Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Edita Lapinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi A. Z. administracinio nusižengimo bylą pagal Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 18 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

1. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2025 m. gegužės 2 d. nutarimu A. Z. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinio nusižengimo kodekso (toliau ir – ANK) 488 straipsnio 1 dalį 100 Eur dydžio bauda už tai, kad 2025 m. kovo 5 d. 22.30 val., (duomenys neskelbtini), garsiai klausėsi muzikos, taip neleido kaimynams ramiai ilsėtis ir pažeidė viešąją tvarką.

II. Apeliacinio skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

4. Apeliacinis skundas atmestinas.

5. Pagal ANK 652 straipsnio 1 dalį apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

6. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje yra pakankamai duomenų, kurių pagrindu buvo galima daryti pagrįstą išvadą, jog A. Z. veikoje yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK 488 straipsnio l dalyje, požymių, ir yra pagrindo ją patraukti administracinėn atsakomybėn. Apelianto nuomone, šioje administracinio nusižengimo byloje nenustatyta jokio pagrindo netikėti policijos pareigūnų, reagavusių į pranešimą, užfiksuotais duomenimis, iš kurių akivaizdu, kad jie nustatė, jog triukšmas sklinda būtent iš A. Z. buto. Taip pat nenustatyta jokio pagrindo netikėti byloje apklaustais liudytojais, kurių paaiškinimuose yra patvirtinta, kad triukšmą (grojančią muziką), trukdantį ilsėtis, jie girdi kasdien ir girdėjo įvykio vakarą.

7. ANK 488 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už viešosios rimties trikdymą, kuris pasireiškia šauksmais, švilpimu, garsiu dainavimu arba grojimu muzikos instrumentais, kitokiais garsiniais aparatais ar kitais triukšmą keliančiais veiksmais gatvėse, aikštėse, parkuose, paplūdimiuose, viešajame transporte ir kitose viešosiose vietose, o vakaro (nuo 19 val. iki 22 val.) ir nakties (nuo 22 val. iki 7 val.) metu – ir gyvenamosiose patalpose, įmonėse, įstaigose ar organizacijose, kai tai trikdo asmenų ramybę, poilsį ar darbą. Norint asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti 1) kad buvo keliamas triukšmas tokiu laiku ir tokiose vietose, kaip nurodyta šioje normoje ir 2) kad keliamas triukšmas sutrikdė kitų asmenų ramybę, poilsį ar darbą (būtina abiejų sąlygų visuma).

8. Nagrinėjamu atveju apygardos teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo skundžiamame nutarime padaryta išvada, kad byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių A. Z. kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje.

9. Administracinėn atsakomybėn traukiama A. Z. tiek paaiškinime, tiek ir skunde apylinkės teismui neigė, jog įvykio vakarą iš jos buto sklido triukšmas ir taip buvo pažeista viešoji tvarka.

10. Iš byloje esančių BIRT ataskaitų žiūryklės (ROIK: 0125000124176) duomenų nustatyta, kad 2025 m. kovo 5 d. 22.14 val., pranešėjas pranešė, jog dabar kaimyniniame bute (duomenys neskelbtini), groja garsi muzika, trukdo ilsėtis, tačiau pranešėjas pareiškė, kad policijos pareigūnų nepasitiks, ir atvykusiems policijos pareigūnams išsamiau apie keliamą triukšmą, jo trukmę nepaaiškino. Iš Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK 1-ojo veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos A. D. tarnybiniame pranešime užfiksuotų duomenų nustatyta, kad buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) gyventoja K. K., kuri patvirtino, jog 2025 m. kovo 5 d. girdėjo triukšmą iš (duomenys neskelbtini) buto, buvo leidžiama garsi muzika, tačiau net nenurodyta, kurią valandą ji girdėjo leidžiamą garsią muziką, t. y., ar jau buvo po 22 val. (duomenys neskelbtini) namo gyventoja M. K. iš (duomenys neskelbtini) buto nurodė, kad ji miegojo ir jokio triukšmo negirdėjo. Taip pat nurodyta, kad buvo bendrauta su (duomenys neskelbtini) namo gyventojais iš (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) butų, gauti jų paaiškinimai. L. P., gyvenanti (duomenys neskelbtini), 2025 m. kovo 12 d. paaiškinime nurodė, kad 2025 m. kovo 5 d., apie 22 val., ji girdėjo triukšmą, garsiai leidžiamą muziką. 2025 m. kovo 12 d. paaiškinime I. Ž.-T., gyvenanti (duomenys neskelbtini), nurodė, kad 2025 m. kovo 5 d., apie 22-23 val., girdėjo labai garsiai leidžiamą muziką, kad muzika po 10-15 minučių naktimis leidžiama nuolat. Kaip matyti, I. Ž.- T. ir L. P. paaiškinimus parašė ne įvykio vakarą, bet praėjus jau savaitei laiko po įvykio, todėl yra pagrindo abejoti tuo, kad jeigu ir girdėjo triukšmą, kad jį girdėjo būtent 2025 m. kovo 5 d., juolab, kad I. Ž.-T. paaiškinime ir nurodė, kad muzika buvo leidžiama nuolat, o tai suponuoja išvadą, kad ji tikslios dienos ir laiko galėjo ir neprisiminti, o paaiškinime nurodė tik ir apytikslį laiką, o L. P. paaiškinime nurodė, kad ji girdėjo garsiai leidžiamą muziką apie 22 val., t. y., šiuo atveju nurodytas laikas taip pat nepatvirtina aplinkybės, kad muzika buvo leidžiama jau po 22 val., o ne anksčiau. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad 2025 m. kovo 12 d. paaiškinimuose net nenurodyta, iš kur sklido triukšmas dėl garsiai leidžiamos muzikos. Todėl tokie neinformatyvūs paaiškinimai negali būti vertinami kaip objektyvus įrodymas, kad būtent (duomenys neskelbtini) bute įvykio vakarą ir būtent jau po 22 val. garsiai grojo muzika ir trikdė rimtį. Šiuo atveju, praėjus dar daugiau nei mėnesiui laiko – 2025 m. balandžio 25 d. – L. P. pateikė dar vieną paaiškinimą, kuriame jau nurodė ir butą, t. y., kad girdėjo triukšmą, garsią muziką (duomenys neskelbtini) bute, tačiau vėlgi nurodė, kad triukšmą girdėjo apie 22 val., ir tai nereiškia, jog buvo koks nors triukšmas jau po 22 val.

11. Teismo posėdyje apklaustas kaip liudytojas policijos pareigūnas R. I. prašė remtis kolegės tarnybiniu pranešimu. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto PK vyriausiosios patrulės R. K. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad pasiklausius nustatė, kad muzika sklinda iš (duomenys neskelbtini) buto. Teismo posėdyje apklausta kaip liudytoja policijos pareigūnė R. K. parodė, jog nuvykus nurodytu adresu nustatė triukšmą, tačiau niekas durų neatidarė, todėl buvo surašytas tarnybinis pranešimas, vaizdo ir garso įrašų medžiagoje turėtų būti užfiksuotos visos aplinkybės. Tačiau šiuo atveju aplinkybės, kad 2025 m. kovo 5 d. 22.30 val., (duomenys neskelbtini), garsiai sklido muzika ir kėlė triukšmą, objektyviai nepatvirtina ir policijos pareigūnų „Body“ kamerų vaizdo ir garso įrašai, iš kurių nustatyta, kad atvykę policijos pareigūnai jokių garsų, juolab sklindančio triukšmo, kurį iš principo būtų galima vertinti būtent kaip trikdantį rimtį, negirdėjo, ir net bandydami įsiklausyti, prie durų priglaudę ausis, negalėjo tiksliai suprasti, kuriame bute galbūt groja muzika, t. y., priėjus prie (duomenys neskelbtini) buto ir pasiklausius, atrodė, kad „gali būti, jog muzika sklinda iš čia arba iš viršaus“, policijos pareigūnei R. K. atrodė, kad „lyg triukšmą girdi iš aukščiau“, ir tik atidžiai klausant, policijos pareigūnė R. K. padarė išvadą, kad dabar triukšmą jau girdi. Tačiau šiuo atveju, atsižvelgiant į tai, kad neva triukšmo židinį reikėjo ieškoti net atidžiai klausantis, apskritai kelia abejonių ir įvardijamo triukšmo sąvoka, t. y., kad buvo girdimas toks triukšmas, kurį reiktų vertinti kaip viešosios rimties trikdymą.

12. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad administracinių nusižengimų teisė nėra formali teisė, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius nusižengimus, todėl negali būti laikoma administraciniu nusižengimu tokia veika, kuri tik formaliai atitinka ANK straipsnį ir neturi visuomenei pavojingo pobūdžio. Nagrinėjamu atveju nepaneigta, kad tarp A. Z. ir kaimynų yra konfliktiški santykiai, o ir atvykus policijos pareigūnams, jokio girdimo triukšmo, kurį būtų pagrindas neabejotinai vertinti kaip trikdantį kaimynų ramybę, nebuvo, kaip nustatyta iš aptartų duomenų, net policijos pareigūnai, tik įdėmiai klausydami, bandė įvertinti, kuriame bute girdimas garsas, ir tai suponuoja išvadą, kad toks neva triukšmas iš esmės negali būti vertinamas kaip viešosios rimties trikdymas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas (nusižengimas) galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda ir visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai.

13. Atsižvelgdamas į nustatytas ir aptartas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, įvertino byloje esančius įrodymus ir padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų, patvirtinančių A. Z. kaltę padarius jai inkriminuotą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 488 straipsnio 1 dalyje, todėl administracinio nusižengimo teiseną jai nutraukė pagrįstai ir teisėtai.

14. Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, kad apylinkės teismas nepagrįstai priteisė atlyginti A. Z. atstovavimo (advokato) išlaidas, o priteista 300 eurų suma yra neadekvati ir akivaizdžiai per didelė.

14.1. Pagal ANK 666 straipsnio 1 dalį administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms atlyginti mutatis mutandis taikomos BPK nuostatos, o 2 dalyje nurodyta, kad kai asmeniui administracinio nusižengimo teisena nutraukta pagal ANK 565¹ straipsnio 1 punktą (t. y., kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), šio asmens išlaidos advokato ar advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip asmens įgaliotas atstovas, paslaugoms apmokėti atlyginamos iš valstybės, savivaldybės arba iš valstybės ar savivaldybės biudžetų neišlaikomo subjekto lėšų mutatis mutandis taikant BPK nuostatas.

14.2. Proceso išlaidos ir jų atlyginimas BPK reglamentuoti VIII skyriuje. Advokato darbo apmokėjimą reguliuoja specialioji norma (BPK 106 straipsnis). BPK 106 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas, priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka.

14.3. Pagal formuojamą teismų praktiką proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė, t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių nusižengimų bylose Nr. 2AT-7-5-303/2021, 2AT-7-6-303/2021, 2AT-80-594/2022).

14.4. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad skundžiamu nutarimu A. Z. administracinio nusižengimo teisena pagal ANK 488 straipsnio 1 dalį buvo nutraukta vadovaujantis ANK 565¹ straipsnio 1 punktu (kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių), todėl ji neabejotinai įgijo teisę į išlaidų atlyginimą advokato, kuris kaip jos atstovas parengė byloje patikslintą skundą, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju, atsižvelgęs į patikslinto skundo turinį bei jo apimtį, į tai, kad advokatas, rengdamas patikslintą skundą, turėjo susipažinti su bylos duomenimis ir juos įvertinti, kad patikslintas skundas buvo paduotas dėl kaltės, jo tikslinimui buvo reikalingos būtent teisinės žinios, apygardos teismas neturi pagrindo sutikti su apelianto vertinimu, kad skundžiamu nutarimu priteista 300 Eur dydžio suma yra akivaizdžiai per didelė.

15. Esant nustatytoms aplinkybėms, Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 18 d. nutarimas apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nenaikintinas ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu, teismas

nutaria:

palikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų 2025 m. birželio 18 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus viršininko G. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.