Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

ieškovo atstovui advokato padėjėjui Tomui Ryzgeliui (teismo šaukimas įteiktas, gautas prašymas),

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo P. B. ieškinį atsakovui E. B., trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, D. B., dėl išlaikymo pilnamečiui vaikui įsiskolinimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovas ieškiniu prašo teismo priteisti jam iš atsakovo E. B. 1 980,00 Eur išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. liepos 12 d. (už 11 mėnesių, skaičiuojant po 180,00 Eur kas mėnesį), bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.Ieškovo atstovas ieškinyje nurodė, kad ieškovas pilnametystės sulaukė 2013 m. (duomenys neskelbtini). Iki pilnametystės išlaikymas ieškovui iš atsakovo buvo priteistas Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-12-482/2013. Ieškovas pilnametystės sulaukė baigęs 11 klasių (3 klases gimnazijoje) bendrojo lavinimo mokykloje. Ieškovas, sulaukęs pilnametystės, toliau mokėsi (duomenys neskelbtini), ją baigė 2014 m. liepos 12 d. Nors ieškovas pilnametystės sulaukė baigęs 11 klasę, tačiau atsakovas toliau jam išlaikymo nebeteikė iki šis baigė gimnaziją. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas nuo ieškovo pilnametystės, t. y. nuo 2013 m. (duomenys neskelbtini), iki to momento, kai ieškovas baigė (duomenys neskelbtini), t. y. 2014 m. liepos 12 d. Tokia tėvų pareiga įtvirtinta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.194 straipsnio 3 dalyje (2004 m. lapkričio 11 d. įstatymo Nr. IX-2571 redakcija). Ieškovo motina D. B. materialinę paramą savo sūnui visą laiką, kol jis mokėsi gimnazijoje, teikė ir šiuo metu teikia. Atsakovas taip pat turi prisidėti prie išlaikymo savo vaikui teikimo. Išlaikymo įsiskolinimą prašoma priteisti už laikotarpį, kai ieškovas mokėsi paskutinėje gimnazijos klasėje, intensyviai ruošėsi abitūros egzaminams, lankė pamokas, stengėsi, kad dėstomų dalykų pažymiai būtų kuo aukštesni. Ieškovas dėjo visas pastangas, siekdamas kuo maksimalesnių įvertinimų tiek abitūros egzaminuose, tiek dėstomuose dalykuose. Todėl ieškovas neturėjo galimybių susirasti darbą, nes visą laiką skyrė mokslams. Ieškovas neturi registruotino kilnojamojo ir nekilnojamojo turto. Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė ir teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad su ieškovo reikalavimais nesutinka. Ieškovas pilnamečiu tapo 2013 m. (duomenys neskelbtini), tačiau ieškinį teismui pateikė po daugiau nei trejų metų be jokių priežasčių. Nesuprantama, jog turėdamas teisę reikalauti išlaikymo ir mokydamasis gimnazijoje tokio reikalavimo neteikė. Ieškinio pateikimo metu ieškovas neatitinka būtinų sąlygų dėl išlaikymo pilnamečiui priteisimo, numatytų CK. Tai vertintina kaip piktnaudžiavimas savo procesinėmis teisėmis. Išlaikymo įsiskolinimo pilnamečiui buvimo faktą ieškovas privalo įrodyti leistinais įrodymais, tokio įsiskolinimo buvimo faktas negali būti preziumuojamas. Ieškovas prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. liepos 12 d., tačiau nurodytu laikotarpiu dėl išlaikymo reikalingumo ieškovas į teismą nesikreipė. Darytina prielaida, jog tokią paramą minėtu laikotarpiu ieškovas iš atsakovo gavo, priešingu atveju ieškovas, būdamas protingu žmogumi ir elgdamas atsakingai, būtų pasinaudojęs savo teise dėl išlaikymo pilnamečiui asmeniui priteisimo minėtame laikotarpyje, tačiau taip nepasielgė. Ieškovo pateikiami įrodymai atspindi jo turtinę padėtį ieškinio padavimo metu, tačiau neatspindi turtinės padėties, tuo pačiu ir materialinės paramos būtinybės egzistavimo, laikotarpyje už kurį prašomas priteisti įsiskolinimas. Ieškovas nustato 180,00 Eur mėnesinio išlaikymo sumą, kuri nėra pagrįsta jokiais įrodymais. Išlaikymas teismo sprendimu, kai ieškovas buvo nepilnametis, buvo priteistas po 116,00 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis. Jis teikė ieškovui išlaikymą ir tapus jam pilnamečiu. Išlaikymo įsiskolinimas pilnamečiui galėtų atsirasti, jeigu būtų buvęs priteistas, o atsakovas būtų jo nemokėjęs. Buvo duodami sūnui pinigai mokyklai, teisių laikymui (kursams baigti ir egzaminams išlaikyti), transportui, kurui, rūbams, išleistuvėms, šimtadieniui. Kai mokėsi, sūnus pretenzijų nereiškė, nes, kiek paprašydavo, tiek gaudavo. Kai pareiškė ieškinį, sūnus tuo metu su studentų programa buvo išvykęs į užsienį. Vairuotojo pažymėjimui davė 1 600,00 litų, vėliau dar davė papildomai, nes sūnus neišlaikė egzamino. Kai gavo vairuotojo pažymėjimą, jis duodavo sūnui savo automobilį. Vairuotojo pažymėjimą įgijo 2013 m. rugsėjį. Davė pinigų 18 m. gimtadienio proga. Duodavo pinigų reguliariai, ne konkrečią sumą, bet, kiek paprašydavo. Su sūnumi ryšius palaiko. Sūnus į (duomenys neskelbtini) išvyko prieš metus, po to vyko į (duomenys neskelbtini), į Lietuvą nebuvo grįžęs. Laikotarpiu, už kurį prašoma įsiskolinimo, sūnus gyveno pas mamą. Ar mama tuo metu duodavo pinigų, nesidomėjo. Kai sūnus mokėsi gimnazijoje, jie susitikdavo, normaliai bendravo. Po to sūnus įstojo mokintis, pagal programą išvažiavo į (duomenys neskelbtini), jis padėjo išvykstant – davė apie 1 000,00 dolerių bilietams, gyvenimo pradžiai. Sūnus gyveno šeimos name, jam už būstą mokėti nereikėjo, iki gimnazijos buvo nueiti 200 metrų. Jis mokėjo už namo išlaidas, kai sūnus mokėsi. Apie jokias skolas sūnus neminėjo. Duodavo jam apie 300,00 litų. D. B. dirbo, jos pajamos buvo apie 3 000,00 litų. Tuo metu jo pajamos buvo apie 600,00 litų, išlaikymas buvo teikiamas iš sutaupytų pinigų. Paskutinį kartą davė pinigų prieš keturias dienas, padarė pavedimą. Kai mokėsi sūnus, buvo samdomas korepetitorius lietuvių kalbai. Individuali įmonė (duomenys neskelbtini) yra uždaryta. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu sutinku. Ieškovas – jos ir atsakovo sūnus. Ieškinyje nurodytos aplinkybės atitinka tikrovę. Ji viena išlaikė sūnų, kol jis mokėsi vidurinėje mokykloje. Atsakovas tuo metu neprisidėjo prie sūnaus išlaikymo. Ieškovo nurodyta tuo metu jo išlaikymui buvusi suma atitinka tikrovę. Prašė ieškinį tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas iš dalies.Pagal aktualius ieškinio pagrindui, dalykui šalių paaiškinimus, byloje surinktą rašytinę medžiagą nustatyta, kad atsakovas E. B. ir trečiasis asmuo D. B. yra pilnamečio ieškovo P. B. tėvai. Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu ieškovui iš atsakovo buvo priteistas išlaikymas po 400,00 litų (115,85 Eur) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki ieškovo pilnametystės. Pilnametystės ieškovas sulaukė 2013 m. (duomenys neskelbtini), besimokydamas gimnazijoje. Gimnaziją ieškovas baigė 2014 m. liepos 12 d. 2013–2014 mokslo metais ieškovo pirmo pusmečio vidurkis buvo 8,56, antro – 9,5, per visus mokslo metus ieškovas praleido 45 pamokas, iš kurių nepateisintos yra 8. Ieškovas, baigdamas gimnaziją, išlaikė 4 valstybinius egzaminus. Ieškovas laikotarpiu nuo 2008 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gegužės 21 d. nedirbo, nekilnojamojo ir registruotino kilnojamojo turto neturi. CK 3.200 straipsnyje nustatyta, kad išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Tai reiškia, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra išaiškinta, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia, jam sulaukus pilnametystės, jeigu jis mokosi vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose ir yra ne vyresnis negu 24 metų ir jam būtina parama (LAT 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011). Taigi jeigu pilnamečiam vaikui vis dar yra reikalingas išlaikymas, o tėvas (tėvai) šios pareigos nebevykdo, vaikas įgyja teisę kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl išlaikymo priteisimo jo neteikiančiam tėvui (tėvams). Išlaikymo įsiskolinimo priteisimo galimybę laiko atžvilgiu riboja CK 1.125 straipsnio 9 punkte nustatytas penkerių metų ieškinio senaties terminas (esant atsakovo prašymui jį taikyti) ir CK 3.200 straipsnyje įtvirtintas maksimalus laikotarpis (treji metai), už kurį įsiskolinimas gali būti priteisiamas. Nagrinėjamu atveju prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, atsiradusį nuo 2013 m. (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. liepos 12 d. Ieškovas į teismą kreipėsi nepraleidęs penkerių metų senaties termino, o jo prašomas priteisti išlaikymo įsiskolinimas neviršija įstatyme nustatytos trejų metų ribos. Teismas nesutinka su atsakovo paaiškinimais, kad nurodytu laikotarpiu dėl išlaikymo reikalingumo ieškovas į teismą nesikreipė, todėl darytina prielaida, jog tokią paramą minėtu laikotarpiu ieškovas iš atsakovo gavo, priešingu atveju ieškovas būtų pasinaudojęs savo teise dėl išlaikymo pilnamečiui asmeniui priteisimo, tačiau taip nepasielgė, o toks ieškovo elgesys turėtų būti laikomas nesąžiningu ir savo teisių piktnaudžiavimu. Pažymėtina, kad teisės į išlaikymą atsiradimo ir bylos iškėlimo momentas paprastai nesutampa ir tai, kad asmuo į teismą kreipėsi ne iš karto po to, kai sulaukė pilnametystės, nėra pagrindas konstatuoti, kad išlaikymas jam nebuvo reikalingas. Tai, jog ieškovas nebandė prisiteisti išlaikymo iš tėvo iš karto sulaukęs pilnametystės, neturėtų atimti iš jo teisės reikalauti priteisti išlaikymo skolą, nes ši teisė įtvirtinta teisės normose (LAT 2007 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2007; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2011).Tėvų pareiga išlaikyti paramos reikalingus pilnamečius vaikus, ne vyresnius negu 24 metų ir besimokančius vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, įtvirtinta CK 3.192¹ straipsnio 1 dalyje. LAT savo praktikoje išskyrė tokias sąlygas, kurioms esant, teismas gali priteisti išlaikymą besimokančiam pilnamečiam vaikui: sunki vaikų turtinė padėtis; tėvai turi turėti galimybių išlaikymui teikti; negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties; priteistą paramą turi būti įmanoma įvykdyti; tėvams patiems turi būti nereikalinga parama, globa ir pan.; paramos reikalingas pilnametis vaikas turi būti išnaudojęs visas protingas galimybes pats pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis bei vaiko sąžiningas ir pažangus mokymasis (LAT 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121-313/2015, 2015 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių sąlygų ir jos turi būti vertinamos atskirai, t. y. nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas, ir įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti (LAT 2015 m. gegužės 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-366-687/2015).Nustatyta, kad ieškovas laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti įsiskolinimą – nuo 2013 m. (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. liepos 12 d., siekė vidurinio išsilavinimo, mokėsi 12 klasėje (gimnazijos 4 klasėje). Įvertinus ieškovo 12 klasėje pasiektus mokymosi rezultatus ir pamokų lankomumą, teismas sprendžia, kad jo mokymasis buvo sąžiningas ir pažangus. Nuo 2013 m. (duomenys neskelbtini) iki dabar ieškovas nekilnojamojo ar privalomo registruoti kilnojamojo turto neturi. Iki 2014 m. gegužės 21 d. ieškovas nedirbo, duomenų apie jo įsidarbinimą laikotarpiu nuo 2014 m. gegužės 22 d. iki 2014 m. liepos 12 d. byloje nėra. Nurodytos aplinkės patvirtina, kad laikotarpiu, už kurį prašoma priteisti išlaikymo įsiskolinimą, paties ieškovo turtinė padėtis buvo sunki. Teismas nesutinka su atsakovo argumentais, kad ieškovo pateikiami įrodymai atspindi jo turtinę padėtį ieškinio padavimo metu, tačiau neatspindi turtinės padėties, tuo pačiu ir materialinės paramos būtinybės egzistavimo, laikotarpyje už kurį prašomas priteisti įsiskolinimas. Ieškovas pateikė duomenis, kad iki 2014 m. gegužės 21 d. nedirbo ir kad iki 2014 m. gegužės 17 d. neturėjo nuosavybės teise transporto priemonių, o teismo išreikalauti duomenys iš VĮ „Registrų centras“ patvirtina, kad ieškovas nėra turėjęs nekilnojamojo turto ir registruotino kilnojamojo turto. Šių duomenų teismui pakanka įvertinti ieškovo turtinę padėtį, buvusią nuo 2013 m. (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. liepos 12 d.LAT yra nurodęs, kad tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaiką nepasibaigia jam sulaukus pilnametystės, jeigu vaikas mokosi vidurinėje mokykloje ir jam tuo tikslu yra reikalinga parama. Vidurinės mokyklos moksleivis, nors ir esantis darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, tačiau negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, privalomai lankyti pamokas, išklausyti nustatytą kursą, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą patvirtinantį dokumentą, be kurio asmuo negalės ateityje siekti aukštesnio (LAT 2007 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-104/2007; 2012 m. vasario 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-50/2012). Įvertinus tai, kad ieškovas mokėsi gimnazijoje, kas ribojo jo galimybes dirbti, jokio turto neturėjo, atsižvelgiant į LAT praktiką, teismas daro išvadą, kad ieškovui nuo 2013 m. (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. liepos 12 d. materialinė parama buvo būtina. Todėl būtina nustatyti, kokie ieškovo poreikiai buvo tuo metu, kai jam buvo būtina parama. Ieškovas prašo priteisti įsiskolinimą, skaičiuojant už vieną mėnesį 180,00 Eur. Tačiau, kaip teisingai nurodė atsakovas, ieškovas 180,00 Eur mėnesinio išlaikymo sumos nepagrindė jokiais įrodymais, jis savo poreikių nedetalizavo, nenurodė, kam ir kiek turėjo išlaidų. Orientacinis kriterijus, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti CK 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesinę algą (toliau – MMA). Laikotarpiu, už kurį prašom priteisti įsiskolinimą, MMA buvo 1 000,00 litų (289,62 Eur) (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. gruodžio 19 d. nutarimo Nr. 1543 „Dėl minimaliojo darbo užmokesčio didinimo“ 1, 3 punktai). Tai orientacinis dydis, todėl būtina įvertinti tikruosius ieškovo poreikius. Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 14 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-12-482/2013, priteisė P. B. išlaikymui iš atsakovo E. B. po 400,00 litų (115,85 Eur) periodiniais mokėjimais kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-52-324/2014, ši Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo dalis nepakeista, papildomai konstatuota, kad įrodytos išlaidos nepilnamečio vaiko (P. B.) poreikiams kiekvieną mėnesį sudaro 923,00 litus (267,32 Eur). Nuo to laiko, kai buvo priimtas sprendimas priteisti P. B. išlaikymą – 2013 m. gegužės 14 d., iki kol jis tapo pilnamečiu – 2013 m. (duomenys neskelbtini), praėjo trumpas laiko tarpas – mažiau nei 3 mėnesiai. Duomenų apie tai, kad P. B. tapus pilnamečiu, žymiai pasikeitė jo poreikiai, byloje nėra. Priešingai, jis ir toliau gyveno kartu su motina bei mokėsi gimnazijoje. Todėl teismas sprendžia, kad laikotarpiu nuo 2013 m. (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. liepos 12 d. P. B. poreikių patenkinimui kas mėnesį buvo pakankama 267,32 Eur (923,00 litai) suma. Ieškovas nurodė, kad, jam tapus pilnamečiu, jo tėvas išlaikymo nebeteikė. Tai savo atsiliepime į ieškinį patvirtino ir trečiasis asmuo. Atsakovas teismo posėdžio metu teigė priešingai, nurodė, kad jis teikė ieškovui išlaikymą šiam tapus pilnamečiu, davė pinigų mokyklai, vairuotojo pažymėjimo laikymui (kursams baigti ir egzaminams išlaikyti) - 1 600,00 litų, transportui, kurui, rūbams, išleistuvėms, šimtadieniui, duodavo sūnui savo automobilį, duodavo pinigų reguliariai ne konkrečią sumą, bet tiek, kiek sūnus paprašydavo, taip pat padėjo sūnui išvykstant pagal studentų mainų programą į užsienį – davė apie 1 000,00 dolerių, mokėjo už namo išlaidas, kai sūnus mokėsi. Išlaikymo teikimo aplinkybę turi įrodyti atsakovas, tačiau savo paaiškinimų apie išlaikymo teikimą sūnui jis niekuo neįrodė (CPK 178 straipsnis). Priešingai, Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-12-482/2013, buvo nustatyta, kad atsakovas 2012 m. rugsėjo 7 d. sumokėjo 1 300,00 litus už P. B. vairavimo kursus ir egzaminą. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2A-52-324/2014, buvo nustatyta, kad iki bylos iškėlimo atsakovas sumokėjo sūnaus P. išlaikymui 1 405,00 litus (1 300,00 litus už vairavimo kursus ir egzaminą, 105,00 litus – už pasą). Tai paneigia atsakovo paaiškinimus, kad jis sūnui tapus pilnamečiu davė pinigų vairuotojo pažymėjimo įgijimui, kadangi šie pinigai buvo duoti P. B. dar esant nepilnamečiu ir jie buvo įskaityti priteisiant išlaikymo nepilnamečiui P. B. įsiskolinimą. Nesant duomenų, kad atsakovas ieškovo nurodytu laikotarpiu teikė jam išlaikymą, išlaikymo įsiskolinimas už prašomą laikotarpį iš atsakovo priteistinas.Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo išlaikymą už laikotarpį nuo ieškovo pilnametystės iki vidurinio išsilavinimo įgijimo dienos imtinai po 180,00 Eur per mėnesį, iš viso už 11 mėnesių – 1 980,00 Eur. Kaip buvo minėta, teismas nustatė, kad laikotarpiu nuo 2013 m. (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. liepos 12 d. ieškovo poreikių patenkinimui kas mėnesį buvo būtina ir pakankama 267,32 Eur (923,00 litai) suma. Todėl būtina įvertinti realias tėvų galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą.Nustatyta, kad atsakovas nuo 2007 m. rugpjūčio 20 d. dirba (duomenys neskelbtini), nuo 2010 m. liepos 1 d. yra (duomenys neskelbtini) savininkas, nuo 2011 m. balandžio 12 d. vykdo individualią veiklą. Laikotarpiu nuo 2013 m. (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. liepos darbovietėje (duomenys neskelbtini) atsakovas gavo kas mėnesį vidutiniškai 501,18 litų darbo užmokestį (atskaičius mokesčius). Atsakovas turi transporto priemonę – VW LT50, registracijos dokumento išdavimo data – 2015 m. birželio 10 d. Atsakovas nuo 2010 m. gegužės 25 d. iki 2016 m. gegužės 25 d. buvo sudaręs 1,1700 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį, nuo 2015 m. spalio 23 d. iki 2040 m. spalio 23 d. yra sudaręs 2,5106 ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartį. Atsakovas asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 341,00 Eur ir kurį įgijo 2015 m. lapkričio 26 d., pastatą – avidę, kurios vidutinė rinkos vertė yra 357,00 Eur ir kurią įgijo 2016 m. spalio 31 d., žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 2 590,00 Eur ir kurį įgijo 2016 m. gegužės 2 d., pastatą – ūkinį pastatą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 544,00 Eur ir kurį įgijo 2016 m. spalio 31 d., žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 1 250,00 Eur ir kurį įgijo 2016 m. gegužės 2 d., žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 2 620,00 Eur ir kurį įgijo 2016 m. gegužės 2 d., žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 950,00 Eur ir kurį įgijo 2016 m. gegužės 2 d., žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 711,00 Eur ir kurį įgijo 2016 m. gegužės 20 d. Trečiasis asmuo asmeninės nuosavybės teise turi žemės sklypą, kurio vidutinė rinkos vertė yra 259,00 Eur ir kurį įgijo 2016 m. birželio 16 d., bei transporto priemonę – automobilį Peugeot 207, registracijos dokumento išdavimo data – 2015 m. balandžio 22 d.Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendime, priimtame civilinėje byloje Nr. 2-12-482/2013, nustatyta, kad D. B. nurodė gaunanti 2 500,00 litų (724,05 Eur) darbo užmokestį, atsakovui E. B. mokamas 686,00 litų (198,68 Eur) darbo užmokestis. Teismas, be kita ko atsižvelgdamas į abiejų tėvų (D. B. ir E. B.) turtinę padėtį, priteisė iš E. B. P. B. išlaikymui 400,00 litų (115,85 Eur) periodiniais mokėjimais kas mėnesį nuo sprendimo priėmimo dienos. Kauno apygardos teismo 2014 m. vasario 20 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-52-324/2014, ši Vilkaviškio rajono apylinkės teismo sprendimo dalis nepakeista. Įvertinus byloje esančius duomenis, teismas daro išvadą, kad tiek atsakovo, tiek trečiojo asmens turtinė padėtis nuo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-482/2013 priėmimo iki 2014 m. liepos 12 d. nepasikeitė. Atsakovas per šį laikotarpį gavo panašaus dydžio darbo užmokestį, jo teigimu, trečiasis asmuo tuo metu taip pat gavo panašaus dydžio darbo užmokestį, nei atsakovas, nei trečiasis asmuo per šį laikotarpį jokio turto neįgijo. Įvertinus nuo 2013 m. (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. liepos 12 d. atsakovo ir trečiojo asmens buvusią turtinę padėtį, teismas daro išvadą, kad ieškovo prašomas 180,00 Eur per mėnesį dydžio išlaikymo įsiskolinimas – neproporcingas atsakovo pajamoms.Įvertinus atsakovo ir trečiojo asmens turtinę padėtį laikotarpiu nuo 2013 m. (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. liepos 12 d., tai, kad šiuo laikotarpiu ieškovo poreikių patenkinimui kas mėnesį buvo būtina 267,32 Eur suma, kad ieškovas dėl mokslų šiuo laikotarpiu neturėjo galimybės gauti pajamų ir pats save išlaikyti, konstatuotina, kad iš atsakovo išlaikymas ieškovui turi būti priteistas už 11 mėnesių (nuo 2013 m. (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. liepos 12 d.) po 116,00 Eur per mėnesį, iš viso – 1 276,00 Eur.Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 2 dalimi, jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Patenkinamų reikalavimų dalis yra 64,44 procentai, atmestų – 35,56 procentai. Ieškovas pateikė duomenis, kad patyrė 434,43 Eur išlaidų advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. Šios išlaidos laikytinos realiomis, būtinomis ir pagrįstomis. Atsakovas duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas nepateikė. Atsižvelgiant į tai, iš atsakovo ieškovui priteistini 279,95 Eur jo patirtų bylinėjimosi išlaidų (434,43 Eur x 64,44 proc.).Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1, 3 dalimis, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai; jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, o atsakovas atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, tai bylinėjimosi išlaidos išieškomos į valstybės biudžetą iš ieškovo, neatleisto nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo, proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai. Valstybės turėtas išlaidas šioje byloje sudaro: 24,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir 45,00 Eur žyminio mokesčio, nuo kurio mokėjimo ieškovas atleistas pagal įstatymą (1 9800,00 Eur x 3 proc. x 75 proc.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kadangi ieškinys tenkinamas iš dalies, iš atsakovo priteistina 44,88 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai ((24,64 Eur + 45,00 Eur) x 64,44 proc.) (CPK 96 straipsnio 1 dalis). O iš ieškovo priteistina 8,76 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai (24,64 Eur x 35,56 proc.) (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 96 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 259, 265, 268, 270, 307 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini)) ieškovui P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini)) 1 276,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus septyniasdešimt šešis eurus) materialinio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. (duomenys neskelbtini) iki 2014 m. liepos 12 d. ir 279,95 Eur (du šimtus septyniasdešimt devynis eurus 95 euro ct) bylinėjimosi išlaidų.

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš atsakovo E. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini)) valstybei 44,88 Eur (keturiasdešimt keturis eurus 88 euro ct) bylinėjimosi išlaidų (šios išlaidos valstybei turi būti sumokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Priteisti iš ieškovo P. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini)) valstybei 8,76 Eur (aštuonis eurus 76 euro ct) bylinėjimosi išlaidų (šios išlaidos valstybei turi būti sumokamos į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: akcinė bendrovė „Swedbank“ Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė „Citadele“ Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė DNB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė SEB bankas Nr. (duomenys neskelbtini), akcinė bendrovė Šiaulių bankas Nr. (duomenys neskelbtini), Danske Bank A/S Lietuvos filialas Nr. (duomenys neskelbtini), uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660).

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilkaviškio rajono apylinkės teismą.