- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-02-18
- Bylos Nr.
- e2YT-3154-1134/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-26177-2024-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marina Vladimircevienė
- Pareiškėjas
- N. M. S.
- Suinteresuotas asmuo
- Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Marina Vladimircevienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos N. M. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. pareiškėja N. M. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos N. M. S. senelis W. P. S. (taip pat žinomas kaip V. Š.), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
2. Pareiškime nurodoma, kad Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) buvo pateiktas pareiškėjos prašymas dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Pareiškėja prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pateikė, remdamasi Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalies nuostata, kurioje nustatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena. Pareiškėja prašyme dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nurodė bei Migracijos departamentui pateikė turimus dokumentus, patvirtinančius, kad pareiškėjos senelis W. P. S. (taip pat žinomas kaip V. Š.), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. 2024 m. rugsėjo 16 d. Migracijos departamentas sprendimu konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940 m. birželio 15 d., palikuonė. Pažymi, kad pareiškėjos motinos seseriai S. R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) Lietuvos Respublikos pilietybė buvo atkurta 2017-06-02 Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu Nr. 1V-415. Pareiškėjos teigimu, pareiškėja neturi kitos galimybės įrodyti Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą, todėl teikia pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto, kad pareiškėjos senelis buvo Lietuvos Respublikos pilietis iki 1940 m. birželio 15 d. ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. nustatymo.
Atsiliepimas
3. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas pateikė atsiliepimą, kuriame prašo pareiškėjos pareiškimą palikti nenagrinėtu arba jo netenkinti. Migracijos departamento teigimu, pareiškėja pareiškimo reikalavimą grindžia dokumentais, kurie nėra legalizuoti ar tinkamai patvirtinti ir teismui nepateikė jokių įrodymų, kad negali gauti legalizuotų ir tinkamai patvirtintų dokumentų. Šiuo atveju nėra pateikta pažyma (Apostille) patvirtintų dokumentų, įrodančių jos giminystės ryšį su V. Š.. Manytina, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tikslas šioje byloje yra apeiti teisės aktų reikalavimus dokumentų teikimui Migracijos departamentui Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo procedūroje.
4. Teisme gauti pareiškėjos rašytiniai paaiškinimai, kuriuose, palaikydama savo pareiškimą, pateikė argumentus, kuriais nesutinka su Migracijos departamento atsiliepime į pareiškimą išdėstyta pozicija. Pažymi, kad Migracijos departamento sprendimas buvo priimtas vadovaujantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalimi, todėl pareiškėja įgijo teisę kreiptis į teismą dėl šio juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo. Pareiškėjos teigimu, ji išnaudojo visas jai objektyviai prieinamas galimybes gauti bylos aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
5. Teisme gautas suinteresuoto asmens raštas dėl informacijos pateikimo, kuriame su pareiškėjos paaiškinimais nesutiko. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad pareiškėja savo pareiškime nenurodo, kodėl ne teismo tvarka negali gauti tinkamai patvirtintų dokumentų, nepateikė jokių įrodymų, kad kreipėsi į kompetentingas (duomenys neskelbtini) institucijas dėl minėtų dokumentų tvirtinimo pažyma (Apostille), susirašinėjimo su (duomenys neskelbtini) kompetentingomis institucijomis, kuris patvirtintų, kad dėl objektyvių priežasčių jų neįmanoma patvirtinti pažyma (Apostille), todėl pareiškėjos pareiškimas neatitinka CPK 445 straipsnio nuostatų. Pareiškėja teismui nepateikė įrodymų, kad pareiškėja išnaudojo visas galimybes surinkti įrodymus.
6. Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, proceso dalyviams apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį pranešta Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK 133 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkinamas.
7. Nagrinėjamu atveju pareiškėja N. M. S. Lietuvos Respublikos Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatytu pagrindu (kaip asmenų, kurie iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, palikuonė, kuri iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgijusi Lietuvos Respublikos pilietybės) siekia atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę. Pareiškėja neteismine tvarka kreipėsi Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministrą su prašymu dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir prie jo pridėtus dokumentus, 2024 m. rugsėjo 16 d. priėmė sprendimą, kuriame konstatavo, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad pareiškėja yra Lietuvos Respublikos piliečio, tokį statusą turėjusio iki 1940-06-15, palikuonė. Sprendime nurodyta, kad nepateikti Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodyti dokumentai, atitinkantys Dokumentų, susijusių su Lietuvos Respublikos pilietybe, teikimo ir nagrinėjimo tvarko aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 (toliau - Aprašas), 5 punkto reikalavimus, patvirtinantys, kad pareiškėja yra asmens, iki 1940-06-15 turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonė, t. y. pareiškėjos senelio vardo ir pavardės keitimą patvirtinantys dokumentai. Dokumentai, patvirtinantys, kad V. Š. ir W. P. S. yra vienas ir tas pats asmuo, neatitinka pareiškėjos prašymo pateikimo metu galiojusios Apraše nustatytos dokumentų pateikimo tvarkos, t. y. užsienio valstybėje išduoti dokumentai nėra patvirtinti pažyma (Apostille), dėl to negali būti laikomi tinkamais dokumentais, įrodančiais, kad pareiškėja yra asmens, iki 1940-06-15 turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonė. Pažymėjo, kad užsienio valstybėje išduoti ir pažyma (Apostille) nepatvirtinti dokumentai neturi teisinės galios kitoje valstybėje (šiuo atveju Lietuvoje) ir negali būti priimti kitos valstybės institucijos kaip tinkami tam tikrų faktų įrodymai. Taip pat pareiškėjos papildomai pateiktų dokumentų nepakanka patvirtinti, kad jos senelis W. P. S. ir V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), yra vienas ir tas pats asmuo, kadangi papildomai pateiktas tik P. S. pavardės keitimą į „S.“ patvirtinantis dokumentas, o V. Š. vardo ir pavardės keitimą į „W. P. S.“ patvirtinantys dokumentai arba dokumentai, patvirtinantys, kad W. P. S. taip pat buvo žinomas V. S. vardu ir pavarde nepateikti.
8. Pareiškėja nurodo, kad į teismą kreipiasi, nes nėra kitos galimybės įrodyti Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyto Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagrindo buvimą, todėl ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos senelis W. P. S. (taip pat žinomas kaip V. Š.), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d. Pareiškėjos teigimu, ji išnaudojo visas jai objektyviai prieinamas galimybes gauti bylos aplinkybes patvirtinančius įrodymus.
9. Pilietybės įstatymo 9 straipsnio 1 dalis nustato, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.
10. Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis nustato, kad tuo atveju, jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (t. y. Migracijos departamentas) konstatuoja, jog nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka.
11. Pagal Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 10 dalį Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimas – tai teisės atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę įgyvendinimas Pilietybės įstatyme nustatytais pagrindais ir tvarka. Teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę – tai iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę asmens ir jo palikuonių teisė atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę Pilietybės įstatyme nustatyta tvarka (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 17 dalis). Lietuvos Respublikos piliečio palikuonis – tai iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvos Respublikos pilietybę turėjusio asmens vaikas, vaikaitis ar provaikaitis (Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 7 dalis).
12. Remiantis Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalimi, dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Pagal Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 5 dalį, jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai.
13. Nagrinėjant bylas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto (CPK 444 straipsnio 2 dalies 1 punktas) nustatymo, taikomos bendrosios įrodinėjimo taisyklės, nustatytos įstatyme (CPK 176–185 straipsniai) bei suformuotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje 3K-3-323/2012). Pagal CPK 185 straipsnio nuostatas visapusiškai vertinant pareiškėjo paaiškinimus reikia vadovautis tuo, kad pareiškėjas turi suinteresuotumą bylos baigtimi, tačiau vien ši aplinkybė nenulemia, kad jo paaiškinimus reikia vertinti kaip nepatikimus. Kartu įvertinama, kad asmuo kreipiasi su pareiškimu dėl šio juridinio fakto nustatymo, nes kitokia tvarka jis negali gauti reikiamo dokumento. Jeigu pareiškėjo pareiškimo nagrinėjimo metu nepateikiami priešingi įrodymai, nekyla ginčas dėl fakto, tai detalūs, logiški ir nuoseklūs pareiškėjo parodymai gali būti vertinami kaip patikimi. Ši aplinkybė svarbi vertinant, ar pareiškėjo paaiškinimai kartu su kitais byloje esančiais įrodymais yra pakankami konkrečiai faktinei aplinkybei nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-35-695/2018).
14. Iš byloje pateikto (duomenys neskelbtini) išduoto pareiškėjos gimimo liudijimo matyti, kad pareiškėja yra M. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir J. M. S., gim. (duomenys neskelbtini), dukra. Iš pareiškėjos motinos J. M. S. (duomenys neskelbtini) išduoto gimimo liudijimo, matyti, kad jame nurodoma, jog pareiškėjos motina gimė (duomenys neskelbtini), tėvai – I. M., 34 metų, gim. (duomenys neskelbtini), ir W. P. S., 33 metų, gim. Lietuvoje.
15. Į bylą pateiktas Migracijos departamento teikimas, iš kurio nustatyta, kad pareiškėjos motinos seseriai S. R. P. (gim. (duomenys neskelbtini)) siūloma atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, konstatavus, kad S. R. P. yra V. P. S. (W. P. S., V. Š., W. S.), gim. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., duktė. Dokumente nurodoma, kad V. P. S. 1928 m. išvyko į (duomenys neskelbtini); 1934-02-04 (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų ministro įsakymu (duomenys neskelbtini) įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę; (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų departamento duomenimis, 1977-08-01 jis keitė vardą ,,V.“ į ,,V. P.“; (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gimė duktė S. R.; 1990-03-11 V. P. S. nuolatinė gyvenamoji vieta buvo ne Lietuvoje.
16. 2006-06-20 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymoje Nr. (P1-5196)P2-6818 nurodoma, kad žydų bendruomenių archyviniame fonde, Kauno žydų bendruomenės gimimo aktų įrašų knygoje įrašyta, kad (duomenys neskelbtini) gimė P. ir M., iki santuokos G., Š. sūnus, vardu V..
17. 2018-09-28 Lietuvos centrinio valstybės archyvo pažymoje Nr. R4-2543 „Dėl V. Š. gyvenimo Lietuvoje ir pilietybės“ nurodyta, kad žinių, patvirtinančių, kad V. (W. P.) Š. (S., S.), P. ir M., gim. (duomenys neskelbtini), gyveno Lietuvoje, dokumentų, patvirtinančių, kad jis buvo Lietuvos Respublikos pilietis bei dokumentų, patvirtinančių, kad jis iki 1940-06-15 neteko Lietuvos Respublikos pilietybės, archyve saugomuose fonduose nerasta; prie pažymos pridėta – „Royal Mail Lines, Limited“ emigracijos biuro Kaune archyviniame fonde, laivokarčių – kontraktų byloje esančio 1928 m. laivakortės – kontrakto Nr. 1285 kopiją, kurioje nurodyta, kad M. S., 30 metų, ir V., 3 metų, vyksta iš Kauno į (duomenys neskelbtini).
18. (duomenys neskelbtini) natūralizacijos pažymėjime nurodyta, kad P. S. (anksčiau P. S.), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, tautybė lietuvis, vedęs M. G., turintis sūnų W., gim. (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, 1934-02-04 įgijo (duomenys neskelbtini) piliečio statusą.
19. 2008-12-02 (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų departamento pažymoje nurodyta, kad W. P. S., gim. (duomenys neskelbtini), vardas gimimų registre buvo pakeistas iš vardo W. į vardą W. P.. Pono S. vardo keitimo faktas nebuvo paskelbtas oficialiame valstybės leidinyje, kadangi tuo metu tokia procedūra nebuvo taikoma.
20. 2009-05-11 (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų departamento pažymoje nurodyta, kad pavardės pakeitimas iš pavardės S. į pavardę S. įvyko apie 1934 – 1935 metus, tačiau neįmanoma atsekti jokių tai patvirtinančių dokumentų ar atitinkamų įrašų, tokių kaip gimimo liudijimas ir pan., kurie neabejotinai patvirtintų pavardės keitimo faktą.
21. Migracijos departamentas sprendime nurodoma, kad Migracijos departamentas, nagrinėdamas pareiškėjos giminaičio prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo, gavo iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo 2022-12-09 pažymą Nr. R4-4253, kurioje nurodyta, kad Alytaus apskrities viršininko archyviniame fonde, suvestinių 1920 m. žinių byloje, (duomenys neskelbtini) valsčiaus duotųjų pasų žinių lape įrašyti (duomenys neskelbtini) gyventojai: P. Š., (duomenys neskelbtini) gavęs vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini), ir M. (G.) Š., (duomenys neskelbtini) gavusi vidaus pasą Nr. (duomenys neskelbtini); Kauno apskrities viršininko archyviniame fonde, piliečiams išduotų užsienio pasų 1922 m. alfabete įrašytas Š. P., 26 metų amžiaus, 1922 m. gavęs užsienio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), skiltyse „Gimimo vieta“ ir „Gyvenamoji vieta“ atitinkamai įrašyta: (duomenys neskelbtini); tame pačiame archyviniame fonde, piliečiams išduotų užsienio pasų 1927 m. registracijos knygoje įrašyti: Š. P., gim. (duomenys neskelbtini), 1927 m. gavęs užsienio pasą Nr. (duomenys neskelbtini), ir Š. M., gim. (duomenys neskelbtini), 1927 m. gavusi užsienio pasą Nr. (duomenys neskelbtini).
22. Ištraukoje iš (duomenys neskelbtini) Vyriausybės 1934-11-23 leidinio yra informacija apie tai, kad P. S. ateityje bus žinomas kaip P. S..
23. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadoje nurodoma, jog pavardes Š., S. ir S. galima laikyti tos pačios pavardės variantais. Pirmasis (Š.) ir antrasis (S.) variantai sugramatinti (su vyriškosios giminės galūne), pirmasis užrašytas lietuviškais rašmenimis, antrajame nevartojamos lietuviškos raidės su diakritikais. Trečiasis variantas (S.) gana tiksliai atspindi pirmąjį, tik užrašytas nelietuviškais rašmenimis ir be lietuviško baigmens, tikėtina, pritaikytas prie kitakalbės aplinkos. Pavardė S. dar labiau sutrumpinta, numesta priesaga ir šaknies priebalsė, tačiau pavardės šaknis iš principo išlaikyta. Pažymoje pažymima, jog tokių pavardės variantų atsiradimas to paties asmens ar su tuo pačiu asmeniu susijusiuose dokumentuose neturėtų kelti abejonių dėl asmens tapatybės, jeigu pagal kitus duomenis tai yra tas pats asmuo. Išvadoje taip pat nurodoma, jog M. ir M. yra to paties vardo variantai, skiriasi tik galūnė, kuri galėjo būti pakeista norint išvengti specifinės tik lietuvių abėcėlei būdingos raidės ė kitakalbėje aplinkoje. Vardai P. ir P. taip pat gali būti to paties vardo variantai, antrasis sutrumpintas ir pakeista šaknies priebalsė, tikėtina, taikantis prie naujos gyvenamosios aplinkos. V., W. ir W. P. yra skirtingi vardai, jų neišeina laikyti to paties vardo variantais. Skirtingų vardų vartojimą to paties asmens dokumentuose galėtų paaiškinti kiti su tuo pačiu asmeniu susiję duomenys.
24. Suinteresuotas asmuo Migracijos departamentas 2024 m. rugsėjo 16 d. sprendime nurodė (ir bylos nagrinėjimo metu neginčijo), kad pateikti duomenys patvirtina pareiškėjos senelio V. Š., gim. (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėtą Lietuvos Respublikos pilietybę. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad pareiškėja nepateikė dokumentų, atitinkančių Aprašo 5 punkto reikalavimus, patvirtinančių, kad ji yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonė, t. y. jos giminystės ryšį su V. Š., bei senelio vardo ir pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus. Migracijos departamentas 2023-08-08 pranešimu informavo pareiškėją, kad ji papildomai turi pateikti W. S. vardo ir pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, patvirtintus pažyma (Apostille), kaip tai numatyta Apraše. Pareiškėjos pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad V. Š. ir W. P. S. yra vienas ir tas pats asmuo, neatitinka Apraše nustatytos dokumentų pateikimo tvarkos, t. y. užsienio valstybėje išduoti dokumentai nėra patvirtinti pažyma (Apostille), dėl to negali būti laikomi tinkamais. Pareiškėjos teigimu ji kreipėsi tiek į Lietuvos, tiek į užsienio valstybių kompetentingas institucijas, t. y. išnaudojo visas priemones surinkti Pilietybės įstatymo reikalaujamus pateikti dokumentus, pateikė visus turimus tiesioginius įrodymus ir neturi kitų galimybių (ne teismo tvarka) patvirtinti juridinio fakto.
25. Taigi, kaip minėta, asmuo ar jo palikuonys turi įrodyti, kad buvo Lietuvos piliečiai iki 1940 m. birželio 15 d., ir pateikti giminystės ryšį patvirtinančius dokumentus. Byloje ir kilęs ginčas būtent dėl šios aplinkybės – giminystės ryšio tarp pareiškėjos ir senelio. Migracijos departamento teigimu, byloje esantys dokumentai (jų kopijos) nėra tinkami bei pakankami nustatyti, kad pareiškėjos senelis V. Š., vėliau žinomas kaip W. S. bei W. P. S., yra tas pats asmuo. Migracijos departamentas laikosi pozicijos, kad dokumentai (patvirtinantys senelio vardo ir pavardės keitimą) nėra patvirtinti laikantis Aprašo 5 punkte įtvirtintos tvarkos, nes, pažyma (Apostille) buvo patvirtinti tik dokumentų kopijos, bet ne originalai, t. y. nebuvo patvirtinti dokumentus išdavusių institucijų įgaliotų asmenų parašai, pareigos ir antspaudai. Taigi nagrinėjamu atveju pareiškėja pirmiausia turi kreiptis į atitinkamas institucijas dėl reikalingų dokumentų gavimo ir tik tada, jeigu tokių dokumentų nėra randama, tik tada pareiškėja gali kreiptis į teismą dėl minėtų juridinių faktų nustatymo teismine tvarka.
26. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad dar 2008 bei 2009 metais pareiškėjos giminaitė pradėjo rinkti dokumentus ir kreipėsi į kompetentingą instituciją - (duomenys neskelbtini) Vidaus reikalų departamentą dėl vardo ir pavardės keitimą patvirtinančių dokumentų, tačiau Vidaus reikalų ministerijos pažymos patvirtino, kad oficialūs vardo ir pavardės keitimą patvirtinantys įrašai nėra rasti. Taigi šių pažymų turinys patvirtina, kad vardo ir pavardės keitimą patvirtinančių dokumentų nėra. Jeigu Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (šiuo atveju – Migracijos departamentas) konstatuoja, kad nėra pakankamai dokumentų, patvirtinančių, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis ar yra jo palikuonis, taip pat dokumentų, patvirtinančių, kad asmuo gali būti kartu Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis, šie duomenys gali būti nustatomi teismo tvarka (Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 6 dalis). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, į tai, kad pareiškėja savo senelio vardo keitimo dokumento neturi ir pateikti negali, pareiškėja įgijo teisę kreiptis į teismą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
27. Byloje esantys įrodymai iš esmės patvirtina pareiškėjos prosenelio P. (anksčiau buvo žinomas kaip P. S.), gim. (duomenys neskelbtini) (taigi tuo pačiu ir pareiškėjos prosenelės M./ M., gim. (duomenys neskelbtini), bei senelio V., gim. (duomenys neskelbtini)) pavardės pasikeitimą iš pavardės S. į pavardę S. Valstybinės lietuvių kalbos komisijos išvadoje nurodoma, jog pavardes Š., S. ir S. galima laikyti tos pačios pavardės variantais, pavardė S. dar labiau sutrumpinta, tokių pavardės variantų atsiradimas to paties asmens ar su tuo pačiu asmeniu susijusiuose dokumentuose neturėtų kelti abejonių dėl asmens tapatybės, jeigu pagal kitus duomenis tai yra tas pats asmuo. Pareiškėjos prosenelio P. S. natūralizacijos liudijime pateikta informacija apie P. S. sutuoktinės (pareiškėjos prosenelės) vardą M., mergautinę pavardę G., pareiškėjos senelio gimimo metus atitinka (pagal Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymą ir natūralizacijos liudijimą pareiškėjos senelio V./ W. gimimo data nurodoma ta pati - (duomenys neskelbtini)), prosenelio gimimo/gyvenamąją vietovę – (duomenys neskelbtini). Pateikti dokumentai leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos valstybės archyvuose saugoma informacija apie Š. šeimą yra apie pareiškėjos senelį bei prosenelius. Pareiškėjos senelis 1928 m. išvyko į (duomenys neskelbtini), 1934-02-04 įgijo (duomenys neskelbtini) pilietybę, (duomenys neskelbtini) jam gimė duktė S. R., o (duomenys neskelbtini) metais - J. M. S. (pareiškėjos motina). Pagal Migracijos departamento teikimą, pareiškėjos motinos seseriai S. R. P. buvo siūloma atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, konstatavus, kad S. R. P. yra V. P. S. (W. P. S., V. Š., W. S.), gim. (duomenys neskelbtini) ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos Respublikos pilietybę ir išvykusio iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d., duktė. (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų departamento duomenimis, 1977-08-01 senelis keitė vardą ,,V.“ į ,,V. P.“ (W. į vardą W. P.), tačiau oficialių dokumentų nėra. Taigi byloje pateikti dokumentai tvirtina, kad pareiškėjos proseneliai ir senelis gimė, gyveno Lietuvoje, o 1928 m. senelis su savo motina laivu išvyko iš Lietuvos Respublikos teritorijos į (duomenys neskelbtini) nuolatiniam gyvenimui, būdamas Lietuvos Respublikos piliečiu, t. y. iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę, kaip tai apibrėžia Pilietybės įstatymo 2 straipsnio 1¹ dalis ir išvyko iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
28. Išdėstytų motyvų pagrindu pareiškėjos pareiškimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjos senelis V. Š. (taip pat žinomas kaip W. S. bei W. P. S.), gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
29. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Pilietybės įstatymą tikslu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, 279 straipsniais, 444 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 445, 448 straipsniais,
nusprendžia:
patenkinti pareiškėjos N. M. S. pareiškimą.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjos N. M. S. senelis V. Š. (taip pat žinomas kaip W. S. bei W. P. S.), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, išvykęs iš Lietuvos iki 1990 m. kovo 11 d.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo pagal Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymą tikslu.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.