Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas A. R. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos Pravieniškių 2-ojo kalėjimo (toliau – ir Pravieniškių 2-asis kalėjimas), 4 900 Eur neturtinės žalos atlyginimą dėl daktarės ir medicinos seselės aplaidžių veiksmų.

II.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.

Teismas, pabrėžęs, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus, nurodė, jog nagrinėjamu atveju ginčui aktualus yra Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas (toliau – ir Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas), kuriame nustatytos paciento teisės ir pareigos, paciento atstovavimo ypatumai, paciento skundų nagrinėjimo ir žalos, padarytos jo sveikatai, atlyginimo pagrindai. Pagal šį įstatymą asmuo, norėdamas gauti žalos atlyginimą, turi kreiptis į Komisiją, veikiančią prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos, su rašytiniu prašymu dėl žalos atlyginimo. Vadovaujantis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatomis, asmuo, nesutinkantis su Komisijos sprendimu, turi teisę Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) nustatyta tvarka kreiptis į bendrosios kompetencijos teismą.

Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų (neužtikrintų) sveikatos priežiūros paslaugų, tarp jų – ir suteiktų ar neužtikrintų pataisos įstaigoje, atlyginimo nagrinėjami bendrosios kompetencijos teismuose (Specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimais spręsti 2015 m. rugsėjo 8 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-56/2015; 2013 m. lapkričio 26 d. nutartis teismingumo byloje Nr. T-110/2013). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje taip pat laikosi nurodytų aiškinimų (2017 m. rugsėjo 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-754-1062/2017; 2016 m. lapkričio 28 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-932-552/2016).

Išanalizavęs pareiškėjo skunde išdėstytas faktines aplinkybes dėl prašomos atlyginti neturtinės žalos atsiradimo ir pateiktus argumentus, teismas padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju ginčas kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl jis nepriskirtinas Regionų apygardos administracinio teismo kompetencijai. Atsižvelgęs į tai, teismas atsisakė primti pareiškėjo skundą ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Teismas taip pat išaiškino, jog pareiškėjas turi teisę pareikšti ieškinį bendrosios kompetencijos teisme, prieš tai įgyvendinęs Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme nustatytą ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką (CPK 31 str. 1 d.).

III.

Pareiškėjas A. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį, jo skundą priimti ir tenkinti.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą. Pareiškėjas nurodo, kad žala kilo dėl Kauno kalėjimo darbuotojų veiksmų, taip pat pažymi, jog skunde pakankamai aiškiai ir detaliai išdėstė visas aplinkybes.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacijos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. nutarties, kuria buvo atsisakyta priimti pareiškėjo A. R. skundą, padarius išvadą, kad jis nenagrinėtinas teismų ABTĮ nustatyta tvarka, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareiškėjo skundo reikalavimą, kuris buvo pareikštas Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių 2-ojo kalėjimo, skunde nurodytas aplinkybes, susijusias su tuo, kad pareiškėjas prašomą atlyginti neturtinę žalą grindė galbūt netinkamai jam suteiktomis (neužtikrintomis) sveikatos priežiūros paslaugomis, konstatavo, jog pareiškėjo skundas yra nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjo manymu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo skundą, nes į teismą jis kreipėsi dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl Kauno kalėjimo medicinos personalo veiksmų, o administraciniai teismai nagrinėja bylas dėl žalos, atsiradusios dėl valstybinio administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnį.

Teisėjų kolegija, nagrinėdama atskirojo skundo argumentus, pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Administraciniai teismai turi tik jiems įstatymu suteiktą kompetenciją, jie privalo savo nagrinėjamas bylas susieti su tomis ABTĮ nuostatomis, kurios jiems suteikia arba riboja teisę nagrinėti tam tikrą ginčą.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra išaiškinęs, kad tiek administraciniai teismai, tiek bendrosios kompetencijos teismai yra savarankiški bei nepriklausomi ir nė viena iš šių teismų sistemų nėra dominuojanti kitos atžvilgiu. Kiekvienos teismų sistemos teismas pagal įstatymus vykdo būtent tas funkcijas, kurios yra būdingos tos teismų sistemos teismams. Konstitucinė teisingumo vykdymo samprata suponuoja tai, kad teismai bylas turi spręsti tik griežtai laikydamiesi įstatymuose nustatytos kompetencijos ir neperžengdami savo jurisdikcijos ribų, neviršydami kitų įgaliojimų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A492-704/2013).

ABTĮ nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Pagal bendrąją taisyklę ginčai dėl žalos atlyginimo yra civilinio pobūdžio ir priskirti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui. Administraciniai teismai nagrinėja tuos ginčus dėl žalos atlyginimo, kurie yra apibrėžti ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte, t. y. ginčus dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Administraciniam teismui teismingi tik tie ginčai, kurie susiję su bausmę vykdančios institucijos administravimo veika (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 23 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-7/2013).

Tačiau ginčai dėl žalos, patirtos dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų, atlyginimo nagrinėtini bendrosios kompetencijos teismuose (žr., Specialiosios teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 26 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-110/2013; 2015 m. gegužės 8 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-56/2015; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-932-552/2016; 2018 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-130-261/2018). Taigi dėl galbūt netinkamai suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų padarytos žalos atlyginimo klausimas nepatenka į ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytą administracinių teismų nagrinėjamų bylų kategoriją.

Atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas skunde aiškiai suformulavo savo skundo pagrindą ir dalyką. Iš pareiškėjo skundo turinio matyti, kad pareiškėjas reikalavimą priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš esmės grindė tuo, jog įkalinimo įstaigos gydytoja atsisakė tenkinti jo prašymą išduoti vaistų, nors šie vaistai jam buvo paskirti. Faktų, susijusių su įkalinimo įstaigos administravimo veikla, atliekama specialių bausmių vykdymo ir administracinės teisės normų nustatyta tvarka, pareiškėjas skunde nenurodė. Taigi byloje reiškiamas reikalavimas susijęs su žalos, padarytos pacientui netinkamu sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, atlyginimo santykiais. Šie santykiai yra civiliniai teisiniai santykiai, todėl keliamas ginčas turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme (CPK 22 str. 1 d., 25 str.).

Pirmosios instancijos teismo išaiškinimai, kad sprendžiant ginčus dėl netinkamų sveikatos priežiūros paslaugų suteikimo, turi būti vadovaujamasi ne tik CK normomis, reguliuojančiomis žalos atlyginimą, tačiau ir specialiosiomis teisės normomis, įtvirtintomis Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme, yra teisiškai pagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, kad bendrosios kompetencijos teismai nagrinėja bylas, susijusias su įkalinimo įstaigose teikiama medicinos priežiūra bei gydymu (žr., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-445-611/2018).

Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog pareiškėjo atskirajame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė faktines aplinkybes ir neįsigilino į skundą, nagrinėjamo ginčo kontekste yra teisiškai nereikšmingi, nes šiuo atveju sprendžiamas klausimas dėl bylos teismingumo, todėl ginčo faktinės aplinkybės nėra nagrinėjamos.

Apibendrindama nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundo priėmimo klausimą išsprendė pagal teisės aktuose įtvirtintas bylų rūšinio teismingumo taisykles, nenukrypdamas nuo tokio pobūdžio teisinėse situacijose suformuotos teismų praktikos, ir pagrįstai bei teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą. Todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. R. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2023 m. rugsėjo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.