Klaipėdos apygardos teismo nutarimas

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad 2016 m. kovo 8 d. neturėdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, nugenėjo 3 trapiuosius gluosnius, 14 metrų vienos eilės zyboldo obelų krūmų gyvatvorės bei nupjovė 14 pavieniui augusių zyboldo obelų krūmų ir vieną juoduogio šeivamedžio krūmą l m aukštyje nuo žemės paviršiaus. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos 2007-06-28 želdynų įstatymo Nr. X-1241 (aktuali redakcija galiojusi pažeidimo dieną) 12 str. l d., Lietuvos Respublikos 1992-01-21 aplinkos apsaugos įstatymo Nr. 1-2223 (aktuali redakcija galiojusi pažeidimo dieną) 9 str., Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D l-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin., 2008, 17-611) 9 straipsnio reikalavimą ir taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 straipsnio 1 dalyje.

2016-04-06 Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AM-KLAN-56387551-16 A. B. už šį pažeidimą, pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 78 straipsnio 1 dalį paskirta administracinė nuobauda – 57 Eur bauda (b. l. 15-16).

Apeliantas, įvertinęs Lietuvos Respublikos Želdinių įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Aplinkos apsaugos įstatymo 9 straipsnį, 2008-01-31 aplinkos ministro patvirtinto aprašo „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos“ 9 dalį, mano, kad A. B. buvo nubaustas dėl to, jog nebuvo apmokytas atlikti želdinių tvarkymo darbus ir neturėjo leidimo tokiems darbams atlikti. Tai pat padarė išvadą, kad jis buvo nubaustas už tai, kad saugojo aplinką. Be to, pažymi, kad dėjo visas pastangas, jog būtų informuotos atitinkamos įstaigos, atsakingos už aplinkos tvarkymą ir darbus atliko tik turėdamas įstaigos, atsakingos už aplinkos tvarkymą, sutikimą. Nurodo, jog darbai buvo atlikti turint tikslą ne sunaikinti augalus, o juos sutvarkyti, t. y. krūmai buvo kaip gyvatvorė, todėl ją reikėjo tvarkyti. Pažymėjo, jog apgenėti krūmai neprarado savo savybių, t. y. jie nebuvo sunaikinti. Vadinasi jiems nebuvo padaryta tokia žala, jog būtų galima traktuoti esant pažeidimą, numatytą ATPK 78 straipsnio 1 dalyje. Iš faktinių aplinkybių matyti, jog A. B. neatliko nė vieno veiksmo numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, t. y. augalai nebuvo sužaloti, sunaikinti ar persodinti. Būtinybę juos genėti patvirtino augalų specialistė savo išvadoje. Dėl nurodytų aplinkybių mano, kad nėra administracinio pažeidimo sudėties. Apeliantas, įvertinęs Klaipėdos universiteto Botanikos sodo vyr. mokslų darbuotojos želdynų ekspertės doc. dr. R. N. atliktos ekspertizės išvadas, teigia, jog teritorijoje augantys augalai buvo apleisti bei neprižiūrimi – savavališkai negenėti, nepašalinti. Be to, nurodo, kad VšĮ Klaipėdos ir Telšių regiono aklųjų centras Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentui pateikė 2016-03-24 raštą, kuriame nurodė jog yra dėkingi už atliktus želdinių tvarkymo darbus, nes iki šiol tie želdiniai trukdė naudotis šaligatviu. Taip pat nurodyta, kad ši problema buvo keliama nuolat, tačiau į ją nebuvo reaguojama.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas iš esmės ginčija pažeidimo padarymą. Tvirtina, kad nėra įrodyta ne tik pažeidimo objektyvioji pusė, t. y. neįrodyta, kad atliko nors vieną veiksmą, numatytą ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, tačiau neįrodyta ir subjektyvioji pusė – jo kaltė. Tvirtina, kad želdinius apgenėjo dėl suklaidinimo - gavo leidimą iš UAB „Pb“, kuri nurodė, kad kiti leidimai nėra reikalingi. Taigi darbus atliko dėl suklaidinimo, o ne tyčia.

ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už neteisėtą želdynų naikinimą arba neteisėtą saugotinų medžių ir krūmų, augančių ne miškų ūkio paskirties žemėje, žalojimą, naikinimą arba persodinimą. Ši norma – blanketinė, taikoma, kai nevykdomos arba pažeidžiamos Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo ar kt. teisės aktų, reglamentuojančių želdynų ir želdinių ne miškų ūkio paskirties žemėje apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, projektavimo, želdinių veisimo taisyklės. A. B. nubaustas pagal ATPK 78 straipsnio 1 dalį už tai, kad pažeidė Lietuvos Respublikos 2007-06-28 želdinių įstatymo Nr. X-1241 12 straipsnio l dalies, Lietuvos Respublikos 1992-01-21 aplinkos apsaugos įstatymo Nr. 1-2223 9 straipsnio, Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymo Nr. D l-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo" (Žin., 2008, 17-611) 9 straipsnio reikalavimus, t. y. už tai, kad neturėdamas Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams, nugenėjo 3 trapiuosius gluosnius, 14 metrų vienos eilės zyboldo obelų krūmų gyvatvorės bei nupjovė 14 pavieniui augusių zyboldo obelų krūmų ir vieną juoduogio šeivamedžio krūmą l m aukštyje nuo žemės paviršiaus.

Administraciniam teisės pažeidimui, kaip ir kitiems teisės pažeidimams, būdingi šie keturi objektyvūs ir subjektyvūs požymiai: a) objektas; b) objektyvioji pusė; c) subjektas; d) subjektyvioji pusė. Nusižengimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai. Jeigu bent vieno elemento nėra, nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos.

Ginčo, kad neturėjo leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams atlikti, byloje nėra. Tačiau apeliantas tvirtina, jog jis nepadarė nė vieno veiksmo, numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, t. y. jis nesužalojo, nesunaikino ir nepersodino augalų, o juos tik apgenėjo.

Su tokia apelianto pozicija apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti. Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti patrauktas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. B. nugenėjo 3 trapiuosius gluosnius, 14 metrų vienos eilės zyboldo obelų krūmų gyvatvorės, o nupjovė 14 pavieniui augusių zyboldo obelų krūmų ir vieną juoduogio šeivamedžio krūmą 1 m aukštyje nuo žemės paviršiaus (b. l. 6–7). Institucija, surašiusi nutarimą, tvirtina, kad 14 pavieniui augusių zyboldo obelų krūmų ir vieną juoduogio šeivamedžio krūmo nupjovimas 1 m aukštyje nuo žemės paviršiaus yra augalų sunaikinimas. Atkreiptinas dėmesys, kad pažeidimo padarymą turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi Institucija. Iš bylos duomenų negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad augalų nupjovimas 1 m aukštyje nuo žemės paviršiaus yra jų visiškas sunaikinimas ar žalojimas. 2016-03-17 ekspertizės akte nurodyta, kad augalai auga sparčiai ir gali būti intensyviai genami. Sutiktina su apeliantu, kad augalo sunaikinimas reiškia jo negrįžtamą pašalinimą iš jo augimo vietos. Institucija nepateikė duomenų, kad būtent tie 14 pavieniui augusių zyboldo obelų krūmų ir vienas juoduogio šeivamedžio krūmas nupjauti 1 m aukštyje nuo žemės paviršiaus, neataugs, kad pažeistos jų gyvybinės funkcijos ir dėl to jie gali sunykti. Pažymėtina, kad visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Nagrinėjamu atveju nepakanka daryti pagrįstą išvadą, kad apeliantas tikrai atliko nors vieną veiksmą, numatytą ATPK 78 straipsnio 1 dalies dispozicijoje. Remiantis išdėstytais argumentais, apelianto motyvas, jog nėra objektyviosios ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, yra visiškai pagrįstas.

Apeliantas taip pat tvirtina, kad nėra įrodyta ir subjektyvioji pažeidimo pusė.

Vienas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektyvioji pusė, t. y. asmens suvokimas apie daromą pažeidimą, todėl siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn, nepakanka konstatuoti tik objekto ir objektyviosios pusės buvimą, būtina įrodyti ir pažeidimo subjektyviąją pusę. Kaip minėta, venas iš administracinio teisės pažeidimo sudėties elementų yra subjektyvioji pusė, t. y. asmens suvokimas apie daromą pažeidimą, kurią būtina įrodyti.

Pagal įstatymą administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (ATPK 9 straipsnio 1 dalis).

Įstatymų leidėjas, nustatydamas konkrečias kaltės formas – tyčią ir neatsargumą, šių kaltės formų rūšis – atitinkamai tiesioginę ar netiesioginę tyčią ir lengvabūdiškumą ar nerūpestingumą, kartu netiesiogiai nurodo, kad kaltinant asmenį padarius ATPK pažeidimą, būtina ne tik nurodyti konkrečią kaltės formą, rūšį, bet ir atskleisti kaltės turinį, pasireiškiantį intelektinio ir valinio elementų visuma (ATPK 10, 11 straipsniai). Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės turinio atskleidimo būtinumą yra akcentavęs ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-3-2013, 2AT-7-29-746/2015).

Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktikoje yra nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo požymių turinys atskleidžiamas ne vien tik paties pažeidėjo prisipažinimu padarius administracinį teisės pažeidimą, išaiškinimu, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, kokios paskatos nulėmė administracinio teisės pažeidimo padarymą ir kokių padarinių šiais veiksmais buvo siekiama, bet ir tiriant bei įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) administracinio teisės pažeidimo požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (LAT nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-69-2014, 2AT-9-746/2015).

Apeliantas tvirtina, jog byloje nėra įrodyta jo kaltė.

Pažymėtina, kad Institucijos nutarime nenurodyta, kokia kaltės forma padaryti A. B. inkriminuotas ATPK pažeidimas, iš esmės neatskleistas kaltės turinys. Be to, ir pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino administracinio teisės pažeidimo subjektyviosios pusės egzistavimo, o padarė formalią išvadą, kad A. B. yra kaltas, o jo argumentus dėl kaltės nebuvimo vertino tik kaip gynybinę versiją, tačiau neanalizavo byloje pateiktų duomenų, paneigiančių apelianto kaltę ir dėl jų nepasisakė. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiaga, konstatuoja, jog byloje nėra įrodyta A. B. kaltė padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 78 straipsnio 1 dalyje.

Įvertinus ATPK 78 straipsnio 1 dalies dispoziciją, konstatuotina, kad šis pažeidimas gali būti padarytas ne tik esant tyčios kaltės formai, bet ir dėl neatsargumo.

Bylos medžiaga nustatyta, kad A. B. kreipėsi į UAB „Pb“ dėl galimybės nugenėti augalus augančius prie namo, esančio (duomenys neskelbtini) g. 11, Klaipėdoje. Kaip nurodė savo paaiškinimuose, jam UAB „Pb“ vadybininkė T. Č., kuri atsakinga už aplinkos priežiūrą, jam leido atlikti gyvatvorių tvarkymo darbus. Leidimas buvo žodinis (b l. 19). UAB „Pb“ kiemų teritorijos priežiūros vadybininkė T. Č. paaiškino, kad į ją kreipėsi A. B. su prašymus sutvarkyti gyvatvorę, kuri buvo peraugusi ir tapusi „šabakštynu“ ir ji, įvertinusi Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo I skyriaus 3 straipsnio 1 punktą bei Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. D1-87), II skyriaus 4 p. 4.8 pp.; III skyriaus 11p., žodžiu nurodė A. B., kad leidimas minėtiems darbams iš Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos nereikalingas (b. l. 24). Apie tvarkomas gyvatvores buvo informuoti (duomenys neskelbtini) g. 11 namo gyventojai, kur buvo pažymėta, kad gyvatvorėms tvarkyti leidimas nereikalingas (b. l. 23). Apelianto paaiškinimas nėra pagrindo abejoti, nes jie nuo pat pradžių buvo nuoseklūs ir aiškūs.

Kaip minėta, nustatinėjant kaltės buvimą, būtina įvertinti ne tik paties pažeidėjo paaiškinimus, bet ir atliktų veiksmų pobūdį, situaciją, kuriai esant tie veiksmai buvo padaryti. Bylos medžiaga nustatyta, kad augalus apgenėjo, nupjovė siekdamas sutvarkyti aplinką, kurios dėl pinigų stygiaus neprižiūrėjo tam priskirtos institucijos. Be to, šiuos veiksmus atliko ne savavališkai, o gavęs UAB „Pb“ žodinį leidimą ir patikinimą, kad jokie leidimai iš Klaipėdos miesto savivaldybės nereikalingi ir, kad jis gali pats tai atlikti. Esant tokiai situacijai, sutiktina su apeliantu, jog jis buvo suklaidintas ir esant kitoms aplinkybėms, jis nebūtų atlikęs šių darbų. Taigi byloje nėra pakankamai neginčijamų įrodymų, leidžiančių tvirtinti, kad A. B. suprato atliekamų darbų neteisėtumą, pavojingumą, kad jis norėjo padaryti žalą aplinkai, t. y. veikė tyčia. Be to, vadovaujantis išdėstytais argumentais bei teisingumo, protingumo principais nėra pagrindo daryti pagrįstą ir neabejotiną išvadą, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo pažeidimą padarė dėl neatsargumo. Pateikti duomenys neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados, kad dėl susiklosčiusios situacijos apeliantas numatė ar galėjo numatyti, kad jis veikia neteisėtai ir, kad daro žalą aplinkai. 2016-03-17 ekspertizės aktas patvirtina, kad augalai jau buvo prastos būklės. Nurodytą išvadą patvirtina ir tai, jog dėl apelianto atliktų veiksmų nekilo visuomenės nepasitenkinimas. Priešingai, iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad apelianto atliktų darbų dėka pagerėjo naudojimosi šaligatviu sąlygos. Tai patvirtina VšĮ Klaipėdos ir Telšių regionų aklųjų centro bei namo, esančio (duomenys neskelbtini) 11, Klaipėdoje gyventojų atsiliepimai dėl atliktų darbų (b. l. 21–22).

Minėta, kad administracinių teisės pažeidimų bylose administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Taigi šioje byloje nėra pakankamai neginčijamų įrodymų išvadai, kad A. B. veiksmuose yra kaltė administracinės teisės (ATPK 9 str. 1 d., 10, 11 str., 78 str. 1 d.) prasme, todėl nėra pagrindo A. B. apkaltinti padarius teisės pažeidimą, nurodytą ATPK 78 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjamu atveju visiškai netyrė ir išsamiai nepasisakė dėl subjektyviosios pažeidimo pusės, o tai lėmė neteisingos nutarties priėmimą.

Esant išdėstytoms aplinkybėms bei vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijais apeliacinis skundas tenkintinas ir Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 6 d. nutarimas Nr. AM-KLAN-56387551-16 bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartis naikinti ir administracinio teisės pažeidimo byla A. B. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, nutrauktina.

Nutraukus administracinio teisės pažeidimo bylą nesant ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties, kiti apeliacinio skundo argumentai netenka prasmės ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

panaikinti Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento 2016 m. balandžio 6 d. nutarimą Nr. AM-KLAN-56387551-16 bei Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 10 d. nutartį ir administracinio teisės pažeidimo bylą A. B. dėl administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 78 straipsnio 1 dalyje, nutraukti.

Nutarimas neskundžiamas.