą, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Nors specialistas ir negalėjo nustatyti, kas padarė dokumento datos taisymą, kas įrašė naujus skaičius, tačiau pirmiau aptartos aplinkybės bei tai, kad R. P. tame išmokėjimo žiniaraštyje savo ranka padarė įrašą, patvirtinantį dividendų išmokėjimą V. D., leidžia daryti išvadą, jog būtent ji ir suklastojo šį dokumentą.

R. P. taip pat ginčija teismo išvadas, kad 2007 m. birželio 19 d. pagal kasos pajamų orderį EVA Nr. 0717, kuriame nurodyta, kad UAB „Hidromatika“ direktorius I. R. sumokėjo UAB „S. T.“ 29 736 Lt, gavusi nurodytą sumą, šios sumos į bendrovės kasą neįnešė, neįtraukė į kasos pajamas, o bendrovės apskaitos registruose įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad nurodyta suma yra gautinas pridėtinės vertės mokestis, taip iškraipė UAB „S. T.“ turto duomenis. Iš 2007-06-19 kasos pajamų orderio EVA Nr. 0717 matyti, kad UAB „Hidromatika“ direktorius I. R. 2007-06-19 sumokėjo UAB „S. T.“ 29 736 Lt. Specialisto išvada nustatyta, kad šis orderis nebuvo įtrauktas į kasos pajamų knygą, o apskaitoje tokia pat suma užfiksuota kaip gautina PVM. Tai, kad toks pajamų orderis buvo išrašytas nustatyta tik priešpriešinio patikrinimo metu patikrinus UAB „Hidromatika“. 2007-11-21 atlikus kasos inventorizaciją pinigų pertekliaus nenustatyta, todėl pagal pateiktus dokumentus negalima nustatyti, kur buvo panaudoti 29 736 Lt.

Apeliantė neigia savo kaltę dėl šios pinigų sumos apskaitymo bei panaudojimo, nurodo iš esmės tuos pačius argumentus, kurie buvo išsakyti ir nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, t. y. kad pinigų priėmimo ir jų įforminimo metu darbe nebuvo, kadangi nuo 2007 m. birželio 17 d. iki birželio 30 d. direktoriaus A. P. žodiniu nurodymu buvo išvykusi kartu su D. P. į sveikatingumo stovyklą Palangoje. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išanalizavęs byloje surinktus įrodymus, pagrįstai šią versiją vertino kaip R. P. siekį išvengti atsakomybės. Objektyvių duomenų, kad apeliantė nurodytu laiku nebuvo darbe nėra, kadangi kaip ji pati teigia, vyko pagal žodinį direktoriaus nurodymą. Liudytoja V. A., apklausiama pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, nurodė, kad 2007 m. birželio 19 d. ji direktoriaus kabinete paėmė pinigus iš I. R. ir išrašė kasos pajamų orderį. Gautus pinigus parsinešė į buhalteriją ir perdavė R. P.. V. A. teigia, kad jei būtų sprendusi pati, tai tuos pinigus būtų užpajamavusi kasoje, tačiau R. P. nurodė pinigų kasoje nepajamuoti ir pasakė, jog juos užpajamuos tiesiogiai atsiskaitytiniam asmeniui. Apeliantė skunde teigia, kad šios liudytojos parodymai yra nepatikimi, kadangi tokiu būdu ji siekia išvengti atsakomybės dėl pinigų pasisavinimo. Tačiau netikėti šiais liudytojos parodymais nėra pagrindo, kadangi juos patvirtina kasos pajamų orderis EVA Nr. 0717, ant kurio yra R. P. parašas. Liudytojas I. R. paaiškino (t. 11, b. 1. 68), kad 2007 m. birželio 19 d. atvežė pinigus į UAB „S. T.“ ir užėjo pas direktorių A. P.. Direktorius iškvietė buhalterę, kuri pinigus perskaičiavo ir išsinešė. Po kurio laiko buhalterė grįžo su užpildytu kasos pajamų orderiu. Netikėti šio liudytojo parodymais taip pat nėra pagrindo. Kaip jau yra minėta, kasos pajamų orderis buvo rastas tik atlikus priešpriešinį patikrinimą UAB „Hidromatika". Tai reiškia, kad šį orderį R. P. galėjo pasirašyti tik pinigų sumokėjimo dieną t. y. 2007 m. birželio 19 d. Aptartų įrodymų visuma paneigia R. P. versiją, jog ji tą dieną nebuvo darbe. Juo labiau, kad liudytoja O. B. nurodė, kad 2007 m. R. P. ir turėdama nedarbingumo pažymėjimą ateidavo į darbą, į savo kabinetą 1-2 valandoms; turėdama biuletenį R. P. į darbą ateidavo beveik kasdien. Apeliantės teigimu, bendrovėje buvo įprasta prieš išeinant atostogų, išvykstant į komandiruotę ir panašiai pasirašyti ant tuščių buhalterinių blankų ir juos palikti kitiems darbuotojams. Tokia R. P. versija dėl jos parašo atsiradimo ant kasos pajamų orderio vertinama kaip apeliantės pasirinktas gynybos būdas. R. P. užėmė atsakingas pareigas bendrovėje, buvo vyriausiąja finansininke ir neabejotinai žinojo, kad tokia veika yra neteisėta. Net jei ir būtų daroma prielaida, kad bendrovėje buvo taikoma tokia praktika, tai nešalina pačios R. P. atsakomybės, kadangi pasirašydama ant svarbių buhalterinės apskaitos dokumentų ji kartu prisiėmė ir visą atsakomybę. Remiantis aptartų įrodymų visuma, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog R. P., gavusi nurodytą sumą (29 736 Lt), tyčia šios sumos į bendrovės kasą neįnešė, neįtraukė į kasos pajamas, o bendrovės apskaitos registruose įrašė žinomai neteisingus duomenis, kad nurodyta suma yra gautinas pridėtinės vertės mokestis, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Tokiu būdu buvo iškraipyti duomenys apie UAB „S. T.“ turtą. Kaip jau minėta, dėl visų aptartų R. P. veiksmų nebuvo galima nustatyti UAB „S. T.“ 2006-2007 metų veiklos, turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo R. P. inkriminuotą nusikalstamą veiką ir pagrįstai pripažino ją kalta pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Pirmiau aptartais įrodymais byloje nustatyta, kad būtent R. P., gavusi 29 736 Lt, kuriuos 2007 birželio 19 d. pagal kasos pajamų orderį EVA Nr. 0717, UAB „Hidromatika“ direktorius I. R. sumokėjo UAB „S. T.“, šių pinigų į bendrovės kasą neįnešė. Įrodymai, patvirtinantys, kad šią veiką padarė būtent R. P., aptarti pasisakant dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, todėl nebekartojami. Šios pinigų sumos panaudojimą pagrindžiančių dokumentų nerasta. 2007 m. lapkričio 21 d. atlikus kasos patikrinimą, kasoje buvo rasta tik, 521,37 Lt, t. y. nerasta pinigų pertekliaus. Atsižvelgiant į tai, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. P. pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „S. T.“ turtą – pinigus (29 736 Lt).

Taip pat šiame nuosprendyje jau aptartais įrodymais nustatyta, kad R. P. tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau kaip iki 2007 m. lapkričio 21 d., suklastojo tikrą dokumentą – UAB „S. T.“ išmokėjimų žiniaraštį, jame įrašydama žinomai neteisingus duomenis, kad ji 2007 m. rugpjūčio 16 d. sumokėjo dividendus – 145 891 Lt UAB „S. T.“ akcininkei V. D., nors realiai šių pinigų nemokėjo. Tai, kad išmokėjimų žiniaraštis dėl 145 891 Lt dividendų išmokėjimo suklastotas, patvirtinantys įrodymai aptarti ir išanalizuoti pasisakant dėl R. P. kaltės apgaulingai tvarkius buhalterinę apskaitą, todėl taip pat nebekartojami. Iš byloje esančių buhalterinių dokumentų matyti, kad 2007 m. rugpjūčio 16 d. R. P., kaip atskaitingam asmeniui, iš kasos išmokėta 147 670,40 Lt (t. 1, b. l. 123). Byloje nėra duomenų, išskyrus suklastotą išmokėjimo žiniaraštį, pagrindžiančių 145 891 Lt panaudojimą. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje suformuluota išvada, kad būtent suklastojus dividendų išmokėjimo žiniaraštį, t. y. nurodžius, kad išmokėjimas buvo padarytas 2007 m. rugpjūčio 16 d. ir tą išmokėjimą padarė R. P., buvo siekiama pateisinti pinigų, buvusių pas R. P., kaip atskaitingą asmenį, panaudojimą. Įvertinęs tai, kad aiškiai suklastotas išmokėjimo žiniaraštis negali pagrįsti grynųjų pinigų panaudojimo, o 2007 m. lapkričio 21 d. atlikus kasos patikrinimą kasoje rasta tik 521,37 Lt, t. y. nerasta pinigų pertekliaus, ir nėra kitų dokumentų, pagrindžiančių pinigų panaudojimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad R. P. pasisavino jai patikėtą svetimą UAB „S. T.“ turtą – pinigus (145 891 Lt).

Teisėjų kolegija taip pat sutinka su skundžiamame nuosprendyje išdėstytais motyvais dėl veikos tęstinumo bei pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. P. abi veikas (29 736 Lt ir 145 891 Lt pasisavinimą) padarė vieninga tyčia, todėl jos veika pagrįstai įvertinta kaip tęstinė. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad R. P. pasisavino jos žinioje buvusį didelės vertės svetimą UAB „S. T.“ priklausantį turtą – pinigus (175 627 Lt). Pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo R. P. veiksmus ir pagrįstai pripažino ją kalta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas R. P. bausmes teismas atsižvelgė į tai, kad ji padarė dvi veikas, kurių viena priskiriama apysunkių, o kita – sunkių nusikaltimų kategorijai. Abi nusikalstamos veikos baigtos, padarytos tyčia. R. P. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. P. charakterizuojama patenkinamai, administracine tvarka nebausta, nusikalstamas veikas padarė būdama teista ir turėdama neišnykusį teistumą, pas psichiatrą ir priklausomybės ligų specialistus nesilankė, šiuo metu nedirba. Įvertinęs pirmiau išvardytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas R. P. už veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, paskyrė 150 MGL dydžio baudą, o už veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje – laisvės atėmimą ketveriems metams ir šešiems mėnesiams.

Skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, kokią BK 47 straipsnio redakciją taikė pirmosios instancijos teismas, nustatydamas kriminalinės bausmės – baudos – dydį. Tačiau iš šiame procesiniame dokumente išdėstytų motyvų („skirtina bauda, kuri ženkliai mažesnė nei BK 47 str. 2 d. 3 p. už tokią veiką numatytas bausmės vidurkis“) seka, kad teismas taikė 2011 m. balandžio 21 d. įstatymo redakciją, įsigaliojusią nuo 2011 m. balandžio 28 d. Ši įstatymo redakcija už apysunkį nusikaltimą nustatė iki 1000 MGL dydžio baudą. Skundžiamu nuosprendžiu R. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta 150 MGL dydžio bauda. Būtent tokio dydžio bauda yra ženkliai mažesnė už naujojoje įstatymo redakcijoje numatytą baudos vidurkį.

Tęstinė nusikalstama veika, numatyta BK 222 straipsnio 1 dalyje buvo pradėta 2006 m. sausio 2 d. ir baigta 2007 m. birželio 19 d. Nurodytu laikotarpiu galiojo 2000 m. rugsėjo 26 d. BK 47 straipsnio 3 dalies (o ne 2 dalies, kaip nurodyta nuosprendyje) 3 punkto redakcija, kuri nustatė iki 200 MGL dydžio baudą už apysunkio nusikaltimo padarymą.

Taigi naujas baudžiamasis įstatymas padidino baudos dydį, t. y. sugriežtino bausmę. Toks įstatymas neturi grįžtamosios galios (BK 3 straipsnio 3 dalis). Nuteistajai bausmė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį turi būti skiriama taikant BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkto redakciją, galiojusią veikos padarymo metu (BK 3 straipsnio 1 dalis). Įvertinus skundžiamame nuosprendyje išdėstytus bausmės skyrimo motyvus ir BPK 320 straipsnio 4 dalies nuostatas, R. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta bausmė mažintina. Be to, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas baudos dydį, nurodė neteisingą taikomąjį MGL dydį. Veikos padarymo metu 1 MGL piniginė išraiška buvo 125 Lt, o ne 130 Lt. Todėl nuosprendis dėl bausmės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bausmė R. P. skiriama praėjus pakankamai ilgam laikotarpiui nuo veikos padarymo, dėl ko sumažėjo bausmės efektyvumas ir labai griežtos bausmės paskyrimas prieštarautų bausmės paskirčiai bei teisingumo principui.

Pagal BPK 44 straipsnio 5 dalį kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Šios nuostatos užtikrina asmens teisę į operatyvų, kiek įmanomai trumpiausio laiko procesą, numatytą ir EŽTK 6 straipsnio 1 dalyje.

Asmens teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą suponuoja atitinkamų valstybės institucijų, jų pareigūnų pareigą daryti viską, kad procesas vyktų vengiant nereikalingo delsimo. Kriterijai, kuriais remiantis vertinamas baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas, nustatyti Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje: konkrečios bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai ir kt.); pareiškėjo (t. y. asmens, kuris skundžiasi proceso trukme, nagrinėjamoje byloje – šiame procese persekiojamo asmens) elgesys; institucijų veiksmai organizuojant procesą; proceso reikšmė pareiškėjui (taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir taikymo laikas, kt.) (pavyzdžiui, Kravtas prieš Lietuvą (Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgement of 18 January 2011); kasacinės nutartys Nr. 2K-256/2009, 2K-7/2010, 2K-503/2010).

Šioje baudžiamojoje byloje ikiteisminis tyrimas truko vienerius metus ir devynis mėnesius, t. y. nuo 2007 m. lapkričio 27 d. iki 2009 m. rugpjūčio 27 d. (surašytas kaltinamasis aktas). Po kaltinamojo akto surašymo ir bylos perdavimo teismui (2009 m. rugpjūčio 28 d.) teismo nutartis perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje priimta po mėnesio, t. y. 2009 m. rugsėjo 28 d. Teisminis nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme prasidėjo 2009 m. spalio 16 d. ir vyko iki 2012 m. birželio 27 d. (priimtas apkaltinamasis nuosprendis), t. y. tęsėsi dvejus metus aštuonis mėnesius ir vienuolika dienų. Bylos nagrinėjimas iš esmės pradėtas 2009 m. lapkričio 25 d., pradėjus įrodymų tyrimą, teisiamieji posėdžiai vyko pakankamai intensyviai, atsižvelgiant į papildomą specialisto išvadą, buvo patikslintas kaltinimas, 2011 m. kovo 16 d. teisėjas išėjo priimti sprendimo, kurio paskelbimas buvo numatytas 2011 m. balandžio 22 d. Tačiau 2011 m. balandžio 22 d. byloje atnaujintas įrodymų tyrimas, kadangi buvo neišsamiai ištirtos kai kurios aplinkybės. Byloje atnaujinus įrodymų tyrimą ir apklausus liudytojus, 2011 m. birželio 7 d. nutartimi baudžiamoji byla perduota prokurorui kaltinamojo akto trūkumams pašalinti bei ikiteisminiam tyrimui papildyti. Nuo bylos su kaltinamuoju aktu gavimo Panevėžio apygardos teisme (gauta 2011 m. liepos 15 d.) iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo (2012 m. birželio 27 d.) teisminis procesas užtruko dar beveik metus laiko. Nors 2011 m. vasario 9 d. teisėjas išėjo priimti sprendimo, kuris turėjo būti skelbiamas 2012 m. kovo 26 d., tačiau sprendimo paskelbimas byloje buvo du kartus atidėtas nenurodant jokių priežasčių ir nuosprendis paskelbtas tik 2012 m. birželio 27 d., t. y. tik po keturių mėnesių ir aštuoniolikos dienų nuo pranešimo apie nuosprendžio paskelbimą. Taigi darytina išvada, kad dėl valstybės institucijos (teismo) delsimo teisminis nagrinėjimas nepagrįstai užsitęsė.

Šioje byloje vertinamasis laikotarpis – nuo ikiteisminio tyrimo pradžios (2007 m. lapkričio 27 d.) iki šios bylos išnagrinėjimo apeliacine tvarka (2013 m. balandžio 29 d.) – penkeri metai ir penki mėnesiai. Tai gana ilgas baudžiamosios bylos tyrimo ir jos nagrinėjimo laikotarpis, ypač atsižvelgiant į nagrinėjamos bylos sudėtingumą. Ši byla negali būti vertinama kaip ypatingai sudėtinga, nes neturi ypatingai sudėtingo nusikalstamų veikų mechanizmo ar tarptautinio elemento, nusikalstamų veikų padarymu buvo įtariamas, vėliau kaltinamas ir nuteistas tik vienas asmuo, kuris viso baudžiamosios bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nesislapstė, be to, byla nėra ypatingai didelės apimties. Nustatytas penkerių metų penkių mėnesių baudžiamojo proceso laikas jau pats savaime negali būti laikomas adekvatus bylos sudėtingumui.

Aptariama aplinkybė (ilgas procesas) be jokios abejonės yra svarbi nustatant bausmės dydį. Tačiau šioje baudžiamojoje byloje ji nenusveria padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo ir kitų nusikalstamas veikas apibūdinančių aplinkybių (abi veikos buvo baigtos, priskiriamos sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms, veikos nebuvo atsitiktinės, tęsėsi ilgą laiką, daugkartiniais veiksmais pasisavinta 175 627 Lt, žala bendrovei neatlyginta). Šios aplinkybės, o taip pat nuteistosios asmenybė (teista už panašias nusikalstamas veikas) leidžia daryti išvadą, kad BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas ir bausmės, nesusijusios su realiu laisvės atėmimu, paskyrimas šiuo atveju nebūtų teisėtas ir pagrįstas.

Įvertinusi aptariamą aplinkybę (ilgas procesas) ir kitų jau paminėtų bausmės dydžiui reikšmingų aplinkybių visumą, kolegija daro išvadą, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai šioje byloje bus pasiekti bei teisingumo principas įgyvendintas, paskyrus R. P. švelnesnę negu BK 183 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės vidurkis bausmę.

Teisėjų kolegija sutinka, su pirmosios instancijos teismo išvada, kad apgaulingai buhalterinė apskaita buvo tvarkoma, siekiant pasisavinti svetimas nuteistosios žinioje buvusias lėšas. Tai reiškia, kad abi šios veikos padarytos esant idealiajai sutapčiai. Todėl paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio apygardos teismo 2012 m. birželio 27 d. nuosprendį pakeisti.

R. P. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirti laisvės atėmimo bausmę dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

R. P. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirti 50 MGL dydžio (6250 Lt) baudą.

Panaikinti nuosprendžio dalis dėl R. P. paskirtų bausmių subendrinimo BK 63 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 5 dalies 2 punkto ir 9 dalies pagrindu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 9 dalimi, šią subendrintą bausmę sudėjimo būdu subendrinti su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2010 m. vasario 1 d. nuosprendžiu paskirta bausme 80 MGL dydžio (10000 Lt) bauda ir 3000 Lt konfiskavimu, galutinę subendrintą bausmę R. P. paskirti laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams, 80 MGL dydžio (10000 Lt) baudą ir 3000 Lt konfiskavimą.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.