Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. Š. pareiškimą dėl pripažinimo šeimos nariu, suinteresuoti asmenys V. R., O. R., Klaipėdos miesto savivaldybė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Bylos duomenimis nustatyta, kad butas adresu Naujakiemio g. 6-56, Klaipėda, nuosavybės teise priklauso Klaipėdos miesto savivaldybei. Tarp Klaipėdos miesto savivaldybės ir suinteresuoto asmens V. R. 2016 m. rugpjūčio 9 d. sudaryta gyvenamosios patalpos, buto adresu (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis Nr. 2989-93, kurioje nurodyta, kad nuomininko šeimą sudaro 2 asmenys – V. R. ir jo sutuoktinė O. R..

Bylos duomenimis 2019 m. spalio 5 d. V. R. kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administraciją su prašymu leisti deklaruoti ieškovės gyvenamąją vietą nuomojamame būste, adresu Naujakiemio g. 6-56, Klaipėda. Suinteresuoto asmens prašymas buvo netenkintas motyvuojant tuo, kad nėra duomenų, jog ieškovė yra suinteresuoto asmens šeimos narys, be to nėra įtrauktas į nuomos sutartį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.588 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad nuomininko šeimos nariai yra kartu gyvenantys sutuoktinis (sugyventinis) jų nepilnamečiai vaikai, nuomininko ir jo sutuoktinio tėvai. Pilnamečiai vaikai, jų sutuoktiniai (sugyventiniai) ir nuomininko vaikaičiai priskiriami prie šeimos narių, jei jie su nuomininku turi bendrą ūkį. Vadovaujantis CK 6.588 straipsnio 4 dalimi, artimieji giminaičiai, kiti išlaikytiniai, kartu su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus ir su jais bendrai tvarkę namų ūkį, teismo tvarka gali būti pripažinti nuomininko šeimos nariais. Kaip išaiškinta kasacinio teismo, pagal šią normą gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariais teismo tvarka gali būti pripažinti asmenys, kurie atitinka tokius reikalavimus: jie yra nuomininko artimieji giminaičiai arba išlaikytiniai, su nuomininku, jo šeimos nariais ar vienu iš jų išgyvenę ne mažiau kaip vienerius metus, su šiais asmenimis yra bendrai tvarkę namų ūkį. Tik nustatęs visas šias faktines aplinkybes, teismas gali pripažinti asmenį gyvenamosios patalpos nuomininko šeimos nariu gyvenamosios patalpos nuomos santykių prasme. Kadangi minėtas straipsnis nepateikia artimųjų giminaičių sampratos, tai aiškinant šią normą, turi būti taikoma bendroji tiek privatinėje, tiek viešojoje teisėje vartojama artimųjų giminaičių sąvoka, nustatyta CK 3.135 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3k-3-166). CK 3.135 straipsnyje reglamentuojama, kad artimaisiais giminaičiais pripažįstami tiesiosios linijos giminaičiai iki antrojo laipsnio imtinai (tėvai ir vaikai, seneliai ir vaikaičiai) ir šoninės linijos antrojo laipsnio giminaičiai (broliai ir seserys).

Teisės normose, reglamentuojančiose asmens pripažinimą nuomininko šeimos nariu, nėra pateikti kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, ar kartu gyvenantys asmenys bendrai tvarkė ūkį. Paprastai bendru ūkio tvarkymu pripažįstamos situacijos, kai asmenys bendroms reikmėms naudoja kiekvieno jų gautas lėšas, kartu rūpinasi buto išlaikymu, remontu, bendrai maitinasi, naudojasi tais pačiais buities ir namų apstatymo daiktais, teikia vieni kitiems buitinę paramą ir pan. Be to, sprendžiant dėl pripažinimo šeimos nariu svarbu prisidėjimo prie bendro ūkio tvarkymo sistemingumas, nuolatinis pobūdis. Konkreti bendro ūkio tvarkymo išraiška kiekvienu atveju priklauso ir nuo nuomininkų socialinės padėties, interesų ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-167-248/2019).

Pareiškėja nurodo, kad jau metus ir tris mėnesius gyvena bute adresu (duomenys neskelbtini), kartu su savo mama O. R. ir patėviu V. R.. Kartu su mama O. R. veda bendrą ūkį, moka už vandenį ir elektrą, taip pat moka savivaldybei už socialinį būstą, bei prižiūrinti savo patėvį V. R., kuris serga. Tai patvirtina ir rašytiniai byloje esantys įrodymai, pagrindžiantys, jog pareiškėja moka už komunalines paslaugas. Tai paneigiančių duomenų bei įrodymų byloje nepateikta.

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai nurodoma, kad išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas įvertina kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2011). Įvertinus byloje pateiktus duomenis, atsižvelgiant į tai, kad byloje nėra kitų duomenų, kurie paneigtų pareiškėjos nurodytas aplinkybes bei įrodymus, darytina išvada, kad pareiškėja daugiau kaip vienerius metus faktiškai gyvena su savo mama O. R. ir patėviu V. R., V. R. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir kartu veda bendrą ūkį. Esant nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pareiškėjos pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas, pareiškėja pripažintina buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinio nuomininko V. R. šeimos nariu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti ieškovę N. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindinio nuomininko V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) šeimos nariu.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose.