- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-16
- Bylos Nr.
- e2S-771-638/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-03909-2023-8
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Diana Labokaitė
- Ieškovas
- R. Z.
- Atsakovas
- K. J.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo teisėja Diana Labokaitė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo R. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo R. Z. ieškinį atsakovui K. J. dėl teisės be bendraturčio sutikimo atlikti pastato kadastrinius matavimus ir juos pateikti įregistravimui pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas R. Z.(toliau – ieškovas) prašė pripažinti jam teisę be bendraturčio atsakovo K. J. (toliau – atsakovas) sutikimo atlikti pastato – gyvenamojo namo (pažymėto 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jo priestatų kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro Kauno filiale, įpareigojant atsakovą kadastrinių matavimų atlikimo metu netrukdyti patekti į jam priklausančias patalpas 1-2, 1-3, 1-4, 1-5 ir 1-10.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2023 m. balandžio 6 d. nutartimi ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas iš teismų informacinės sistemos Liteko duomenų nustatė, kad 2023 m. kovo 14 d. įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2023 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-46-615/2023 ieškovo patikslintas ieškinys atsakovo atžvilgiu atmestas. Teismas pažymėjo, kad ieškovas aptariamos bylos nagrinėjimo metu kreipėsi su identišku ieškiniu, kaip ir šioje byloje, išskyrus neprašė įpareigoti atsakovą kadastrinių matavimų atlikimo metu netrukdyti patekti į jam priklausančias patalpas 1-2, 1-3, 1-4, 1-5 ir 1-10. Tačiau Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-11951-1088/2022 ieškinys paliktas nenagrinėtas dėl to, kad jis yra tapatus pareikštam ieškiniui aptariamoje civilinėje byloje Nr. e2-46-615/2023. Kauno apygardos teismas 2022 m. spalio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2S-1581-413/2022 pirmosios instancijos teismo 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-11951-1088/2022 paliko nepakeistą.
4. Teismas nurodė, kad įsiteisėjusiame 2023 m. vasario 10 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-46-615/2023 konstatuota, kad, be kita ko, ieškovas prašo leisti jam be atsakovo sutikimo atlikti ginčo patalpų kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti viešajame registre. Šis reikalavimas yra reiškiamas būtent reikalavimo pripažinti ieškovui teisę be atsakovo sutikimo įgyvendinti architektės G. S. 2019 metais paruoštą projektą pagrindu, o ne kokiu nors kitu pagrindu. Tačiau ieškovo reikalavimas pripažinti ieškovui teises pagal minėtą projektą grįstas negaliojančių kadastro duomenų pagrindu. Aplinkybė, kad ginčo name šiuo metu esanti faktinė situacija sutampa su minėtu projektu, net jei tokia byloje ir būtų nustatyta, savaime nereikštų, kad visi architektės projekto duomenys teisės aktų nustatyta tvarka ateityje tikrai būtų įregistruoti kadastre būtent tokie, kokie nurodyti projekte. Šiuo metu nėra galiojančios Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pažymos, kad ginčo namo rekonstrukcija buvo atlikta be nukrypimų nuo esminių statinio projekto sprendinių. Kadangi ieškovo reikalavimas pripažinti ieškovui teises pagal architektės 2019 metų projektą grįstas negaliojančių kadastro duomenų pagrindu bei iš jo kildinami išvestiniai betarpiškai susiję prašymai, bendrai suformuluoti kaip vienas bendras antrasis patikslinto ieškinio reikalavimas (patikslinto ieškinio dalyko 3 punktas), teismas patikslintą ieškinį atmetė.
5. Teismas nurodė, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje reikšdamas tapatų reikalavimą (ieškinio dalyką), tai daro tokiu pačiu ieškinio pagrindu, t. y. identiškomis faktinėmis aplinkybės. Svarbu yra tai, kad ieškovas nenurodo ir neteikia kito pagrindo, nei minėtos architektės 2019 metais paruoštas projektas, kurio pagrindu būtent ir prašo pripažinti jam teisę be bendraturčio atsakovo sutikimo atlikti ginčo pastato bei jo priestatų kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti. Tai, kad ieškovas nagrinėjamoje byloje papildomai prašo įpareigoti atsakovą kadastrinių matavimų atlikimo metu netrukdyti patekti į jam priklausančias patalpas 1-2, 1-3, 1-4, 1-5 ir 1-10, nekeičia ieškinio tapatumo, nes tai tik išvestinis reikalavimas iš pagrindinio – pripažinti jam teisę be bendraturčio atsakovo sutikimo atlikti ginčo pastato bei jo priestatų kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti. Tačiau, kaip minėta, civilinėje byloje Nr. e2-46-615/2023 šis prašymas jau yra išspręstas, konstatuojant, kad to padaryti pagal minėtos architektės paruoštą projektą nėra teisinio pagrindo, o kito pagrindo ieškovas nei civilinėje byloje Nr. e2-46-615/2023, nei nagrinėjamoje byloje nenurodo ir jo neteikia.
6. Taigi, abejose bylose dalyvauja tos pačios šalys, ginčo pagrindas yra tas pats – ieškinio turiniai yra identiški, o ginčo dalykas abejose bylose yra vienodas – pripažinti jam teisę be bendraturčio atsakovo sutikimo atlikti ginčo pastato bei jo priestatų kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti, o išvestiniai reikalavimai (pvz.: įpareigoti atsakovą kadastrinių matavimų atlikimo metu netrukdyti patekti į jam priklausančias patalpas 1-2, 1-3, 1-4, 1-5 ir 1-10) dalyko tapatumo nekeičia. Kadangi teismo sprendimas dėl šalių ginčo yra įsiteisėjęs, ši aplinkybė sudaro pagrindą atsisakyti priimti ieškinį šioje byloje, konstatuojant, kad yra įsiteisėjęs teismo sprendimas tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktas).
III. Atskirojo skundo argumentai
7. Atskirajame skunde ieškovas prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį ir ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
7.1. Ginčijamoje nutartyje neteisingai nurodoma, jog ieškovas ir šioje byloje reikšdamas tapatų reikalavimą, nenurodo ir neteikia kito pagrindo, nei architektės 2019 metais paruoštas projektas. Klausimas dėl šio projekto buvo nagrinėjamas jau išnagrinėtoje, o ne šioje civilinėje byloje. Tik atlikus naujus kadastrinius matavimus, jais vadovaujantis bus sprendžiamas klausimas dėl naujo architektės projekto rengimo, vadovaujantis viešajame registre įregistruotais naujais kadastriniais duomenimis.
7.2. Kad užbaigti nekilnojamojo turto atidalijimo procedūrą iki galo ir įregistruoti pakeitimus viešajame registre, yra būtina atlikti naujus kadastrinius matavimus bei pateikti juos registro įmonei kartu su abiejų bendraturčių prašymu. Tačiau šioje nagrinėjamoje byloje teismas šių aplinkybių netyrė ir neatsižvelgė į nurodytus privalomus reikalavimus kreipiantis į registro įmonę dėl nekilnojamojo turto kadastro duomenų pakeitimų įregistravimo.
7.3. Teismui atsisakius šioje byloje priimti ieškinį dėl naujų kadastrinių matavimų atlikimo, akivaizdžiai yra pažeidžiamos ieškovo kaip bendraturčio teisės, nes teismas įsiteisėjusiu teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-46-615/2023 netenkino ieškovo reikalavimų dėl to, kad ieškinio pateikimo metu jau negaliojo 2017 metų atlikti kadastriniai matavimai, nes jie buvo išregistruoti. Šioje civilinėje byloje teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dėl naujų kadastrinių matavimų atlikimo, atėmė ieškovui teisę būtent spręsti jam priklausančios nekilnojamojo objekto dalies įteisinimo bei atidalijimo klausimus, kurie gali būti sprendžiami tik po naujų kadastrinių matavimų atlikimo bei jų įregistravimo registro įmonėje ir tik turint bendraturčio sutikimą.
7.4. Iš pateiktų ieškovo ieškinių aiškiai matyti, jog ginčas yra tarp tų pačių šalių, tačiau tiek ieškinio dalykas, tiek pagrindas yra skirtingi, todėl teismo argumentas, jog abejose bylose ieškovo reikalavimai dėl kadastrinių matavimų atlikimo laikytini tapačiu reikalavimu, yra nepagrįsti. Teismas, atsisakydamas priimti ieškovo ieškinį, netinkamai taikė CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir nepagrįstai atsisakė priimti šį ieškovo ieškinį.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
9. Atskirasis skundas paduotas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovės ieškinį CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punkto pagrindu.
10. CPK 137 straipsnio 2 dalyje tiesiogiai yra išvardinti atvejai, kai civilinis procesas pagal paduotą ieškinį (pareiškimą) negali būti pradedamas, todėl teismui nustačius nors vieną iš šių atvejų, ieškinį atsisakoma priimti. Vienas iš pagrindų atsisakyti priimti ieškinį yra, kai įsiteisėjęs teismo arba arbitražo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti ieškovo atsisakymą ieškinio ar patvirtinti šalių taikos sutartį.
11. Kasacinio teismo praktikoje suformuluota, kad ieškinių tapatumas nustatomas pagal tris kriterijus: ginčo šalis, ieškinio dalyką ir pagrindą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. lapkričio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-466/2011; 2019 m. gruodžio 20 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-390-823/2019 31 punktą; 2020 m. kovo 18 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-421/2020 17 punktą; kt.).
12. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad vertinant, ar dviejų ieškinių dalykai sutampa, svarbu ne tiek reikalavimų lingvistinės formuluotės, kiek ginčo materialinis santykis, t. y. teisminio nagrinėjimo objektas, ir gynybos būdas. Ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kuriomis grindžiamas ieškovo reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Dėl to naujas ieškinys yra galimas tik tada, kai nurodomos tokios aplinkybės, kurios nebuvo teisminio nagrinėjimo dalykas išnagrinėtoje byloje. Ieškinio pagrindas laikytinas tapačiu, kai jis grindžiamas tais pačiais juridiniais faktais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-300-421/2015).
13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškinys yra tapatus ieškiniui, jau išnagrinėtam civilinėje byloje Nr. e2-46-615/2023. Atskirajame skunde ieškovas su tokia teismo išvada nesutinka, nurodo, kad civilinėje byloje Nr. e2-46-615/2023 tiek ieškinio dalykas, tiek pagrindas yra skirtingi. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su ieškovu.
14. Nekyla abejonių, kad ginčo šalys yra tapačios, todėl vertintinas ieškinių dalyko ir pagrindo tapatumas. Liteko duomenimis nustatyta, kad ieškovas 2020 m. lapkričio 17 d. pateikė Kauno apylinkės teismui ieškinį dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, taip pat prašė pripažinti ieškovui R. Z. teisę be bendraturčio K. J. sutikimo įgyvendinti architektės G. S. 2019 metų paruoštą projektą „Dėl vienbučio gyvenamojo namo(duomenys neskelbtini), rekonstravimo (priestato statybos), pastato paskirties keitimo į dvibutį ir atskirų kadastro objektų suformavimo“, bei be bendraturčio K. J. sutikimo atlikti kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti viešajame registre. Kauno apylinkės teismas 2023 m. vasario 10 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-46-615/2023 ieškovo ieškinį atmetė. Sprendimas apeliacine tvarka apskųstas nebuvo ir įsiteisėjo 2023 m. kovo 14 d.
15. Šioje gi civilinėje byloje ieškovas prašo pripažinti jam teisę be bendraturčio atsakovo K. J. sutikimo atlikti pastato – gyvenamojo namo, (duomenys neskelbtini), bei jo priestatų kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filiale, įpareigojant atsakovą kadastrinių matavimų atlikimo metu netrukdyti patekti į jam priklausančias patalpas 1-2, 1-3, 1-4, 1-5 ir 1-10.
16. Kaip matyti, civilinėje byloje Nr. e2-46-615/2023 ir šioje byloje pareikšti reikalavimai skiriasi, išskyrus reikalavimą be bendraturčio K. J. sutikimo atlikti kadastrinius matavimus ir juos įregistruoti viešajame registre. Tačiau vien tokio dalies reikalavimų sutapimo nepakanka išvadai, kad ieškinys tapatus anksčiau pareikštam. Kaip jau minėta, kvalifikuojant ieškinį kaip tapatų reikalinga nustatyti, iš kokių materialinių teisinių santykių kilo ginčas. Šioje byloje pateiktame ieškinyje ieškovas dėsto, kad jis yra gyvenamojo namo ir kiemo statinių, esančių(duomenys neskelbtini), 0,34 dalių savininkas. Kitą dalį nuosavybės teise turi atsakovas. Ieškovas, turėdamas statybos leidimą atliko ginčo namo rekonstrukciją, pristatė priestatą. Atsakovas iškėlė civilinę bylą, kurioje nuginčijo statybos leidimą. Ginčo namui buvo atlikti kadastriniai matavimai 2014 m. ir 2017 m., kurių rezultatai taip pat nuginčyti kitoje civilinėje byloje. Ieškovas nurodo, kad šiuo metu faktiškai pastatytas/rekonstruotas ginčo namas nėra tinkamai inventorizuotas, kadastro matavimai neatlikti.
17. Kaip matyti, ieškinys yra reiškiamas daiktinės teisės pagrindu. Ieškovas yra turto savininkas CK 4.37 straipsnio prasme, todėl turi teisę savo nuožiūra valdyti, naudoti ir disponuoti nuosavybės objektu. Tai reiškia, kad savininkas gali inventorizuoti savo turtą (daryti kadastrinius matavimus) taip dažnai, kaip tik nori, jo nuosavybės teisė yra neribota laike. Bendraturčiai savo turtą valdo, naudojasi, disponuoja bendru sutarimu arba, esant ginčui, teismo tvarka (CK 4.75 straipsnis). Vadinasi, net jeigu ankstesnėje byloje buvo pareikštas reikalavimas leisti atlikti kadastrinius matavimus ir tuo tikslu patekti į patalpas, ir toks ieškinys buvo atmestas, tai nereiškia, kad vėliau pareikštas reikalavimas leisti vėl atlikti kadastrinius matavimus turi būti vertinamas kaip tapatus.
18. Pirmosios instancijos teismo argumentacija, kad kadastriniai matavimai esą buvo prašomi atlikti architektės G. S. paruošto projekto pagrindu, yra netinkama ir nelogiška. Kadastrinių matavimų atlikimas yra faktinės statinio padėties fiksavimas. Architeko parengtas projektas negali būti pagrindas atlikti kadastro matavimus. Pats teismas pripažino, kad šiuo metu ginčo namo kadastriniai matavimai yra išregistruoti, negaliojantys, tai būtent ir parodo galimą ieškovo teisių pažeidimą, kurį jis nori pašalinti. Apeliantas teisingai nurodo, kad užbaigti nekilnojamojo turto atidalijimo procedūrą iki galo ir įregistruoti pakeitimus viešajame registre yra būtina atlikti naujus kadastrinius matavimus bei pateikti juos registro įmonei.
19. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė šioje byloje priimti ieškinį dėl naujų kadastrinių matavimų atlikimo, taip pažeisdamas ieškovo kaip turto savininko teises. Šioje civilinėje byloje teismas, atsisakydamas priimti ieškinį dėl naujų kadastrinių matavimų atlikimo, atėmė ieškovui teisę būtent spręsti jam priklausančios nekilnojamojo objekto dalies įteisinimo bei atidalijimo klausimus, kurie gali būti sprendžiami tik po naujų kadastrinių matavimų atlikimo bei jų įregistravimo registro įmonėje ir tik turint bendraturčio sutikimą.
20. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 4 punktu, nepagrįstai atsisakė priimti ieškovo ieškinį, todėl nutartis panaikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 338 straipsnis).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 6 d. nutartį panaikinti ir ieškovo ieškinio priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.