Alytaus apylinkės teismo nutartis

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Daivai Benedikienei, dalyvaujant prokurorei Redai Berčiūnienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo nuteistojo D. M. prašymą dėl bausmės peržiūrėjimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. M. Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

Nuteistasis D. M. kreipėsi į Alytaus rajono apylinkės teismą su prašymu baudžiamojoje byloje Nr. 1-119-319/2012 jam skirtą bausmę peržiūrėti dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554 priimtų ir nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusių BK pakeitimų ir sušvelninti jam bausmę.

Prokurorė siūlo prašymą atmesti, nes pagrindų švelninti bausmę nuteistajam nėra.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas atmestinas.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 362¹ straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymą, panaikinantį veikos nusikalstamumą, švelninantį bausmę arba kitokiu būdu lengvinantį veiką padariusio asmens teisinę padėtį, pagal nuteistojo, jo gynėjo prašymus, prokuroro ar bausmės vykdymo institucijos teikimus taiko teismas, nagrinėjęs bylą pirmąja instancija.

Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymas (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija), kuriuo pakeisti bausmių skyrimo pagrindai. Teismas paskiria bausmę pagal visų BK 41 straipsnio nuostatų kontekstą, t. y. turi būti įvertinta: ar taip asmuo bus sulaikytas nuo nusikalstamų veikų darymo, pakankamai nubaustas, ar jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistas asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. BK 75 straipsnio 1 dalies nauja redakcija leidžia atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe. Esminė BK 75 straipsnio nuostatų taikymo sąlyga yra teismo išvada, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal formuojamą teismų praktiką, spręsdamas dėl laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo tikslingumo, teismas privalo įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumą (pavojingumo pobūdį ir laipsnį), kaltininko asmenybę (anksčiau padarytas nusikalstamas veikas, teisės pažeidimus, girtavimą ir kitokį antisocialinį kaltininko elgesį, vertybinę orientaciją, požiūrį į darbą, charakterizuojančius duomenis ir pan.), jo elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (atvykimą ir prisipažinimą, gailėjimąsi, padėjimą išaiškinti nusikaltimą ir kitus bendrininkus, žalos atlyginimą ir pan.). Bausmės vykdymo atidėjimo institute įtvirtintas humaniškumo principas derinamas su teisingumo principu - vienu svarbiausių baudžiamosios teisės principų, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikas, nepagarbą baudžiamajam įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtus interesus ir pan.

Skirdamas bausmę kaltinamajam D. M., teismas konstatavo, kad kaltinamojo veikoje atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, padarytas tyčinis apysunkis nusikaltimas. Teismas atsižvelgė ir į kaltinamojo asmenybę: anksčiau teistas šešis kartus, turi neišnykusį teistumą, paleistas iš pataisos namų, niekur nedirbo, jo pragyvenimo šaltiniai nėra aiškūs, sistemingai daro teisės pažeidimus, 5 kartus baustas administracine tvarka, jo atžvilgiu atliekamas dar vienas ikiteisminis tyrimas, kur kaltinamajam paskirtas suėmimas. Taigi, teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Išnagrinėjus nuteistojo prašymą, konstatuotina, kad nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigalioję baudžiamojo įstatymo pakeitimai nesudaro pagrindo keisti nuteistajam paskirtos bausmės rūšies ar dydžio. Taip pat pažymėtina, kad baudžiamojo įstatymo nuostatos dėl bausmės vykdymo atidėjimo taikymo, atsižvelgiant į tai, kad D. M. buvo nuteistas už apysunkio nusikaltimo padarymą, jo atžvilgiu nesikeitė, todėl BK 75 straipsnio pakeitimai nuteistojo teisinės padėties nelengvina ir, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, grįžtamosios galios neturi.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, nesant įstatyminio pagrindo tenkinti prašymo dėl nuosprendžio peržiūrėjimo ir bausmės sušvelninimo, nuteistojo D. M. prašymas atmestinas, ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės rūšis ir dydis paliktini nepakeisti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362¹, 364 straipsniais,

nutaria:

Atmesti nuteistojo prašymą.

Nutartis per septynias dienas nuo jos nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.