Telšių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų L. T. E. (V.) ir N. A. E. ieškinį atsakovui T. V. dėl tėvystės nuginčijimo ir tėvystės nustatymo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.149 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad duomenis gimimo įraše apie vaiko motiną ar tėvą leidžiama nuginčyti tik teismo tvarka. Nuginčyti tėvystę, kai vaikas gimė susituokusiems tėvams arba nepraėjus daugiau kaip trims šimtams dienų po santuokos pabaigos, galima tik įrodžius, kad asmuo negali būti vaiko tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis). Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimas yra susijęs su labai svarbiomis vaiko ir tėvo tarpusavio asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis ir pareigomis, taip pat apima ir įstatymo nereglamentuojamus asmeninio pobūdžio psichologinius, socialinius vaiko ir tėvo santykius. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo turi būti randama teisinga pusiausvyra tarp asmens, siekiančio nuginčyti tėvystę, šeimos bei visuomenės interesų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principas šio pobūdžio bylose reiškia, kad, sprendžiant su tėvystės nuginčijimu susijusius klausimus, svarbiausiais laikytini vaiko interesai. Vaiko interesais laikomas sudarymas jam tokių sąlygų, kurios lemtų visapusišką ir darnią raidą, kad vaikas būtų parengtas savarankiškai gyventi visuomenėje, taip pat užtikrintų jo sveikatą, darnią fizinę ir psichologinę raidą bei visuomenei priimtiną auklėjimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-169/2010).

Byloje nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas susituokė (duomenys neskelbtini) Pakruojo rajono savivaldybės administracijos Teisės ir civilinės metrikacijos skyriuje, akto Nr. 11. (elektroninės bylos (toliau el. b.) l. 12). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 6 d. sprendimu buvo nutraukta ieškovės ir atsakovo santuoka. (duomenys neskelbtini) gimė M. V., kurios motina gimimo įraše įrašyta ieškovė L. T. V, tėvas – atsakovas T. V. (el. b. l.11). Ieškovė nurodė, kad atsakovas nėra biologinis M. V. tėvas, kadangi ji su atsakovu ketverius metus kartu negyvena, jokių ryšių nepalaiko. Tai patvirtino ir ieškovas (CK 3.148 straipsnis). Atsakovas pripažino, kad nėra M. V. tėvas. Ginčo tarp šalių, dėl to, kad atsakovas nėra biologinis vaiko tėvas, nėra. Siekiant sudaryti sąlygas darniai vaiko fizinei ir psichologinei raidai, būtina įvertinti tai, kad tėvystė yra teisinis tėvo ryšys su vaiku, kuris reiškia socialinį ir teisinį vaiko ir tėvo ryšio pripažinimą, ir, nagrinėjant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, kiekvienu atveju yra svarbu nustatyti, kokie yra susiklostę vaiko ir tėvo santykiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2007). Kaip matyti atsakovas niekada nepalaikė ryšių su vaiku, o vaiko tėvu gimimo įraše buvo įrašytas kaip ieškovės sutuoktinis, nes vaikui gimus ieškovė ir atsakovas nebuvo nutraukę santuokos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas konstatuoja, kad byloje esantys duomenys yra pakankami panaikinti vaiko gimimo liudijime įrašą, kad atsakovas yra M. V. tėvas, nes byloje įrodyta, kad atsakovas nėra biologinis M. V., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas (CK 3.150 straipsnio 1 dalis).

Kasacinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad tėvystės nuginčijimu gali būti siekiama ne tik nutraukti egzistuojantį vaiko teisinį santykį su tėvu įrašytu asmeniu, bet ir nustatyti tikrąją vaiko kilmę, biologinį vaiko tėvą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-596/2013). Visi su tėvystės nuginčijimu, nustatymu susiję klausimai turi būti sprendžiami įvertinus visus naujai kuriamo santykio aspektus iš vaiko perspektyvos.

Pripažinus, kad T. V. tėvystė M. V. yra nuginčyta, ir siekiant užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, yra būtina šioje byloje išspręsti ir tėvystės nustatymo klausimą.

Ieškovai prašė nustatyti, kad ieškovas yra M. V. tėvas, o M. V. yra ieškovo dukra bei suteikti M. V. pavardę – E. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos CPK išvardytos įrodinėjimo priemonės. Taigi, pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai, bet ir kiti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, taip pat ir kiti įrodymai (CK 3.148 straipsnio 1 dalis).

Ieškovas teismo posėdžio metu patvirtino, kad jis yra M. tėvas. Jis gyvena kartu su ieškove ir jų dukra M. Jie yra sudarę santuoką, gyvena šeimoje, tvarko bendrą ūkį, abu rūpinasi dukra M. Jis yra biologinis dukros M. tėvas, todėl nori, kad būtų nustatyta tėvystė. Taip pat nori, jog dukra M. turėtų jo pavardę. Ieškovė taip pat patvirtino šias aplinkybes, nurodė, kad tike ji, tike ieškovas nori, kad būtų nustatyta tėvystė ir M. turėtų jų pavardę – E. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad jis nėra ir negali būti ieškovės dukros M. V. tėvu, su ieškiniu sutiko. Įvertinus byloje surinką medžiagą, šalių paaiškinimus, neabejotina, jog prieš gimstant dukrai ieškovai gyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį. Vaikui gimus ieškovai susituokė ir gyvena kartu kaip šeima pusantrų metų. Vaiko teisės saugomos ir garantuojamos ne tik tėvų, bet ir valstybės, kurioje yra gimęs, vadovaujamasi prioritetinėmis vaiko teisių ir interesų apsaugos principu (CK 3.3 straipsnis). CK 3.161 straipsnio 1, 2 dalyse įtvirtinta vaiko teise žinoti savo tėvus, nuo gimimo turėti vardą ir pavardę. Esant išdėstytoms aplinkybėms, nustatytina tėvystė: pripažintina, kad ieškovas yra M. V. tėvas, o M. V. yra ieškovo dukra. Pakeistina vaiko pavardė V. į E. (CK 3.167 straispnis).

Nesant prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo, bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Nuginčyti tėvystę ir nustatyti, kad T. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), nėra M. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas.

Iš M. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), 2019 m. gruodžio 21 d. gimimo įrašo Nr. 10937 Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyriuje išbraukti duomenis, kad T. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra M. V. tėvas.

Nustatyti, kad N. A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra M. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), tėvas, o M. V., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), yra N. A. E., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vaikas.

Pakeisti M. V. pavardę iš pavardės V. į pavardę E.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.