- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2025-05-08
- Bylos Nr.
- 1-13-733/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-04-2-00053-2023-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Robertas Povilaitis
- Civilinis ieškovas
- T. Š.
- Kaltinamasis
- D. J.
- Kategorijos
nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui T. Š. ir jo įgaliotajam atstovui advokatui A. S., kaltinamajam D. J. ir jo gynėjui advokatui T. L.,
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
D. J., gim. (duomenys neskelbtini)., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini) išsilavinimo ((duomenys neskelbtini)), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2023-03-05, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, prie degalinės, D. J., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždėtas areštas, piktnaudžiaudamas pirkėjo T. Š. pasitikėjimu ir nebaigta pildyti suklastota 2023-03-05 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, jog pardavėjas E. R. parduoda automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia klaidindamas pirkėją T. Š., nutylėjo esmines pastarojo apsisprendimui dėl transporto priemonės įsigijimo aplinkybes, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuotas ir kokios pasekmės kils, siekiant įregistruoti šį automobilį įstatymų numatyta tvarka, taip pat, kad jis pats, o ne sutartyje įrašytas pardavėjas, yra šios kelių transporto priemonės faktinis savininkas – pardavėjas, ir melagingai pirkėjui nurodęs tikrovės neatitinkančią informaciją, jog parduodamam automobiliui yra sugeneravęs unikalų transporto priemonės savininko deklaravimo kodą (toliau - SDK), būtiną turėti ne tik registruojant transporto priemonę, bet ir norint ją parduoti, sudarė su pirkėju T. Š. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu pastarajam už 850 Eur pardavė automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – T. Š. pinigus - 850 Eur.
Kaltinamasis D. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kaltu neprisipažino ir parodė, kad automobilius „Audi A4“ ir „Škoda“ pirko Jurbarke, už abu sumokėjo 1200 Eur. Iš pardavėjo gavo automobilio „Audi A4“ registracijos liudijimą, techninės apžiūros lapą. Nupirktus automobilius pats paremontavo savo namuose, bet nepamena, ką tiksliai remontavo. Pardavėjas aiškino, kad automobilis nėra registruotas jo vardu. Nežinojo, kad automobiliui „Audi A4“ yra kažkokie apribojimai. Už automobilį „Audi A4“ sumokėjo 800 Eur, dar apie 100 Eur investavo į remontą. Automobilį „Audi A4“ įsigijo tikslu parduoti, o automobilį „Škoda“ - savo poreikiams. Socialiniame tinkle „Facebook“ jis savo paskyroje įkėlė nuotraukas ir nurodė, kad parduoda automobilį „Audi A4“ už 800 Eur, nes pirko dvi mašinas vien dėl to, kad pigiau gautų automobilį „Škoda“, kadangi pardavėjas norėjo parduoti abi mašinas ir sutiko pigiau parduoti automobilį „Škoda“ tik tokiu atveju, jei jis pirks abi mašinas. Nepamena, kokia pavardė buvo nurodyta automobilio techniniame pase. Automobilį „Audi A4“ norinčių pirkti buvo ne vienas, todėl neprisimena pirkėjo T. Š.. Automobilio „Audi A4“ pirkimo – pardavimo sandoris įvyko (duomenys neskelbtini), aikštelėje prie degalinės. Pirkėjas, kuriam pardavė automobilį „Audi A4“, neprašė jo, kaip pardavėjo, asmens dokumentų. Asmuo, pirkęs automobilį „Audi A4“, nusiderėjo šios transporto priemonės kainą iki 500 Eur, perdavė jam pinigus, o jis pirkėjui perdavė automobilį su rakteliais, registracijos liudijimu ir techninės apžiūros dokumentais. Jis su pirkėju transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nepasirašė, tik pastarajam perdavė transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, kurioje trūko pirkėjo duomenų. Šį automobilį pardavė kaip metalo laužą. Perduodant grynuosius pinigus dar dalyvavo pirkėjo draugai. Žmogus, atvežęs jį (aut. – D. J.) į sandorio vietą, nematė, kaip perduodami pinigai. Automobilio „Audi A4“ daiktinėje buvo dar 3 ar 4 užpildytos pirkimo - pardavimo sutartys, kurias jis išmetė, ir buvo viena sutartis, kurioje neužpildyti pirkėjo duomenys. Pardavėjas jam sakė, kad sutartyje yra ne jo duomenys. Pirko tą mašiną praktiškai kaip metalo laužą. Po savaitės jam paskambino tyrėja ir pasakė, kad jis pardavė areštuotą „Audi A4“. Jam nebuvo žinoma, kad automobilis areštuotas, sužinojo tik, kai paskambino tyrėja. Jis paskambino „Audi A4“ ją pardavusiam asmeniui, klausdamas, ką daryti. Šis pasakė grąžinti automobilį jam, o jis grąžins jam pinigus. Jis paskambino T. Š., kad šis jam grąžintų automobilį, o jis grąžins jam pinigus, bet T. Š. paaiškino, kad automobilį jau perdavė antstoliui. Tvirtina, kad automobilį „Audi A4“ pirko ir pardavė, nesidomėdamas šios transporto priemonės istorija. Pirkėjas taip pat tuo nesidomėjo. Savo kaltę įžvelgia tame, kad jaučiasi lyg ir apgavęs nukentėjusįjį, bet jis ir pats liko apgautas.
Ikiteisminio tyrimo metu D. J., apklaustas įtariamuoju, parodė, kad, kad 2023 m. kovo mėn. socialinio tinklo „Facebook“ kažkokioje paskyroje rado skelbimą apie parduodamus du automobilius „Škoda“ ir „Audi“, už kuriuos abu buvo nurodyta 800 Eur ar 900 Eur kaina, tiksliai nepamena. Susisiekė su pardavėju ir nuvyko į Jurbarką apžiūrėti automobilių, jie jam tiko ir abu nupirko tikslu perparduoti. Automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo su registracijos dokumentais, bet nepamena, kas juose buvo nurodytas savininkas. Automobilį „Audi A4“ nupirko su defektais - buvo blogi stabdžiai, techninė apžiūra galiojo. Automobilį „Audi A4“ pardavęs žmogus nesakė, kad ši transporto priemonė yra areštuota ir nebus galimybės jos priregistruoti. Automobilių pirkimo - pardavimo sutarčių su pardavėju nesusirašė, pardavėjas tik padavė jau pusiau užpildytas, surašytas sutartis, kuriose buvo nurodyti pardavėjai, tereikėjo įrašyti pirkėjus ir sumas už kiek parduodamas automobilis. Taip daro visi automobilių perpardavinėtojai, kad nereikėtų ant savęs registruoti automobilių. Minėtus automobilius parsivarė į savo namus. Automobilio „Audi A4“ neremontavo, o automobilį „Škoda“ suremontavo. Apie automobilio „Audi A4“ pardavimą paskelbė viešoje erdvėje (2023-08-04 apklausoje nurodė, kad paskelbė puslapyje www.autogidas.lt, o 2023-10-24 apklausoje teigė, kad socialiniame tinkle „Facebook“). Automobilis „Audi A4“ buvo tvarkingas, su technine apžiūra, todėl iš karto ir įdėjo skelbimą jį parduoti, nebandė registruoti savo vardu, nes to nereikėjo. Pagal skelbimą paskambinusiam vyrui nurodė atvažiuoti automobilį apžiūrėti į degalinės aikštelę prie (duomenys neskelbtini). Atvykusiam vyrui sakė, kad automobilis „Audi A4“ sunkiai stabdo, šis jį apžiūrėjo, matė, kokie jo defektai ir nusiderėjęs iki 500 Eur, jį už tiek nupirko. Tam vyrui padavė pusiau užpildytą – su pardavėjo duomenimis – transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kurią gavo Jurbarke. Pirkėjas įsirašė savo duomenis ir kainą, t. y. 500 Eur už automobilio pirkimą, pasirašė ją. Automobilis buvo registruotas ne jo vardu, todėl jis niekur nesirašė. Kieno vardu automobilis buvo registruotas, nežino. Pirkėjas jam davė grynaisiais 500 Eur, kokiomis kupiūromis, nepamena. Jis pirkėjui visiškai neprisistatė, asmens dokumento nerodė, pirkėjas jam irgi nerodė. Tuo metu socialiniame tinkle „Facebook“ profilio nuotrauka buvo jo paties, ne kažkoks kitas paveiksliukas, todėl mano, kad pirkėjas jį turėjo žinoti ar atpažinti. Pirkėjas sakė, kad automobilį „Audi A4“ perka ardymui. Automobilio „Audi A4“ pirkimo - pardavimo sutartis buvo užpildyta tik vienu egzemplioriumi, jis pirkimo - pardavimo sutarties neturi, nes nereikalinga, automobilis buvo registruotas ne jo vardu. Nežino, kodėl savęs į automobilio pirkimo - pardavimo sutartį neįsirašė kaip pardavėjas. Jeigu būtų įrašęs savo asmens duomenis kaip pardavėjas, tai jam būtų reikėję tą automobilį „Audi A4“ prisideklaruoti VĮ „Regitra“ kaip „nuosavybės įgijimą“. Tačiau deklaruoti to automobilio būtų nebuvę galimybės, nes jis areštuotas. Automobilis parduodamas be perrašymo reiškia, kad jis gali būti be SDK kodo, gali būti, kad pardavėjas nepatvirtino pardavimo perleidimo, uždėtas automobiliui areštas. Tuos dalykus galima patikrinti internetu, VĮ „Regitra“ puslapyje, ten būna nurodyta, kad yra apribojimas, tačiau koks apribojimas yra, nenurodo, tuo atveju reikia vykti į VĮ „Regitra“ ir išsiaiškinti. Jis pirkėjui pardavė automobilį kaip ir ne nuo jo, tačiau nesakė, kad parduoda draugo automobilį. Jis automobilį „Audi A4“ pardavė už 500 Eur, nežino, kodėl pirkėjas sako, kad nupirko už 850 Eur - gali būti, kad jį su kuo nors supainiojo, kad ir kitu pardavėju, kuris galėjo parduoti už 850 Eur. Automobilio pirkėjas, kai atvažiavo į (duomenys neskelbtini) miestelį apžiūrėti ir nupirkti automobilį, jam skambino telefonu, tačiau numerio nurodyti negali, nebeturi. Yra pakeitęs patį telefono aparatą, nors telefono numeris yra tas pats, juo naudojasi 10 metų ir nėra keitęs. Skelbime jis nebuvo nurodęs savo telefono numerio, bendravimas vyko susirašant žinutėmis per „Facebook“. Automobilio pirkėjui nežadėjo iš VĮ „Regitra“ išimti SDK kodą, tokios kalbos nebuvo, nes automobilis buvo be perrašymo. Po to pirkėjas jam neskambino, nesakė, kad jis pardavė areštuotą automobilį. Jei būtų tai pasakęs, būtų pirkėjui pinigus grąžinęs ir automobilį pasiėmęs atgal (3 t., 11-14, 20-23 b. l.).
Nukentėjusysis T. Š., apklaustas teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtino ir patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 55-58, 67-69 b. l.), kad 2023 m. kovo mėnesį, dienos nepamena, internetiniame puslapyje www.autogidas.lt rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Audi A4“ už 1300 Eur. Ar skelbime buvo nurodyti automobilio defektai, nepamena. Paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu, atsiliepęs vyras sakėsi esąs iš (duomenys neskelbtini) ir nurodė, jog parduodamas automobilis „Audi A4“ yra su defektais: nėra traukos, sugedę stabdžiai ir yra kosmetinių defektų, kad techninė apžiūra galioja dar du metus. Susitarė, kad jis atvažiuos apžiūrėti automobilio 2023-03-05, laiko konkrečiai nesutarė. Tą dieną jis pardavėjui paskambino tuo pačiu numeriu, pasakė, kad yra netoli (duomenys neskelbtini), klausė kur atvažiuoti. Pardavėjas atsakė, kad yra išvykęs ir mašiną parodys draugas, atsiuntė kitą telefono numerį, kuriuo jis paskambino ir atsiliepęs vyras pasakė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Atvažiavus į (duomenys neskelbtini), kur vyko su draugu T. G., vėl paskambino ir tada jam buvo nurodyta atvykti prie degalinės į aikštelę. Su T. G. į aikštelę atvažiavo apie 17 val., pamatė ten stovintį automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio išlipo nepažįstamas vyras. Aikštelėje taip pat stovėjo ir skelbime matytas automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio užvedimo raktelius tas vyras davė ir jis apsižiūrėjo mašiną, defektus, kiek pravažiavo su ja ir nusprendė pirkti. Suderėjo kainą iki 850 Eur. Vyras sakė, kad nėra ant savęs prisiregistravęs mašinos ir jį patikino, jog nekils jokių problemų tą automobilį savo vardu priregistruoti. Vyras jam padavė pusiau užpildytą automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, kurios grafoje „Pardavėjas“ buvo nurodytas E. R., asmens kodas, automobilio duomenys. Galvojo, kad pirkimo - pardavimo sutartyje įrašytas savininkas. Nebūtų pirkęs, jei būtų žinojęs, kad įrašytas ne savininkas. Jis į sutartį įrašė datą, laiką, savo vardą, pavardę skiltyje „Pirkėjas“, transporto priemonės kainą ir gale, grafoje „Transporto priemonę pirko“ įrašė savo vardą, pavardę ir pasirašė. Neprašė pardavėjo asmens dokumentų, nes jam sakė, kad automobilį aprodys jo draugas. Čia buvo jo, kaip pirkėjo, klaida. Nepasitikrino, pasitikėdamas pirkėju, automobilio identifikacijos numerio. Vyro klausė, kokią kainą įrašyti į sutartį, šis pasakė, kad reikia rašyti 500 Eur. Žino, kad dažniausiai sutartyse rašomos mažesnės pardavimo sumos, kad nereikėtų mokėti didelių mokesčių. Tiesiog iš draugiškumo paklausė pats, kokią sumą rašyti, nes nenorėjo, kad būtų dideli mokesčiai. Tam vyrui sumokėjo 850 Eur grynais pinigais, o šis jam padavė automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros lapą, pirkimo - pardavimo sutartį. Pinigų perdavimą matė jo draugas T. G.. Sutarties egzempliorių pildė tik vieną, jis jam ir liko, o pardavėjas sutartį tik nusifotografavo. Pirkimo metu nepastebėjo, kad savininkas yra įmonė, o sutartyje pardavėjas fizinis asmuo. Po kelių dienų internetu VĮ „Regitra“ puslapyje bandė priregistruoti nusipirktą automobilį, bet nepavyko priregistruoti, nes rodė, kad uždėtas areštas. Iš VĮ „Registrų centro“ išsitraukė duomenis apie automobilio areštą, taip sužinojo antstolio duomenis, su kuriuo susisiekus, sužinojo, kad turi sumokėti kažkieno skolą ir tik tada automobilį galės priregistruoti. Sužinojęs apie nusipirkto automobilio areštą, skambino mašinos pardavėjo, pastarojo nurodyto draugo telefono numeriais, bet nei vienu numeriu jam neatsiliepė, paskui numeriai buvo išjungti, prisiskambinti nepavyko. Kreipėsi į policiją, kur pagal jo nurodytą automobilio „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nustatė, kad automobilis priklauso D. J. - ir tik taip sužinojo asmens, kuris jam pardavė automobilį, vardą ir pavardę. D. J. jis atpažino ir iš policijos atsiųstos nuotraukos. D. J. jam paskambinęs po to, kai jis parašė pareiškimą policijai, sakė grąžinti automobilį ir šis jam grąžins 500 Eur. Sakė nežinojęs, jog automobilis areštuotas.
Ikiteisminio tyrimo metu, akistatoje tarp įtariamojo D. J. ir nukentėjusiojo T. Š., pastarasis patvirtino savo parodymus ir papildė tuo, kad D. J., bendraujant telefonu dėl automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo, užtikrino, jog SDK bus sugeneruotas. Šioje akistatoje įtariamasis D. J. patvirtino, kad automobilį „Audi A4“ pardavė T. Š., bet ginčijo pardavimo kainą, nurodydamas, jog gavo 500 Eur grynais, kaip įrašyta pirkimo - pardavimo sutartyje, o ne 850 Eur, kaip teigia nukentėjusysis (1 t., 63-66 b. l.).
Liudytojas T. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtino ir patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 147-150 b. l.), kad 2023 m. kovo mėn., tikslios dienos neprisimena, draugas T. Š. parodė internete rastą skelbimą apie parduodamą automobilį „Audi A4“, jam girdint pasiskambino pardavėjui ir sutarė, jog atvažiuos apsižiūrėti. Pardavėjas nurodė atvažiuoti į (duomenys neskelbtini). Į (duomenys neskelbtini) jis kartu su T. Š. nuvažiavo po kelių dienų, sekmadienį, datos nepamena. Ten T. Š. pardavėjui paskambino ir šis nurodė atvažiuoti į aikštelę prie degalinės, nurodė, kad tą mašiną parodys draugas, nes pats esąs išvykęs. Nuvažiavę į vietą, pamatė stovintį parduodamą automobilį „Audi A4“, šalia vyrą, taip pat degalinėje stovėjo ir kitas automobilis „Audi“. Sunku pasakyti ar atvyko tas pats žmogus, su kuriuo buvo kalbėta telefonu, ar kitas. Vyras padavė raktelius, jie apsižiūrėjo automobilį, T. Š. kiek pravažiavo juo. Automobilis tiko ir T. Š. su tuo vyru, įvertinus defektus, suderėjo kainą iki 850 Eur, nes pirminė kaina buvo nurodyta virš 1000 Eur, tikslios sumos nepamena. Matė, kaip T. Š. pardavėjui padavė pinigus, kuriuos išsitraukęs iš piniginės, prie jo akių suskaičiavo. Pardavėjas padavė pusiau surašytą pirkimo - pardavimo sutartį, sakė, kad sutartyje yra įrašyti draugo duomenys, todėl tame dokumente T. Š. įrašė tik savo duomenis ir pasirašė. T. Š. paklausė pardavėjo, kokią kainą rašyti į sutartį, šis atsakė, kad reikia rašyti 500 Eur kainą, kurią T. ir įrašė. Jis nenustebo, kad buvo įrašyta mažesnė kaina nei ta, už kurią pirko, nes praktikoje jau taip yra, kad, perkant automobilį, dažnai įrašomos mažesnės sumos, kad būtų mažesni mokesčiai. T. Š. sėdo už nusipirkto automobilio vairo ir jie nuvažiavo į degalinę, prisipylė kuro ir pripūtė padangą. Dar degalinėje T. Š. pastebėjo, kad nėra sutartyje įrašytas SDK kodas, paskambino tam vyrui, klausė kaip su SDK kodu, o šis atsakė, kad SDK kodas yra, kad viskas tvarkoje. Jie žinojo, kad VĮ „Regitra“ pardavėjas turi pateikti SDK kodą, nes kitaip neis prisiregistruoti naujam savininkui automobilio. Po to iš T. Š. sužinojo, kad nėra galimybės priregistruoti naujojo automobilio, nes ši transporto priemonė areštuota, neina prisiskambinti pardavėjui, pastarojo telefonai yra išjungti. Važiavo į degalinę, bet vaizdo kamerų duomenys saugomi tik vieną dieną ar dvi, o, be to, kameros neapima tos vietos, kur vyko sandoris.
Liudytojas N. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtino ir patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 122-125 b. l.), kad nepamena, jog būtų turėjęs automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nes prekiauja naudotais automobiliais. Per metus gali būti, kad sudaro apie 100 sandorių, per dieną jų gali būti ir 10. Jam nieko nežinoma apie minėto automobilio areštą, jokie dokumentai, susiję su tokio automobilio areštu, jam nebuvo įteikti. Jis įsigytų transporto priemonių neregistruoja, išskyrus tą, kuriuo pats važinėja. Jis pateikė automobilį deklaruoti, o ne registruoti. Nebendrauja su mokesčių administratoriumi.
Liudytojas A. R., apklaustas teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtino ir patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 141-144 b. l.), kad yra buvę, jog pagal skelbimą ieškojo pirkti automobilį, pamena, kad skambino skelbime nurodytu telefonu, kurio neišsaugojo, ir sutarė su pardavėju, kur galėtų jį apžiūrėti. Kauno miesto automobilių turgavietėje nusipirko automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), neatsimena už kiek. Pardavėjas pateikė automobilio registracijos pažymėjimą, techninės apžiūros lapą, buvo pildoma pirkimo - pardavimo sutartis, kurią abu pasirašė, tačiau pateikti negali, nes pametė. Nepamena, kieno vardu buvo registruotas tas automobilis. Kiek pamena, pardavėjas nesakė, kad automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), įregistruotas areštas. Nebūtų jo pirkęs. Tada dar nebuvo SDK kodų. Policijoje jam vėliau pasakė, kad mašina buvo areštuota. To nusipirkto automobilio savo vardu VĮ „Regitra“ neregistravo, nes nepatiko techniniai duomenys, ketino jį parduoti. Po to automobilį pardavė lygtai moteriai iš Jonavos - neatsimena jokių sandorio aplinkybių, tik tiek, kad pildė pirkimo - pardavimo sutartį. N. K. nepažįsta.
Liudytoja M. B., apklausta teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtino ir patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 112-114 b. l.), kad 2022 m. rudenį sūnui B. B. paskolino 500 Eur, už kuriuos jis nupirko automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užregistravo jos vardu, nežino kodėl, pirkime ji nedalyvavo, šiuos veiksmus atliko jos sūnus, kuris ir naudojosi automobiliu. Sūnus davė pasirašyti pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje pats surašė jos duomenis, kokia suma įrašyta buvo, nematė. Skolą sūnus grąžino.
Liudytojas B. B., apklaustas teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtino ir patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 131-135 b. l.), kad 2021-01-28 rado skelbimą apie parduodamą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pardavėjas atvažiavo prie jo namų (duomenys neskelbtini). Automobilis buvo techniškai tvarkingas, kėbulas buvo šiek tiek parūdijęs. Pardavėjas pateikė automobilio registracijos pažymėjimą, techninės apžiūros lapą, ADB „Gjensidige“ sutarties liudijimo kopiją, kurio draudėjas buvo A. R.. Pamena, kad automobilis buvo registruotas įmonės vardu, neatsimena kokios. Kiek pamena, transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis buvo pildoma pardavėjo, o pirkėjo duomenyse jis pats įrašė savo mamos M. B. asmens duomenis ir pastarajai nunešė į namus pasirašyti, pirkime mama nedalyvavo. Pirkėja buvo jo mama M. B.. Ji paskolino jam 500 Eur, nepamena už kokią sumą pirko automobilį. Sutarties jis neturi ir pateikti negali. Automobilio jis neužregistravo, nes kitą dieną po sandorio, juo nuvykęs į VĮ „Regitra“ Jonavos filialą, sužinojo, kad automobilio neis priregistruoti, nes yra įregistruotas areštas. Automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavėjas jokių asmens dokumentų nepateikė ir jis jo neprašė. Apibūdinti pardavėjo negali, nes nepamena. Pardavėjas nieko jam nesakė, kad automobiliui yra įregistruotas areštas, apie tai neklausė, nes niekada nebuvo susidūręs su tokia situacija. Jis 2022-11-05 automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), užpildęs pirkimo - pardavimo sutartį, pardavė E. R., informavęs, kad automobiliui yra įregistruotas areštas. Šis sakęs, kad automobilis jam reikalingas dalims. Pastarasis sutiko automobilį pirkti, abu užpildė pirkimo - pardavimo sutartį, pasirašė. Pačios sutarties jis nebeturi.
Liudytojas E. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie 20 metų užsiima naudotų automobilių perpardavinėjimu. Perka naudotus automobilius juos remontuoja ir parduoda į trečiąsias šalis. Pagal skelbimą 2022-11-05 iš M. B. nusipirko už 300 Eur, nors nežino kodėl į sutartį ji įrašė 100 Eur, jos vardu registruotą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ketindamas jį brangiau perparduoti. Matė, kad automobilis buvo netvarkingas, buvo dideli kėbulo, salono defektai, sudaužytas priekinis automobilio stiklas, automobilis važiavo, bet nebuvo traukos. Automobilį pirko kaip metalo laužą, kadangi eisme dalyvauti su juo nebuvo galima, o remontuoti neapsimokėjo. M. B. jam pateikė automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros lapą, parodė savo asmens dokumentą, kartu su ja užpildė automobilio pirkimo - pardavimo sutartį, kurią savo ranka pildė M. B., jis ant sutarties pasirašė savo vardą, pavardę ir patvirtino savo parašu. Pildant dokumentus, M. B. pasakė, kad automobiliui yra registruotas areštas. Kadangi jam buvo žinoma informacija dėl arešto, todėl automobilio neregistravo savo vardu ir 2022-11-05 pardavė R. J., kurio telefono numerio, kitokių kontaktų neturi ir nėra išsisaugojęs, paties asmens neatpažintų. Parduodamas automobilį R. J. sakė, kad automobiliui yra įregistruotas areštas, todėl jam buvo žinoma dėl arešto. Pirkimo dieną R. J. pateikė savo asmens tapatybės dokumentą. R. J. pateikė automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros lapą bei vietoje kartu užpildė pirkimo - pardavimo sutartį. Automobilio viduje negalėjo likti jo kaip pardavėjo vardu užpildyta transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis. 2023-03-05 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nepildė, jos nepasirašė, kas galėjo užpildyti - nežino. Gal R. J. užpildė jo vardu pirkimo - pardavimo sutartį ir paliko automobilyje. D. J., N. K. nepažįsta (1 t., 103-106 b. l.).
Be to, liudytojas E. R., apklaustas teismo posėdžio metu, priešingai nei apklausos ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad jis tikrino internetinėje paskyroje, automobilis „Audi A4“ nebuvo areštuotas. Pasirašant sutartį, jis visada tikrina dokumentus. Neprisimena ar M. B. sakė, kad automobilis „Audi A4“ yra areštuotas. Berods, M. B. minėjo, jog turi finansinių problemų, bijo, jog mašina gali būti areštuota, todėl nori ją parduoti. Bet tuo metu, kai jis pirko automobilį, jis tikrai nebuvo areštuotas. Automobilį „Audi A4“ įsigijo ir pardavė tą pačią dieną R. J..
Liudytojas G. A., apklaustas teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtino ir patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 93-96 b. l.), kad 2022-11-07, Kauno m. pirko automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apie kurio pardavimą sužinojo internetinėje svetainėje „Autogidas.lt“. Buvo skilęs priekinis stiklas ir kiti smulkūs defektai tiek išorėje, tiek viduje, į kuriuos jis nekreipė dėmesio. Rusakalbis pardavėjas vardu R., kurio neatpažintų, pateikė jam transporto priemonės registracijos liudijimą (techninį pasą) ir savo ranka rašytą jau užpildytą pirkimo - pardavimo sutartį, kurią perskaitęs, jis pasirašė. Automobilio pirkimo - pardavimo sutarties neturi, nes išmetė. Tik pamena, jog automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo registruotas kažkokios įmonės vardu. Niekas nesakė, kad automobilis areštuotas. Su nusipirktu automobiliu grįžęs į Klaipėdą, matė automobilio daiktadėžėje keletą senesnių minėto automobilio pirkimo - pardavimo sutarčių, kuriose buvo nurodyti visai kitų asmenų duomenys, tas sutartis paliko daiktadėžėje. Po maždaug savaitės bandė automobilį prisiregistruoti internetu eKETRIS sistemoje, registravimas buvo negalimas. Tuomet internetu pasidomėjo kodėl - viena iš priežasčių buvo, kad automobilis gali būti areštuotas. Jis įdėjo į interneto puslapį „Facebook“ skelbimą ir nurodė, kad parduodamas automobilis be registracijos. Į skelbimą atsiliepė asmuo, kurio jokių duomenų nežino ir kontaktų neišsisaugojo. Su juo susitiko prie degalinės „Circle K“, esančioje Jūrininkų pr., Klaipėdoje, ir iškart pardavė automobilį, už kiek nepamena, kažkur už 500 - 1000 Eur, dokumentų nepildė, nes kaip ir jo skelbime buvo nurodyta, kad automobilis be registracijos. Pirkėjui sakė, kad neina automobilio įregistruoti, šis neklausė kodėl.
Liudytojas A. J., apklaustas teisiamajame posėdyje, iš esmės patvirtino ir patikslino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., 84-87 b. l.), kad yra (duomenys neskelbtini), kurios veikla krovinių pervežimas, direktorius. 2022 m. gruodžio mėn., tinklalapio „Facebook“ puslapyje „automobiliai iki 1000 eurų“ rado skelbimą apie Klaipėdos m. parduodamą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Dėl automobilio su pardavėju, kuris atsiuntė telefono numerį, bendravo per Messenger programėlę (susirašinėjimus yra ištrynęs), po to jiedu susitiko Klaipėdoje. Vyras, kurio neatpažintų, sakė, kad automobiliui yra galiojanti techninė apžiūra, pats automobilis išregistruotas, reikalingas automobilio draudimas ir gali važiuoti. Apsižiūrėjo automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), patiko, nupirko, kaip vėliau sužinojo iš G. A., grynaisiais pinigais už 800 Eur. Transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartis buvo užpildyta įmonės vardu, nepamena, kokios. Pardavėjas asmens dokumentų jam nepateikė, jis ir neprašė. Nusipirktą minėtą automobilį 2022-12-12 apdraudė „BTA“ civilinės atsakomybės draudimu ir juo grįžo į namus. Nusipirktas automobilis buvo be traukos, dingo stabdžiai, bėgo vanduo per stiklą, o kai meistrai pasakė, kad neapsimoka remontuoti, automobilio neregistravo savo vardu, nusprendė jį parduoti, gal ir į metalo laužo supirktuvę. Nežinojo, kad tas automobilis „Audi A4“ buvo areštuotas. Turėjo automobilį „Škoda Octavia“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), skaičių nepamena, baigėsi draudimas, techninė apžiūra, norėjo jį parduoti, įdėjo skelbimą dėl pardavimo į internetinį tinklapį „Facebook“ „Automobiliai iki 1000 eurų“. Su juo susisiekė pirkėjas telefonu, po to atvyko apžiūrėti automobilio „Škoda Octavia“ ir, pamatęs automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nusprendė nusipirkti abu automobilius. Sutarė 800 Eur kainą už abu automobilius. Neatsimena, kokia kaina pardavė „Audi A4“. Į sandorį jie įrašė tik „Škoda Octavia“ kainą. Pirkėjas minėjo, kad yra iš (duomenys neskelbtini). Dėl automobilio „Škoda Octavia“ su pirkėju užpildė pirkimo - pardavimo sutartį. Vaikinas, kaip ir transporto pirkimo - pardavimo sutartyje, nurodė savo vardą, pavardę, tuo vardu ir pavarde deklaravo automobilį „Škoda Octavia“, valst Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. D. J.. Jam pasakė apie automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), defektus, kad yra be traukos, dingę stabdžiai, bėga vanduo per stiklą ir pasakė, kad automobilis yra išregistruotas, jiedu nepildė to automobilio pirkimo - pardavimo sutarties. Perspėjo, kad yra problemų dėl jo įregistravimo. Jis pirkėjui D. J. pateikė automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), registracijos liudijimą, techninės apžiūros pažymą. Šį automobilį įsigijęs, jis nežiūrėjo ar automobilio daiktadėžėje ar kur kitur buvo paliktos kitų asmenų vardu užpildytos transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartys. E. R., M. B., R. J. nepažįsta. Tik policijoje, apklausos metu, sužinojo, kad „Audi A4“ automobilis buvo areštuotas.
Iš pareiškimo matyti, kad 2023-03-13 į policiją kreipėsi T. Š. nurodydamas, jog 2023-03-05, 18 val., (duomenys neskelbtini)., nusipirko automobilį už 850 Eur, bet pirkimo – pardavimo sutartyje, pardavėjo prašymu, įrašė 500 Eur. Įsigyto automobilio negali priregistruoti dėl šiam uždėto arešto. Su pardavėju susiekti negali, nes yra išjungęs telefoną (1 t., 1-5 b. l.). Dėl šio įvykio, prokurorė, panaikinusi tyrėjos nutarimą atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, pavedė policijos komisariatui atlikti ikiteisminį tyrimą pagal požymius nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 1 dalyje (1 t., 34-36 b. l.).
Iš antstolio S. U. 2023-03-23 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedų matyti, kad antstolio S. U. kontoroje vykdomos trys vykdomosios bylos pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) vykdomuosius raštus administracinių nusižengimų bylose skolininko N. K. atžvilgiu. Vykdomosios bylos susijusios su turtinio pobūdžio išieškojimu, kurių bendra suma – 960 Eur. Šiose vykdomosiose bylose 2020-08-26 patikslintu turto arešto aktu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo areštuota skolininkui N. K. priklausanti kelių transporto priemonė - automobilis „Audi A4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini). Minėtas patikslintas turto arešto aktas skolininkui išsiųstas jo žinomu gyvenamosios vietos adresu ir įteiktas 2020-08-28 asmeniškai skolininkui N. K. (2 t., 5-18 b. l.).
Iš VĮ „Registrų centras“ Turto arešto aktų registro 2023-03-09 išrašo matyti, kad jame įregistruotas antstolio S. U. 2020-08-26 patikslintas turto arešto aktas vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), kurio pagrindu areštuotas N. K. automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t., 185-188 b. l.).
VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo 2023-06-19 rašte ir jo prieduose – prašymo dėl įregistruotos transporto priemonės registravimo duomenų keitimo, pranešimo dėl transporto priemonės registravimo, prašymų dėl transporto priemonės registravimo paslaugos suteikimo, prašymo dėl transporto priemonės registracijos, transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties, transporto priemonės įgijimo deklaracijų, pranešimų dėl atsisakymo priimti deklaraciją kopijose nurodyta, kad:
Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenimis 2005-09-14 transporto priemonė „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo įregistruota (užsienyje registruotos transporto priemonės pastovus įregistravimas) (duomenys neskelbtini) vardu.
Šalies argumentai
2011-02-22 keitėsi minėtos transporto priemonės savininkas - valdytojas (duomenys neskelbtini). 2020-08-24 transporto priemonės „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), valdytojas - savininkas (duomenys neskelbtini) internetu pateikė prašymą dėl transporto priemonės duomenų keitimo, nurodė naują valdytoją - savininką N. K.. Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro duomenų bazėje nurodyta pardavimo suma 470 Eur. Pirkimo - pardavimo sutarties neprisegė.
2020-09-01 N. K. pateikus prašymą registruoti transporto priemonę, jam buvo įteiktas pranešimas dėl transporto priemonės registravimo, kuriame nurodoma atsisakymo priežastis (naujo valdytojo vardu taikomi apribojimai – Turto arešto aktų registre įregistruotas 2020-08-26 turto areštas). Vadovaujantis Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų registravimo taisyklių nuostatomis, naujam transporto priemonės valdytojui Lietuvos Respublikoje, transporto priemonę privalu perregistruoti per 10 dienų, po to kai kreipėsi į VĮ „Regitra“ buvęs transporto priemonės valdytojas. Laiku neperregistruota transporto priemonė išregistruojama automatiškai. Minėta transporto priemonė 2020-09-03 išregistruota automatiškai.
2021-01-27 M. B. kreipėsi su prašymu registruoti transporto priemonę „Audi A4“, įteiktas atsisakymas - transporto priemonei taikomas areštas.
2022-12-05 G. A. Įmonės skaitmeninių paslaugų portale teikė įgijimo deklaracijas, kurios buvo atmestos.
2023-03-07 T. Š. Įmonės skaitmeninių paslaugų portale teikė įgijimo deklaraciją, kuri taip pat buvo atmesta, kadangi šiai transporto priemonei taikomas areštas (1 t., 167-180 b. l.).
Iš VĮ „Regitra“ Klaipėdos filialo į bylą pateiktos 2021-01-17 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties kopijos matyti, kad 2021-01-17, 11 val. 30 min. A. R. pardavė M. B. automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 700 Eur (1 t., 174 b. l.).
Iš 2023-05-19 savanoriško dokumento pateikimo protokolo ir jo priedo matyti, kad B. B. savanoriškai tyrėjai pateikė ADB „Gjensidige“ įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės (toliau – ĮTPVCA) privalomojo draudimo sutarties liudijimo kopiją, kurioje nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020-11-20 iki 2020-12-19 šiuo draudimu automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apdraudė A. R. (1 t., 156-159 b. l.).
ADB „Gjensidige“ 2023-05-22 rašte nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2020-11-20 iki 2020-12-19 draudėjas A. R. draudė automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ĮTPVCA draudimu (1 t., 163 b. l.).
Iš 2023-05-04 savanoriško dokumentų pateikimo protokolo ir jo priedų matyti, kad E. R. savanoriškai tyrėjai pateikė dvi transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartis, kuriose užfiksuota, jog 2022-11-05 M. B. pardavė E. R. automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 100 Eur, o tą pačią dieną pastarasis tą patį automobilį pardavė už 100 Eur R. J. (1 t., 151-155 b. l.).
Iš 2023-08-22 savanoriško dokumento pateikimo protokolo ir jo priedo matyti, kad T. Š. savanoriškai tyrėjai pateikė 2023-03-05 transporto pirkimo - pardavimo sutartį, kurioje nurodyta, jog 2023-03-05, 18 val. 30 min. pardavėjas E. R. parduoda, o pirkėjas T. Š. perka nuosavybės teise priklausantį automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), už 500 Eur grynais, patvirtintą šalių parašais (1 t., 181-184 b. l.).
Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus 2023-12-28 specialisto išvadoje Nr. 11-2752 (23) konstatuota, kad:
1. Rankraštinius įrašus (duomenys neskelbtini) „E. R.“, „(duomenys neskelbtini)“, „AUDI A4“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „(duomenys neskelbtini)“, „E. R.“, esančius tyrimui pateiktoje 2023-03-05 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje, parašė ne D. J., o kitas asmuo.
2. Tyrimui pateiktoje 2023-03-05 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje, eilutėje „Transporto priemonę pardavė“, greta įrašo „E. R.“, E. R. vardu pasirašė ne E. R., o kitas asmuo.
3. Nustatyti, ar tyrimui pateiktoje 2023-03-05 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartyje, eilutėje „Transporto priemonę pardavė“, greta įrašo „E. R.“, E. R. vardu pasirašė D. J. ar kitas asmuo, negalima dėl tiriamojoje dalyje nurodytų priežasčių. O joje nurodoma, kad lyginant šį parašą su lyginimui pateiktais D. J. parašų ir rašysenos pavyzdžiais, nustatyta bendrųjų ir specialiųjų parašų požymių sutapimų ir skirtumų, iš kurių nei vieni, nei kiti nesudaro požymių visumos, pakankamos teigiamai ar neigiamai išvadai. Daugiau nustatyti sutapimų ar skirtumų nebuvo galima, kadangi tiriamasis parašas yra pasirašytas mėgdžiojant kito asmens parašą, todėl jame išliko nedaug asmens rašyseną individualizuojančių požymių (2 t., 74-77 b. l.).
Iš 2023-11-14 savanoriško dokumentų pateikimo protokolo ir jo priedų – elektroninio pašto laiškų matyti, kad T. Š. savanoriškai tyrėjai pateikė elektroninio pašto laiškus, kuriais jis bendravo su antstoliu S. U., siekdamas nusipirktą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pakartotinai įsigyti iš varžytinių (2 t., 20-27 b. l.).
Iš antstolio S. U. 2024-02-01 rašto Nr. (duomenys neskelbtini) ir jo priedo – Turto pardavimo iš varžytinių akto kopijos matyti, kad 2023-07-10 Turto pardavimo iš varžytinių aktu Nr. (duomenys neskelbtini), kuris yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas, N. K. priklausantis automobilis „Audi A4“, VIN kodas (duomenys neskelbtini), parduotas D. D. J. už 610 Eur (2 t., 35-37 b. l.).
Iš 2024-02-28 VĮ „Regitra“ duomenų bazės išrašo matyti, kad šioje duomenų bazėje nėra kelių transporto priemonių, registruotų D. J. vardu (3 t., 86 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Teismo vertinimu, į bylą surinkta, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir BPK) normų reikalavimų, pakankamai faktinių duomenų, kurie laikytini įrodymais, leidžiančių tiksliai nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes ir padaryti neabejotiną išvadą, kad 2023-03-05, apie 17 val., (duomenys neskelbtini), automobilių stovėjimo aikštelėje, prie degalinės, D. J., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždėtas areštas, piktnaudžiaudamas pirkėjo T. Š. pasitikėjimu ir nebaigta pildyti suklastota 2023-03-05 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, jog pardavėjas E. R. parduoda automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia klaidindamas pirkėją T. Š. nutylėjo esmines pastarojo apsisprendimui dėl transporto priemonės įsigijimo aplinkybes, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuotas ir kokios pasekmės kils, siekiant įregistruoti šį automobilį įstatymų numatyta tvarka, taip pat, kad jis pats, o ne sutartyje įrašytas pardavėjas, yra šios kelių transporto priemonės faktinis savininkas – pardavėjas, ir melagingai pirkėjui nurodęs tikrovės neatitinkančią informaciją, jog parduodamam automobiliui yra sugeneravęs SDK, būtiną turėti ne tik registruojant transporto priemonę, bet ir norint ją parduoti, sudarė su pirkėju T. Š. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu pastarajam už 850 Eur pardavė automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – T. Š. pinigus - 850 Eur.
Kaltinamasis D. J. pripažindamas automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sandorio, įvykusio tarp jo ir nukentėjusiojo T. Š., faktą, nepripažino, kad šio sandorio metu jis, kaip pardavėjas, apgaule, piktnaudžiaudamas pirkėjo pasitikėjimu, pateikdamas suklastotą transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, savo naudai įgijo svetimą, nukentėjusiajam priklausantį, turtą – pinigus – 850 Eur grynais. Tačiau tokia kaltinamojo pozicija yra paneigta nuosekliais nukentėjusiojo T. Š. ir liudytojo T. G. parodymais apie tai, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo metu pardavėjas D. J. nurodė pardavinėjantis ne savo, o draugo E. R., automobilį, pirkėjui pateiktos transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties nepildė ir joje kaip įgaliotas atstovas nepasirašė, į minėtą sutartį nurodęs pirkėjui įrašyti mažesnę nei realiai įvykusio, sandorio kainą – 500 Eur, nutylėjo aplinkybę, kad parduodamam automobiliui taikomas apribojimas – uždėtas areštas, melagingai nurodė, kad automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra sugeneruotas SDK. Liudytojas E. R. nurodė, kad automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pirkto iš M. B., neregistravo savo vardu ir 2022-11-05 pardavė R. J., 2023-03-05 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutarties nepildė, jos nepasirašė, kas tai padarė jo vardu – nežino, D. J. nepažįsta, todėl akivaizdu, jog pastarasis suvokė, kad nėra įgaliotas parduoti transporto priemonės E. R. vardu. Be to, kaltinamasis D. J., pateikdamas nukentėjusiajam T. Š., kaip pirkėjui, suklastotą 2023-03-05 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartį, ką patvirtino Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus 2023-12-28 specialisto išvada Nr. 11-2752 (23), tyčia klaidino pirkėją, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, turėdamas tikslą apgaule užvaldyti T. Š. pinigus.
Aplinkybę, kad kaltinamasis D. J. žinojo apie automobiliui taikytą apribojimą – uždėtą areštą, patvirtino liudytojas G. A., kuris nurodė, jog įdėjęs į socialinį tinklą „Facebook“ skelbimą apie parduodamą automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), papildomai nurodė, kad ši transporto priemonė be registracijos, o parduodamas šį automobilį D. J. sakė, jog minėtos transporto priemonės neina įregistruoti.
Teismas neabejoja nukentėjusiojo T. Š., liudytojų T. G., E. R. ir kitų parodymais, kuriuos iš esmės patvirtina Lietuvos teismo ekspertizės centro Dokumentų ekspertizių skyriaus 2023-12-28 specialisto išvada ir kiti nuosprendyje aptarti įrodymai. Be to, byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad nukentėjusysis T. Š., liudytojai T. G. ir E. R. būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti kaltinamąjį D. J.. Nuosprendyje aptarti įrodymų šaltiniai, išskyrus kaltinamojo parodymus, tarpusavyje neprieštaringi ir vieni kitus papildantys.
Pažymėtina, kad neįtikinama kaltinamojo D. J. versija, jog jis nukentėjusiajam T. Š. automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pardavė už 500 Eur, tai yra mažesne kaina nei pats įsigijo, kadangi teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis D. J., patikslinęs savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nedviprasmiškai nurodė, kad už automobilį „Audi A4“, kurį pirko tikslu perparduoti, sumokėjo 800 Eur ir į jo remontą investavo apie 100 Eur. Taigi, teismo vertinimu, nukentėjusiojo T. Š. nurodyta ir nuosekliai tvirtinta automobilio „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sandorio vertė – 850 Eur yra reali ir atitinka tikrąsias faktines įvykusio sandorio aplinkybes.
Teismas kitų, abejonių nekeliančių įrodymų kontekste kaltinamojo D. J. parodymus vertina kaip pasirinktos gynybos poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, griežtesnės bausmės ir jais remiasi tiek, kiek jie neprieštarauja nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms.
Nusikalstamos veikos kvalifikavimas
BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Taigi, sukčiavimas yra nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į nuosavybę, turtines teises ir turtinius interesus. Šios nusikalstamos veikos dalykas yra turtinė nauda, kurią kaltininkas gauna panaudojęs apgaulę. Sukčiavimui būdinga apgaulė suprantama kaip turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, taip pat kitų asmenų, priimančių atitinkamus sprendimus, suklaidinimas dėl aplinkybių ar faktų, kurie yra esminiai, lemiantys šių asmenų apsisprendimą dėl turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ir pan. Sukčiavimo atveju apgaulė gali pasireikšti nukentėjusiojo suklaidinimu jam pateikiant objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją arba nutylint esmines jo apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Apgaulė gali pasireikšti ir suklastotų dokumentų panaudojimu kaip priemone, siekiant pateikti tikrovės neatitinkančius (melagingus) teisiškai reikšmingus faktus, iš kurių sprendžiama apie teisių ar pareigų atsiradimą ir kita (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329-222/2015, 2K-156-788/2016, 2K-28-303/2022).
Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl sutarties sudarymo ir turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-851/2001).
Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje šios sukčiavimą apibūdinančios aplinkybės yra nustatytos.
Teismas, nekeisdamas kaltinamajam D. J. inkriminuotos nusikalstamos veikos apimties, koreguoja jo turinį ir konstatuoja, kad D. J. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes 2023-03-05, apie 17 val., (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, prie degalinės, jis, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad automobiliui „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), uždėtas areštas, piktnaudžiaudamas pirkėjo T. Š. pasitikėjimu ir nebaigta pildyti suklastota 2023-03-05 transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartimi, kurioje nurodyta, jog pardavėjas E. R. parduoda automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia klaidindamas pirkėją T. Š., nutylėjo esmines pastarojo apsisprendimui dėl transporto priemonės įsigijimo aplinkybes, kad automobilis „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), yra areštuotas ir kokios pasekmės kils, siekiant įregistruoti šį automobilį įstatymų numatyta tvarka, taip pat, kad jis pats, o ne sutartyje įrašytas pardavėjas, yra šios kelių transporto priemonės faktinis savininkas – pardavėjas, ir melagingai pirkėjui nurodęs tikrovės neatitinkančią informaciją, jog parduodamam automobiliui yra sugeneravęs SDK, būtiną turėti ne tik registruojant transporto priemonę, bet ir norint ją parduoti, sudarė su pirkėju T. Š. transporto priemonės pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu pastarajam už 850 Eur pardavė automobilį „Audi A4“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – T. Š. pinigus - 850 Eur.
Bausmės skyrimas, kiti klausimai
D. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
D. J., būdamas neteistas (BK 97 straipsnio 6 dalis), bet sistemingai baustas administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus (2 t., 137-195 b. l.; 3 t., 141-144 b. l.), padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nuo 2023-10-23 (duomenys neskelbtini) (2 t., 133-136 b. l.), (duomenys neskelbtini) (3 t., 140 b. l.), nusikalstamais veiksmais padarytos žalos nukentėjusiajam T. Š. neatlygino.
Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, jo šeiminę ir turtinę padėtį, jo požiūrį į nusikalstamų veikų pasekmes, pastangas atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą, atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytos bausmės paskirties, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus D. J. laisvės apribojimo bausmę, kurios dydis būtų artimas šios bausmės vidurkiui, be intensyvios priežiūros. Teismo vertinimu, intensyvios priežiūros paskyrimas D. J. pažeistų svarbiausius jo socialinius ir ekonominius santykius: jis, tikėtina, neturėtų galimybės įsidarbinti, aprūpinti save ir savo šeimą, atlyginti nukalstamais veiksmais padarytą žalą.
D. J. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimą neišvykti (3 t., 24-27 b. l.) – panaikintina, pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.
BPK 109 straipsnis suteikia teisę asmeniui, kuris dėl nusikalstamos veikos patyrė turtinės ar neturtinės žalos, baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą tenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Nukentėjusysis – civilinis ieškovas T. Š. pareiškė ieškinį kaltinamajam – civiliniam atsakovui D. J. dėl 850 Eur turtinės ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., 77, 78, 80, 81 b. l.).
Kaltinamasis D. J. ieškinio nepripažįsta.
Ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, tačiau tenkintinas iš dalies, mažinant jo dydį.
Ieškinio dalis dėl 850 Eur turtinės žalos atlyginimo, kurį sudaro sukčiavimo būdu užvaldyto turto – pinigų suma (850 Eur) yra pagrįsta, įrodyta į bylą surinktų įrodymų visetu.
Ieškinio dalį dėl 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo civilinis ieškovas grindžia tuo, kad jis pirmą kartą gyvenime susidūrė su apgaule, kuri savaime žemina žmogų, dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo, kurio metu D. J. piktnaudžiavo jo pasitikėjimu ir patiklumu, patyrė dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. O to paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.
Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Todėl nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, o taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Teismas pažymi, kad neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes.
Nustatyta, kad nukentėjusysis dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų patyrė dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, emocinį stresą, kitus nepatogumus, bendraudamas su antstoliu, tyrėjais ikiteisminio tyrimo metu.
Byloje nėra duomenų, kad D. J. iki bylos nagrinėjimo teisme dienos T. Š. būtų atlyginęs žalą.
Todėl, atsižvelgiant į reikšmingų aplinkybių visetą, žalą padariusio asmens kaltės formą, jo amžių ir darbingumą, nukentėjusiojo patirtą turtinę žalą, taip pat patirtus dvasinius išgyvenimus, pažeminimą, emocinį stresą, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, kad esant priežastiniam ryšiui tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusių pasekmių – turtinės, neturtinės žalos, nukentėjusiojo T. Š. pareikštas civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir priteistina iš kaltinamojo D. J. nukentėjusiajam T. Š. 850 Eur turtinės žalos ir 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo (CK 6.246 – 6.249, 6.250, 6.263 ir 6.283 straipsniai).
Kita nukentėjusiojo T. Š. civilinio ieškinio dalis atmestina.
Nukentėjusysis T. Š. pareikštu civiliniu ieškiniu prašo jo patirtas išlaidas už teisines advokato paslaugas (konsultacijas, civilinio ieškinio paruošimą) pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jam iš kaltinamojo – civilinio atsakovo D. J. (1 t., 77, 78 b. l.).
Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami, vadovaujantis BPK 103 - 106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis.
BPK 104 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese atstovą ir turėjo išlaidų, kurias apmoka pats iš savo lėšų, gali prašyti teismo, jog šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo.
BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas.
Be to, BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.
Nukentėjusiojo – civilinio ieškovo T. Š. įgaliotasis atstovas advokatas A. S. proceso metu pateikė 2023-10-23 pinigų priėmimo kvitą Nr. 1099003 ir 2024-04-08 pinigų priėmimo kvitą Nr. 1099019, pagal kuriuos nukentėjusysis – civilinis ieškovas T. Š. turėjo 700 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (1 t., 79 b. l., 3 t., 87, 88 b. l.).
Nukentėjusysis – civilinis ieškovas T. Š. prašo šias išlaidas pripažinti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš kaltinamojo D. J. (1 t., 77, 78 b. l.).
Prašymas dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiškai, nes nukentėjusįjį – civilinį ieškovą baudžiamajame procese atstovavo advokatas A. S. (3 t., 65, 67 b. l.), kurio paslaugas nukentėjusysis – civilinis ieškovas T. Š. apmokėjo iš savo lėšų, o tai pripažintina proceso išlaidomis. Kadangi reikalaujamų atlyginti proceso išlaidų dydis yra realus, nėra per didelis, atsižvelgiant į nukentėjusiojo – civilinio ieškovo įgaliotojo atstovo ikiteisminiame tyrime ir teisiamajame posėdyje teiktas teisines paslaugas, procesinio dokumento - ieškinio paruošimą, dalyvavimo laiką teisiamajame posėdyje, todėl iš kaltinamojo D. J. priteistina nukentėjusiajam – civiliniam ieškovui T. Š. 700 Eur turėtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti (BPK 104 straipsnio 2 dalis, 106 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301 straipsniu, 302 straipsniu, 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsniu, 307 straipsniu, 308 straipsniu,
nusprendžia:
D. J. pripažinti kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir paskirti laisvės apribojimą vieneriems metams dviem mėnesiams.
Vadovaujantis BK 48 straipsnio 4 dalies 3 ir 4 punktais, 6 dalimi, D. J. įpareigoti per keturis mėnesius atlyginti T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), nusikalstama veika padarytą 850 Eur turtinę žalą ir per visą bausmės atlikimo laikotarpį dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bei nekeisti gyvenamosios vietos be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos žinios.
D. J. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti – panaikinti, pradėjus vykdyti šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę.
Nukentėjusiojo T. Š. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. Š., gim. (duomenys neskelbtini), 850 Eur (aštuonis šimtus penkiasdešimt eurų) turtinės ir 400 Eur (keturis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitą nukentėjusiojo T. Š. civilinio ieškinio dalį atmesti.
Vadovaujantis BPK 104 straipsnio 2 dalimi ir 106 straipsnio 2 dalimi, pripažinti nukentėjusiojo – civilinio ieškovo T. Š. 700 Eur (septynių šimtų eurų) turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti proceso išlaidomis ir jas priteisti iš D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. Š., gim. (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Šilutės rūmus.