Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas, I-243-283/2017

Teismas: Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas: Sprendimas
Data: 2017-09-26
Bylos Nr.: I-243-283/2017
Teisminio proceso Nr.: 3-65-3-00616-2016-9
Bylos rūšis: administracinė byla

Teisėjai: Dalia Pranckienė, Nijolė Čekanauskienė
Trečiasis asmuo: I. V., Ž. S., uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“

Administracinė byla Nr. I-243-283/2017Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00616-2016-9

Procesinių sprendimų administracinėse bylose kategorijos:18.4.1; 18.6.2.;18.7; 18.9; 55.1.3

(S)PANEVĖŽIO APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. rugsėjo 26 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Čekanauskienės, Dalios Pranckienės ir DalytėsZlatkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Aistei Kuliavcevaitei,dalyvaujant pareiškėjosE. S. atstovui D. T.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjosE. S. skundą dėl administracinio sprendimo panaikinimo irįpareigojimo atlikti veiksmusatsakovei Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujamai Molėtų skyriaus, tretiesiems suinteresuotiems asmenims: I. V., I. V., Ž. S. ir uždarajai akcinei bendrovei „(duomenys neskelbtini)“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja E. S. (toliau – ir pareiškėja, ir I. S.) skundu kreipėsi ir prašė:1) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba) 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei E. S.“ (toliau – ir Sprendimas); 2) įpareigoti NŽT Molėtų skyrių iš naujo spręsti nuosavybės teisių atkūrimo klausimą, atkuriant nuosavybės teises į Lietuvos valstybės vardu registruotus žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Molėtų rajone, Inturkės seniūnijoje, Kertuojos kaime; 3) atnaujinti terminą pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo, perduodant neatlygintai nuosavybėn lygiavertį žemės ir miško sklypą. Pareiškėja skunde nurodė, kad jos motina M. I. 1991 m. gruodžio 12 d. nustatyta tvarka pateikė prašymą atkurti nuosavybės teises į jos ir sutuoktinio valdytą žemę bei mišką, esančius Molėtų rajone, Inturkės seniūnijoje, Kertuojos kaime. Pagal 2001 m. balandžio 3 d. sudarytą sutartį, M. I. perleido pareiškėjai teisę atkurti nuosavybės teises į buvusiam savininkui B. I. priklausiusius 2,80 ha ploto žemės ir 0,60 miško. Utenos apskrities viršininko 2001 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Molėtų rajone“ pareiškėjai buvo patvirtinti bendro 3,40 ha ploto keturi žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), skirti atkurti nuosavybės teises natūra. Pareiškėja tvirtino, kad ji, remdamasi aukščiau nurodyto įsakymo 2 punktu, prašė nedelsiant žemės sklypus paženklinti vietoje. Dėl vangiai vykdytų reformos žemėtvarkos projekto įgyvendinimo darbų, buvo sulaukta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“priėmimo. E. S. nurodė, kad NŽT Molėtų skyrius paaiškino, jog Molėtų rajone, Kertuojos kaime laisvos žemės, kuri galėtų būti perduota natūra, nėra, o suprojektuoti du sklypai patenka į miško parkams priskirtus plotus. Pareiškėjos vertinimu, tokie NŽT Molėtų skyriaus tvirtinimai yra neteisingi, kadangi Molėtų rajone, Inturkės seniūnijoje, Kertuojos kaime yra du žemės sklypai, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), registruoti Lietuvos valstybės vardu, kurie nepriskirti miško parkams,nuomojami kitiems asmenims, todėlgali būti grąžinti pareiškėjai natūra. Pareiškėja, remdamasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – ir Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 1, 11 dalimis, tvirtino, kad jai atsakovė privalėjo pasiūlyti atkurti nuosavybės teises į šiuos du sklypus (1 t., b. l. 2-4).

Pareiškėja E. S. į teismo posėdį neatvyko, jai apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymonustatyta tvarka. Teismo posėdyje pareiškėjos E. S. atstovas D. T., iš esmės pakartojęs skundo argumentus ir motyvus,prašė tenkinti skundo reikalavimus. Teikdamas paaiškinimus, pareiškėjos atstovas pabrėžė, kad E. S., atsižvelgusi į tai, jogUtenos apskrities viršininko 2001 m. liepos 25 d. įsakymas Nr. (duomenys neskelbtini),kuriuo buvo patvirtinti natūra grąžintini keturi žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini), buvo nepanaikintas ir galiojantis, taip pat į tai, kad daliai pretendentų žemė Kertuojos kaime buvo grąžinama natūra, pagrįstai tikėjosi, jogir jai nuosavybės teisės į buvusio savininko žemę bus atkurtos natūra. Pareiškėjos atstovas nurodė, kad E. S. ne kartą domėjosi, kodėl jai negrąžinami žemės sklypai, tačiau buvo aiškinama, kad trūksta lėšų žemėtvarkos projektui rengti, kad gali pasikeisti valstybinių miškų statusą reguliuojantys teisės aktai. Pareiškėjos atstovas pabrėžė, kad valstybės institucijos turi pareigą tinkamai vykdyti nuosavybės teisių atkūrimą reglamentuojančius teisės aktus. Teigė, jogE. S. oficialių pranešimų, kad jai nuosavybės teisės natūra nebus atkuriamos, nustatyta tvarka nebuvo gavusi, 2014 metais vykdant žemės sklypų ženklinimo darbus, jai buvo žodžiu paaiškinta, kad į dalį Utenos apskrities viršininko 2001 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintų sklypų nuosavybės teisės nebus atkurtos natūra, kadangi jie patenka į miško parkų teritoriją. Pareiškėjos atstovas pripažino, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į miško parkų teritoriją, tačiau tvirtino, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), į ją nepatenka. Pareiškėjos atstovas nurodė, jogpareiškėja sutiktų ir su tuo, kad nuosavybės teisės būtų atkurtos perduodant nuosavybėn kitą lygiavertį turtą.

Atsakovės Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovui E. S., tretiesiems suinteresuotiems asmenims Ž. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.Nurodyti bylos proceso dalyviai į teismo posėdį neatvyko, prašymų dėl dalyvavimo teismo posėdyje nepateikė.

Atsiliepimas

Atsakovė Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, atstovaujama Molėtų skyriaus, atsiliepimu prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. NŽT Molėtų skyrius nurodė, kad tuometinės Utenos apskrities viršininko administracijos Molėtų žemėtvarkos skyrius 2001 m. balandžio 11 d. E. S. parengė pažymą „Dėl nuosavybės teises patvirtinančių dokumentų“ Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią, pareiškėja turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į 2,80 ha žemės ir 0,60 ha miško. Utenos apskrities viršininko 2001 m. liepos 25 d. įsakymu „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Molėtų rajone“ pareiškėjai buvo patvirtinti 3,40 ha ploto keturi žemės sklypai, skirti atkurti nuosavybės teises natūra. Lietuvos Respublikos Vyriausybei 2002 m. spalio 21 d. priėmus nutarimą Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“, dalis pareiškėjai suprojektuotos žemės pateko į miško parkų plotus, kurie, remiantis Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, priskiriami valstybės išperkamiems miškams ir natūra negali būti grąžinami. Dėl šios priežasties NŽT Molėtų skyriaus vedėjo 2015 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjai buvo atkurtos nuosavybės teisės tik į 0,4645 ha žemės, nepatenkančios į miško parkų teritoriją, o į 2,3355 ha žemės ir 0,60 ha miško, priskirtų išperkamam miškui, nuosavybės teisės natūra pareiškėjai negali būti atkurtos. NŽT Molėtų skyrius akcentavo, kad pareiškėja Atkūrimo įstatymo nustatytu terminu nepateikė prašymo nuosavybės teises atkurti ne natūra, o kitais būdais, todėl, remiantis Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalimi, ginčijamu Sprendimu E. S. nuosavybės teisės buvo atkurtos atlyginant pinigais. NŽT Molėtų skyrius teigė, kad žemės sklypas, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“ patvirtintų miškų parkų plotą, o žemės sklype, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), Utenos apskrities viršininko 2009 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas 1,40 ha ploto žemės, skirtas perduoti natūra atkuriant nuosavybės teises I. V., bei I. V. ir I. V., A. G. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ suprojektuoti trys žemės sklypai (0,39 ha, 0,03 ha ir 0,08 ha ploto), skirti pirkti iš valstybės. NŽT Molėtų skyrius, pasisakydamas dėl pareiškėjos prašymo atnaujinti terminą pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintai nuosavybėn lygiavertį žemės ir miško sklypą, nurodė, kad teisės aktai nenumato galimybės po 2003 m. balandžio 1 d. pretendentams pakeisti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo (1 t., b. l. 22-24).

Teismo posėdyje, vykusiame 2017 m. gegužės 10 d., NŽT Molėtų skyriaus atstovas E. S. prašė skundo reikalavimus atmesti atsiliepime nurodytais motyvais ir argumentais. Teikdamas paaiškinimus dėl pareiškėjos skundo teiginių vilkinant atkurti jai natūra nuosavybės teises, E. S. konkrečių aplinkybių nenurodė, teigė, jog žemės sklypų formavimo darbus vykdžiusi matininkė paaiškinusi, kad pati E. S. dėl kažkokių nesutarimų atsisakydavo dalyvauti matavimuose. Nurodė, kad priskyrus Kertuojos kaimo teritorijas miško parkams, buvo kilęs pretendentų nepasitenkinimas ir buvo tikimasi, kad galbūt šios teritorijos bus sumažintos arba bus leista jas grąžintinatūra. E. S. patvirtino, kad pareiškėjai nebuvo pranešta, iki kada ji gali pakeisti savo valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo. Teigė, kad pretendentams buvo žinoma, kada dalis Kertuojos kaimo teritorijos buvo priskirta miško parkams, apie tai jie buvo informuoti. NŽT Molėtų skyriaus atstovas E. S. nurodė, kad žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), patenka į miško parkams priskirtą teritoriją, todėlį jį nuosavybės teisės negali būti atkuriamos, o rekreacinės paskirties žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra suprojektuotas namų valdos žemės sklypas ir 1,40 ha ploto žemės sklypas, skirtas grąžinti natūra I. V., kuri buvo nurodyto valstybinės žemės sklypo nuomininkė.

Tretieji suinteresuoti asmenys I. V. ir I. V., atstovaujami advokato S. Lukausko, atsiliepimu prašė E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą. I. . ir I. V. atsiliepime pažymėjo, kad Utenos apskrities viršininko 2001 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) patvirtintame Molėtų rajono Inturkės seniūnijos Inturkės kadastro vietovės Kertuojos kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte E. S., kaip I-os eilės pretendentei, jos suprojektuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) turėjo būti paženklinti vietoje. Atkreipė dėmesį, kad nors pareiškėja teigia, jog ji prašė žemės sklypų paženklinimo darbus atlikti nedelsiant,tačiau iki 2015 m. birželio 8 d., kai buvo priimtas sprendimasNr. (duomenys neskelbtini), jokių aktyvių veiksmų savo teisėms apginti nesiėmė. I. V. ir I. V. vertino, jog pareiškėja, siekusi, kad jai būtų atkurtos natūra nuosavybės teisės į Molėtų rajone, Kertuojos kaime buvusio savininko valdytą žemę ir mišką, nebuvo pakankamai rūpestinga ir apdairi. Dėl šios priežasties pagrindo atnaujinti terminą pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo įgyjant kitą lygiavertį sklypą nėra. Tretieji suinteresuoti asmenys teigė, kad Nacionalinė žemės tarnyba tinkamai taikė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 5 dalį ir pagrįstai Sprendimu pareiškėjai nuosavybės teises į 2,3355 ha žemės ir 0,60 ha miško atkūrė atlyginant pinigais, kadangi ji iki nustatyto termino savo valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į turtą, priskirtą valstybės išperkamam, nepareiškė.Tretieji suinteresuoti asmenys tvirtino, kad pareiškėja nepagrįstai pretenduoja atkurti nuosavybės teises į žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi jis patenka į miško parkams priskirtą teritoriją. Vertino, jog pareiškėja neturi teisės pretenduoti įgyti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi šiame sklype stovi tretiesiems suinteresuotiems asmenims I. V. ir I. V. bei kitiems asmenims bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausantys pastatai – gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais. Nurodytas žemės sklypas yra išnuomotas pastatų savininkams 99 metams. Atkreipė dėmesį, kad I. V. pagal Utenos apskrities viršininko 2002 m. rugsėjo 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise valdo 2,10 ha ploto žemės sklypą, besiribojantį su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, Utenos apskrities viršininko 2009 m. vasario 17 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotas 1,40 ha ploto žemės sklypas, skirtas perduoti I. V. atkuriant jai natūra nuosavybės teises, bei 0,39 ha, 0,03 ha ir 0,08 ha ploto namų valdos žemės sklypai, skirti pirkti iš valstybės.Tretieji suinteresuoti asmenys teigė, kad jie turi pirmumo teisę įsigyti valstybei priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), suprojektuotas žemėnaudas (2 t., b. l.120-124).

Teismo posėdyje I. V. ir I. V. atstovas advokatas S. Lukauskasprašė E. S. skundą atmesti kaip nepagrįstą atsiliepime išdėstytais argumentais ir motyvais bei atsižvelgus į jame nurodytas faktines aplinkybes ir remiantis pateiktuteisės aktų aiškinimu. Advokatas S. Lukauskas, tretieji suinteresuoti asmenys I. V. ir I. V. papildomai naujų paaiškinimų dėl ginčo aplinkybių nenurodė.

Tretieji suinteresuoti asmenys Ž. S. ir UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimų į skundą nepateikė.

Žemesnės instancijos teismas

Skundastenkinamas iš dalies.

Byloje nustatyti duomenys patvirtina, kad E. S. pagal 2001 m. balandžio 3 d. sudarytą teisės perleidimo sutartį, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), iš pretendentės M. I. įsigijo teisę atkurti nuosavybės teises į išlikusį nekilnojamąjį turtą – 2,80 ha žemės ir 0,60 ha miško, kurį Molėtų rajone, Kertuojos kaime nuosavybės teise valdė buvęs žemės savininkas B. I. (1 t., b. l. 93- 95).

NŽT Molėtų skyriaus pateikti Molėtų rajono Inturkės seniūnijos Inturkės kadastro vietovės Kertuojos kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto duomenys patvirtina, kad Molėtų rajono savivaldybėje, Inturkės seniūnijoje esantis Kertuojos kaimas priskiriamas į vienkiemius neišskirstytų kaimų kategorijai (2 t., b. l. 34-60).

Utenos apskrities viršininkas 2001 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Molėtų rajone“ patvirtino Molėtų rajono Inturkės seniūnijos Inturkės kadastro vietovės Kertuojos kaimo žemės reformos žemėtvarkos projektą, įskaitant ir jame suformuotus žemės sklypus bei pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytą eiliškumą suformuotų žemėnaudų sąrašą. Šiame sąraše nurodyta, kad Kertuojos kaimo bendras plotas – 33,80 ha, iš jų – 7,80 ha yra valstybės išperkama žemė, miškas ir vandens telkiniai, laisvas plotas – 4,00 ha, bei patvirtinta, jog pretendentėms E. S. ir D. M. suprojektuoti natūra grąžinami bendro 3,40 ha ploto keturi žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 34-37).

NŽT Molėtų skyriaus vedėjas 2015 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė Utenos apskrities viršininkas 2001 m. liepos 25 d. įsakymo Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės reformos žemėtvarkos projekto patvirtinimo Molėtų rajone“ priedo 1 ir 2 eilutes, Kertuojos kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekte pagal Žemės reformos įstatymo 10 straipsnyje nustatytas I-X eiles suformuotų žemėnaudų sąraše jas išdėstė nauja redakcija. Nurodytu įsakymu nustatyta, kad D. M. ir E. S. suprojektuoti natūra grąžinami bendro 0,4645 ha ploto du sklypai Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, tuo pačiu įsakymu buvo patvirtintos pakeistos žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) ribos (1 t., b. l. 57-59).

Nacionalinė žemės tarnyba 2015 m. birželio 8 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei E. S.“ pareiškėjai nuosavybės teises atkūrė natūra grąžinant bendrosios nuosavybės teise kartu su D. M. 0,1705 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,3410 ha dydžio žemės ūkio paskirties sklype Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 0,2940 ha žemės sklypo dalį, esančią 0,5880 ha dydžio žemės ūkio paskirties žemės sklype Nr. (duomenys neskelbtini), o 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teises į jai tenkančias buvusio savininko B. I. valdytos žemės irmiško dalis atkūrė atlyginant pinigais – už 2,3355 ha žemės atlyginant 698 Eur, už 0,6000 ha miško atlyginant 113 Eur(1 t., b. l. 5-6,132).

Byloje nagrinėjamas nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį nekilnojamąjį turtą teisinių santykių srityje kilęs ginčas dėl Nacionalinės žemės tarnybos sprendimo nuosavybės teises į buvusio savininko valdytą nekilnojamąjį turtą atkurti atlyginant pinigais.

Ginčui dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo sąlygų ir tvarkos taikomi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymas, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtinta Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarka (toliau – Tvarka). Be to, žemės ir miško privatizavimą reguliuojančios nuostatos įtvirtintosLietuvos Respublikos žemės reformos įstatyme (toliau – Žemės reformos įstatymas), Lietuvos Respublikos miškų įstatyme (toliau – Miškų įstatymas), žemės reformos žemėtvarkos projektų rengimą reglamentuojančiuose teisės aktuose.

Minėta, kad Utenos apskrities viršininko 2001 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pretendentėms E. S. ir D. M. buvo suprojektuoti natūra grąžinami bendro 3,40 ha ploto keturi žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 34-37).

Atsiliepimas

Nacionalinei žemės tarnybai atstovaujantis NŽT Molėtų skyrius atsiliepime ir teismo posėdyje jo atstovas E. S., remdamiesi Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 3 dalimis, teigė, kad E. S. nuosavybės teisės natūra į Utenos apskrities viršininko 2001 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotus žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) negali būti atkurtos, kadangi šie sklypai priskirti negrąžintinam ir valstybės išperkamam turtui, kadangi patenka į miškų parkų teritoriją.

Žemesnės instancijos teismas

Remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimu Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“, kuriuopatvirtinus Molėtų rajono savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms sąrašą ir Molėtų rajono savivaldybės miškų priskyrimo miškų grupėms schemą, E. S. kartu su D. M. suprojektuoti žemės sklypai Nr. (duomenys neskelbtini) pateko į Kertuojos kaimo teritoriją, priskirtą miško parkams, o pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. spalio 23 d. nutarimą Nr. 1154 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų patvirtinimo“ – ir valstybinės reikšmės miškams. Tokia išvada daroma, remiantis NŽT Molėtų skyriaus pateiktais paaiškinimais ir grafiniais duomenimisbei sugretinus Kertuojosį vienkiemius neišskirstyto kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto duomenis su duomenimis, pateiktais Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Valstybinės miškų tarnybos dokumentuose - Pažymoje Nr. 76143 suUtenos miškų urėdijos Dubingių girininkijos grafiniais Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis ir Valstybinės reikšmės miškų plotų schemos fragmente bei Pažymoje Nr. 76144 su Utenos miškų urėdijos Dubingių girininkijos grafiniais Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenimis ir Miškų priskyrimo miškų grupėms schemoje (2 t., b. l. 160-162). Išanalizavus pareiškėjos skunde ir jos atstovo teismo posėdyje pateiktus paaiškinimus, daroma išvada, kad E. S.faktinėsaplinkybės dėl suprojektuotų žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) priskyrimo negrąžintinam ir valstybės išperkamam turtui neginčijo.

Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio (1999 m. gegužės 13 d. įstatymo Nr. VIII-1181, 2001 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-242 ir 2006 m. lapkričio 16 d. įstatymo Nr. X-907 redakcija) 1 dalis nustato, kad miškai ir vandens telkiniai iš šio įstatymo 2 straipsnyje nurodytų piliečių išperkami valstybės ir už juos valstybė atlygina pagal šio įstatymo 16 straipsnį, jeigu jie priskirti valstybinės reikšmės miškams (1 punktas), miško parkams (3 punktas). Įstatymų leidėjas tvirtinti Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 3 punkte išvardintų miškų sąrašus su juose nurodytais miškų plotais pavedė Lietuvos Respublikos Vyriausybei.

Miškų įstatymo Nr. I-671, priimto 1994 m. lapkričio 22 d., 5 straipsnio 6 dalyje buvo įtvirtinta nuostata, kad Lietuvos Respublikai išimtinės nuosavybės teise priklauso valstybinės reikšmės miškai, bei nurodytos jų kategorijas, tarp jų - ir miško parkai. Šio straipsnio 6 dalyje buvo nurodyta, kad valstybinės reikšmės miškams taip pat priskiriami kiti pagal Lietuvos Respublikos žemės reformos ir kitus įstatymus neprivatizuotini miškai, išskyrus miškus, kurie įstatymų nustatyta tvarka grąžinami privatinėn nuosavybėn. Utenos apskrities viršininkui priimant 2001 m. liepos 25 d. įsakymą Nr. 10-08-211, nuo 2001 m.liepos 1 d. galiojo Lietuvos Respublikos įstatymu Nr. IX-240 išdėstyta nauja Miškų įstatymo redakcija. Nurodytos nuostatos išliko nepakitusios ir nagrinėjant ginčą teismine tvarka.

Teismas, atsižvelgęs į byloje nustatytas faktines aplinkybes, remdamasis Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, Miškų įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punktu, konstatuoja, jog Nacionalinės žemės tarnyba, kurios pareigayraužtikrinti, kad priimami sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo nepažeistų Atkūrimo įstatymo ir kitų teisės aktų nuostatų, spręsdama dėl E. S. teisės atkurti natūra nuosavybės teises į 2001 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) suprojektuotus žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrįstai padarė išvadą, kad šie nekilnojamojo turto objektai priskirti valstybės išperkamiems miškams ir į juos pareiškėjai nuosavybės teisės natūra negali būti atkuriamos.

Pareiškėja skunde teigė, kad priimant ginčijamą Sprendimą, buvo pažeistos jos teisės bei teisėti interesai,kadangijai nebuvo suteikta galimybės pasinaudoti įstatymo suteikta teise į nuosavybės atkūrimą, kadangi NŽT Molėtų skyrius kitų Atkūrimo įstatyme numatytų atlyginimo būdų nustatyta tvarka nepasiūlė, apie priežastis, dėl kurių nuosavybės teisės natūra į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) nebus atkuriamos, tinkamai nepranešė (1 t., b. l. 3). Tokią pareiškėjos poziciją teismo posėdyje palaikė ir jos atstovas D. T., nurodęs, kadiki Sprendimo priėmimo pareiškėja jokio oficialaus dokumento apie galimybę nuosavybės teises atkurti kitais Atkūrimo įstatymo numatytais būdais iš valstybės įgaliotų institucijų nėra gavusi.

Nacionalinė žemės tarnyba ir jos struktūriniai padaliniai, vykdydami viešojo administravimo veiklą nuosavybės teisių atkūrimo teisinių santykių srityje, privalo laikytis tiek specialiųjų nuosavybės teisių atkūrimo į išlikusį turtą procesą, tiek ir bendrųjų viešąjį administravimąreguliuojančių teisės aktų reikalavimų. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – Viešojo administravimo įstatymas) 3 straipsnyje yra įtvirtinta viešojo administravimo subjektų pareiga vadovautis įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kitais viešojo administravimo principais. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad viešojo administravimo subjekto priimamas individualus administracinis aktas privalo būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės - motyvuotos. Be to, viešojo administravimo subjektų veiklai taikomas gero administravimo principas, kuris, pagal teisminėje praktikoje suformuotą aiškinimą, reikalauja, jog valstybės institucijos, priimdamos administracinius sprendimus, veiktų rūpestingai ir atidžiai, suteiktų galimybę asmeniui, dėl kurio teisių ir pareigų priimamas sprendimas, pateikti savo paaiškinimus bei užtikrintų, kad administracinėje procedūroje būtų laikomasi visų teisės aktų nuostatų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. spalio 4 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A502-134/2012, 2013 m. kovo 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-708/2013, 2014 m. balandžio 22 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartis administracinėje byloje Nr. A143-816/2014).

Įstatymų leidėjas 1997 m. liepos 1 d. įstatymo Nr. VIII-359 redakcijos Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtino nuostatą, pagal kurią, institucijos, nagrinėjančios piliečių prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, nustačius, kad nėra galimybės pagal šį įstatymą nuosavybę grąžinti natūra, yra įpareigotos piliečiams raštu pasiūlyti kitus šiame įstatyme numatytus atlyginimo būdus. Teismas daro išvadą, kadšioje teisės normoje įtvirtintos įsakmaus pobūdžio nuostatos reiškia, jog įgaliota institucija privalo nuspręsti, kad nėra galimybės pagal Atkūrimo įstatymą pretendentui nuosavybę grąžinti natūra, ir tai nustačiusi – suformuluoti pretendentui pasiūlymą nuosavybės teises atkurti kitais Atkūrimo įstatyme numatytais atlyginimo būdaisbei šį pasiūlymą pateikti rašytine forma. Teismas nurodytoje teisės normoje įtvirtintas taisykles vertina kaip pagrindines procedūrines taisykles, kadangi pagal savo pobūdį, jos skirtos užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo pagrįstumą.

Sprendžiant, ar kompetentingos institucijos,kurioms buvo pavesta nustatyta tvarka nagrinėti E. S. prašymą dėl nuosavybės teisių atkūrimo natūra į Molėtų rajono Kertuojos kaime esančius keturis žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini) ir tuo reikalu priimti sprendimą, vykdė Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą reikalavimą, vertinamiNŽT Molėtų skyriaus pateiktivalstybės įmonės Valstybės žemės fondo (toliau – VĮ Valstybės žemės fondas) parengtos žemės sklypų Nr. (duomenys neskelbtini) bylos (1 t., b. l. 21), Kertuojos į vienkiemius neišskirstyto kaimo žemės reformos žemėtvarkos projekto dokumentai (2 t., b. l. 3). Išanalizavus šiuos dokumentus, daroma išvada, kad juose Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nurodyto rašytinio dokumento, kuris būtų adresuotas E. S. ir kuriame būtų aiškiai nurodyta valstybės įgaliotos institucijos valia nuosavybės teisių pretendentei natūra neatkurti, pateikti tokį sprendimą pagrindžiantys motyvai ir teisės normos bei suformuluotas pasiūlymas pasinaudoti įstatyme numatytais kitais atlyginimo būdais, nėra. Bylos duomenimis, NŽT Molėtų skyrius tik 2016 m. rugsėjo 15 d. raštu Nr. (duomenys neskelbtini)E. S. pateikė informaciją, kad jai liko neatkurtos nuosavybės teisės į Molėtų rajone, Kertuojos kaime esančius 2,3355 ha žemės ir 0,60 ha miško plotus, kurie, remiantis Atkūrimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalimi, priskirti valstybės išperkamam turtui. Šiuo raštu NŽT Molėtų skyrius pareiškėjai pranešė, jog, remiantis Atkūrimo įstatymo 16 straipsniu ir 21 straipsnio 3 dalimi, už aukščiau nurodytą nekilnojamąjį turtą bus atlyginta pinigais (1 t., b. l. 7).Pažymima, kad Nacionalinės žemės tarnybos 2015 m. birželio 8 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) punkte yra nurodyta, kad nuosavybės teisės į pareiškėjai tenkančius 2,3355 ha žemės ir 0,60 ha miško plotus bus atkurtos vėliau, nenurodant konkretaus nuosavybės teisių atkūrimo būdo (1 t., b. l. 132).

Atkūrimo įstatymo 21 straipsnyje, kuriuo 2016 m. rugsėjo 15 d. rašte Nr. 40SD-3624-(14.40.103) rėmėsi NŽT Molėtų skyrius, įtvirtintos specialiosios šio įstatymo taikymo nuostatos. Teismas pažymi, kad įstatymų leidėjas nuo 1997 m. liepos 1 d. ne kartą keitė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnį. Seimas 2001 m. rugpjūčio 3 d. priėmė įstatymą Nr. IX-489, kurio 7 straipsniu pakeitė ir papildė Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalį, joje įtvirtindamas nuostatą, kad pilietis iki 2001 m. gruodžio 31 d. gali pakeisti savo pareikštą valią dėl būdo, kuriuo valstybė atlygina už išperkamą nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo.Pagal 2002 m. sausio 15 d. priimtą įstatymą Nr. IX-708, įsigaliojusį 2002 m. sausio 18 d., šią valią pilietis turėjo teisę pareikšti iki 2002 m. liepos 1 d. Nuo 2002 m. spalio 25 d. įsigaliojo 2002 m. spalio 15 d. priimto įstatymo Nr. IX-11392 straipsnis, kuriuo buvo pakeista ir papildyta Atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, nustatant, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. gali pareikšti arba pakeisti valią dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, jeigu nepriimtas sprendimas dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Tuo atveju, jeigu pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. nepareiškia valios dėl būdo, kuriuo atkuriamos nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, atkūrimo būdą parenka šio Atkūrimo įstatymo 17 straipsnyje nurodytos institucijos.

Atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. priimtą nutarimą Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“, daroma išvada, kad tuometinė įgaliota institucija, vykdydama Atkūrimo įstatymo pavestą funkciją spręsti dėl nuosavybės teisių atkūrimo į žemę, miškus ir vandens telkinius, privalėjo įvertinti tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė teisės aktą, nustačiusį, kurie miškų plotai priklauso Lietuvos Respublikai išimtine nuosavybės teise, ir nustatyti, kokios Molėtų rajono Kertuojos kaimo teritorijos patenka į šios kategorijos miškų plotus ir kad dėl toE. S., kaip pretendentė, netenka galimybėsatkurti nuosavybės teises natūra į žemės sklypus Nr. (duomenys neskelbtini). Teismas konstatuoja, kad tik sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo priimantis viešojo administravimo subjektas turi įgaliojimus nustatyti, koks nekilnojamasis turtas, į kurį pilietis siekia nuosavybės teises atkurti natūra, yra priskiriamas valstybės išperkamam ir kad dėl to nėra galimybės jį grąžinti natūra. Be to, teismas sprendžia, kad valstybės įgaliota institucija, atsižvelgusi į 2002 m. spalio 15 d. priimto įstatymo Nr. IX-1139 2 straipsnio, įsigaliojusio nuo 2002 m. spalio 25 d., nuostatas, Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą privalėjo įvykdyti nedelsdama ir operatyviai, taip užtikrinant, kad pilietis iki 2003 m. balandžio 1 d. turėtų realią galimybę pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo būdo.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, atsižvelgęs į ginčo šaliųir jų atstovų pateiktus paaiškinimus, daro išvadą, kad viešojo administravimo institucija, kurios teisių ir pareigų perėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba, Atkūrimo įstatymo18 straipsnio 3 dalyje nustatytos pareigos neįvykdė. Teismo vertinimu, NŽT Molėtų skyriaus atstovo argumentas, jogtai, kad nuosavybės teisės į Kertuojos kaimo teritorijas,patenkančiasį miško parkus, natūra nebus atkuriamos, pretendentams turėjo būti žinomaLietuvos Respublikos Vyriausybei priėmus 2002 m. spalio 21 d. nutarimą Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Šiaulių, Tauragės, Telšių, Utenos ir Vilniaus apskričių miškų priskyrimo miškų grupėms“, nepatvirtina fakto, jog kompetentingas viešojo administravimo subjektas tinkamai įvykdė Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalyje nustatytą pareigą. Teismas sprendžia, kad tuometinės įgaliotos institucijos neveikimas užkirto keliąE. S. laiku pasinaudoti Atkūrimo įstatymo suteikta teise pasirinkti kitą nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo būdą, nei parinko Nacionalinė žemės tarnyba. Darant nurodytas išvadas, atsižvelgiamaį Atkūrimo įstatymo 18 straipsnio 3 dalies nuostatų išaiškinimą, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo pateiktą 2017 m. gegužės 24 d. nutartyje, priimtoje administracinėje byloje Nr. eA-939-525/2017, kurioje buvo sprendžiamas ginčas dėl pretendento teisės natūra atkurti nuosavybės teises į Molėtų rajono Kertuojos kaime esantį žemės sklypą, suprojektuotą Utenos apskrities viršininko 2001 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini).

Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, įvertinus jas patvirtinančius įrodymus, atsižvelgus į ginčo teisiniams santykiams taikomas teisės normas, Nacionalinės žemės tarnybos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimas Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei E. S.“ naikinamas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 89 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal ABTĮ 94 straipsnį, skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra ginčo šalys grąžinamos į buvusią iki ginčijamo teisės akto priėmimo padėtį, o kompetentingam viešojo administravimo subjektui sukuriama pareiga iš naujo spręsti dėl asmens teisių ir pareigų. Tai reiškia, kad NŽT Molėtų skyrius privalės atliktinustatytas nuosavybės teisių atkūrimo procedūras ir priimti naują sprendimą. Atsižvelgus į tai, kad pagal Atkūrimo įstatymo 17 straipsnio (2010 m. birželio 19 d. įstatymo Nr. XI-919 redakcija) 1 dalį, piliečių prašymus atkurti nuosavybės teises į žemę, mišką ir vandens telkinius nagrinėja Nacionalinė žemės tarnyba, teismas nepasisakys dėl E. S. teisės atkurti nuosavybės teises į Lietuvos valstybės vardu registruotus žemės sklypus, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), esančius Molėtų rajone, Inturkės seniūnijoje, Kertuojos kaime,beiNŽT Molėtų skyriaus pareigos atkurti pareiškėjai nuosavybės teises į juos bei atnaujinti terminą pareikšti valią dėl nuosavybės teisių atkūrimo perduodant neatlygintai nuosavybėn lygiavertį žemės ir miško sklypą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

pareiškėjos E. S. skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2016 m. rugsėjo 30 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atkūrimo kaimo gyvenamojoje vietovėje pilietei E. S.“.

Kitą skundo dalį atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Panevėžio apygardos administracinį teismą.

Teisėjos: Nijolė ČekanauskienėDalia PranckienėDalytėZlatkuvienė