- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-18
- Bylos Nr.
- eI3-65-505/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00479-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Daina Kukalienė, Audrius Grauželis, Janina Vitunskienė
- Pareiškėjas
- M. K.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Registrų centro, valstybės įmonei Registrų centrui
Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Grauželio, Dainos Kukalienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Janinos Vitunskienės, sekretoriaujant Oksanai Berezovskei,
dalyvaujant pareiškėjui M. K., jo atstovei advokatei V. G., atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos valstybės įmonės Registrų centro, atstovei R. Z.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. K. skundą atsakovei valstybės įmonei Registrų centrui dėl sprendimo panaikinimo, turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas M. K. su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. S-106651 (4.49 Mr) „Dėl žalos atlyginimo“ ir patenkinti pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 12 d. prašymą dėl žalos atlyginimo, kuriuo jis prašė valstybės įmonės Registrų centrą atlyginti 15 867,63 Eur turtinę ir 2 000 Eur neturtinę žalą.
Vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pirmininko 2021 m. lapkričio 17 d. nutartimi Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų administracinė byla Nr. eI2-4583-505/2021(teisminio proceso Nr. 3-62-3-00479-2021-9) ir Vilniaus apygardos administracinio teismo administracinė byla Nr. eI3-5308-535/2021 (teisminio proceso Nr. 3-61-3-03369-2021-9) yra sujungtos.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde, rašytiniuose paaiškinimuose nurodė, taip pat jis ir jo atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad 2016 m. gegužės 10 d. notarine pirkimo–pardavimo sutartimi (toliau – ir Sutartis) pareiškėjas už 30 000 Eur nupirko 78,82 kv. m butą / patalpą – butą su rūsiu (toliau – ir Butas). Pažymėjo, jog Sutartis buvo parengta vadovaujantis valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo atliktu duomenų sandoriui patikslinimu. Teigė, kad pardavėjas dar iki Sutarties pasirašymo pateikė pareiškėjui 2007 m. spalio 15 d., 2011 m. lapkričio 15 d., 2015 m. vasario 24 d. ir 2016 m. balandžio 27 d. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus, kuriuose buvo nurodyta žyma, jog Butas su rūsiu, taip pat buvo pateikta uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ viso pastato, kuriame yra Butas, parengta pas atsakovą užregistruota kadastrinių matavimų byla (toliau – ir Kadastrinė byla), kurioje buvo pažymėta, jog visam pastatui priklauso dvi rūsio patalpos: indeksu R1 pažymėta 19,20 kv. m rūsio patalpa (toliau – Rūsio patalpa 1) ir indeksu R2 pažymėta 15,60 kv. m rūsio patalpa (toliau – Rūsio patalpa 2), bendras pastato Rūsio patalpų plotas sudarė 34,80 kv. m (19,20 + 15,60 = 34,80). Paaiškino, jog iki Sutarties pasirašymo pareiškėjas nuvyko su dokumentais pas atsakovo darbuotoją – ekspertę išsiaiškinti tikslios Rūsio patalpų priklausomybės pareiškėjo planuojamam pirkti Butui ir jam buvo nurodyta, kad visos Rūsio patalpos, esančios pastate, priklauso dviem butams – pareiškėjo planuojamam pirkti ir 34,60 kv. m butui / patalpai – butui su rūsiu adresu (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Butas 2), taip pat buvo nurodyta, kad Buto ir Buto 2 savininkai, kaip Rūsio patalpų savininkai, tinkamam Rūsio patalpų naudojimui turi nusistatyti naudojimosi tvarką proporcingai turimų butų plotui. Akcentavo, kad pareiškėjas pasirašydamas Sutartį buvo įsitikinęs, kad įsigyja 103,01 kv. m dydžio nekilnojamąjį turtą: 78,82 kv. m Butą ir 24,19 kv. m dydžio Rūsio patalpų dalį. Nurodė, kad 2017 m. vasario 15 d. pareiškėjas sutartine hipoteka įkeitė akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) Butą už imamą kreditą, kurioje notaro biurui buvo pateikta pažyma, jog įkeičiamas Butas su rūsiu.
Pažymėjo, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. pareiškėjas kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu dėl nuosavybės teisės pažeidimo pašalinimo, jog iš Rūsio patalpų būtų iškeldintas neteisėtai Rūsio patalpas užėmęs asmuo. 2018 m. gruodžio 4 d. Civilinėje byloje 1 Kauno apylinkės teismas nusprendė pripažinti negaliojančia nuo sprendimo priėmimo dienos Sutarties dalį dėl Sutartyje atlikto įrašo „su rūsiu“, esančio adresu (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 11 d. Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Civilinė byla 2) pareiškėjo apeliacinį skundą atmetė ir sprendimą paliko nepakeistą. 2019 m. liepos 19 d. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Civilinė byla 3) atsisakė priimti pareiškėjo kasacinį skundą ir jį grąžino pareiškėjui. 2020 m. vasario 6 d. pareiškėjas inicijavo ir pateikė Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams visų Pastato ir pastato adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) (toliau – Pastatas 2), savininkų pasirašytą 2019 m. lapkričio 8 d. taikos sutartį dėl Rūsio patalpų įregistravimo pas atsakovą, kuri civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Civilinė byla 4) 2020 m. vasario 7 d. nutartimi nebuvo patvirtinta, nes dalies savininkų parašai neatitiko teisės aktų reikalavimų. 2020 m. vasario 18 d. pareiškėjas dar kartą pateikė tvirtinti taikos sutartį, kuri civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Civilinė byla 5) 2020 m. vasario 26 d. nutartimi nebuvo patvirtinta. Taip pat taikos sutartis nebuvo patvirtinta ir civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Civilinė byla 6). Pareiškėjas, siekdamas įsiteisinti Sutartimi nusipirktas Rūsio patalpas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams 2020 m. birželio 9 d. pateikė ieškinį dėl teisės įregistruoti nuosavybę, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Civilinė byla 7), kurioje 2020 m. birželio 18 d. nutartimi nustatyti ieškinio trūkumai nebuvo spėti pašalinti per nustatytą terminą ir ieškinys buvo grąžintas pareiškėjui. Pareiškėjas 2020 m. rugsėjo 1 d. padavė ieškinį dėl nuosavybės teisės pripažinimo į rūsio patalpas, kurio pagrindu buvo užvesta civilinė byla Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Civilinė byla 8), kurioje buvo patvirtinta bylos šalių pasirašyta taikos sutartis, nurodanti, kad pareiškėjui nuosavybės teise atitenka Rūsio patalpa 2. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 12 d. atsakovui pateikė prašymą dėl žalos atlyginimo, tačiau prašymas 2021 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. S-106651 (4.49 Mr) buvo atmestas. Mano, kad pateiktas valstybės įmonės Registrų centro atsakymas yra nepagrįstas, todėl naikintinas.
Pareiškėjo ir jo atstovės įsitikinimu, pareiškėjo patirtą turtinę žalą sudaro pinigų suma, pagal Sutartį sumokėta už Rūsio patalpas, advokatų kontoroms, ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sumokėtos lėšos, ginant savo pažeistas teises ir teisėtus interesus, kurios nebuvo priteistos – 15 867,63 Eur, taip pat, atsižvelgiant į tai, jog Sutartimi pareiškėjas neįsigijo tokio buto, kokio tikėjosi, jog dėl blogai atsakovo išduotų dokumentų dvejus metus bylinėjosi teismuose ir patyrė didžiules bylinėjimosi išlaidas, laiko sąnaudas ir nemalonius išgyvenimus, trikdžiusius įprastinį gyvenimo ritmą, todėl pareiškėjas savo patirtus nepatogumus ir išgyvenimus (neturtinę žalą) įvertina 2 000 Eur suma. Prašė skundą patenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas valstybės įmonė Registrų centras atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime į skundą nurodė ir atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, kad pareiškėjo skundžiamas 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. S-106651 (4.49 Mr) yra visiškai pagrįstas, jį naikinti nėra jokio teisinio pagrindo, kadangi priimant jį buvo pagrįstai ir teisėtai vadovautasi šiai ginčo situacijai aktualia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.260 straipsnio 1 dalimi, numatančia, kad dėl viešo registro tvarkytojo kaltės atsiradusi žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Asmuo dėl žalos atlyginimo į viešo registro tvarkytoją turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie nuostolių atsiradimą dienos. Taip pat skundžiamame sprendime pagrįstai vadovaujamasi ir minėto straipsnio 2 dalies 2 punktu, numatančiu, kad viešo registro tvarkytojas už asmenų patirtą žalą neatsako esant bendriems atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindams, taip pat tais atvejais, kai žalą patyrę asmenys per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie netikslų ar neteisingą įrašą viešame registre nesiėmė įstatymų nustatytų priemonių pažeistoms teisėms apginti. Nagrinėjamu atveju Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019 m. liepos 19 d. nutartimi nepriėmė pareiškėjo kasacinio skundo (Civilinė byla 3), taigi pareiškėjas dar 2019 m. liepos mėnesį sužinojo apie galutinai pasibaigusį civilinį procesą, kurio pagrindu buvo pripažinta negaliojančia Sutarties dalis dėl atlikto įrašo „su rūsiu“, vadinasi, pareiškėjas, galimai suklaidintas kitos Sutarties šalies (pardavėjo), Sutarties pagrindu neįgijo rūsio, kaip sudėtinės Buto dalies. Taigi, pareiškėjas jau 2019 m. liepos mėnesį galėjo įvertinti visą, jo nuomone, kilusią žalą, tačiau pareiškėjas nesiėmė jokių priemonių pažeistoms teisėms apginti, laiku nesikreipė į valstybės įmonę Registrų centrą dėl žalos atlyginimo per įstatymu nustatytą vieno mėnesio terminą. Pareiškėjas savo iniciatyva toliau bylinėjosi Civilinėse bylose 4–8, kuriose valstybės įmonė Registrų centras net nedalyvavo, be to, šios bylos niekaip nėra susiję su kokiais nors valstybės įmonės Registrų centro neteisėtais veiksmais. Atsižvelgiant į tai, skundžiamame sprendime nurodoma aplinkybė, kad pareiškėjui negali būti atlyginama jo prašoma žala dėl to, jog jis per vieną mėnesį nuo sužinojimo apie netikslų ar neteisingą įrašą viešame registre nesiėmė įstatymų nustatytų priemonių pažeistoms teisėms apginti, yra visiškai teisinga.
Paaiškino, jog Nekilnojamojo turto registro duomenimis, nuosavybės teisės į Butą (aprašyme nurodoma „su rūsiu“), kuris yra gyvenamajame name (duomenys neskelbtini), įregistruotos pareiškėjo vardu 2016 m. gegužės 10 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Šiuo metu įregistruoti 2017 m. sausio 11 d. UAB „(duomenys neskelbtini)“ matininkės nustatyti minėto namo kadastro duomenys, pagal kuriuos į namo bendrą plotą patenka dvi rūsio patalpos R-1 (19,20 kv. m) ir R-2 (15,60 kv. m).
Pažymėjo, jog pareiškėjas Butą įsigijo iš (duomenys neskelbtini), kuriai nuosavybės teisės į Butą buvo įregistruotos nuo 2016 m. balandžio 27 d., 2000 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo Nr. VIII-1890 ir 2000 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Nors nuosavybės teisės į Butą pirmą kartą buvo išviešintos 2016 m. balandžio 27 d., tačiau pats Butas, kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, kadastro duomenų byloje buvo aprašytas jau nuo 1999 m. gruodžio 6 d., o jo duomenys į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti 2000 m. rugsėjo 12 d. Būtent tuo metu Nekilnojamojo turto registre ir buvo užfiksuota, kad Butas yra su rūsiu. Tarp pareiškėjo ir (duomenys neskelbtini) sudarytoje Sutartyje nurodoma, kad perleidžiamo nekilnojamojo daikto duomenys nurodyti vadovaujantis 2016 m. gegužės 3 d. Registrų centro Kauno filialo atliktu duomenų sandoriui patikslinimu Nr. (duomenys neskelbtini) nurodant, kad perleidžiamas Butas yra su rūsiu.
Akcentavo, jog Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendime Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra įsiteisėjęs, konstatuota, kad atsakovas A. P. nuosavybės teisės į ginčo rūsio patalpas nėra įgijęs, taip pat (duomenys neskelbtini) nebuvo įgijusi nuosavybės teisių į rūsio patalpas, jų negalėjo perleisti Sutartimi pareiškėjui M. K., todėl pripažino negaliojančia nuo sprendimo priėmimo dienos Sutarties dalį dėl Sutartyje atlikto įrašo „su rūsiu“. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad, kaip atskiras nuosavybės teisės objektas, rūsys Sutartyje nebuvo išskirtas, taip pat nebuvo įkainotas, realiai, faktiškai ieškovui nebuvo perduotas, nes nebuvo galima į jį patekti. Pastebėjo, kad civilinėje byloje nekilo ginčo dėl faktinių aplinkybių, jog pareiškėjas negali patekti į rūsio patalpas (vienas iš reikalavimų kaip tik ir buvo sudaryti galimybę patekti į rūsio patalpas). Be to, spręsdamas civilinį ginčą, pirmosios instancijos teismas pagal šalių duotus paaiškinimus padarė išvadą, jog ne tik pareiškėjas rūsio patalpose nėra buvęs, bet ir ankstesnė buto savininkė (duomenys neskelbtini) rūsio patalpose nėra buvusi. Pareiškėjas dėl 2501,67 Eur žalos už nenupirktą rūsio patalpų dalį nurodo argumentą, kad jis suprato, jog iš viso perka 103,01 kv. m bendro ploto nekilnojamąjį turtą (78,82 kv. m butą ir 24,19 kv. m rūsio patalpų dalį, vėliau prisiteisė (Civilinė byla 8) 15,60 kv. m rūsio patalpą, taigi jis neįsigijo 8,59 kv. m), todėl 1 kv. m kaina pagal Sutartį sudarė 291,23 Eur. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (Civilinė byla 8) buvo patvirtinta bylos šalių sudaryta taikos sutartis. Pareiškėjas (ieškovas) aptariamoje civilinėje byloje kartu su atsakovais susitarė, kad A. P. pripažįstamos nuosavybės teisės į rūsio patalpą R-1 (19,20 kv. m), o pareiškėjui pripažįstamos nuosavybės teisės į rūsio patalpą R-2 (15,60 kv. m). VĮ Registrų centrui visiškai nėra suprantama situacija, kai pats pareiškėjas, sudaręs taikos sutartį ir susitaręs, kad rūsio patalpa R-1 (kurios dalis sudaro pareiškėjo nurodomą Sutartimi nenupirktą 24,19 kv. m rūsio patalpų dalį) priklausytų kitam asmeniui nuosavybės teise, ir toliau reikalauja iš Registrų centro žalos atlyginimo už Sutartimi nenupirktą rūsio patalpos dalį. Pabrėžė, kad, nesant jokių objektyvių duomenų apie rūsio kainą, pareiškėjo nurodoma žala, susijusi su nenupirktomis rūsio patalpomis, negali būti nei sąžiningai apskaičiuota, nei juo labiau priteista.
Kita turtinės žalos dalis, kurią prašo priteisti pareiškėjas, yra 5 494,36 Eur išlaidos, patirtos pirmosios instancijos Civilinėje byloje 1, kurių dalis – 4 950 Eur – advokatams ir advokatų padėjėjams sumokėtos ir nepriteistos teisinės pagalbos išlaidos (sumokėta 5 550 Eur, priteista 600 Eur iš atsakovo pagal atmestą priešieškinio dalį). Mano, kad pateikti dokumentai nepagrindžia pareiškėjo prašomos priteisti sumos už teisinę pagalbą pirmosios instancijos teisme. Nors pareiškėjas prašo atlyginti jam pirmojoje instancijoje (Civilinė byla 1) patirtas bylinėjimosi išlaidas: 75 Eur sumokėtas ir nepriteistas žyminis mokestis, atsakovui priteistas ir sumokėtas 37,50 Eur žyminis mokestis ir 400 Eur teisinės pagalbos išlaidos, 31,86 Eur valstybei priteistos pašto išlaidos, tačiau nepateikia nei vieno nurodytus mokėjimus patvirtinančio dokumento, išskyrus žyminio mokesčio apmokėjimą patvirtinantį dokumentą. Pareiškėjui neįrodžius faktiškai patirtų išlaidų, jo reikalavimai šioje byloje laikytini nepagrįstais. Pareiškėjas prašo atlyginti 2 762,60 Eur patirtas ir nepriteistas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme (Civilinė byla 2), iš kurių 2 750 Eur sudaro advokatei sumokėtos teisinės pagalbos išlaidos ir 12,60 Eur valstybei priteistos pašto išlaidos. Pastebėjo, kad nors teisinės pagalbos išlaidos pagal pareiškėjo pateiktą 2019 m. kovo 12 d. advokato išlaidų skaičiuotę ir neviršija Rekomendacijose numatytų dydžių, tačiau siekia maksimalias ribas. Atsakovo atstovės vertinimu, atsižvelgus į bylos sudėtingumą, teisinės pagalbos išlaidos yra nepagrįstai didelės, be to, netenkinus pareiškėjo reikalavimų apeliacinės instancijos teisme, negali kilti pareiga atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Nors pareiškėjas prašo atlyginti 3 000 Eur patirtas ir nepriteistas bylinėjimosi išlaidas kasacinėje instancijoje (Civilinė byla 3), tačiau mano, kad nepriėmus pareiškėjo kasacinio skundo šios išlaidos negali būti priteistos. Atsakovo atstovės nuomone, nepagrįstos pareiškėjo prašomos atlyginti bylinėjimosi išlaidos Civilinėse bylose 4, 5, 6, 8.
Atsakovo nuomone, pareiškėjas šioje byloje negali įrodyti priežastinio ryšio tarp VĮ Registrų centro (valdžios institucijos) neteisėtų veiksmų ir jam atsiradusios žalos. Mano, kad nepateisinami yra pareiškėjo veiksmai, kai atsakingu asmeniu žalos atlyginimo byloje yra pasirenkamas viešojo administravimo subjektas, kuris tik registruoja Nekilnojamojo turto registro duomenis, o ne pardavėjas ((duomenys neskelbtini)), teigiant, jog pastarajam pretenzijų pareiškėjas iš viso neturi. Akcentavo, jog vien iš Nekilnojamojo turto registro duomenų, kad Butas yra su rūsiu, tačiau faktiškai negalėdamas nei apžiūrėti, nei naudotis rūsiu, pareiškėjas negalėjo tikėtis, kad Sutartimi įsigyja didesnį turtą nei konkrečiai nurodoma Sutartyje. Asmenys turi teisę ginti savo pažeistas teises, tačiau už tų teisių pažeidimą privalo atsakyti tik tie asmenys, kurie iš tikrųjų pažeidė kito asmens teises, todėl ginčas dėl žalos atlyginimo turėtų būti sprendžiamas tarp Sutarties šalių, kadangi pajamas už parduotą Butą iš pareiškėjo gavo ne atsakovas, o (duomenys neskelbtini). Mano, kad pareiškėjas visiškai nepagrįstai atsakovu dėl žalos atlyginimo nenurodo nei pardavėjo – (duomenys neskelbtini), nei Sutartį patvirtinusio notaro, o atsakomybėn traukia Registrų centrą, kuris nei dalyvavo sandoryje, nei jį tvirtino. Prašė pareiškėjo skundą dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo atmesti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. S-106651 (4.49 Mr) „Dėl žalos atlyginimo“, kuriuo buvo atsisakyta atlyginti pareiškėjui turtinę ir neturtinę žalą, padarytą valstybės institucijos (valstybės įmonės Registrų centro (toliau – ir atsakovas, VĮ Registrų centras, Registrų centras) neteisėtais veiksmais, teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad pareiškėjas 2016 m. gegužės 10 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), 78,82 kv. m ploto butą / patalpą - butą (pastaba: su rūsiu), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį adresu (duomenys neskelbtini), pirko iš (duomenys neskelbtini), kurios nuosavybės teisės į Butą Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotos 2000 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo Nr. VIII-1890 ir 2000 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kuriuo (duomenys neskelbtini)buvo perduotos 78,82 kv. m negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).
Kauno apylinkės teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui A. P. dėl nuosavybės teisės pažeidimo, atsakovo A. P. priešieškinį ieškovui M. K., atsakovams VĮ „Registrų centrui“ (duomenys neskelbtini)dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu, rūsio patalpų pripažinimo negyvenamų patalų– kavinės dalimi, tretieji asmenys notaras M. L., AB „(duomenys neskelbtini)“, L. P., A. A. D., A. B., E. Š., J. S., G. N., A. N., A. R., J. B., D. J., R. A., R. K., A. Š., L. M.. D. M., kurioje ieškovas 2018 m. gegužės 8 d. pareiškimu dėl patikslinto ieškinio dalyko prašė: iškeldinti atsakovą iš ieškovui priklausančio rūsio, patalpų plane pažymėto indeksu R-1 (19,20 kv. m.) ir R-2 (15,60 kv. m.), priklausančio pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A2p; įpareigoti atsakovą per 6 (šešis) mėnesius nuo teismo sprendimo/nutarties įsiteisėjimo dienos, sudaryti galimybes patekti į rūsio patalpas, patalpų plane pažymėtas indeksu R-1 (19,20 kv. m.) ir R-2 (15,60 kv. m.), priklausančias ieškovui priklausančias pastatui, adresu (duomenys neskelbtini), kurio unikalus numeris: (duomenys neskelbtini), pažymėjimas plane 1A2p, per atsakovo patalpose, esančiose adresu (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), įrengtą įėjimą į rūsį, architektui ir kitiems reikiamiems specialistams, jog galėtų būti parengtas atskiro įėjimo į rūsį, patalpų plane pažymėtą indeksu R-1 (19,20 kv. m.) ir R-2 (15,60 kv. m.), projektas, projekto rengimo ir suderinimo laikotarpiu, 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu ieškinį atmetė; priešieškinį tenkino iš dalies: pripažino negaliojančia nuo sprendimo priėmimo dienos 2016 m. gegužės 10 d. sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytos tarp ieškovo M. K. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) dalį dėl sutartyje atliko įrašo „su rūsiu“, esančio adresu (duomenys neskelbtini); bylos dalį panaikinti VĮ Registrų centras 2016 m. gegužės 3 d. pažymą sandoriui, užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), dėl patalpų (duomenys neskelbtini), nutraukė; kitą priešieškinio dalį atmetė.
Teismas nurodė, kad ieškovas M. K. jam priklausantį butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), įsigijo iš atsakovės (duomenys neskelbtini), kuriai nuosavybės teisės buvo įregistruotos 2000 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo Nr. VIII-1890 ir 2000 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Jame nurodyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) priima į balansą (nuosavybę) 78,82 kv. m negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), patalpų balansinė vertė 6759,76 Lt. Jokių papildomų duomenų, dokumentų nei šalys, nei atsakovė VĮ Registrų centras negalėjo pateikti. Duomenų, įrašų, prierašų ar pan., kad šios negyvenamosios patalpos turi priklausinių nėra pateikta. Ieškovas nurodė, kad 2000 m. rugpjūčio 24 d. akto surašymo metu viešajame registre jau buvo įrašas, kad butas yra su rūsiu, todėl atsakovei minėtu aktu butas buvo perleistas su rūsiu. Be to, kas šiuo atveju reikšminga, kad nėra jokių duomenų, nuo kada faktiškai, realiai ir kokiu būdu atsakovė naudojosi negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), ar faktiškai valdė, galėjo valdyti rūsio patalpas. Pastebėjo, kad 2000 m. rugpjūčio 24 d. akto surašymo metu vienintelis patekimas į rūsio patalpas buvo tik per atsakovui A. P. priklausančios kavinės patalpas.
Be to, 2000 m. rugpjūčio 24 d. akte 78,82 kv. m., negyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), balansinė vertė nurodoma 6759,76 Lt, tuo tarpu pagal kadastro bylos Nr. (duomenys neskelbtini) duomenis vien rūsio vertė po 1999 m. gruodžio 6 d. atliktų kadastrinių matavimų buvo nurodoma 6383 Lt (kadastro bylos Nr. 20/208252 l. 48). Darytina prielaida, jeigu 2000 m. rugpjūčio 24 d. aktu buvo perduotos ir rūsio patalpos, tai atitinkamai turėjo būti nurodoma didesnė perduodamo turto vertė. Įvertinus šias aplinkybes pripažintina, kad nei 2000 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatyme Nr. VIII-1890, nei jo pagrindu surašytame 2000 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo–perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini), duomenų apie patalpų priklausinius – rūsio patalpas, nėra. Darytina išvada, kad vien ta aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registro išraše, atitinkamai nekilnojamojo turto pažymoje, prieš ieškovui ir atsakovei (duomenys neskelbtini) sudarant sutartį, buvo nurodyta, kad butas su rūsiu, nepatvirtina atsakovės (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į rūsio patalpas.
Aptartos aplinkybės leidžia konstatuoti, kad atsakovei (duomenys neskelbtini) 2000-07-20 Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo Nr. VIII-1890 ir 2000-08-24 priėmimo–perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybė į rūsio patalpas nebuvo sukurta. Nuo minėto akto iki sutarties su ieškovu sudarymo duomenų, kad papildomai buvo įsigytos rūsio patalpos nėra pateikta. Darytina išvada, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) sudarydama sutartį su ieškovu neturėjo nuosavybės teisių į rūsio patalpas, atitinkamai jų negalėjo ir perleisti, tuo buvo pažeistos CK 6.307 straipsnio ir CK 1.80 straipsnio nuostatos.
Be to, ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytoje sutartyje nurodyta, kad perkamas butas (2016 m. gegužės 10 d. sutarties 2.1 p.). Pagal sutartyje nurodytus daikto charakterizuojančius požymius nurodoma, kad nekilnojamasis daiktas – butas, pastaba su rūsiu. Jokių papildomų duomenų, identifikuojančių rūsį, rūsio patalpas ar pan. nėra, nors tuo metu jau atlikti net keli kadastriniai pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir rūsio patalpos buvo identifikuojamos indeksais R1 ir R2. Pagal CK 6.396 straipsnio 1 dalies nuostatas nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartyje privalo būti nurodyti duomenys apie nekilnojamąjį turtą, kurį pardavėjas privalo pagal sutartį perduoti pirkėjui, taip pat nurodyta parduodamo nekilnojamojo daikto vieta nekilnojamajame daikte. Tokios įstatymo nuostatos siejamos su tuo, kad asmuo žinotų, koks turtas jam yra perleidžiamas, atitinkamai su priėmimo–perdavimo akto pasirašymu pagal CK 6.398 straipsnio nuostatas. Pagal atsakovės (duomenys neskelbtini) ir ieškovo sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį, šis dokumentas kartu buvo ir priėmimo–perdavimo aktas (sutarties 4.1 p.). Darytina išvada, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) turėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokios rūsio patalpos perduodamas kartu su butu.
Kauno apygardos teismas išnagrinėjęs civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo M. K., atsakovės (duomenys neskelbtini) ir atsakovo A. P. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovui A. P. dėl nuosavybės teisės pažeidimo, atsakovo A. P. priešieškinį ieškovui M. K., atsakovams valstybės įmonei Registrų centrui, (duomenys neskelbtini) dėl sandorio dalies pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys: notaras M. L., akcinė bendrovė (duomenys neskelbtini), L. P., A. A. D., A. B., E. Š., J. S., G. N., A. N., A. R., J. B., D. J., R. A., R. K., A. Š., L. M., D. M., 2019 m. balandžio 11 d. nutartimi Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimą paliko nepakeistą.
Teismas nurodė, jog įvertinus visus aptartus dokumentus, matyti, jog nei 2000 m. liepos 20 d Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatyme Nr. VIII-1890, nei jo pagrindu surašytame 2000 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo–perdavimo akte Nr. (duomenys neskelbtini) nėra duomenų apie patalpų priklausinius – rūsio patalpas. Tai, kad rūsio patalpos nebuvo privatizuotos, nereiškia, kad jos atiteko (duomenys neskelbtini). Todėl sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad vien ta aplinkybė, jog Nekilnojamojo turto registro išraše, atitinkamai nekilnojamojo turto pažymoje, prieš ieškovui ir atsakovei (duomenys neskelbtini) sudarant sutartį, buvo nurodyta, kad butas su rūsiu, nepatvirtina atsakovės (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į rūsio patalpas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį ir į tai, kad VĮ Registrų centras pripažino, jog dokumentuose yra padaryta klaidų.
Taip pat pritartina pirmosios instancijos teismui, kad tiek pagal 1964 m. CK 96 straipsnio, tiek pagal šiuo metu galiojančio CK 4.48 straipsnio nuostatas tik savininkas (ar jo įgaliotas asmuo) gali perleisti nuosavybės teisę į daiktą kitam asmeniui. Nuosavybės teisė į nekilnojamąjį daiktą pirkėjui pereina nuo daikto perdavimo. Kadangi (duomenys neskelbtini) nebuvo rūsio savininkė, neperėmė rūsio patalpų, nevaldė jų, tai ir negalėjo jų perleisti. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino rūsio perleidimo sandorį negaliojančiu kaip prieštaraujantį imperatyviosioms įstatymo normoms. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams, jų nekartoja.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegija susipažinusi su 2019 m. liepos 12 d. gautu ieškovo M. K. ir atsakovės (duomenys neskelbtini) kasaciniu skundu dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. balandžio 11 d. nutarties peržiūrėjimo, 2019 m. liepos 19 d. nutartimi kasacinį skundą atsisakė priimti ir grąžino jį padavusiam asmeniui.
Teisėjų atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, teismų procesinių sprendimų motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendė, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus. Teisėjų atrankos kolegijos vertinimu, kasacinio skundo argumentais nepagrindžiama, kad teismai netinkamai taikė ir pažeidė skunde nurodytas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, ir kad dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasacinis skundas pripažintinas neatitinkančiu Civilinio proceso kodekso 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų.
Byloje taip pat nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai išnagrinėję civilinę bylą Nr. (duomenys neskelbtini) pagal ieškovo M. K. ieškinį atsakovams J. G., R. G., A. R., J. B., J. S., E. J., V. T., I. S., D. J., R. K., A. Š.-Ž., L. M., D. M., A. P. dėl nuosavybės teisės pripažinimo į rūsio patalpas, 2021 m. balandžio 8 d. nutartimi tenkino ieškovo M. K. ir atsakovų prašymą dėl taikos sutarties patvirtinimo; patvirtino ieškovo M. K. ir atsakovų (toliau– ir šalys) 2021 m. vasario 5 d. sudarytą taikos sutartį (toliau – ir taikos sutartis) šiomis sąlygomis: ieškovas ir atsakovai, būdami butų ir patalpų, esančių gyvenamuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini) savininkai, sutartimi A. P. pripažįsta nuosavybės teises į rūsio patalpą R-l (19,20 kv. m.), adresu (duomenys neskelbtini) ir sutinka, kad rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-l (19,20 kv. m.), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atitektų ir būtų įregistruota valstybės įmonėje Registrų centre A. P. vardu; ieškovas ir atsakovai, būdami butų ir patalpų, esančių gyvenamuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini) savininkai, sutartimi sutinka ir patvirtina, jog M. K. pripažįsta nuosavybės teises į rūsio patalpą R-2 (15,60 kv. m.), adresu (duomenys neskelbtini) ir sutinka, kad rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-2 (15,60 kv. m.), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atitektų ir būtų įregistruota valstybės įmonėje Registrų centre M. K. vardu; M. K. įsipareigoja savo lėšomis įsirengti atskirą įėjimą / patekimą į jam atitenkančią rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R-2 (15,60 kv. m.), adresu (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), patalpų.
Pareiškėjas VĮ Registrų centro Kauno filialui 2021 m. rugpjūčio 12 d. pateikė prašymą dėl žalos atlyginimo (toliau – ir Prašymas), kuriuo prašė atlyginti pareiškėjui jo patirtą žalą, kurią sudaro pinigų suma pagal pirkimo-pardavimo sutartį sumokėta už rūsio patalpas, pinigų sumos sumokėtos advokatų kontoroms ir Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ginant jo pažeistas teises ir teisėtus interesus, kurios nebuvo priteistos - 15867,63 Eur, bei atsižvelgiant į tą aplinkybę, jog pirkimo-pardavimo sutartimi pareiškėjas neįsigijo tokio buto, kokio tikėjosi, jog dėl blogai atsakovės išduotų dokumentų keturis metus bylinėjosi teismuose ir patyrė didžiules bylinėjimosi išlaidas, laiko sąnaudas ir nemalonius išgyvenimus, trikdžiusius įprastinį gyvenimo ritmą, todėl pareiškėjas savo patirtus nepatogumus ir išgyvenimus įvertino 2000 Eur suma.
Atsakovas 2021 m. rugsėjo 10 d. raštu Nr. S-106651 (4.49 Mr) „Dėl žalos atlyginimo“ (toliau – ir Atsakymas) atsisakė tenkinti pareiškėjo Prašymą, nurodydamas, kad Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmuose nagrinėjama administracinė byla Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje pareiškėjas atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai VĮ Registrų centro, reiškia iš esmės analogiškus reikalavimus Prašyme reiškiamiems reikalavimams, dėl šios priežasties Prašymas, pateiktas ne teismo tvarka, gali būti nenagrinėjamas, tačiau VĮ Registrų centras nusprendė Prašymą išnagrinėti, o VĮ Registrų centro pozicija dėl reiškiamos žalos atlyginimo išsamiai išdėstyta VĮ Registrų centro 2021 m. balandžio 7 d. atsiliepime į skundą. Taip pat konstatavo, jog darytina išvada, kad pareiškėjas neįrodė VĮ Registrų centro veiksmų neteisėtumo; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 ir 31 straipsniuose nustatytais terminais ir tvarka neginčijo Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo priimtų sprendimų atliekant Buto duomenų paviešinimą Nekilnojamojo turto registre; nenustatytas priežastinis ryšys tarp Prašyme įvardijamos kilusios žalos (nuostolių) ir VĮ Registrų centro neteisėtų veiksmų; pareiškėjas praleido Civilinio kodekso 4.260 straipsnio 1 dalyje nustatytą 1 mėnesio terminą kreiptis į VĮ Registrų centrą dėl žalos atlyginimo.
Pareiškėjas tiek skunde, tiek bylos nagrinėjimo metu teigė, kad atsakovas nepagrįstai neatlygina žalos, nes sandorio (Sutarties) sudarymui atsakovo VĮ Registru centro Kauno filialas notarų biurui pateikė duomenų sandoriui patikslinimą, kurio užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame buvo nurodyta, kad Butas su rūsiu. Pareiškėjas, vadovaudamasis išrašais, atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo išduota sandoriui pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo darbuotojos - ekspertės konsultacija, pagrįstai suprato, jog perka 103,01 kv. m bendro ploto patalpas, o ne 78,82 kv. m. Taigi, pareiškėjas, vadovaudamasis viešojo registro duomenimis, atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialo išduotos pažymos Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, kaip sąžiningas įgijėjas, pagrįstai suprato, kad Sutartimi nusipirko Butą su rūsiu, t. y. jeigu atsakovo VĮ Registrų centro Kauno filialas nebūtų viešajame registre įregistravęs Butui rūsio ir notaro biurui nebūtų pateikęs blogos pažymos, pareiškėjas nebūtų klaidingai supratęs, kad perka Butą su rūsiu, o ne be jo, ir tai būtų turėję įtakos Sutartyje nurodytai Buto kainai. Jeigu po Sutarties pasirašymo atsakovas pareiškėjo Butui nebūtų įregistravęs Buto su rūsiu, tai pareiškėjas nebūtų iškėlęs 8 civilinių bylų dėl nuosavybės teisės pažeidimo bei nebūtų patyręs tiek didžiulių finansinių bylinėjimosi išlaidų, tiek laiko sąnaudų bei stresų ir nemalonių išgyvenimų. Taigi, egzistuoja akivaizdi atsakovo kaltė ir priežastinis ryšys dėl pareiškėjo patirtos žalos.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK ) 4.260 straipsnis, reglamentuojantis žalos, atsiradusios dėl viešo registro tvarkytojo kaltės, atlyginimą, nustato, kad dėl viešo registro tvarkytojo kaltės atsiradusi žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo kaltės atsiradusi žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka. Asmuo dėl žalos atlyginimo į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją turi kreiptis ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią šis sužinojo apie nuostolių atsiradimą. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas už asmenų patirtą žalą neatsako, jeigu yra bendri atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai, taip pat tais atvejais, kai žalos patyrę asmenys: 1) pateikė Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui neteisingus duomenis; 2) per vieną mėnesį nuo tos dienos, kurią sužinojo apie netikslų ar neteisingą įrašą nekilnojamojo turto registre, nesiėmė įstatymų nustatytų priemonių pažeistoms teisėms apginti. Taigi viešo registro tvarkytojui kyla civilinė atsakomybė, kai dėl jo kaltės yra padaroma žala. Kadangi Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, padaręs žalą, ją ir turi atlyginti, todėl nagrinėjamu atveju laikoma, kad atsakovas pagal pareiškėjo skundą yra VĮ Registrų centras, kuris ir dalyvauja byloje, teikia procesinius dokumentus.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnyje numatytas vieno mėnesio terminas kreipimuisi dėl žalos atlyginimo į Nekilnojamojo turto registro tvarkytoją, kuria pareiškėjas yra pasinaudojęs, ir prašo panaikinti VĮ Registrų centro 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. S-106651 (4.49 Mr) „Dėl žalos atlyginimo“. Tuo tarpu kreipimuisi į teismą yra taikomi bendrieji ieškinio senaties terminai (Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 3 d., CK 1.125 str. 9 d.).
Nagrinėjamos bylos kontekste, pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje, kurioje buvo išnagrinėtas ginčas ir dėl žalos atlyginimo priteisimo iš Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo (VĮ Registrų centro) (žr. 2018 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini)), nurodė, kad veiksmų neteisėtumas gali būti suprantamas ne tik kaip sutartyje ar įstatymuose nustatytos prievolės nevykdymas ar netinkamas vykdymas, įstatymo reikalavimų nepaisymas, bet ir kaip bendro pobūdžio pareigos elgtis rūpestingai pažeidimas (CK 6.246 str. 1 d.). CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal kasacinio teismo praktiką neteisėtais deliktinės atsakomybės aspektu gali būti pripažinti veiksmai, kurie nors ir nepažeidžia imperatyviųjų normų ir yra formaliai teisėti, tačiau pažeidžia bendrąją rūpestingumo pareigą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos. Pagal CK 6.248 straipsnio 3 dalį laikoma, kad asmuo kaltas, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes jis nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina. Ši norma asmens neteisėtus veiksmus, pasireiškusius bendro pobūdžio rūpestingumo pareigos pažeidimu, susieja su jo kalte, t. y. kaltė apima ir neteisėtus veiksmus. Jeigu tokiu elgesiu sukeliama žalos kitam asmeniui, tai yra pagrindas reikalauti žalos atlyginimo. Taigi, taikant generalinio delikto taisyklę, iš esmės yra tik trys civilinės atsakomybės sąlygos: asmens kaltė, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žala bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinis ryšys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; 2017 m. kovo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-99-701/2017).
Sutarties turinys patvirtina, jog jos sudarymui VĮ Registrų centras 2016 m. gegužės 10 d. pateikė Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašą (toliau –ir Išrašas), kuriame nurodyta, jog Butas (pastaba: su rūsiu) pagal duomenų patikslinimą 2016 m. gegužės 3 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, bei buvo pateiktas nuosavybės teisės pagrindą patvirtinantis 2000 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo-perdavimo aktas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini) buvo perduotos 78,82 kv. m negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini).
Teisinis pagrindas deliktinei atsakomybei atsirasti yra priešinga teisei, kalta veika dėl kurios padaroma žala asmeniui ar turtui (CK 483 str., 485 str.).
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. 379 „Dėl nekilnojamojo turto registro nuostatų patvirtinimo“ 20 punkto nuostatas registro duomenys, reikalingi sandoriams atlikti, rengiami naudojantis Registro valdytojo nustatytomis priemonėmis; 21 punkto nuostatos reglamentuoja, kad registro duomenys nekilnojamojo turto sandoriui atlikti tikrinami, kai registro tvarkytojas gauna registro valdytojo nustatytomis priemonėmis suformuotą pranešimą apie rengiamą sandorį; gavęs šį pranešimą, registro tvarkytojas visais atvejais patikrina registro duomenis; nustatęs, kad į registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, netikslius, klaidingus duomenis patikslina, ištaiso arba neišsamius papildo ir prireikus patikslinęs vidutinę rinkos vertę ir įrašęs energinio naudingumo sertifikato duomenis registre padaro žymą apie šių duomenų patikslinimą; ši žyma galioja 30 kalendorinių dienų nuo duomenų patikslinimo.
Kauno apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu ši pažyma (Išrašas) jau negaliojo, nes buvo praėję daugiau nei 30 dienų nuo jos suformavimo. Ši pažyma (Išrašas) savo esme negali sukurti civilinių teisinių pasekmių, turėti įtakos atsakovo A. P. interesų apsaugai (CPK 5 straipsnis), be to, iš priešieškinio reikalavimų atsakovas A. P. siekia nuginčyti rūsio patalpų priskyrimą butui, esančiam (duomenys neskelbtini).
Tokiu būdu pripažintina, jog pagal minėtoje civilinėje byloje nustatytus faktus (pripažinta, kad statinių (duomenys neskelbtini), kadastro bylose yra netikslumų, atitinkamai registracija šiuose pastatuose esančių butų, jų priklausinių ar papildomų patalpų yra netiksli gali neatitikti nuosavybės atsiradimo pagrindu esančių dokumentų) ši pažyma (Išrašas) savo esme negali sukurti civilinių teisinių pasekmių, turėti įtakos ir pareiškėjo interesų apsaugai (ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis), nes minėtoje byloje buvo padaryta išvada, kad ieškovas (M. K.), kaip rūsio savininkas negalėjo įgyvendinti savo, kaip savininko teisių, nes pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo laikomasi CK 6.396 straipsnio 1 dalies nuostatų dėl rūsio patalpų. Pagal CK 6.396 straipsnio 2 dalį, jeigu pirkimo–pardavimo sutartyje nurodytų duomenų nėra, tai sutartis negali būti tvirtinama, o patvirtinta – negalioja.
Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo išnagrinėtos civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) nustatytų faktų, (duomenys neskelbtini) 2000 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo Nr. VIII-1890 ir 2000 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu nuosavybė į rūsio patalpas nebuvo sukurta. Nuo minėto akto iki sutarties su ieškovu sudarymo duomenų, kad papildomai buvo įsigytos rūsio patalpos nėra pateikta. Darytina išvada, kad atsakovė (duomenys neskelbtini), sudarydama sutartį su ieškovu, neturėjo nuosavybės teisių į rūsio patalpas, atitinkamai jų negalėjo ir perleisti, tuo buvo pažeistos CK 6.307 straipsnio ir CK 1.80 straipsnio nuostatos. Be to, ieškovo ir atsakovės (duomenys neskelbtini) sudarytoje sutartyje nurodyta, kad perkamas butas (2016 m. gegužės 10 d. sutarties 2.1 p.). Pagal sutartyje nurodytus daikto charakterizuojančius požymius nurodoma, kad nekilnojamasis daiktas – butas, pastaba su rūsiu. Jokių papildomų duomenų, identifikuojančių rūsį, rūsio patalpas ar pan. nėra, nors tuo metu jau atlikti net keli pastato, esančio (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai ir rūsio patalpos buvo identifikuojamos indeksais R1 ir R2. Darytina išvada, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) turėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti, kokios rūsio patalpos perduodamas kartu su butu.
Ir nors Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad VĮ Registrų centras pripažino, jog dokumentuose yra padaryta klaidų, tačiau konkrečių klaidų nenurodė (jų nenurodė ir pareiškėjas bylos nagrinėjimo metu, o apsiribojo tik nurodymu, jog duomenų patikslinimas 2016 m. gegužės 3 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu yra bloga pažyma), ir tai nėra pagrindas pripažinti, jog dėl duomenų patikslinimo 2016 m. gegužės 3 d. užsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, nurodyto Išraše, buvo sudaryta neteisėta Sutartis ir pareiškėjo teisės į Buto rūsį buvo nutrauktos Kauno apylinkės teismo civilinės bylos Nr. (duomenys neskelbtini) 2018 m. gruodžio 4 d. sprendimu Sutarties dalį dėl Rūsio pripažinus negaliojančia, kurios pagrindu pareiškėjas patyrė 2501,67 Eur žalą (nenupirkta rūsio patalpų dalis). Be to, 2018 m. gruodžio 4 d. sprendime teismas pripažino kad sudarytos sutarties dalis dėl buto žymos „su rūsiu“ negalioja, nes pažeidžia CK 6.307,1.80 ir 6.396 straipsnio nuostatas, o restitucija negali būti taikoma, nes nebuvo išskirta, kokia suma buvo sumokėta už rūsio patalpas.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. To paties įstatymo 2 dalyje nurodyta, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys gali būti ištaisyti tik dviem atvejais: 1) kai Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti; 2) kai, įrašant duomenis į Nekilnojamojo turto registrą, yra padaromos techninės klaidos (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1262/2012).
Kaip nustatyta Kauno apylinkės teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), ieškovas M. K. jam priklausantį butą su rūsiu (duomenys neskelbtini), įsigijo iš atsakovės (duomenys neskelbtini), kuriai nuosavybės teisės buvo įregistruotos 2000 m. liepos 20 d. Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų turto paskirstymo įstatymo Nr. VIII-1890 ir 2000 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo–perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu. Jame nurodyta, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) priima į balansą (nuosavybę) 78,82 kv. m negyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), patalpų balansinė vertė 6759,76 Lt. Jokių papildomų duomenų, dokumentų nei šalys, nei atsakovė VĮ Registrų centras negalėjo pateikti. Duomenų, įrašų, prierašų ar pan., kad šios negyvenamosios patalpos turi priklausinių nėra pateikta. Ieškovas nurodė, kad 2000 m. rugpjūčio 24 d. akto surašymo metu viešajame registre jau buvo įrašas, kad butas yra su rūsiu, todėl atsakovei minėtu aktu butas buvo perleistas su rūsiu. Be to, kas šiuo atveju reikšminga, kad nėra jokių duomenų, nuo kada faktiškai, realiai ir kokiu būdu atsakovė naudojosi negyvenamosiomis patalpomis, esančiomis (duomenys neskelbtini), ar faktiškai valdė, galėjo valdyti rūsio patalpas. Pastebėtina, kad 2000 m. rugpjūčio 24 d. akto surašymo metu, vienintelis pateikimas į rūsio patalpas buvo tik per atsakovui A. P. priklausančios kavinės patalpas. Taip pat šioje byloje pagal šalių duotus paaiškinimus, daryta išvada, kad ieškovas rūsio patalpose nėra buvęs, atsakovas A. P. nurodė, kad po nekilnojamojo turto rekonstrukcijos į rūsio patalpas nebuvo niekas įleistas, t. y. tikėtina, kad atsakovė (duomenys neskelbtini) rūsio patalpose nėra buvusi. Ieškovas teigia, kad jam priklauso abi rūsio patalpos, nes daugiau nė vienam gyventojui VĮ Registrų centras nėra registruota buto žyma „su rūsiu“, todėl visos esančios patalpos turi būti laikomos jo buto priklausiniu. Tokia ieškovo pozicija nelaikytina pagrindu, leidžiančiu pripažinti, kad asmeniui priėmimo–perdavimo aktu buvo perduotos nuosavybės teises į sutartyje neidentifikuotą turtą.
Esant šioms aplinkybėms suinteresuoti asmenys, sužinoję, jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, tačiau byloje tokių duomenų nėra. Dėl to nagrinėjamu atveju atsakovas nėra atsakingas už tai, kad pareiškėjas sužinojęs (tai pripažino ir pareiškėjas, nurodydamas Prašyme, skunde, jog keletą dienų iki Sutarties pasirašymo pareiškėjas nuvyko su dokumentais pas atsakovės darbuotoją-ekspertą išsiaiškinti tikslią rūsio patalpų (R1-19,20 kv. ir R2- 15.6 kv. m priklausomybę pareiškėjo tuo metu planuojamam Butui pirkti), jog į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys galimai neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, nepareikalavo iš (duomenys neskelbtini) kreiptis į teritorinį registratorių, jog ji netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų, nes į Nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitiko dokumentų (2000 m. rugpjūčio 24 d. priėmimo-perdavimo akto Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo (duomenys neskelbtini)i buvo perduotos 78,82 kv. m negyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini)), kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, neįvykdė pirkėjo pareigos patikrinti dokumentus, apžiūrėti (patikrinti) Butą (2016 m. gegužės 10 d. sutarties 7.3 p.), ir sudarė Sutartį dėl Buto (pastaba: su rūsiu), iškėlė 8 civilinės bylas dėl pažeistų teisių gynimo, kuriose patyrė išlaidas, nes kaip jau nustatyta civilinėse bylose atsakovė (duomenys neskelbtini)turėjo aiškiai ir konkrečiai nurodyti kokios rūsio patalpos perduodamos kartu su butu ieškovui, o aplinkybė, kad Nekilnojamojo turto registro išraše, atitinkamai nekilnojamojo turto pažymoje, prieš ieškovui ir atsakovei (duomenys neskelbtini) sudarant sutartį, buvo nurodyta, kad butas su rūsiu, nepatvirtina atsakovės (duomenys neskelbtini) nuosavybės teisės į rūsio patalpas, taigi pareiškėjas veikė savo nuožiūra ir rizika.
CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. CK 6.247 straipsnyje nustatyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą, neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis ir įprasta gyvenimiška rizika. Be to, turi būti įvertinti ir nuostolius patiriančio asmens veiksmai, t. y. ar jis buvo pakankamai atidus, rūpestingas, ar galėjo numatyti galimas pasekmes.
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtinta taikos sutartis, kurios pagrindu M. K. buvo pripažintos nuosavybės teisės į rūsio patalpą R-2 (15,60 kv. m.), adresu (duomenys neskelbtini) ir kad rūsio patalpa, pažymėta indeksu R-2 (15,60 kv. m.), adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise atitenka ir įregistruojama Valstybės įmonėje Registrų centre M. K. vardu ir M. K. įsipareigoja savo lėšomis įsirengti atskirą įėjimą / patekimą į jam atitenkančią rūsio patalpą, pažymėtą indeksu R-2 (15,60 kv. m.), adresu (duomenys neskelbtini), iš jam priklausančio buto, adresu (duomenys neskelbtini), tik patvirtina, jog pareiškėjas nebuvo pakankamai atidus, rūpestingas, siekdamas taip (keldamas civilines bylas ir patirdamas turtinius praradimus) apginti savo galimai pažeistas teises ir sukūrė sau materialines pasekmes.
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 34 straipsnio 2 dalis nustato, kad Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas už asmenų patirtą žalą neatsako, jeigu yra bendri atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybės bei vadovaudamasi minėtu teisiniu reglamentavimu konstatuoja, jo nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti, jog buvo pažeista generalinio delikto taisyklė, kai atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žalą dėl Rūsio kainos paneigia ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų civilinėje byloje patvirtinta taikos sutartis), todėl nenustačius atsakovo VĮ Registrų centro kaltės, kuri apima ir neteisėtus veiksmus, taip pat žalos bei neteisėtų veiksmų ir žalos priežastinį ryšį, pareiškėjo skundas panaikinti valstybės įmonės Registrų centro 2021 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. S-106651 (4.49 Mr) „Dėl žalos atlyginimo“ ir patenkinti pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 12 d. prašymą dėl žalos atlyginimo, kuriuo jis prašė valstybės įmonės Registrų centrą atlyginti 15 867,63 Eur turtinę ir 2 000 Eur neturtinę žalą, atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 56 str.).
Pareiškėjas M. K. prašė priteisti šioje byloje jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 ir 5 dalis, proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą, taip pat reikalauti atlyginti jai išlaidas advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti.
Kadangi šioje byloje pareiškėjo M. K. skundas yra atmestas kaip nepagrįstas, todėl prašymo atlyginti bylinėjimosi išlaidas taip pat nėra teisinio pagrindo patenkinti (ABTĮ 40 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. K. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus.