Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2026-03-12 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-234-666/2026

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2026-03-12
Bylos Nr.
eII-234-666/2026
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-00085-2026-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Erikas Jurgutis
Pažeidėjas
E. A.
Kategorijos
  • 1.5.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-234-666/2026Teisminio proceso Nr. 4-06-3-00085-2026-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.5.3.; 16.11.6.; 21.10.4. (S)
ROIK: 25293335409.KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2026-03-12Kretinga
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis,sekretoriaujant Ingai Kanareikinai,

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam E. A. (nuotoliniu būdu per Zoom programėlę),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo E. A., gimskundą dėl 2026-01-06 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-140-2026, ROIK: 25293335409.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. 2026-01-06 administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau - institucija) pareigūno nutarimu Nr. 30-ANR_N-140-2026, ROIK: 25293335409, administracinio nusižengimo byloje E. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 422 straipsnio 5 dalimi paskyrė administracinę nuobaudą - 850 Eur. baudą, 7 mėn. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 13 mėnesių, už tai, kad jis 2025-12-24 16:21 val., Klaipėdos rajono sav. Magistraliniai keliai Vilnius-Kaunas-Klaipėda (d. pusė), 283,000 km. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,38 prom. neblaivumas.

2. 2026-01-22 gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas, kuriuo prašoma: pakeisti priimtą nutarimą ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis sušvelninti administracinio poveikio priemonę bei sumažinti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminą.

Šalies argumentai

3. Pareiškėjas prašo pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę, ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Nurodo, kad su nutarime nurodytomis aplinkybėmis visiškai sutinka ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Prašo taikyti ANK 34 str. 6 d. ir neskirti arba sušvelninti administracinio poveikio priemonę - teisės vairuoti transporto priemones atėmimą. Aiškina, kad nuo 2025-12-23 nakties iki 2025-12-24 05:00 val. ryto vartojo alkoholį. Planavo važiuoti švęsti Kūčių pas tėvą, tačiau sužinojo, jog šis išvyksta į užsienį. Tai sužinojęs susinervino ir išgėrė valerijono lašų. Nusižengimo padarymo metu nesijautė neblaivus. Važiuojant magistraliniame kelyje buvo įvykęs auto įvykis, kurio metu buvo sustabdytas eismas. Spūstyje jis praleido 1 val. laiko, ko pasėkoje, dėl nuovargio užmigo. E. A. tikina, kad savo veiksmais nepadarė žalos nei sau aplinkiniams. E. A. teigia, kad kaip vairuotojas analogiškų ar panašių administracinių nusižengimų nėra padaręs, nors turi 11 metų vairavimo stažą. Teisė vairuoti jam reikalinga jo poreikių tenkinimui, darbo funkcijų vykdymui, neįgalaus dėdės poreikių tenkinimui, praradęs teisę vairuoti, netektų pajamų šaltinio. Teisės vairuoti transporto priemonės neturėjimas sukelia rimtus sunkumus tiek darbo, tiek šeimos poreikių užtikrinimui. Turi finansinių įsipareigojimų bankui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo pakeisti jo atžvilgiu priimtą nutarimą.

Atsiliepimas

5. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas pateiktu atsiliepimu su skundu nesutiko ir prašė jį atmesti, o priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Institucijos nuomone, išskirtinėmis negali būti laikomos E. A. prašyme nurodytos aplinkybės, jog jo darbas yra tiesiogiai susijęs su transporto priemonių vairavimu ir, kad teisės vairuoti netekimas iš esmės pablogintų jo bei jos šeimos gyvenimo kokybę, gebėjimą vykdyti finansinius įsipareigojimus. Aiškina, kad E. A. padarė grubų kelių eismo taisyklių pažeidimą. Nusižengimas jo atžvilgiu kvalifikuotas tinkamai. Pagrįstai paskirta administracinė nuobauda. Administracinės nuobaudos paskirtis yra atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų, nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus. E. A. paskirtos nuobaudos patiriami nepatogumai yra adekvatus jo neteisėtos veikos rezultatas, reikalingas nuobaudos tikslams pasiekti ir tai nėra pagrindas pakeisti administracinio poveikio priemonę, nes tokie apribojimai bei suvaržymai yra natūrali neteisėto elgesio pasekmė

Žemesnės instancijos teismas

6. Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. A. skundą palaikė ir prašė jį tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Papildomai paaiškino, kad jis labai gailisi dėl padaryto pažeidimo. Šiai dienai patyrė ir patiria didelius nepatogumus negalėdamas vairuoti a/m.

Atsiliepimas

7. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, atsiliepime pateikė prašė bylą nagrinėti Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkinamas.

8. Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis).

9. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad 2026-01-06 administracinio nusižengimo byla ne teismo tvarka išnagrinėta rašytinio proceso tvarka. Klaipėdos AVPK Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau - institucija) pareigūno nutarimu Nr. 30-ANR_N-140-2026, ROIK: 25293335409, administracinio nusižengimo byloje E. A. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau - LR ANK) 422 straipsnio 5 dalimi paskyrė administracinę nuobaudą - 850 Eur. baudą, 7 mėn. teisės vairuoti transporto priemones atėmimą ir draudimą vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai 13 mėnesių, už tai, kad jis 2025-12-24 16:21 val., Klaipėdos rajono sav. Magistraliniai keliai Vilnius-Kaunas-Klaipėda (d. pusė), 283,000 km. vairavo automobilį būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,38 prom. neblaivumas.

10. 2026-01-22 gautas administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens skundas, kuriuo prašoma: pakeisti priimtą nutarimą ir vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatomis sušvelninti administracinio poveikio priemonę bei sumažinti draudimo vairuoti transporto priemones, kuriuose neįrengti antialkoholiniai variklio užraktai terminą. Pareiškėjas prašo pakeisti nutarimą ir juo paskirtą administracinio poveikio priemonę, ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Nurodo, kad su nutarime nurodytomis aplinkybėmis visiškai sutinka ir nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusižengimo. Aiškina, kad nuo 2025-12-23 nakties iki 2025-12-24 05:00 val. ryto vartojo alkoholį. Planavo važiuoti švęsti Kūčių pas tėvą, tačiau sužinojo, jog šis išvyksta į užsienį. Tai sužinojęs susinervino ir išgėrė valerijono lašų. Nusižengimo padarymo metu nesijautė neblaivus. Važiuojant magistraliniame kelyje buvo įvykęs auto įvykis, kurio metu buvo sustabdytas eismas. Spūstyje jis praleido 1 val. laiko, ko pasėkoje, dėl nuovargio užmigo. E. A. tikina, kad savo veiksmais nepadarė žalos nei sau aplinkiniams. E. A. teigia, kad kaip vairuotojas analogiškų ar panašių administracinių nusižengimų nėra padaręs, nors turi 11 metų vairavimo stažą. Teisė vairuoti jam reikalinga jo poreikių tenkinimui, darbo funkcijų vykdymui, neįgalaus dėdės poreikių tenkinimui, praradęs teisę vairuoti, netektų pajamų šaltinio. Teisės vairuoti transporto priemonės neturėjimas sukelia rimtus sunkumus tiek darbo, tiek šeimos poreikių užtikrinimui. Turi finansinių įsipareigojimų bankui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, prašo pakeisti jo atžvilgiu priimtą nutarimą.

11. Iš skundo turinio ir administracine tvarka nubaustojo E. A. paaiškinimų matyti, kad ginčo dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 422 straipsnio 5 dalyje, padarymo, nėra. E. A. iš esmės prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir sušvelninti jam paskirtą administracinio poveikio priemonę. Prašydama taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, E. A. prašo atsižvelgti, kad prisipažino padaręs pažeidimą, kaltės neginčijo, nuoširdžiai dėl to gailisi. Nurodo, kad pažeidimą padarė ne dėl piktybiškų priežasčių, o susijaudinęs dėl to, kad negalės švęsti šventes su tėvu.

12. ANK 34 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad teismas ar administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka išnagrinėjusi institucija (pareigūnas), atsižvelgdami į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaudamiesi teisingumo ir protingumo principais, gali paskirti mažesnę baudą negu ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta minimali bauda arba paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, negu numatyta ANK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės neskirti. Administracinė nuobauda, vadovaujantis ANK 34 straipsnio 6 dalyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai, tai gali būti veikos mažareikšmiškumas ar nedidelis jos pavojingumas, išskirtinai teigiamas pažeidėjo asmenybės charakterizavimas, kelių lengvinančių atsakomybę aplinkybių buvimas ir pan. Individualizuojant pažeidėjui skiriamą nuobaudą, turi būti nuodugniai įvertintas pavojingumas, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia padarytas administracinis nusižengimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių nusižengimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-4/2013, 2AT-37/2013, 2AT-53/2014, 2AT-57-139/2015).

13. Nustatyta, kad E. A. vartojo alkoholį nusižengimo padarymo dieną. Patikrinimo metu jam nustatytas neblaivumas viršijo leistiną ribą daugiau nei 3 kartus, todėl jis ne tik turėjo, bet ir privalėjo suprasti, jog yra neblaivus ir vairuoti negali. Iš byloje esančių duomenų nenustatyta, jog E. A. buvo būtinybė minėtą dieną vairuoti transporto priemonę esant neblaiviam, pastarasis galėjo pasinaudoti, viešuoju transportu, pavėžėjo ar taxi paslaugomis. Atkreiptinas dėmesys, jog E. A. buvo ne tik neblaivus, bet ir pavargęs (kaip skunde nurodo pats E. A.), dalyvaudamas eisme buvo net užmigęs, ko pasėkoje jo veiksmai turėtų būti vertinami itin kritiškai, nes akivaizdu, jog tik laimingo atsitiktinumo dėka jo veiksmai nesukėlė rimtų pasekmių kitų eismo dalyvių atžvilgiu. E. A. padarė vieną pavojingiausių administracinių nusižengimų, sukeliančių realų pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių sveikatai ir gyvybei.

13.1. E. A. argumentai, kad jam teisė vairuoti reikalinga jo poreikių tenkinimui, darbo funkcijų vykdymui, neįgalaus dėdės poreikių tenkinimui, o praradęs teisę vairuoti netektų pajamų šaltinio, teisės vairuoti transporto priemonės neturėjimas sukelia rimtus sunkumus tiek darbo, tiek šeimos poreikių užtikrinimui, jis turi finansinių įsipareigojimų bankui, niekaip nemažina padaryto nusižengimo pavojingumo ir/ar pažeidėjo kaltės, o E. A. veiksmai, kai jis suvokdamas, kad yra neblaivus, sėda vairuoti padidinto pavojaus šaltinį, nesant tam jokio būtinumo, rodo ne tik jo didelį neatsakingumą, bet ir pavojingumą, abejingumą galimoms pasekmėms.

14. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad asmuo pagal ANK atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo, t. y. jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad ANK nėra normos, analogiškos įtvirtintajai Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 16 straipsnio 4 dalyje, pagal kurią asmuo baudžiamas už nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymą dėl neatsargumo tik šio kodekso specialiojoje dalyje atskirai nustatytais atvejais. ANK specialiosios dalies straipsniuose, skirtingai nei BK specialiosios dalies straipsniuose, atskiri atvejai, kai veika yra administracinis nusižengimas tik tais (arba ir tais) atvejais, kai ji padaryta dėl neatsargumo, nenustatyti. Tai reiškia, kad visi administraciniai nusižengimai gali būti padaromi tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, išskyrus tuos atvejus, kai pagal sudėties konstrukciją akivaizdu, kad tas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tik tam tikra kaltės forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-4-689/2020).

15. ANK 422 straipsnio 5 dalyje nėra tiesiogiai nurodyta kaltės forma, tačiau iš šioje normoje aprašyto nusižengimo sudėties matyti, kad jis paprastai padaromas tyčia. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu patvirtintų Kelių eismo taisyklių 5 punkte nurodyta, kad eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti Kelių eismo taisykles ir jų laikytis. Pažymėtina, kad kiekvienas asmuo, norintis įgyti teisę vairuoti transporto priemones, privalo išlaikyti atitinkamą egzaminą – teorinių žinių patikrinimą, į kurį įeina ir žinios apie teisės aktų reikalavimus, keliamus eismo dalyviams. Todėl preziumuojama, kad transporto priemonės vairuotojas šias taisykles moka, žino jose nustatytus reikalavimus bei draudimus. Taigi, tyčinė kaltė gali būti konstatuojama tiek tuo atveju, kai byloje nustatoma, kad asmuo suvokė, jog vairuoja būdamas neblaivus, tiek ir tuo atveju, kai nustatoma, kad, esant abejonių dėl blaivumo, asmuo sąmoningai ignoravo savo pareigą įsitikinti, jog yra blaivus.

16. Būtinybė turėti teisę vairuoti transporto priemones darbinių funkcijų atlikimui, tam, kad nuvykti į darbo vietą ir važinėtis į darbo objektus, kaip ir asmeninių poreikių tenkinimui, teismų praktikoje išskirtine aplinkybe nelaikomas. Asmuo, žinodamas, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina dėl darbo pobūdžio ir/ar kasdieniniame gyvenime, turi būti suinteresuotas nedaryti tokių nusižengimų, kurie galėtų lemti šios teisės netekimą. Neabejotina, jog dėl administracinių sankcijų taikymo E. A. patiria ir patirs tam tikrų nepatogumų, tačiau patiriami suvaržymai nereiškia, kad dėl to jis negalės dirbti ar daryti įprastus kasdieninius darbus. Be to, Lietuvos Respublikoje yra gerai išvystytas viešasis transportas, taip pat yra galimybė pasinaudoti privačių pavežėjų paslaugomis.

17. Kaip minėta, neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas ir tai nesudaro pagrindo šias aplinkybes vertinti administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nurodytos aplinkybės apie darbą ar šeimos poreikių tenkinimą, egzistavo ir E. A. inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo metu. Atsižvelgiant į tai, spręsti, jog šios administracinės priemonės taikymas yra neproporcingas, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su padarytu pažeidimu.

18. Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, jog viena iš sąlygų taikyti ANK 34 str. 6 dalies nuostatas yra kelių atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas. Nagrinėjamu atveju nustatyta tik viena E. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė (prisipažino padariusi administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi), į kurią buvo PK pareigūnų atsižvelgta skundžiamu nutarimu paskiriant minimalią nuobaudą. E. A. nenurodė jokių kitų lengvinančių ar išskirtinai teigiamai jį charakterizuojančių savybių, nepateikė ir jokių kitų išimtinių aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir neatimti teisės vairuoti transporto priemones. Teismo vertinimu, administraciniu nusižengimu patirtos pasekmės yra adekvačios padaryto nusižengimo pavojingumui ir nelaikytinos asmens teises suvaržančiomis labiau, negu tai būtina administracinio poveikio priemonės tikslams, tiek nubaudimo, tiek prevenciniams, užtikrinti.

19. Įvertinus byloje esančių faktinių duomenų visumą, skunde nurodomas aplinkybes, konstatuotina, jog aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą E. A. atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, nėra, nes paskyrus švelnesnę nei sankcijoje numatyta administracinio poveikio priemonę, nebūtų pasiekti ANK 422 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, todėl E. A. skundas netenkintinas, o skundžiamas Nutarimas paliktinas nepakeistas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 ir 6 dalimis, 644 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis, teismas,

nutaria:

palikti 2026-01-06 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-140-2026, ROIK: 25293335409, nepakeistą ir E. A., gim. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismą.

Teisėjas Erikas Jurgutis