Vilniaus apygardos teismo nutartis

2021-12-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-592-1035/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2021-09-03Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-12-07Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-12-07
Bylos Nr.
1A-592-1035/2021
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-35007-2020-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Darius Pranka, Ugnė Gailiūnienė, Valerij Lauš
Nuteistasis
K. B.
Advokatai
Vidmantas Baumila
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-592-1035/2021Teisminio proceso Nr. 1-01-1-35007-2020-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.8.1.1; 1.2.14.1.2.2 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. gruodžio 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ugnės Gailiūnienės, Valerijaus Laušo (Valerij Lauš) (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Dariaus Prankos,

sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei,dalyvaujant prokurorui Benediktui Leišiui,nuteistajam K. B., jo gynėjui advokatui Vidmantui Baumilai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio, kuriuo K. B. pripažintas kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugpjūčio 31 d. veika) ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 3 d. veika) ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2020 m. rugsėjo 14 d. veika) ir nuteistas 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, šios bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir K. B. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, ši bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir K. B. paskirta galutinė 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, ši bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir K. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

K. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis 2020 m. rugpjūčio 31 d., apie 12.10 val., (duomenys neskelbtini), atidaręs langą, įsibrovė į buitines patalpas – statybinį vagonėlį, kur iš D. S. kuprinės, gulėjusios ant kėdės, pavogė piniginę (50 Eur vertės), kurioje buvo 20 Eur, ir iš A. M. kuprinėje buvusios piniginės pagrobė 53 Eur, tokiu būdu pagrobė svetimą – nukentėjusiesiems D. S. priklausantį 70 Eur vertės turtą ir A. M. priklausantį 53 Eur vertės turtą.

K. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, o būtent: jis 2020 m. rugsėjo 3 d., nuo 12.30 val. iki 13.40 val., atstūmęs langą, įsibrovė į I. M. nuomojamą butą (duomenys neskelbtini), ir iš jo pavogė 200 Eur vertės nešiojamą kompiuterį „Toshiba Satellite C55-1HL Intel 3 T7LT43“, 230 Eur vertės belaides ausines „Beats by Dr. Dre“ ir 5 Eur vertės skalbinių krepšį, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajai I. M. priklausantį, 435 Eur vertės turtą.

K. B. nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpas, o būtent: jis nuo 2020 m. rugsėjo 14 d. 17.00 val. iki 2020 m. rugsėjo 15 d. 07.00 val. (duomenys neskelbtini), išstūmęs užrakinto statybinio vagonėlio, nuomojamo UAB „A“, lango stiklą, įsibrovė į statybinio vagonėlio vidų, iš kurio pagrobė UAB „A“ priklausantį 200 Eur vertės nešiojamą kompiuterį, 200 Eur vertės „Makita“ kampinį šlifuoklį su akumuliatoriumi, 200 Eur vertės „Makita“ akumuliatorinį perforatorių su akumuliatoriumi, tokiu būdu pagrobė svetimą, UAB „A“ priklausantį, 600 Eur vertės turtą.

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Apeliaciniu skundu nuteistasis K. B. prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. rugsėjo 3 d. nuosprendžio dalį, kuria jam paskirta bausmė, ir paskirti mažesnę laisvės atėmimo bausmę, nustatant ją atlikti atvirojoje kolonijoje. Nurodo, kad buvo priverstas vogti dėl karantino, nes neturėjo iš ko pragyventi. Labai gailisi padaręs nusikaltimus. Laisvės atėmimo bausmę būtų galima atlikti (duomenys neskelbtini) atvirojoje kolonijoje, nes jam pablogėjo sveikatos būklė, vos gali vaikščioti, vaikščiodamas naudoja ramentus. Jeigu įsiteisėjus nuosprendžiui jį perkels į (duomenys neskelbtini) pataisos namus, nežino, kaip reikės vaikščioti į valgyklą ir kitas pataisos namų vietas.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Trečiojo skyriaus prokurorė Lilija Ambrulevičienė prašo atmesti apeliacinį skundą. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę K. B. atsižvelgė į visas bylai reikšmingas aplinkybes, t. y. padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą, motyvus, kaltės formą, sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, K. B. asmenybę, dėl ko skyrė tinkamą bausmę bei ją sumažino vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis). Apelianto prašymas dėl sveikatos problemų laisvės atėmimo bausmę atlikti atviroje kolonijoje nenagrinėtinas, nes nuteistųjų laikiną palikimą kardomojo kalinimo vietoje, perkėlimą iš pataisos įstaigos į kardomojo kalinimo vietas, perkėlimą į kitas pataisos įstaigas reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) normos.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroras – atmesti.

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados

Apeliacinis skundas atmetamas.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Iš nuteistojo K. B. apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas neginčija skundžiamu nuosprendžiu nustatytų aplinkybių, tačiau mano, jog jam buvo paskirta per griežta bausmė. Prašo paskirti jam švelnesnę bausmę, kurią galėtų atlikti atvirojoje kolonijoje. Taigi teisėjų kolegija, neįžvelgusi esminių BPK pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

Pažymėtina, kad skundžiamu nuosprendžiu už kiekvieną iš BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų trijų nusikaltimų padarymą K. B. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės, kurios, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, subendrintos, iš dalies jas sudedant, ir K. B. paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, pritaikius BK 64¹ straipsnį, sumažinta iki 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių. Kadangi skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu K. B. galiojo dar vienas neįvykdytas nuosprendis, pirmosios instancijos teismas K. B. paskirtą 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrino su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 30 d. nuosprendžiu paskirta 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskyrė galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams ir 9 (devyniems) mėnesiams. Nepaisant to, kad apeliantas skunde atkreipia dėmesį tik į galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės dydį, prašydamas sumažinti jos dydį iki ribos, kuri leistų jam atlikti bausmę atvirojoje kolonijoje, šiuo atveju teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl K. B. paskirtų bausmių už BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymą, jų subendrinimo tarpusavyje, po to dėl šios subendrintos ir, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažintos bausmės subendrinimo su kitu neįvykdytu nuosprendžiu paskirta bausme.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyti bendrieji bausmių skyrimo pagrindai. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatytos šios bausmių rūšys: bauda, areštas, laisvės apribojimas ir laisvės atėmimas (nuo trijų mėnesių iki šešerių metų). Pagal BK 61 straipsnio 2 dalį teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Nuteistasis apeliaciniame skunde pažymi, kad jis labai gailisi padaręs nusikaltimus, tačiau pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę kartu su nuteistojo prisipažinimu padarius jam inkriminuotus nusikaltimus jau pripažino kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dar labiau atsižvelgti į ją ir švelninti nuteistajam paskirtą laisvės atėmimo bausmę nėra pagrindo. Taip pat pažymėtina, kad nuteistojo prisipažinimas buvo viena iš sąlygų taikyti jam BK 64¹ straipsnio nuostatas ir mažinti skiriamą bausmę vienu trečdaliu. Atsiliepime į apeliacinį skundą teisingai pastebėta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir į K. B. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, t. y. jis veiką padarė būdamas recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Nepaisant to, kad buvo nustatytos viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti ir viena sunkinanti aplinkybės, pirmosios instancijos teismas paskyrė laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė žymiai mažesnį (vieneri metai) nei BK 178 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytas šios bausmės rūšies vidurkis (treji metai ir pusantro mėnesio).

Atkreiptinas dėmesys, kad K. B. padarė tris tyčines nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Šie nusikaltimai yra analogiško pobūdžio. Nustatyta, kad K. B. įsibrovė ne tik į statybinį vagonėlį, bet ir į gyvenamąsias patalpas, padarė žalos trims fiziniams ir vienam juridiniam asmenims. Nusikalstamos veikos buvo padarytos iš savanaudiškų paskatų. Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro išrašo matyti, kad šių nusikaltimų padarymo metu K. B. jau buvo teistas 9 kartus, iki skundžiamojo nuosprendžio priėmimo – 10 kartų. Visos šios nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai kategorijai – nusikalstamoms veikoms nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams (2 t., b. l. 64–73). Taip pat K. B. teistas ir užsienio valstybėje (2 t., b. l. 73–76). Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 79–88), informacijos apie nuteistajam paskirtų baudų sumokėjimą nėra. Skundžiamame nuosprendyje teisingai atsižvelgta į tai, kad K. B., būdamas brandaus amžiaus ir darbingas, nesiekia įsidarbinti ir gauti nuolatinių pajamų.

K. B. atliekami neteisėti veiksmai pasireiškia sistemingumu, kryptingai atliekant tokio pat pobūdžio nusikalstamas veikas ir nedarant atitinkamų išvadų. Už nusikalstamų veikų padarymą K. B. buvo skirtos griežtos laisvės atėmimo bausmės, ne kartą taikytas bausmės vykdymo atidėjimo institutas (vieną kartą bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas), skirtos arešto bausmės, tačiau ir tai nesulaikė nuteistojo nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Aptartos aplinkybės neigiamai apibūdina nuteistąjį, rodo, kad jis savo interesus siekia įgyvendinti nesilaikydamas visuomenėje galiojančių taisyklių. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuteistasis buvo priverstas vogti dėl karantino, nes neturėjo iš ko pragyventi. Tačiau, atsižvelgdama į ankstesnius teistumus, t. y. K. B. analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas daro jau nuo (duomenys neskelbtini) m., teisėjų kolegija šį apelianto argumentą laiko deklaratyviu. K. B. buvo suteikta galimybė pakeisti savo gyvenimo būdą, tačiau jis to nepadarė.

Pažymėtina, kad bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo prerogatyva, o apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar sugriežtinti gali tada, kai pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą ar aiškiai per švelnią bausmę. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes (nuteistąjį neigiamai charakterizuojančius duomenis, ankstesnių bausmių neefektyvumą ir kt.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas K. B. už nusikaltimų, numatytų BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą parinko tinkamos rūšies bausmę ir tinkamai nustatė jos dydį. Paskirtos bausmės (už tris nusikaltimus) nelaikytinos aiškiai per griežtomis. Nėra pagrindo manyti, kad sumažinus paskirtų laisvės atėmimo bausmių dydį bus įgyvendinti bausmių tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą tiek tarpusavyje subendrindamas nuteistajam už kiekvieną iš trijų nusikaltimų paskirtas bausmes, tiek subendrintą bausmę subendrindamas su kitu nuosprendžiu paskirta bausme. Pagal BK 63 straipsnio 4 dalį, kai bausmės iš dalies sudedamos, prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedamos švelnesnės bausmės ir nurodomos kiekvienos iš pridedamų bausmės dalių parinkimo motyvai; pridedamos bausmės dalis negali būti mažesnė negu minimalus tos bausmės rūšies dydis. Nors pirmosios instancijos teismas nenurodė kiekvienos iš pridedamų bausmių dalių parinkimo motyvų, iš skundžiamojo nuosprendžio turinio matyti, kad prie griežčiausios 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės pridėtos 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmių dalys (už dvi kitas veikas) ir už visus tris nusikaltimus paskirta subendrinta 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, dar sumažinta vienu trečdaliu. Atsižvelgiant į nuteistojo K. B. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą, jo asmenybę, ankstesnius teistumus, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo pasirinktos pridedamų bausmės dalys yra per griežtos. Prie skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos 1 (vienerių) metų ir 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės iš kitu nuosprendžiu nuteistajam paskirtos 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridėti 5 (penki) mėnesiai. Atsižvelgiant į jau minėtas pridedamos bausmės daliai nustatyti reikšmingas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismo parinkta 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis yra per griežta.

Iš nuteistojo apeliacinio skundo turinio matyti jo noras atlikti laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje. Pažymėtina, kad BK 50 straipsnio 3 dalyje (2000 m. rugsėjo 26 d. įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) buvo nustatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirosiose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose; bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltininko asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. Tačiau ši nuostata 2019 m. birželio 27 d. įstatymu Nr. XIII-2263 nuo 2020 m. liepos 1 d. buvo pripažinta netekusia galios. Šią nuostatą pripažinus netekusia galios, teismui, paskyrusiam laisvės atėmimo bausmę, neliko pareigos nustatyti jos atlikimo vietos. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą pataisos įstaigos rūšį lemia padaryto nusikaltimo, už kurį asmuo nuteisiamas, kategorija, nurodyta BK 11 straipsnyje, ir paskirtos bausmės dydis. K. B. nusikaltimus padarė 2020 m. rugpjūčio ir rugsėjo mėn., todėl jam taikytinas dabartinis teisinis reguliavimas. Vien aplinkybė, kad šiuo atveju K. B. paskirtos bausmės dydis užkerta kelią jam atlikti bausmę atvirojoje kolonijoje, nesudaro pagrindo mažinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Apelianto noras atlikti laisvės atėmimo bausmę atvirojoje kolonijoje grindžiamas ir jo sveikatos būkle. Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį į tai, kad pirminio ir antrinio lygio ambulatorinę terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų asmens sveikatos priežiūrą užtikrina laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai. Kai laisvės atėmimo vietų ligoninė arba pataisos įstaigų asmens sveikatos priežiūros padaliniai dėl objektyvių priežasčių negali užtikrinti pirminio lygio ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo terminuoto laisvės atėmimo bausmes atliekantiems nuteistiesiems, šių paslaugų teikimą pataisos įstaigų patalpose pagal sudarytas sutartis užtikrina savivaldybės, kurios teritorijoje veikia pataisos įstaiga, pirminio lygio ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikianti asmens sveikatos priežiūros įstaiga (BVK 174 straipsnis). Taigi, asmens sveikatos priežiūros paslaugos laisvės atėmimo bausme nuteistiems asmenimis vienodai užtikrinamos tiek atvirojoje kolonijoje, tiek pataisos namuose, kaip to reikalauja Lietuvos Respublikos teisės aktai.

Esant aptartoms aplinkybėms, keisti ar naikinti skundžiamo nuosprendžio nėra pagrindo, todėl nuteistojo K. B. apeliacinis skundas yra atmetamas.

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dėl būtino gynėjo dalyvavimo išieškojimo

Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažymos matyti, kad iš K. B. valstybės naudai prašoma išieškoti 125,02 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų (3 t., b. l. 50). Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad pagal BPK 322 straipsnio 1 dalį, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje privalo dalyvauti gynėjas. Be to, skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu ir apeliacinio skundo padavimo metu K. B. atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę pagal ankstesnį nuosprendį. Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 ir 10 punktais, 322 straipsnio 1 dalimi, šioje byloje gynėjo dalyvavimas buvo pripažintas būtinu ir K. B. gynėju paskirtas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad tais atvejais, kai valstybės garantuojama teisinė pagalba suteikta realią laisvės atėmimo bausmę atliekančiam nuteistajam, šios pagalbos išlaidų išieškojimas iš nuteistojo yra nesuderinamas su teismo pareiga užtikrinti jo teisę į gynybą, todėl tokiais atvejais Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos analogiški prašymai paprastai netenkinami (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-51-788/2021). Atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo K. B. neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo K. B. apeliacinį skundą.

Neišieškoti iš K. B. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.

Teisėjai Ugnė GailiūnienėValerij LaušDarius Pranka