- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-11
- Bylos Nr.
- e2A-286-828/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00011-2021-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vygintas Mažuika
- Ieškovas
- UAB Legal Balance
- Atsakovas
- P. J.
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės UAB Legal Balance apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. vasario 3 d. sprendimo už akių civilinėje byloje pagal ieškovės UAB Legal Balance ieškinį atsakovui P. J. dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė UAB „Legal Balance“ prašė priteisti iš atsakovo P. J. 75 Eur negrąžinto kredito; 19,81 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, paskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos; 2,90 Eur administravimo mokesčio, paskaičiuoto iki sutarties nutraukimo dienos; 40,47 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos; 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (75 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 8 d.); 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (75 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos; 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas..
2. Nurodė, kad pradinis kreditorius UAB BnP Finance ir atsakovas P. J. 2019 m. spalio 10 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-8kmh4c7k, kuria atsakovui buvo suteiktas 75 Eur vartojimo kreditas 24 mėnesių terminui bei pagal kurią atsakovas įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį) sutarties specialiosiose sąlygose nustatyta tvarka ir terminais.
3. 2020-03-03 tarp pradinio kreditoriaus ir ieškovės UAB Legal Balance buvo sudaryta periodinė reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01 kuria pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teises į atsakovo įsiskolinimą. Atsakovas iki pat šios dienos neįvykdė sutartyje numatytų įsipareigojimų.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2021 m. vasario 3 d. sprendimu už akių ieškovės ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovo 75 Eur negrąžinto kredito, 19,81 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 2,90 Eur administravimo mokesčio, 30,63 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.), 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 128,64 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 96,56 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės naudai.
5. Teismas nustatė, kad sutarties sąlygos patvirtino, kad atsakovas pagal mokėjimo grafiką turėjo grąžinti paskolą, mokėti palūkanas ir sutarties administravimo mokestį. Atsakovas iki šios dienos nėra grąžinęs 75 Eur kredito sumos. Pagal šalių sudarytos kredito sutarties sąlygas, kreditą ir palūkanas atsakovas turėjo mokėti iki 2021 m. spalio 8 d. Sutartį nutraukus 2020 m. kovo 11 d., teismas laikė, kad ieškovė pagrįstai paskaičiavo mokėtinas 19,81 Eur pelno palūkanas bei 2,90 Eur administravimo mokesčio iki sutarties nutraukimo dienos.
Šalies argumentai
6. Ieškovė prašė priteisti 40,47 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos 2020 m. kovo 11 d. iki ieškinio parengimo dienos 2021 m. sausio 8 d. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 75 Eur negrąžinto kredito, 24,82 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 5,95 Eur administravimo mokesčio, 52,89 Eur negautų pajamų (nuostolių), 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo laikė pagrįstu ir tenkino.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad ieškovė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų (nuostolių), atlyginimo. Sutarties specialiosiose sąlygose esančiame mokėjimo grafike buvo sutarta dėl konkrečios kiekvieną mėnesį atsakovo mokėtinos palūkanų sumos. Ši palūkanų suma apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri kiekvieną mėnesį pagal grafiką mažėjo. Tuo tarpu ieškovė negautų pajamų (nuostolių) sumą nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 11 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.) skaičiuoja nuo visos negrąžintos kredito sumos. Teismo vertinimu, toks skaičiavimas nepagrįstas, todėl ieškovės reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos priteisimo tenkino iš dalies, priteisiant ieškovei 30,63 Eur.
8. Teismas laikė, kad ieškovė reikalavimą priteisti 65 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (75 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 8 d.), neįrodė, todėl netenkino. Ieškovė nenurodė tiksliai apskaičiuotos negautų pajamų nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos sumos.
9. Nurodė, kad sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatytas atsakovo, kaip vartojimo kredito gavėjo, atsakomybės dydis, taikomas pagal sutarties specialiosiose sąlygose nurodytų 65 procentų dydžio metinę palūkanų normą, viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje įtvirtintą maksimalų dydį (18,25 procentų). Teismas sprendė, jog ieškovės reikalavimas priteisti 65 procentų dydžio kompensuojamųjų palūkanų, įvertinus sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkto nuostatas, pripažintos nesąžininga bei negaliojančia nuo sutarties sudarymo momento. Todėl ieškovės reikalavimą priteisti iš atsakovo 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) (kompensacinių palūkanų) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (75 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2021 m. spalio 8 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos netenkino.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
10. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. vasario 3 d. sprendimo už akių dalį dėl 30,63 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, priteisimo, dėl 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 75 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-10-08), priteisimo; dėl 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 75 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2021-10-08) iki visiško kredito grąžinimo dienos ir priteisti ieškovei iš atsakovo 40,47 Eur negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos; 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 75 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-10-08); 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 75 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2021-10-08) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Taip pat prašo priteisti visas bylinėjimosi išlaidas, turėtas pirmos instancijos bei apeliacinės instancijos teismuose.
11. Nurodo, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, todėl nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos). Teismas visiškai neatsižvelgė į aktualią Lietuvos teismų praktiką, sutarties sąlygas, į sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad sutartis yra nutraukta, sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus. Teismas, nustatęs, kad apeliantės prašomi priteisti nuostoliai yra per dideli, turėjo teisę šiuos nuostolius mažinti, tačiau neturėjo jokios teisės apskritai šių nuostolių nepriteisti. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, kad sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Taip pat neatsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimą, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos tik kaip orientacinė negautų pajamų suma.
12. Nurodo, kad teismas, nustatydamas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodus nepagrįstai rėmėsi nebegaliojančiu sutarties grafiku bei argumentu, jog apeliantės teisėtas lūkestis negalėjo viršyti bendros mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal sutartį, kadangi šis lūkestis buvo paremtas tinkamu atsakovo sutarties sąlygų vykdymu ir nuolat nuo negrąžintos kredito dalies persiskaičiuojančiomis mokėjimo (pelno) funkciją atliekančiomis palūkanomis, ko šiuo atveju nėra.
13. Pažymi, kad pradinio kreditoriaus pagrindinė veikla yra pinigų skolinimas tam tikram terminui už tam tikrą iš anksto sutartą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Taigi, pradinis kreditorius, paskolindamas pinigus sutartam laikotarpiui, pagrįstai tikisi, kad visą šį laikotarpį iš kredito gavėjo (šiuo atveju atsakovo) bus gaunamos pajamos mokėjimo (pelno) palūkanų forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad mokėjimo (pelno) palūkanos gali būti skaičiuojamos tik iki vartojimo kredito sutarties nutraukimo, o po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Būtent mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias kredito davėjas pagrįstai tikėjosi gauti per visą sutartą laikotarpį, ir yra kredito davėjo negautos pajamos (nuostoliai).
14. Pažymi, kad apeliantės negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai yra subalansuoti su VKĮ 17 str. 1 d. reikalavimais. Sprendžiant negautų pajamų (nuostolių) priteisimo klausimą turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad jeigu atsakovas sutartį būtų vykdęs tinkamai ir nustatytais terminais, tai jis būtų sumokėjęs ne tik 106,68 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, bet ir 40,68 Eur sutarties administravimo mokestį.
15. Pažymi, jog teismo neprašė priteisti kompensuojamąją funkciją atliekančių palūkanų, kadangi mano, jog jo šiuo metu patiriami nuostoliai negautų pajamų pavidalu ir tie nuostoliai, kuriuos apeliantė patirs pasibaigus sutarties, jeigu ji nebūtų nutraukta, terminui, yra ir bus kur kas didesni nei VKĮ 11 str. 8 str. ar kitame įstatyme įtvirtinto dydžio netesybos/kompensuojamosios palūkanos už termino įvykdyti prievolę pagal vartojimo kredito sutartį praleidimą. Nei CK, nei VKĮ, nei Lietuvos teismų praktika nedraudžia Apeliantei prašyti teismo priteisti didesnius nuostolius nei tuos, kuriuos numato CK, VKĮ ar kiti Lietuvos Respublikos įstatymai..
16. Apeliantė turi teisę reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, t. y. turi teisę reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Konkretus tokių palūkanų dydis buvo numatytas Sutarties specialiosiose sąlygose – 65,00 proc. dydžio metinės palūkanos.
17. Apeliantė į visus su ieškiniu reiškiamus negautų pajamų (nuostolių) reikalavimus, kurie yra išreikšti procentine išraiška, įdeda papildomus saugiklius, kad negautos pajamos (nuostoliai) bet kokiu atveju negali būti skaičiuojamos ilgiau nei iki visiško kredito grąžinimo dienos. Tokiu būdu atsakovas išsaugos galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas Ieškovo negautas pajamas (nuostolius), o ieškovė įgis teisę gauti negautas pajamas (nuostolius) tik už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi paskolinta vartojimo kredito suma, bei už tą laikotarpį, kuriuo prarandama galimybė vartojimo kredito sumą perskolinti kitiems asmenims bei gauti realias pajamas.
Žemesnės instancijos teismas
18. Teismas nepagrįstai netenkino dalies reikalavimo, o tai įtakojo proporcingą bylinėjimosi išlaidų nepagrįstą sumažinimą.
Atsiliepimas
19. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Bendroji procesinė taisyklė yra ta, jog apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas ribų, nustatytų apeliaciniu skundu (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo peržengti šios bylos ribas, nustatytas ieškovės UAB „Legal Balance“ apeliaciniu skundu, be to absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).
21. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo už akių, kuriuo atmestas ieškovo reikalavimas dėl 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (75 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-10-08), priteisimo, dėl 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (75 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021-10-08) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, dėl negautų pajamų (nuostolių) nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo.
22. Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ ir atsakovas P. J. 2019 m. spalio 10 d. sudarė Vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-8kmh4c7k, pagal kurią atsakovui buvo suteiktas 75 Eur vartojimo kreditą 24 mėnesių terminui su 65 procentų metinių palūkanų norma, pervesdama nurodytą sumą į atsakovo sąskaitą, o atsakovas įsipareigojo kreditą – 75 Eur, 60,84 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų ir 13,44 Eur administravimo mokestį grąžinti iki 2021-10-08. 2020 m. vasario 24 d. pradinė kreditorė UAB „BnP Finance“ siuntė atsakovui pranešimą dėl vartojimo kredito sutarties nutraukimo nuo 2020 m. kovo 11 d., jeigu nebus padengtas susidaręs įsiskolinimas. 2020 m. kovo 3 d. tarp pradinės kreditorės UAB ,,BnP Finance“ ir ieškovės UAB „Legal Balance“ buvo sudaryta Reikalavimo perleidimo sutartis Nr. RP2020-03/01, kurios pagrindu ieškovė UAB „Legal Balance“ perėmė reikalavimo teises į atsakovą dėl negrąžinto kredito pagal minėtą sutartį. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. balandžio 6 d. pranešimu per elektroninį paštą.
23. Nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
24. Sutartį nutraukus, jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (LAT 2018-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018 ir 2020-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020).
25. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pasisakyta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (LAT Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006-11-06 nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006-11-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis).
26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apskaičiuojant ieškovės negautas pajamas (nuostolius) nuo sutarties nutraukimo iki kreipimosi į teismą dienos vadovavosi sutarties specialiosiose sąlygose esančiame mokėjimo grafike nustatytomis sumomis.
27. Pažymėtina, kad pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį asmens negautomis pajamomis laikomos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Įstatymų leidėjui įtvirtinus galimybę žalos patyrusiam asmeniui reikalauti ne tik tiesioginių nuostolių, bet ir negautų pajamų atlyginimo, sudaromos prielaidos visiškam nuostolių atlyginimui. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl kitos šalies neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).
28. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 30,63 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo sutarties nutraukimo dienos iki kreipimosi į teismą dienos, nurodė, jog ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovo priteisti jos negautas pajamas, kurias ji būtų gavusi, jeigu prievoles pagal sutartį atsakovas būtų vykdęs tinkamai (mokėjęs įmokas pagal šalių susitartą mokėjimo grafiką). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad sutarties specialiosiose sąlygose esančiame mokėjimo grafike buvo sutarta dėl konkrečios kiekvieną mėnesį atsakovo mokėtinos palūkanų sumos. Ši palūkanų suma apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri kiekvieną mėnesį pagal grafiką mažėjo. Būtent taip apskaičiuojamą palūkanų sumą iki 2021 m. spalio 8 d. pagrįstai galėjo tikėtis gauti ieškovė ir ši suma nagrinėjamu atveju yra 60,84 Eur. Tačiau pareikštu ieškiniu ieškovė reikalavo negautų pajamų (nuostolių), kurių sumą skaičiavo nuo sutarties nutraukimo dienos (2020 m. kovo 11 d.) iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.) nuo visos negrąžintos kredito sumos.
29. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo pozicija, kad toks skaičiavimas yra nepagrįstas, nes atsakovui tinkamai vykdant sutartį, palūkanos jam nebūtų skaičiuojamos nuo visos negrąžintos kredito sumos, o tik nuo konkretų mėnesį nurodytos negrąžintos kredito dalies, kaip tai numatyta įmokų mokėjimo grafike. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis šalių sutartu mokėjimo grafiku, nustatė, kad jeigu atsakovas prievoles pagal sutartį būtų vykdęs joje nustatyta tvarka, t. y. tinkamai mokėjęs įmokas pagal susitartą grafiką ieškovė būtų gavusi 30,63 Eur pelno palūkanas.
Žemesnės instancijos teismas
30. Toks negautų pajamų (pelno) dydžio apskaičiavimas, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra sąžiningas, proporcingas bei pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Apeliantės vertinimas, kad ji, jos manymu, turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo visos negrąžintos skolos, savaime nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų, jog teisė į mokėjimo palūkanas buvo apibrėžta konkrečia kiekvieną mėnesį mokėtina palūkanų suma, apskaičiuota nuo tą mėnesį likusios negrąžintos vartojimo kredito sumos, kuri mažėjo su lyg kiekvienu mėnesiu bei neįrodo, jog ieškovo patirti nuostoliai (negautos pajamos) yra realiai didesni, nei jų dydį nustatė pirmosios instancijos teismas.
31. Ieškovė prašė priteisti 65 procentų negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą 75 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos (2021-10-08). Toks reikalavimas ieškinyje grindžiamas ieškovės deklaruojama teise reikalauti priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Apeliacinio teismo vertinimu, toks reikalavimas yra reikalavimas vykdyti prievolę natūra ir po sutarties nutraukimo negali būti taikomas.
32. Tačiau kartu, tomis pačiomis (65 procento) sutartimi nustatytomis ir nesumokėtomis pelno palūkanomis ieškovė įrodinėjo, jos, kaip paskolos davėjos, patirtus nuostolius. Šiuo aspektu aktualu tai, kad nutarties 24 punkte aptartoje kasacinio teismo praktikoje pasisakoma, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.
33. Šalių sudarytos Vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta, kad paskola 24 mėnesių laikotarpiui suteikiama už 65 procentų metinę palūkanų normą (MPN), kuri per šį laikotarpį, t. y. tinkamu jos įvykdymo atveju (bei jos negrąžinus anksčiau termino) sudarytų ne daugiau nei 60,84 Eur. Taigi ieškovė, už sutartą mokestį (60,84 Eur dydžio pelno palūkanas) suteikusi atsakovui vartojimo kreditą ir dėl atsakovo neteisėtų veiksmų (pagal sutartį mokėtinų kasmėnesinių įmokų nemokėjimo) nutraukusi sutartį, iki šiol neatgavo nei viso suteikto vartojimo kredito, nei visų mokėjimo (pelno) palūkanų, t. y. negavo to, ko pagrįstai galėjo tikėtis tinkamo vartojimo kredito sutarties vykdymo atveju.
34. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos – 60,84 Eur (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė ieškovės negautų pajamų suma. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas nevykdė sutarties, nėra padengęs kredito. Todėl, atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo 19,81 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, apskaičiuotų iki sutarties nutraukimo dienos, 30,63 Eur negautų pajamų (nuostolių), apskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2021-01-08), apeliacinės instancijos teismas, tenkindamas apeliacinį skundą iš dalies, iš atsakovo priteisia 10,40 Eur likusią negautų pajamų dalį (60,84 Eur – 19,81 Eur -30,63 Eur).
35. Šiuo aspektu reikšminga ir tai, kad sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo, todėl pasinaudoti VKĮ 17 straipsnio 1 dalyje nustatyta teise grąžinti kreditą anksčiau termino ir tokiu būdu mokėti mažiau palūkanų, nutraukus sutartį, atsakovas galimybių nebeturi, nes tokia teise vartojimo kredito gavėjas gali pasinaudoti tik vartojimo kredito sutarties galiojimo laikotarpiu. Tuo, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ir pasireiškia atsakovo atsakomybė už sutarties pažeidimą. Todėl nepagrįsta apeliantės išvada, kad atsakovui naudingiau nevykdyti sutarties, nei ją vykdyti tinkamai.
36. Esant išdėstytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias netiesioginių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimą, todėl sprendimo už akių dalis dėl ieškovės negautų pajamų priteisimo nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-10-08), priteisimo, keičiama.
37. Atsižvelgiant į tai, pakeistina ir teismo sprendimo už akių dalis dėl 5 procentų palūkanų priteisimo už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, priteistą sumą padidinant iki 139,04 Eur.
38. Ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria teismas atmetė jos reikalavimą dėl 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 75 Eur, nuo sutarties termino pabaigos (2021-10-08) iki visiško kredito grąžinimo dienos. Apeliantė mano, kad ji ir po nustatyto sutarties termino turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su tokiais apeliantės argumentais ir atmeta juos kaip nepagrįstus.
39. Pažymėtina, kad reikalavimas priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas po kredito sutarties termino pabaigos, pagal savo pobūdį skiriasi nuo reikalavimo priteisti negautas pajamas, skaičiuojamas iki kredito sutarties termino pabaigos. Tai, kad nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas priteisė apeliantei negautas pajamas iki sutarties termino pabaigos, savaime nelemia išvados, jog turi būti patenkinta ir kita šio reikalavimo dalis (nuostolių priteisimas po sutarties termino pabaigos).
40. Pateikti nuostolių dydį patvirtinančius ar paneigiančius įrodymus yra ginčo šalių pareiga (CPK 12, 178 straipsniai; pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-460/2008; Nr. 3K-3-118/2010). Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-P-382/2006; Nr. 3K-3-199/2007; Nr. 3K-3-62/2008; Nr. 3K-3-116/2012). Negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-220/2014; Nr. e3K-3-196-687/2018). Apeliantės nurodytas reikalavimas dėl 65 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 75 Eur, nuo sutarties termino pabaigos iki visiško kredito grąžinimo dienos neatitinka šių sąlygų, CK 6.249 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostolių kaip negautų pajamų požymių. Akivaizdu, kad apeliantė (teisių jai perleidėjas), sudarydama sutartį su skolininku, negalėjo numatyti, kad skolininkas pažeis sutartį, negrąžins kredito ir po sutarties termino pabaigos, dėl ko ji patirs nuostolių.
41. Taip pat pažymėtina, kad ginčo kredito sutartis yra vartojimo kredito sutartis. Dėl to ginčo teisiniams santykiams taikytinos specialiosios LR vartojimo kredito įstatyme (toliau – VKĮ) įtvirtintos normos. VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną. Netesybos negali būti skaičiuojamos už ilgesnį kaip 180 dienų laikotarpį. Jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje numatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Tai reiškia, kad maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensuojamosioms palūkanoms bei negautoms pajamoms (nuostoliams), nes netesybos atlieka būtent nuostolių kompensavimo funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).
42. Tokiu būdu pripažįstama, kad po kredito sutarties termino pabaigos atsakovo sutartinė atsakomybė, jeigu jis iki tol nebūtų grąžinęs pasiskolintų lėšų, būtų ribojama VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje apibrėžtoje apimtyje (0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, t. y. 18,25 proc. per metus (0,05 procentai × 365 dienų per metus)). Apeliantės prašomos priteisti 65 procentų negrąžinto kredito dydžio negautos pajamos (nuostoliai) viršija maksimalų galimą taikyti netesybų dydį (nurodytus 18,25 proc.). Be to, negautas pajamas apeliantė prašo priteisti už potencialiai ilgesnį nei 180 dienų laikotarpį. Dėl to reikalavimas priteisti 65 procentų negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą kredito sumą nuo kredito sutarties termino pasibaigimo iki visiško nuostolių sumokėjimo dienos akivaizdžiai prieštarauja imperatyviai VKĮ 11 straipsnio 8 dalies normai.
43. Tokiu būdu pripažįstama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieškovės reikalavimo dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo iš atsakovo už laikotarpį nuo nutrauktos sutarties termino pasibaigimo iki visiško nuostolių atlyginimo, ir keisti ar naikinti šią teismo sprendimo už akių dalį pagrindo nėra. Dėl to apeliacinis skundas dalyje dėl 65 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (75 Eur), nuo sutarties termino pabaigos (2021-10-08) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo atmetamas.
44. Byloje nustatyta, jog ieškovė pirmosios instancijos teisme patyrė 136 Eur (15 Eur žyminio mokesčio už ieškinį ir 121 Eur išlaidų už procesinių dokumentų parengimą bei kitas bylinėjimosi išlaidas). Kadangi ieškovė formuluodama reikalavimą dėl negautų pajamų (nuostolių) nepaskaičiavo tikslaus nuostolių dydžio, o šis reikalavimas patenkintas tik dėl 10,40 Eur nuostolių dalies, laikytina, kad pakeitus pirmosios instancijos teismo sprendimą už akių, patenkintų ieškinio reikalavimų dalis iš esmės nesikeičia, ir ieškovei paliktinos priteistos pirmosios instancijos teismo apskaičiuotos bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo pareikšti du reikalavimai, iš kurių tik vienas patenkintas, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apeliacinis skundas patenkintas 50 procentų, todėl ieškovei iš atsakovo priteisiamos 7,50 Eur bylinėjimosi išlaidos (15 Eur žyminis mokestis) patirtos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu
nutaria:
Pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2021 m. vasario 3 d. sprendimą už akių ir šio sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:
„Ieškinį tenkinti iš dalies.
Pripažinti nesąžininga ir negaliojančia ab initio P. J. ir UAB „BnP Finance“ 2019 m. spalio 8 d. sudarytos Vartojimo kredito sutarties Nr. BOB-8kmh4c7k Bendrųjų sąlygų 6.1 punkte įtvirtintą sąlygą, kurioje numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, Specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (65 procentai) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo P. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75 Eur (septyniasdešimt penkis eurus) negrąžinto kredito, 19,81 Eur (devyniolika eurų ir 81 eurocentas) mokėjimo (pelno) palūkanų, 2,90 Eur (du eurai ir 90 eurocentų) administravimo mokesčio, 30,63 Eur (trisdešimt eurų ir 63 eurocentai) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų nuo sutarties nutraukimo dienos iki ieškinio parengimo dienos (2021 m. sausio 8 d.), 10,40 Eur (dešimt eurų 40 eurocentų) negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (75 Eur), nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2021-10-08), 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą 139,04 Eur (vienas šimtas trisdešimt devyni eurai ir 4 eurocentai) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2021 m. sausio 8 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 96,56 Eur (devyniasdešimt šeši eurai ir 56 eurocentai) bylinėjimosi išlaidų ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, naudai.
Priteisti iš atsakovo P. J., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Legal Balance“, juridinio asmens kodas 302528679, 7,50 Eur (septynis eurus 50 ct) bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.