Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

2.1. Vilniaus apygardos administracinis teismas (nuo 2024 m. sausio 1 d. Regionų administracinis teismas) 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) priteisė pareiškėjui R. J. (R. J.) iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tarnybos, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, nustatęs, kad nuteistasis E. J., laikomas Marijampolės pataisos namuose (nuo 2023 m. sausio 1 d. Tarnybos Marijampolės kalėjimas; toliau – ir Pataisos namai), 2019 m. balandžio 29 d. – gegužės 2 d. buvo sistemingai mušamas kito nuteistojo ir mirė dėl daugybinių kūno sužalojimų, nes Pataisos namų pareigūnai nesiėmė visų būtinų priemonių, siekdami užtikrinti nuteistųjų saugumą ir tinkamas laikymo sąlygas. Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija 2023 m. lapkričio 16 d. išmokėjo R. J. 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą. Tarnybos Imuniteto ir vidaus tyrimų skyrius, atlikęs tyrimą, 2023 m. gruodžio 1 d. pažymoje Nr. LV-56169 „Dėl žalos išieškojimo regreso tvarka iš Marijampolės kalėjimo pareigūnų“ (toliau – ir Pažyma) konstatavo, kad valstybė patyrė turtinę žalą (20 000 Eur) dėl Pataisos namų pareigūnų D. R., R. P., T. Č., R. A. ir atsakovo veiksmų, todėl iš šių pareigūnų turėtų būti išieškoma žala regreso tvarka.

2.2. Atsakovas iki 2021 m. gegužės 25 d. ėjo Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus (toliau – ir SVS) specialisto dinaminei priežiūrai pareigas. Atlikus patikrinimus, nustatyta, kad atsakovas nevykdė jo veiklą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, apibrėžiančių ir nustatančių jo kompetenciją (Pataisos namų direktoriaus 2019 m. sausio 30 d. įsakymu Nr. 4/07-17 patvirtintas Marijampolės pataisos namų Saugumo valdymo skyriaus specialisto dinaminei priežiūrai pareigybių aprašymas ir 2011 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 14/07-2650 patvirtintas Marijampolės pataisos namų Priežiūros postų planas, taip pat Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (nuo 2023 m. sausio 1 d. Tarnyba; toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2017 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. V-357 patvirtintas Suimtųjų ir nuteistųjų kūno sužalojimų prevencijos ir tyrimo, kūno sužalojimų dokumentų rengimo, tvarkymo ir apskaitos laisvės atėmimo vietose tvarkos aprašas), netinkamai atliko savo pareigas, todėl Pataisos namų uždarosios zonos kamerų tipo patalpose, kameroje Nr. 13, neužkirto kelio nuteistajam L. L. naudoti smurtą prieš E. J. ir tokiu būdu jį nužudyti. Atsakovas aplaidžiai (nerūpestingai) 2019 m. gegužės 1 d. 22.34 val., 23.10 val., 2019 m. gegužės 2 d. 1.14 val., 2.23 val., 3.01 val., 3.48 val., 4.32 val., 4.39 val. ir 5.19 val. apžiūrėdamas kamerą Nr. 13, neužfiksavo, kad L. L. smurtauja prieš E. J., todėl pamainos metu neužkirto kelio L. L. kameroje smurtauti, panaudoti atidalytą ir paslėptą stalo metalinę koją, ja žaloti ir taip tyčia nužudyti kitą nuteistąjį.

2.3. Atsakovas, pagal profesinę patirtį, darbo specifikos žinojimą, gebėjimą prognozuoti įvykio eigą ir pasekmes, turėjo pareigą numatyti savo neveikimo pavojingus padarinius, tačiau ignoravo visuomenės interesus, nepakankamai apdairiai vykdė tarnybines pareigas, nesilaikė teisės aktų reikalavimų. Atsakovas šiais neteisėtais veiksmais šiurkščiai pažeidė duotą priesaiką, dėl jo veiksmų kilo labai sunkios pasekmės, taip jis sumenkino Kalėjimų departamento pareigūnų vardą, sumažino pasitikėjimą šiais pareigūnais visuomenės ir kitų pareigūnų akivaizdoje, taip pat sumenkino Tarnybos, kaip valstybės įstaigos, privalančios kontroliuoti joje laisvės atėmimo bausmes atliekančius nuteistuosius, autoritetą ir prestižą (šis įvykis sulaukė atgarsio visuomenėje, o žiniasklaidos priemonėse buvo pristatoma, kad situaciją, palankią žmogžudystei, sukūrė pataisos namų personalas), dėl ko didelę neturtinę žalą patyrė fiziniai asmenys (nužudytojo artimieji), valstybė ir juridinis asmuo (valstybės vardu veikianti Tarnyba).

2.4. Atsakovas atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), nes, pažeisdamas jo tarnybą reglamentuojančius teisės aktus, nesiėmė visų būtinų priemonių, siekdamas užtikrinti nuteistųjų saugumą ir tinkamas laikymo sąlygas, dėl to nuteistasis E. J. buvo nužudytas. Atsakovo neteisėti veiksmai (neveikimas) atlikti dėl neatsargumo (nusikalstamo nerūpestingumo). Pareiškėjas turėjo atlyginti 20 000 Eur neturtinę žalą, kuri neabejotinai kilo ir dėl minėtų atsakovo veiksmų (neveikimo). Šiuo atveju egzistuoja visos sąlygos taikyti atsakovui civilinę atsakomybę.

2.5. Visų minėtų penkių pareigūnų kaltės dydis dėl valstybės patirtos žalos yra vienodas, jų kaltės forma ir rūšis taip pat vienodos, todėl laikytina, jog jie turi atlyginti žalą lygiomis dalimis, t. y. po 1/5 dalį.