Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė – Jankūnienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės N. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl išlaikymo padidinimo ir formos pakeitimo, bei pagal atsakovo R. R. priešieškinį ieškovei N. R. dėl įpareigojimo kas mėnesį teikti atskaitą apie lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, panaudojimą, išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Vilniaus rajono apylinkės teisme nagrinėjama bylą pagal ieškovės N. R. ieškinį atsakovui R. R. dėl išlaikymo padidinimo ir formos pakeitimo, bei pagal atsakovo R. R. priešieškinį ieškovei N. R. dėl įpareigojimo kas mėnesį teikti atskaitą apie lėšų, skirtų vaiko išlaikymui, panaudojimą, išvadą teikianti institucija – Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos tarnyba.Ieškovė ieškinyje ir prašyme dėl ieškinio pagrindo pakeitimo prašė priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnametei dukrai V. R. vienkartine 6650 Eur išmoka, bei taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamą ir nekilnojamą turtą, pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ir visą kitą atsakovui priklausantį turtą, leidžiant iš jo mokėti išlaikymą V. R. (e.b.l. 1-4, 22, 31-33).Nurodė, Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 15 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartimi atsakovas įsipareigojo mokėti nepilnametei dukrai išlaikymą, tačiau šio įsipareigojimo nevykdė.2009 - 2010 m. atsakovas neturėjo jokių pajamų, niekur nedirbo, 2011 – 2014 metais didžiąją dalį jo pajamų sudarė nedarbo socialinė išmoka, per šį laikotarpį atsakovas dažnai keisdavo darbovietes, dirbdavo trumpai, kelis mėnesius. 2015 m. rugpjūčio 26 d. pasibaigus darbo santykiams, atsakovas niekur nebedirbo ir negaudavo jokių pajamų, iš kurių būtų galimas išlaikymo išieškojimas. Tai įrodo antstolio patvirtinimas, kad yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas už 11 mėnesių – 2016,16 Eur.Nors atsakovas nuo 2010 metų privalėjo teikti išlaikymą savo dukrai periodinėmis išmokomis, tačiau nepilnametė išlaikymo tokia forma negavo niekuomet. Tai yra, nuo 2010 metų susikaupusį išlaikymo įsiskolinimą atsakovas padengė tik gavęs ieškinį civilinėje byloje Nr. e2-141-647/2016, o po išlaikymo padidinimo susidariusi skola buvo padengta tik atsakovui pardavus savo butą. Šios aplinkybės nesudaro pagrindo tikėtis, kad atsakovas artimiausiu metu pasikeis, įsidarbins ir ims vykdyti išlaikymo prievolę. Šios aplinkybės ir atsakovo elgesys sudaro pagrindą manyti, kad išlaikymo, priteisto periodinėmis išmokomis išieškojimas ateityje vėlgi bus įmanomas tik iš atsakovo turto, nes atsakovas jokių pajamų negaus. O tai reiškia, kad teismo nustatyta išlaikymo teikimo forma ir ateityje neatliks pagrindinės savo funkcijos – užtikrinti nuolat ir periodiškai teikiamą nepilnamečio vaiko išlaikymą.Ieškovė pažymėjo, kad naujajame atsakovo bute nėra vandentiekio, nuotekų tinklų, patogumų. Taip pat iki vietovės, kurioje yra butas nevažinėja Vilniaus viešasis transportas. Nors atsakovas butą įsigijo už 11 300 Eur, vidutinė skelbiama šio buto kaina yra 3450 Eur. Išlaikymo išieškojimas iš šio turto dėl ypatingai ribotos paklausos tokiam būstui yra labai abejotinas. Taigi, atsakovui pareikšto reikalavimo suma, atsižvelgiant į jo turtinę padėtį, laikytina didele.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi atmetė ieškovės N. R. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (e.b.l. 34-35).Nustatė, kad išlaikymo formos pakeitimo pagrįstumas bus sprendžiamas išnagrinėjus bylą iš esmės. Pažymėjo, kad teismo sprendimas prieš pusę metų buvo peržiūrėtas apeliacine tvarka, tačiau pasirinktos išlaikymo formos tinkamumu nebuvo suabejota.Nurodė, kad susipažinęs su patikslintu ieškiniu, teismas neturi pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Apeliantė N. R. atskiruoju skundu prašė Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį panaikinti ir patenkinti ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ir visą kitą atsakovui priklausantį turtą 6 650 Eur sumai, leidžiant iš šio turto mokėti išlaikymą V. R.; priteisti ieškovei iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas, kurias sudaro 21 Eur žyminio mokesčio už atskirojo skundo padavimą (e.b.l. 41-43).Nurodė argumentus, kurie iš esmės atitinka ieškinyje jau išdėstytus. Pridūrė, kad nuo teismo sprendimo c. b. Nr. e2-141-647/2016 dėl išlaikymo padidinimo 2016 metų vasario mėnesį iki ieškinio šioje byloje pateikimo 2017 metų gegužės mėnesį atsakovas visiškai nevykdė savo pareigos išlaikyti V. R., vykdomąją bylą vedantis antstolis neturėjo galimybės išieškoti susidariusio įsiskolinimo. Pirmosios instancijos teismas aplinkybę, kad atsakovas periodinėmis išmokomis priteistą išlaikymą iš esmės sumokėjo dvejomis įmokomis ir tik tuomet, kai iškilo reali grėsmė netekti savo turto, visiškai nepagrįstai traktavo atsakovo naudai. Tai yra, išlaikymo sumokėjimo faktą pirmosios instancijos teismas laiko įrodymu, patvirtinančiu, kad atsakovas geranoriškai ir tinkamai vykdo išlaikymo pareigą. Prašymas pakeisti išlaikymo formą yra grindžiamas tuo, jog teismų nustatyta išlaikymo forma periodinėmis išmokomis faktiškai yra nevykdoma ir visiškai neatlieka savo paskirties ir funkcijos. Atsakovo elgesys ir atliekami veiksmai nekito nuo 2010 metų. Tai yra, teisminio nagrinėjimo metu imdavosi visų įmanomų veiksmų, siekdamas išvengti turto netekimo ar kitokio teismo sprendimo, nulemsiančio pareigą faktiškai suteikti išlaikymą iki dukters pilnametystės. Tačiau pasibaigus bylų nagrinėjimui, nutraukdavo darbo santykius ir nebegaudavo jokių pajamų, iš kurių galėtų būti išieškomas išlaikymas. Dėl tokių atsakovo veiksmų šalių dukrą visuomet faktiškai išlaikydavo viena ieškovė. Atsakovas tik sumokėdavo per ilgą laiko tarpą susikaupusį išlaikymo įsiskolinimą. Tai yra, nors teismai išlaikymą buvo priteisę periodinėmis išmokomis, tačiau faktiškai atsakovas pareigą išlaikyti visuomet vykdė kada nors ateityje. Vadinasi, teismų sprendimais nustatyta išlaikymo forma visiškai neatlieka savo paskirties, nėra pasiekiami šios išlaikymo formos tikslai – teikti nepilnamečiam vaikui išlaikymą nuolat, kiekvieną dieną, o ne kada nors ateityje. Atsakovas visuomet vengė išlaikyti savo dukrą, todėl nesama jokio pagrindo manyti, kad ateityje atsakovo elgesys galėtų keistis.Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai nusprendė, kad pareikštas ieškinys, preliminariai yra nepagrįstas, aplinkybes, patvirtinančias atsakovo vengimą vykdyti išlaikymo prievolę, aiškino jo naudai, vertindamas išlaikymo pareigos tinkamą vykdymą, nukrypo nuo LAT suformuotos teismų praktikos, jog periodinėmis išmokomis priteistas išlaikymas turi būti teikiamas nuolat, o ne kada nors ateityje, todėl teismo nutartis, kuria buvo atmestas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo yra nepagrįsta ir naikintina.Atsakovas R. R. atsiliepime nesutiko su atskiruoju skundu, prašė jį atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį nepakeistą (e.b.l. 50-52).Nurodė, kad ieškovė nepagrindė savo reikalavimų, nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių atsakovo nemokumą. Atsakovas teigė mokantis išlaikymą savo nepilnametei dukrai ir šiai dienai nėra jokio išlaikymo įsiskolinimo, nes visas įsiskolinimas buvo padengtas 2017 m. gegužės 12 d. Atsakovas pažymėjo, kad dukrai pervedė 175 Eur išlaikymą už birželio 2017 m. birželio mėnesį, todėl nėra realaus pagrindo išvadai, kad ateityje atsakovas neteiks dukrai išlaikymo.Atsakovas paaiškino, kad nedirba nuo 2016 m. gegužės mėnesio, yra registruotas darbo biržoje. Buto, esančio (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos vertė sudaro 11 000 Eur ir tai yra vienintelis atsakovo nekilnojamas turtas, kuriame jis ir gyvena. Atkreipė dėmesį, kad dabartinė išlaikymo forma labiau atitinka nepilnametės dukros interesus, nes ieškovė gavusi 6650 Eur galimai išmokėtų skolas savo kreditoriams, t.y. neskirtų jų dukros poreikiams.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą tik dėl apskųstos dalies ir tik analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas iš esmės nesudaro pagrindo apskųstajai teismo nutarčiai panaikinti.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.65 str.), kuriose sprendžiami tokie socialiai reikšmingi klausimai kaip vaikų gyvenamosios vietos nustatymas, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimas, yra siekiama užtikrinti, kad būtų kuo mažiau pažeidžiami prioritetiniais laikomi nepilnamečių vaikų asmeniniai neturtiniai ir turtiniai interesai iki teismo sprendimo priėmimo. Taigi, šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės.Byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis, kuria atsisakyta taikyti ieškovės prašomas laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovui priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas, esančias banko sąskaitose ir visą kitą atsakovui priklausantį turtą 6 650 Eur sumai, leidžiant iš šio turto mokėti išlaikymą V. R. – laikytina pagrįsta ir teisėta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismų praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo instituto paskirtis ir tikslas – nuolatinis lėšų teikimas kasdienių vaiko poreikių tenkinimui, siekiant užtikrinti tinkamą jo vystymąsi, ugdymą, gebėjimų tobulinimą ir kt. Teismų praktikoje išlaikymas nepilnamečiams vaikams dažniausiai priteisiamas kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, nes jeigu skolininkas yra mokus, tokia išlaikymo forma garantuoja nustatyto dydžio sumas vaiko išlaikymui kas mėnesį, taip užtikrinant jo kasdienių poreikių (maistui, aprangai, gyvenamajam būstui, sveikatai, mokslui, laisvalaikiui ir kt.) tenkinimą. Išlaikymo forma periodinėmis kas mėnesį mokamomis išmokomis paprastai taikoma tuo atveju, kai vaiko tėvas (motina) turi nuolatines pajamas (uždarbį, pensijas, pašalpas ir kt.). Kai teismas nustato, kad tėvo (motinos) gaunamos pajamos nepakankamos išlaikymo prievolės vykdymui užtikrinti, tačiau jis turi turto, išlaikymas priteistinas kitomis formomis: vienkartine pinigų suma, nekilnojamuoju ar kilnojamuoju turtu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad išlaikymas, priteisiant vaikui nuosavybės teise tam tikrą tėvo (motinos) turtą, galimas tada, kai jis (ji) turi turto, kurį naudojant ar realizuojant būtų gaunamos pajamos vaikui išlaikyti ar kitaip būtų tenkinami vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. birželio 14 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2006; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis, civilinėje byloje. Nr. 3K-3-513/2011; Lietuvos aukščiausiojo Teismo 2013 m. vasario 6 d. nutartis, civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2013 ir kt.).Nagrinėjamu atveju ieškovė kreipėsi į teismą siekdama pakeisti nustatytą vaiko išlaikymo formą – priteisti vienkartinę išlaikymo išmoką. Ji nurodė, kad atsakovas vengia mokėti dukrai išlaikymą periodinėmis išmokomis, todėl mano, kad nepilnametės dukros interesus labiau atitiktų vienkartinės išlaikymo išmokos paskaičiuotos už laikotarpį iki pilnametystės priteisimas. Paaiškino, kad atsakovas niekur nedirba, turi butą, tačiau šis nėra didelės vertės, todėl esant ieškinio tenkinimo galimybei, būtina taikyti areštus jo turimam turtui ir lėšoms 6 650 Eur sumoje.Pirma, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas spręsdamas, ar pagrįstas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, iš esmė nepasisako dėl išlaikymo formos keitimo klausimo, nes šis klausimas bus sprendžiamas atlikus išsamų situacijos vertinimą, ištyrus byloje esančius/pateiktus įrodymus, išklausius bylos šalių argumentus – priimant galutinį sprendimą byloje. Preliminariai įvertinus ieškinio patenkinimo tikimybę, sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo vienareikšmiškai išvadai, kad pareikštas ieškinys yra preliminariai pagrįstas. Atsižvelgiant į tai, kad išlaikymas vienkartine išmoka priteisimas tik išimtinais atvejais būtina įvertinti ir atsakovo argumentus, išvadą teikiančios institucijos motyvus, todėl ieškinyje nurodytų aplinkybių šiuo metu neužtenka preliminariai išvadai, jog ieškinys bus patenkintas daryti.Antra, nagrinėjamu atveju turi būti įvertinta ar yra grėsmė, kad palankaus sprendimo priėmimo atveju, jo įvykdymas pasunkės arba jis taps nebeįmanomas. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus, sprendžia, kad labiau tikėtina, jog atsakovas nevengia mokėti išlaikymo mokėjimo dukrai, o tiesiog neturi galimybės ji teikti nuolatos. Iš pateiktų duomenų matyti, kad jo finansinė padėtis nėra labai gera, jis jau kuris laikas yra bedarbis. Taigi manytina, kad būtent dėl šios priežasties jis neturi galimybės nuolatos teikti nepilnametei dukrai 175 Eur išlaikymą, tačiau esant galimybei atsakovas padengia susidariusį išlaikymo įsiskolinimą arba perveda periodinę išlaikymo sumą. Tai patvirtina ir šalių procesiniuose dokumentuose pripažinta aplinkybė, kad atsakovas pardavęs butą padengė iki 2017 m. gegužės 12 d. buvusį įsiskolinimą ir pervedė birželio mėnesio išlaikymo sumą dukrai. Byloje pateikti duomenys rodo, kad atsakovas nuo birželio periodiškai (kiekvieną mėnesį) teikia dukrai išlaikymą. Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsakovas šiuo metu yra užsiregistravęs darbo biržoje, iš ko galima daryti išvadą, kad jis bent jau šiuo metu nevengia susirasti darbą teikti savo dukrai išlaikymą. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino minėtas aplinkybes ir įvertino, kad šiuo atveju nėra grėsmės, jog palankaus ieškovei sprendimo priėmimo atveju, sprendimo vykdymas pasunkės arba tams nebeįmanomas.Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo pirmosios instancijos nutarčiai panaikinti. Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė normas reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį, kuri paliktina galioti.Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad už prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo mokamas penkiasdešimt eurų žyminis mokestis, išskyrus prašymus dėl Civiliniame kodekse numatytų šeimos bylose taikomų laikinųjų apsaugos priemonių. Byloje dėl išlaikymo, ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.).Ieškovė teikdamas atskirąjį skundą, sumokėjo 21 Eur žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovo. Pažymėtina, kad ieškovė į teismą kreipėsi dėl išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo – formos pakeitimo, todėl ji yra atleidžiama nuo žyminio mokesčio mokėjimo ir atsižvelgiant į tai, jis grąžintinas ieškovei.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytais argumentais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 339 straipsniu, teismas

nutaria:

Vilniaus rajono apylinkės teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Grąžinti ieškovei N. R. (asmens kodas: (duomenys neskelbtini) Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM SEB mokėjimo nurodymu 2017 m. birželio 12 d. sumokėtą 21 Eur žyminį mokestį (pradinis mokėtojas – advokatas E. M., kontrolės nr. 0237420170612000400316169, paskirtis -5660).