Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Teisėja N. Ruibytė - Karimžanova Proceso Nr. 2-06-3-01901-2016-1

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2016 m. rugpjūčio 25 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Žydrūnas Bertašius rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens J. K. – O. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-18 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo E. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. O. (A. O.), J. K. – O., antstolei B. T. dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).

Apeliantė skunde nurodė, kad vykdomojoje byloje yra išieškoma asmeninė skolininko A. O. skola, kuri atsirado dar iki santuokos sudarymo. Skunde teigiama, kad apeliantė su skolininku niekada kartu negyveno, bendro ūkio nevedė ir bendrosios jungtinės nuosavybės teise jokio turto neturi, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Su šia skundo nuostata negalima sutikti. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad vykdymo procesą reglamentuojančios LR CPK nuostatos numato, jog išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje (LR CPK 666 str. 1 d.). Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolė B. T. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/10/00832 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-03-23 išduotą vykdomąjį raštą dėl 1 650,83 Eur skolos išieškojimo iš skolininko A. O. išieškotojui E. P.. Iš vykdomojoje byloje esančios medžiagos nustatyta, jog skolininkas savo vardu registruoto turto neturi, piniginių lėšų, iš kurių galėtų būti vykdomas išieškojimas, neturi, jokių pajamų negauna. Bylos duomenys patvirtina, kad skolininkas nuo (duomenys neskelbtini) yra sudaręs santuoką su J. K. – O., kuri nuo 2015-01-26 dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir gauna su darbo santykiais susijusias pajamas (vykd. b. l. 33, 34, 37).

LR CK 3.87 str. 1 d. nustatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pagal LR CK 3.88 str. 1 d. 5 p. nuostatas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas (žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo, taip pat neturtinės žalos atlyginimas, gauta tikslinė materialinė parama, skirta tik vienam sutuoktiniui, ir kita). Byloje nėra pateikta įrodymų apie tai, jog apeliantės ir skolininko santuoka būtų nutraukta, taip pat nėra duomenų apie jų sudarytą vedybų sutartį, todėl galima daryti išvadą, kad A. O. ir J. K. – O. turtui taikomas įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas (LR CK 3.87 str., 3.88 str.). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog ta aplinkybė, kad apeliantė su savo sutuoktiniu kartu negyvena ir neveda bendro ūkio nekeičia jų turto teisinio režimo, nes sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė tęsiasi tol, kol ji nėra padalinta arba nepasibaigia kitokiu įstatyme numatytu būdu (LR CK 3.87 str. 2 d., 3.100 str.). Tokių aplinkybių šioje byloje nėra nustatyta. Apeliacinės instancijos teismas pažymi ir tai, kad vien asmeninis skolininko prievolės kreditoriui pobūdis nereiškia, jog išieškojimas pagal šią prievolę negali būti nukreipiamas į skolininko sutuoktinės darbo užmokestį, nes išieškojimas šioje vykdomojoje byloje bus nukreipiamas ne į bendrą abiejų sutuoktinių turtą, o į skolininkui priklausančią turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kuri yra individualizuojama LR CPK 667 str. nustatyta tvarka. Esant nurodytoms aplinkybėms apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai skolininko sutuoktinei mokamą darbo užmokestį pripažino bendrąja jungtine A. O. ir J. K. – O. nuosavybe ir pagrįstai sprendė dėl skolininkui priklausančios šių pajamų dalies.

Skunde nurodoma ir tai, kad apeliantė jokio turto neturi, gauna mažas pajamas, iš kurių privalo išlaikyti savo nepilnametį vaiką, todėl priimdamas skundžiamą nutartį teismas šias aplinkybes turėjo įvertinti ir nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo pagal LR CPK 3.123 str. 1 d. nuostatas. Su šia skundo nuostata taip pat negalima sutikti. Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad tais atvejais, kai bendroji jungtinė nuosavybė valdoma sutuoktinių, tai nustatant vieno iš sutuoktinių turto dalį bendrame turte turi būti taikomos sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimui taikytinos teisės normos, tai yra LR CK 3.116 – 3.129 str. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-23/2006; 2015-05-13 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-280-916/2015). Pagal LR CK 3.117 str. 1 d. nuostatas preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. LR CK 3.123 str. 1 d. nustato, kad atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad taikant LR CK 3.123 str. 1 d. normas neužtenka tik konstatuoti esant tam tikras aplinkybes, dėl kurių nukrypimas nuo lygių dalių principo yra galimas, reikia nustatyti, kiek toks nukrypimas yra būtinas, siekiant apsaugoti sutuoktinio, vaiko interesus. Kiekvienu atveju nukrypimo nuo bendro sutuoktinių turto lygių dalių mastas ir turto padalijimo būdas priskirtini teismo diskrecijai, įvertinant individualias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-03 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-479/2009). Šioje byloje apeliantė teigė, kad jos turtinė padėtis yra bloga, todėl nenukrypus nuo sutuoktinių lygių dalių principo bus pažeisti jos nepilnamečio vaiko interesai. Šioms aplinkybėms pagrįsti suinteresuotas asmuo į bylą pateikė vaiko gimimo liudijimą bei pažymą apie priskaičiuotą ir išmokėtą darbo užmokestį bei kitas išmokas (b. l. 39-40). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, vien ta aplinkybė, jog apeliantė šiuo metu augina nepilnametį vaiką bei gauna nedidelį darbo užmokestį nėra pakankama nukrypti nuo sutuoktinių lygių dalių principo. Pažymėtina, kad vaiko išlaikymas ir gyvenimo sąlygų užtikrinimas pirmiausia yra vaiko tėvų pareiga, todėl tai nepašalina kreditoriaus teisės patenkinti savo turtinius reikalavimus vykdymo procese iš skolininkui priklausančio turto. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta jokių išimtinių aplinkybių, dėl kurių sprendžiant skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo klausimą būtų galima taikyti LR CK 3.123 str. 1 d. nuostatas ir nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo. Atkreiptinas apeliantės dėmesys į tai, kad skolininko turto dalies nustatymas iš esmės tik individualizuoja skolininko turto dalį bendrojoje nuosavybėje, tačiau išieškojimas iš skolininkui priklausančios piniginių lėšų dalies galės būti vykdomas tik įstatymų nustatyta tvarka ir dydžiais. Įvertinęs nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad skolininkui A. O. bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklauso 1/2 dalis jo sutuoktinės J. K. – O. gaunamo darbo užmokesčio.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, nustatė visas reikšmingas aplinkybes ir priėmė pagrįstą bei teisėtą nutartį, todėl naikinti arba keisti pirmosios instancijos teismo nutartį atskirojo skundo motyvais nėra pagrindo (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Atmetus atskirąjį skundą, pareiškėjui iš apeliantės priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti (b. l. 60, LR CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 335-339 str., teismas

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-18 nutartį palikti nepakeistą.

Priteisti pareiškėjui E. P. iš suinteresuoto asmens J. K. – O. 100 Eur bylinėjimosi išlaidoms apeliacinėje instancijoje atlyginti.