- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-01-18
- Bylos Nr.
- e2YT-1267-1149/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-08077-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Patenkintas.
- Teisėjas
- Marija Augustinaitė (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. K.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, N. P.
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Marija Augustinaitė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo S. K. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, N. P..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas priėmė palikimą po savo tėvo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti.
2. Pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo tėvas J. K.. Palikėjo mirties metu teisę paveldėti palikėjo turtą turėjo pareiškėjas ir pareiškėjo sesuo N. P. (palikėjo dukra). Palikėjo sutuoktinė R. K. mirė (duomenys neskelbtini). Palikėjas ir jo sutuoktinė buvo sudarę bendrą testamentą. Pagal šio testamento nuostatas, sutuoktinis, pergyvenęs kitą sutuoktinį, paveldi visą mirusiojo sutuoktinio turtą, o mirus ir antram sutuoktiniui, visą turtą paveldi jų sūnus S. K.. Pareiškėjo sesuo neprieštarauja, kad pareiškėjas paveldėtų likusį po jų tėvų mirties turtą. Paveldimą turtą sudaro asmeniniai palikėjo daiktai bei automobilis „Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo palikėjo įgytas po sutuoktinės R. K. mirties ir įregistruotas palikėjo vardu 2017 m. birželio 17 d. Palikėjui mirus, automobilį faktiškai pradėjo valdyti bei juo rūpintis pareiškėjas, tai patvirtina 2021 m. rugsėjo 29 d. įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimo kopija bei 2021 m. spalio 4 d. kvito už draudimo apmokėjimą kopija. Paminėtu automobiliu pareiškėjas užsidirba sau pragyvenimui, kadangi yra taksi vairuotojas. Po palikėjo mirties dėl jo palikimo priėmimo į notaro biuro niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nėra užvesta.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad nėra pradėjusi paveldėjimo procedūrų po J. K. mirties. Pažymėjo, kad pareiškėjo prašymui nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą neprieštaraus, jei teismas pareiškėjo pateiktus įrodymus pripažins teisėtais ir pagrįstais.
4. Suinteresuotas asmuo N. P. pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad su pareiškimu sutinka. Mano, jog pareiškimas yra pagrįstas, prašo jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkintinas.
5. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog pareiškėjas S. K. yra J. K. ir R. K. sūnus. Iš (duomenys neskelbtini) testamento, kurį patvirtino Klaipėdos miesto (duomenys neskelbtini) notarų biuro notarė R. K., matyti, jog J. K. ir R. K. sudarė bendrą sutuoktinių testamentą, kuriuo turtą, priklausantį kiekvienam iš jų, mirties dieną palieka savo sutuoktiniui, taip pat sutuoktiniai susitarė, kad mirus pergyvenusiam sutuoktiniui, turtą paveldės sūnus S. K.. (duomenys neskelbtini) R. K. mirė. (duomenys neskelbtini) J. K. mirė. Iš teismui pateikto 2022 m. lapkričio 25 d. Testamentų registro išrašo matyti, kad J. K. vardu yra įregistruotas (duomenys neskelbtini) sudarytas testamentas, o po jo mirties nėra įregistruotų palikimo priėmimo ar jo atsisakymo faktų. Iš valstybės įmonės „Registrų centras“ išrašo matyti, kad J. K. nuosavybės teise įregistruotų nekilnojamųjų daiktų, esančių Lietuvos Respublikos teritorijoje, neturi. Iš valstybės įmonės „Regitra“ išrašo matyti, jog Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registre 2017 m. birželio 17 d. transporto priemonė „Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), laikinai įregistruota išduodant laikiną registracijos liudijimą savininko J. K. ir valdytojo UAB (duomenys neskelbtini) (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) vardu; minėta transporto priemonė išregistruota automatiškai registro duomenų pagrindu 2022 m. birželio 6 d. dėl laikinos registracijos termino pabaigos. Iš registracijos liudijimo (duomenys neskelbtini) matyti, jog transporto priemonės „Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas J. K.. Pareiškėjas siekia įteisinti po tėvo mirties likusio turto paveldėjimą, paveldėjimo ir nuosavybės teisių įregistravimo tikslu, nurodo, kad po tėvo mirties atsiradusį palikimą priėmė per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą, pradėdamas paveldimą turtą valdyti kaip savo.
6. Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 445 straipsnis).
7. Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldimą turtą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldimą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitu palikimo priėmimo būdu – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku.
8. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad dėl aplinkybės, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011; 2016 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-147-687/2016).
9. Nagrinėjamu atveju iš pareiškime nurodytų aplinkybių ir į bylą pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjas priėmė palikimą po tėvo mirties, pradėjęs faktiškai jį valdyti, kadangi automobilį naudojo savo veikloje taksi paslaugoms teikti, 2021 m. rugsėjo 29 d. sudarė įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį su draudimo įmone dėl transporto priemonės „Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), draudimo; 2022 m. gegužės 4 d. apmokėjo PVM sąskaitą-faktūrą už transporto priemonės „Toyota Sienna“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), remontą. Atsižvelgiant į pareiškėjo nurodytas aplinkybes, bei į byloje esančius rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad teismui abejoti pareiškėjo nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis bei pateiktais įrodymais nėra pagrindo, todėl teismas pripažįsta, kad pareiškėjas po tėvo J. K. mirties atliko aktyvius veiksmus, siekdamas įgyti nuosavybę į paveldimą turtą.
10. Svarbu paminėti, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pareiškėjas negali patvirtinti jokiais rašytiniais įrodymais, nes duomenys apie tai, kad asmuo priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti nėra registruojami ar kitaip dokumentuojami.
11. Įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, pareiškėjo nurodytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymui, formuojamai teismų praktikai, šis reikalavimas kaip pagrįstas tenkintinas, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas po tėvo J. K. mirties priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai valdyti paveldimą turtą (CPK 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Šio fakto nustatymas reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) po savo tėvo J. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą, faktiškai pradėjęs turtą valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu bei paveldėjimo teisės liudijimui išduoti.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.