- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-07-02
- Bylos Nr.
- 2YT-14981-475/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-08343-2019-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Simanavičienė
- Pareiškėjas
- D. Č.
- Kategorijos
- 3.2.3.2Rašytinis bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme
- 3.2.7.1Klausimai, kuriuos pirmosios instancijos teismas gali spręsti nutartimi
- 3.4.5.11Bylų dėl antstolių veiksmų ar atsisakymo juos atlikti nagrinėjimas
- 3.5.1Antstolio ir kitų asmenų pareiškimų, paduotų teismui vykdymo proceso metu, nagrinėjimas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Virginija Simanavičienė
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo D. Č. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/00347, suinteresuoti asmenys antstolis Regimantas Budreika, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė skundą, iš kurio turinio spręstina, kad pareiškėjas nesutinka su 2019 m. vasario 25 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų.
Pareiškėjas skunde nurodo, kad jo pajamos siekia ne daugiau kaip 150 Eur ir iš jų nepakanka patenkinti gyvybiškai svarbių esminių poreikių. Esant tokioms mažoms pajamoms, skolininko teigimu, į jas negali būti nukreiptas išieškojimas.
Antstolis patvarkymu dėl pareiškėjo skundo, nutarė netenkinti pareiškėjo skundo ir kartu su vykdomąja byla perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Antstolis patvarkyme nurodo, kad 2019 m. vasario 25 d. patvarkymą Nr. S19-2296 vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, išsiuntė į pareiškėjo įkalinimo įstaigą, tačiau taip pat išsiuntė ir 2019 m. vasario 25 d. patvarkymą Nr. S19-2289 dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų. Antstolis nurodo, kad antstolio patvarkyme Nr. S19-2296 nurodytas areštas netaikomas lėšoms, iš kurių daromos išskaitos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 733–743 straipsniuose nustatyta tvarka. Šis patvarkymas buvo vienkartinio apribojimo ir jau nebegalioja. Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017 suformuotą praktiką antstolis tuo pačiu metu siunčia patvarkymą išskaičiuoti skolą ir vykdymo išlaidas iš skolininko turimų pajamų, vadovaudamasis CPK 733–743 straipsniais, o tai nebesuteikia teisės leisti nevaržomai naudotis iki 1 MMA neviršijančia pinigų suma, t.y. yra atliekamos išskaitos iš skolininko turimų pajamų/lėšų kaip ir iš kiekvieno skolininko minimalaus darbo užmokesčio, pensijos, stipendijos ir pan. Tai buvo padaryta 2019 m. vasario 25 d. patvarkymu Nr. S19-2289. Be to, šiame patvarkyme nurodyta, jog vadovaujantis CPK 739 straipsnio 9 punktu, negalima išieškoti iš piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, neviršijančios pusės Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Iš minėtų patvarkymų matyti, jog antstolis prašo išskaičiuoti ne visas sumas, o šiuo atveju tik 20 proc. nuo pajamų, neviršijančių vieno MMA, tačiau ribojant išieškojimą iš sumų pagal paminėt CPK 739 straipsnio 9 punktą. Į antstolio sąskaitą 2019 m. kovo 22 d. iš įkalinimo įstaigos buvo pervesta 7,87 Eur skolininkui priklausančių piniginių lėšų, o 2019 m. balandžio 24 d. - 5,24 Eur.
Vadovaujantis CPK 443 straipsnio 5 dalimi, pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka. Apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
skundas atmestinas.
Iš pateiktos vykdomosios bylos Nr. 0034/14/01089 medžiagos nustatyta, kad antstolis Regimantas Budreika vykdo Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI) 2019 m. vasario 6 d. nutarimą administracinių nusižengimų byloje Nr. (23.31-08)483-14404 dėl 62 Eur baudos išieškojimo iš pareiškėjo D. Č. išieškotojos VMI naudai. Antstolis 2019 m. vasario 25 d. priėmė patvarkymą dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, atliko vykdymo išlaidų paskaičiavimą ir priėmė patvarkymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo,
Pareiškėjas nesutinka su 2019 m. vasario 25 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų, patvarkymą vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, ir patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų.
Bylose, kuriose buvo nagrinėjami išieškojimą iš skolininkų – fizinių asmenų – turto bei pajamų reglamentuojančių proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimai, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CPK atskirai reglamentuojamas išieškojimas iš skolininko turto, tai yra skolininko jau turimo turto, pradėjus išieškojimą (jo bendrosios taisyklės nustatytos CPK XLVII skyriuje), ir iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų (CPK LI skyrius, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202-421/2017, 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Bendrosios išieškojimo iš skolininko turto taisyklės yra įtvirtintos CPK XLVII skyriuje. CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad pagal CPK 668 straipsnio 1 dalies nuostatą apribojimas, draudžiantis nukreipti išieškojimą į pinigų sumą, neviršijančią MMA, apima tiek grynuosius pinigus, tiek lėšas sąskaitose ir taikytinas kaip vienkartinis apribojimas nustačius visą skolininko turto masę ir nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017).
Išieškojimo iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų tvarką reglamentuoja CPK LI skyriaus normos. Pagal CPK 736 straipsnio, nustatančio išskaitų iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų pajamų dydį, 1 dalies nuostatą, išieškant išlaikymą periodinėmis išmokomis, žalos, padarytos suluošinimu ar kitokiu sveikatos sužalojimu, taip pat maitintojo gyvybės atėmimu, atlyginimą – 30 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas, visų kitų rūšių išieškoms – 20 procentų, jeigu kitaip nenustatyta pačiame vykdomajame rašte arba ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Išieškant iš darbo užmokesčio ir kitų pajamų dalies, viršijančios Vyriausybės nustatytą MMA dydį, išskaitoma 50 procentų, jeigu ko kita nenustato įstatymai ar teismas (CPK 736 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad skolininkui į laisvės atėmimo įstaigoje esančią sąskaitą kitų asmenų pervedamos lėšos yra priskiriamos kitų pajamų (neįskaitant darbo užmokesčio ar jam prilygintų pajamų) kategorijai, iš kurių vykdomam išieškojimui yra taikomos išieškojimą iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų pajamų reglamentuojančios CPK LI skyriaus normos, įskaitant CPK 736 straipsnio, reglamentuojančio iškaitų dydį, nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-315-421/2017). CPK 739 straipsnio 9 punkte nurodyta, kad negalima išieškoti iš sumų, kurios priklauso skolininkui, kaip laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje esančios piniginės lėšos, neviršijančios pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių. Pagal BVK 92 straipsnį, nuteistieji turi teisę už asmeninėse sąskaitose turimus pinigus apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje – įsigyti maisto produktų, būtiniausių reikmenų ir kitų daiktų (BVK 92 straipsnio 1 dalis). Didžiausia pinigų suma, už kurią nuteistieji gali per mėnesį apsipirkti pataisos įstaigos parduotuvėje, yra: trijų bazinių socialinių išmokų dydžio – paprastajai grupei priskirtiems nuteistiesiems; keturių bazinių socialinių išmokų dydžio – lengvajai grupei priskirtiems nuteistiesiems ir dirbantiems nuteistiesiems; dviejų bazinių socialinių išmokų dydžio – drausmės grupei priskirtiems nuteistiesiems (BVK 92 straipsnio 2 dalies 1-3 punktai). Pareiškėjas atskirajame skunde nenurodo kokiai nuteistųjų grupei jis priklauso. Pažymėtina, kad 2019 m. sausio 1 d. duomenimis 1 bazinė socialinė išmoka yra 38 Eur.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad antstolis 2019 m. vasario 25 d. patvarkymu vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje, areštavo 62 Eur skolos ir 135,12 Eur vykdymo išlaidų, iš viso 197,12 Eur iš skolininkui priklausančių lėšų, viršijančių vieną Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą minimalios mėnesinės algos (1 MMA) dydį, esančių įkalinimo įstaigos sąskaitoje. 2019 m. vasario 25 d. patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš skolininkui priklausančių lėšų antstolis pareikalavo iš skolininko darbo užmokesčio ir kitų jam prilygintų išmokų sumos bei iš trečiųjų asmenų gaunamų lėšų kiekvieną mėnesį išskaityti 50 procentų nuo skolininko aukščiau paminėtų pajamų dalies Lietuvos Respublikos vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą (1 MMA), ir 20 procentų nuo aukščiau paminėtų pajamų dalies, neviršijančios vieno MMA. Taip pat nurodė, kad vadovaujantis CPK 739 straipsnio 9 punktu, negalima išieškoti iš piniginių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigoje atidarytoje nuteistojo asmeninėje sąskaitoje, neviršijančių pusės BVK 92 straipsnio 2 dalyje nustatytų dydžių.
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad skundžiami antstolio 2019 m. vasario 25 d. patvarkymai nepažeidžia vykdymo procesą reglamentuojančių teisės normų, todėl pareiškėjo skundas laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 510–513 straipsniais, teismas
nutaria:
pareiškėjo D. Č. skundą dėl antstolio Regimanto Budreikos veiksmų vykdomojoje byloje Nr. 0085/19/00347 atmesti.
Teismo nutarties patvirtintą kopiją išsiųsti byloje dalyvaujantiems asmenims.
Nutartis per 7 dienas nuo jos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus