Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, vaikų neturi, neteistas:

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Byloje surinkti įrodymai

5. Kaltinamasis D. J. teisiamojo posėdžio metu pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nurodė, kad buvo susijaudinęs, pastūmė nukentėjusįjį. Konfliktas kilo dėl automobilių pastatymo. Jis kvietė tą žmogų, kad patrauktų automobilį nuo šlagbaumo, bet tas žmogus ėjo tolyn, nešėsi „(duomenys neskelbtini)“ krepšį. Kvietė tą žmogų, į ką jam mostelėjo ranka. Pakvietė dar kartą ir tas žmogus dar kartą numojo ranka. Tuomet asmuo priėjo prie jo ir jis tą žmogų pastūmė. Vėliau asmuo patraukė automobilį ir jis išvažiavo. Nežino, ar dėl tokių jo veiksmų nukentėjusiajam galėjo būti sukeltas fizinis skausmas, jis jį tik delnais pastūmė, nemušė nukentėjusiojo, iš kumščio nesudavė. Du kartus nustūmė nukentėjusįjį nuo savęs, jį nustūmė delnais. Nukentėjusiajam netrenkė, o tik du kartus nustūmė. Sutinka su aplinkybėmis, nurodytomis kaltinime. Atsiprašo nukentėjusiojo. Prašomas dėl laidavimo atitinka jo valią. Teismo nuožiūra palieka spręsti užstato ir laidavimo termino klausimą. Prižada, kad daugiau tokių įvykių nebus – laiduotoja jį prižiūrės. Anksčiau buvusi laiduotoja – motina, teigiamos įtakos nepadarė, nes ji yra vyresnio amžiaus, sesuo yra jaunesnė, dirba (duomenys neskelbtini), jie daugiau bendrauja, dėl to mano, jog labiau padarys įtaką nei motina. Sutiktų lankyti elgesį keičiančias programas.

7. Kadangi kaltinamasis D. J. savo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino, padaryta veika nėra labai sunkus nusikaltimas, veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, kaltinamasis sutiko duoti ir davė teisme parodymus, taip pat, prokuroras neprieštaravo, kad byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje būtų išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

8. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 4 d. apklaustas kaltinamasis D. J. savo kaltę pripažino iš dalies ir nurodė, kad nuoširdžiai gailisi. 2025 m. gegužės 29 d., tikslaus laiko neprisimena, jis atvažiavo su savo drauge V. S. adresu (duomenys neskelbtini) pasiimti daiktų iš kitos savo draugės. Jis pastatė savo automobilį priekiu prie pat šlaugbaumo. Jis išlipo iš automobilio ir nuėjo į daugiabučio kiemo aikštelę pasiimti iš draugės daiktų. Po to jis grįžo prie savo automobilio ir bandė išvažiuoti iš tos vietos prie šlaugbaumo, tačiau per veidrodėlius pamatė, kad jį užstatė raudonas automobilis, ir jam neužtenka vietos išsisukti. Jis nenorėjo nei savo, nei kito asmens automobilio apgadinti, todėl išlipo iš savo automobilio ir pamatė, kad eina vyras su žaliu „(duomenys neskelbtini)“ krepšiu. Jis tam vyrui garsiai užrėkė, kad patrauktų savo automobilį. To vyro automobilio valstybinių numerių ir markės jis neįsidėmėjo. Kai jis tam vyrui užrėkė, kad patrauktų automobilį, tas vyras jam užrėkė: „P... tu n...“ (vartojamas necenzūrinis išsireiškimas), numojo ranka ir toliau ėjo savo reikalais. Jis vyrui dar kartą gražiai pakartojo, kad patrauktų automobilį. Tada vyras priėjo, pasakė, kad negąsdintų jo ir priartėjo prie jo (veidas prieš veidą). Dėl to jis nemaloniai pasijuto, kad jo sveikatai kyla pavojus, todėl savo abiejų rankų delnais nustūmė vyrą į krūtinės sritį nuo savęs, bet tikrai netrenkė du kartus į krūtinės sritį. Po to, kai nustūmė vyrą, šis išsitraukė mobilųjį telefoną ir pradėjo fotografuoti jį bei jo automobilį. Vyras dar kažką sakė, tačiau tiksliai ką jis neatsimena. Vėliau vyras nuėjo prie savo automobilio ir pavažiavo atgal, kad jis galėtų išvažiuoti. Dar prieš įlipdamas į automobilį, vyras jam pasakė: „Mes dar pažiūrėsim“, tačiau ką turėjo omenyje jis nežino. Kai vyras pavažiavo atgal, jis tiesiog išvažiavo. Viskas tuo ir baigėsi. Jis nori paminėti, kad jų konfliktą matė jos draugė, kuri visą laiką sėdėjo automobilyje. Ji galbūt negirdėjo paties žodinio konflikto, tačiau galėjo matyti, kad jis vyrui netrenkė, o tik nustūmė jį nuo savęs (t. 1, b. l. 95-98).

9. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 19 d. kaltinamasis D. J. savo kaltę pripažino visiškai, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų ir nurodė liekantis prie savo ankstesnių parodymų. Tik jis nori paaiškinti, kad pranešime apie įtarimą yra paminėta, kad jis pastūmė, bet ten labiau buvo, kad nustūmė nuo savęs. Daugiau papildomai apie 2025 m. gegužės 29 dienos įvykį jis neturi ką pridurti. Jis nori pasakyti, kad jam yra išaiškinta galimybė ikiteisminį tyrimą baigti teismo baudžiamuoju įsakymu. Jis nuoširdžiai gailisi dėl savo poelgio ir labai apgailestauja. Jis prašo jam skirti pačią švelniausią bausmę. Jis pasižada daugiau taip nesielgti ir daryti viską, kad tokia situacija nepasikartotų (t. 1, b. l. 106-108).

11. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. gegužės 29 d. nukentėjusysis V. K. nurodė, kad papildomai dirba maisto kurjeriu (duomenys neskelbtini). 2025 m. gegužės 29 d., apie 11.15 val. per „(duomenys neskelbtini)“ programėlę jis gavo užsakymą, kurį paėmęs važiavo pristatyti adresu (duomenys neskelbtini). Atvykęs nurodytu adresu apie 11.43 val., jis pamatė, kad prie įvažiavimo į kiemą yra pakeliamas užtvaras, prie kurio stovėjo paliktas automobilis Škoda, juodos spalvos, vals. Nr. (duomenys neskelbtini). Jis pastatė savo automobilį už minėto automobilio, tvarkingai, prie šaligatvio bortelio, palikęs vietą tam automobiliui išvažiuoti. Taip pat jis už stiklo savo automobilyje dėl visa ko paliko savo telefono Nr. Jis išlipęs paėmė nuo galinės sėdynės „(duomenys neskelbtini)“ krepšį ir pradėjo eiti link namo Nr. (duomenys neskelbtini). Einant jis išgirdo, kaip kažkas sako: „Ei, patrauk mašiną“. Jis atsisuko ir prie automobilio Škoda pamatė vyrą <...>. Jis vyrui pasakė, kad paliko labai daug vietos, jis tikrai išvažiuos. Vyras jam pasakė: „Tau neaišku? Pasakiau, grįžk!“. Jis priėjo prie automobilių ir pasakė, kad vyras pažiūrėtų, kiek vietos tarp automobilių. Jis galimai dar paklausė, ar vyras nesugebės išvažiuoti. Tada vyras savo abiejų rankų delnais trenkė jam į krūtinę. Jis pajuto fizinį skausmą, kurį vertina 5-6 balais iš 10. Dėl vyro smūgio jis vos nenugriuvo. Jis paėjo gerą žingsnį atgal ir vyrui pasakė: „Ką tu darai?“. Vyras kažką jam atsakė, tačiau jis neprisimena ką. Po to jis išsitraukė telefoną ir vyrą nufotografavo (nuotrauką pridės prie tyrimo). Vyras paklausė: „Ką tu dabar darysi?“. Jis atsakė, kad kvies policiją. Tada vyras priėjo ir dar kartą jam sudavė abiejų rankų delnais į krutinę, dėl ko jis vėl pajuto fizinį skausmą, apie 4-5 balų iš 10 stiprumo. Po to jis pradėjo skambinti bendruoju pagalbos numeriu. Vyras kurį laiką stovėjo ir žiūrėjo. Po pokalbio jis įsėdo į automobilį ir jį patraukė. Po kurio laiko vyras įsėdo į automobilį ir išvažiavo. Jis pastatė automobilį kitoje vietoje, toliau, ir nunešė užsakymą. Minėto vyro jis nepažįsta, jis jam nematytas, jo automobilis jam nepažįstamas. Po įvykio jis jaučia deginimą krūtinės srityje. Jis prašo dėl įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą ir pripažinti jį nukentėjusiuoju, o dėl civilinio ieškinio apsispręs tyrimo eigoje. Prie apklausos protokolo pridėta nuotrauka (t. 1, b. l. 34-37).

12. Ikiteisminio tyrimo metu 2025 m. birželio 6 d. liudytoja V. S. nurodė, kad D. J. yra jos sugyventinis, kartu gyvena, veda bendrą ūkį. 2025 m gegužės 29 d., apie 11.00 val. jie automobiliu Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atvyko adresu (duomenys neskelbtini), nes reikėjo pasiimti iš D. J. pažįstamos kažkokį daiktą. Kai jie atvažiavo prie to adreso, D. J. pastatė automobilį priekiu į dešinį šoną, šalia šlagbaumo. Ji liko sėdėti automobilyje, o D. J. nuėjo pasiimti daikto iš pažįstamos. Ji nesigilino, kokį ten daiktą sugyventinis nuėjo pasiimti. Po kiek laiko, labai greitai viskas vyko, po poros minučių D. J. grįžo į automobilį ir norėjo išvažiuoti. Ji jam sakė, kad gale stovi automobilis. Ji pastebėjo, kad nėra visiškai vietos išsisukti ir išvažiuoti iš tos vietos, nes tam trukdė gale esantis automobilis. Tuo tarpu, kai bendravo su D. J., pro automobilį praeidinėjo vyras, kuris nešėsi „(duomenys neskelbtini)“ krepšį, kur išvežioja maistą į namus. D. J. pakvietė tą žmogų ir jam liepė patraukti automobilį. Ką tas vyras atsakė, ji negirdėjo, bet matė, kad numojo ranka ir ėjo toliau. Tada D. J. dar kartą užrėkė jam, kad patrauktų automobilį, nes jie nori išvažiuoti. Po to tas vyras atėjo ir pradėjo agresyviai elgtis. Ji viską girdėjo, kadangi automobilio durelės buvo praviros. Visas veiksmas vyko gale automobilio. Ji buvo atsisukusi ir matė, kad tas vyras artėjo prie D. J. ir vienu momentu buvo labai arti. Ji manė, kad tas vyras ketina sumušti D. J., tačiau šis tiesiog vieną kartą abiejų rankų delnais atstūmė jį nuo savęs, kad laikytųsi atstumo ir nesiartintų prie jo. Po to tas vyras tiesiog pradėjo fotografuoti ar filmuoti D. J. ir jo automobilį. Tas vyras dar rėkė, kad filmuos, kvies policiją ir panašiai. Ji tiksliai negali nupasakoti, ką vyras sakė, bet jis tikrai buvo labai supykęs ir elgėsi agresyviai. Paskui vyras nuėjo į savo automobilį, kuris buvo raudonas, bet markės ji tikrai nepasakys, nes nežiūrėjo. Vyras pavažiavo atbulomis, o D. J. tiesiog išvažiavo iš tos vietos (t. 1, b. l. 42-45).

13. 2025 m. gegužės 30 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta – adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Atvykus nurodytu adresu, yra matomas pakeliamas užtvaras, už kurio yra matoma automobilių stovėjimo aikštelė. Įvykio vietoje yra matoma, kad įvažiavimas į automobilių aikštelę, pakeliamas užtvaras ir automobilių stovėjimo aikštelė yra tarp gyvenamųjų namų, adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini). Ant minėtų gyvenamųjų namų fasado vaizdo stebėjimo kamerų, kuriuos būtų nukreiptos į įvykio vietą, nėra matoma. Kitoje (duomenys neskelbtini) g. pusėje yra matomi gyvenamieji namai adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), tačiau ant šių namų vaizdo stebėjimo kamerų, kuriomis būtų stebima įvykio vieta, taip pat neužfiksuota. Įvykio vietoje jokių pėdsakų nerasta, niekas nepaimta. Pridėtos nuotraukos (t. 1, b. l. 20-22, 23-26).

14. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo 2025 m. gegužės 29 d. tarnybiniame pranešime dėl asmens nustatymo nurodyta, kad dirbant pagal ikiteisminį tyrimą Nr. 01-1-18671-25, policijos duomenų bazėse buvo tikrinamas automobilio Škoda, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas/naudotojas. Policijos duomenų bazėje VRIS nurodyta, kad šis automobilis priklauso J. J., o automobilio naudotoja yra S. B. Policijos duomenų bazėje POLIS 2 nurodyta, kad S. B. yra J. J. dukra. J. J. dar turi sūnų D. J. D. J. pagal duomenų bazėje esančią nuotrauką atitinka asmenį nuotraukoje, kurią pateikė pareiškėjas apklausos metu (t. 1, b. l. 54-55).

15. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto penktojo policijos komisariato 1-ojo veiklos skyriaus tyrėjo 2025 m. gegužės 30 d. tarnybiniame pranešime dėl vaizdo stebėjimo priemonėmis užfiksuotų vaizdo duomenų nurodyta, kad peržiūrėjus policijos pareigūnų informacinę sistemą „Kūno kameros“ dėl įvykio, įvykusio 2025 m. gegužės 29 d. apie 11.47 val. adresu (duomenys neskelbtini), prie namo Nr. (duomenys neskelbtini), kurio ROIK 0125000301348, nustatyta, jog pareigūnės I. Ž. ir R. N. atvykusios į įvykio vietą, kūno kameromis įvykio vietos nefilmavo, todėl vaizdo įrašų policijos informacinėje sistemoje nėra (t. 1, b. l. 46-47).

16. 2025 m. birželio 2 d. kitų objektų apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos garso įrašas, susijęs su nagrinėjamu įvykiu, kuriame užfiksuotas 2025 m. gegužės 29 d., 11:47:30 val. pokalbis tarp pranešėjo V. K. ir BPC darbuotojo (t. 1, b. l. 50-52).

17. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. gegužės 30 d. specialisto išvadoje Nr. G 1864-2025(01) nurodyta, kad V. K. padaryta poodinė kraujosruva krūtinėje. Sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietu buku, daiktu, galimai užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2025 m. gegužės 29 d. Sužalojimas kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. K. padarytas vienas sužalojimas. Sužalojimas yra pasiekiamas nukentėjusiojo rankomis. Sužalojimas galėjo būti padarytas tiek nukentėjusiajam pačiam griūnant ir kontaktuojant su kietu buku daiktu, tiek ir suduodant smūgį į krūtinės sritį (t. 1, b. l. 32).

18. 2025 m. birželio 19 d. atsiprašyme nurodyta, kad kaltinamasis D. J. nuoširdžiai atsiprašo nukentėjusiojo V. K. dėl savo netinkamų veiksmų (t. 1, b. l. 131).

19. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro Mariaus Zupkausko 2025 m. liepos 1 d. nutarimu buvo atmestas prašymas dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo pagal laidavimą, motyvuojant tuo, kad D. J. sistemingai daro naujas nusikalstamas veikas, praeityje jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, be to, negalima teigti, kad D. J. motina J. J. yra laikytina teismo pasitikėjimo vertu asmeniu (t. 1, b. l. 155-157).

Motyvuojamoji dalis

III. Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir veikų kvalifikavimo motyvai

20. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kuris mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti.

21. Byloje ištirtais įrodymais (tarp jų – kaltinamojo D. J. paaiškinimais teisme, taip pat nukentėjusiojo V. K. paaiškinimais ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvada, BPC garso įrašu ir jo apžiūros protokolo duomenimis, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais bei kitais aukščiau nurodytais duomenimis) nustatyta, kad kaltinamasis D. J. 2025 m. gegužės 29 d., apie 11.45 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), kilus žodiniam konfliktui dėl automobilio parkavimo, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą abiejų rankų delnais pastūmė V. K. į krūtinės sritį, tuo sukeldamas V. K. fizinį skausmą ir padarydamas jam nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį poodine kraujosruva krūtinėje.

22. Kaltinamasis D. J. ikiteismino tyrimo metu pirminės apklausos metu savo kaltę pripažino iš dalies, įteikus galutinį pranešimą apie įtarimą savo kaltę pripažino visiškai, baudžiamąją bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis D. J. savo kaltę pripažino visiškai ir nurodė, jog kaltinime nurodytomis aplinkybėmis delnais ne mažiau kaip vieną kartą (pripažino du kartus) pastūmė nukentėjusįjį. Jo parodymai sutampa su nukentėjusiojo paaiškinimais. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais ir detaliais nukentėjusiojo V. K. paaiškinimais, pagal kuriuos, nukentėjusysis atvyko pristatyti užsakymo, kur prie įvažiavimo į kiemą, prie užtvaro stovėjo automobilis Škoda, už kurio jis tvarkingai prie šaligatvio bortelio ir palikdamas vietos minėtam automobiliui Škoda išvažiuoti, pastatė savo automobilį. Jam einant iki namo, jį pašaukė vyras, liepė patraukti automobilį, į ką pastarajam nukentėjusysis atsakė, jog paliko pakankamai vietos išvažiavimui, priėjo prie to vyro, prašė pažiūrėti, kad yra palikta vieta išvažiuoti. Po ko minėtas vyras jam sudavė abiejų rankų delnais į krūtinę. Aplinkybę, kad buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ir sukeltas fizinis skausmas patvirtina, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2025 m. gegužės 30 d. specialisto išvada Nr. G 1864-2025(01), kurioje nustatyta, jog nukentėjusiajam V. K. po nagrinėjamo įvykio buvo nustatyta poodinė kraujosruva krūtinėje, minėtas sužalojimai kvalifikuojamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

23. Teismo vertinimu, kaltinamasis D. J. tyčia rankomis pastumdamas nukentėjusįjį, suvokė, kad veikia pavojingai ir neteisėtai, kad kėsinasi į kito žmogaus sveikatą, numanė, jog jo veiksmai gali sukelti tam tikras pasekmes nukentėjusiajam ir jo sveikatai, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (kaltinamasis iki šio nagrinėjamo įvykio nukentėjusiojo nepažinojo, neturėjo išankstinio sumanymo sužaloti nukentėjusįjį, pasielgė spontaniškai, neapgalvotai, iš esmės taip pasielgė dėl tarp jo ir nukentėjusiojo kilusio apsižodžiavimo dėl automobilių parkavimosi), t. y. kaltinamais veikė netiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 3 dalis).

24. Dėl nurodytų aplinkybių pripažintina, kad D. J. veikoje nustatyti ir objektyvieji, ir subjektyvieji BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinieji požymiai. D. J. veiksmai atitinka nusikalstamos veikos, nustatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, sudėtį, todėl veika kvalifikuota tinkamai.

IV. Dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą

25. Teisme gauti kaltinamojo D. J. ir laiduotojos S. B. prašymai atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant jį sesers S. B. atsakomybei pagal laidavimą be užstato.

26. BK 40 straipsnio 1 dalies pagrindu asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Pagal šio straipsnio 2 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą arba neatsargų ar nesunkų nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 2) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, per terminą, kuris negali būti ilgesnis negu laidavimo terminas, ir 3) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šio straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Laidavimo terminas nustatomas nuo vienerių iki trejų metų.

27. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. J. padarė nusikalstamą veiką, už kurią numatytas laisvės atėmimas iki vienerių metų, t. y. nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje (BK 40 straipsnio 1 dalis), jis tiek ikiteisminio tyrimo metu (iš pradžių savo kaltę pripažinęs iš dalies, o įteikus galutinį kaltinimą – visiškai), tiek ir teisme prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų (BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusysis V. K. civilinio ieškinio nepareiškė, kitų civilinių ieškinių taip pat nėra pareikšta, taigi, konstatuotina, jog kaltinamojo D. J. nusikalstama veika tiesioginės žalos nepadaryta (BK 40 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Sprendžiant dėl D. J. asmenybės, jis yra brandaus, darbingo amžiaus, šiuo metu oficialiai nedirbantis – teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog yra išėjęs į pensiją (t. y. yra buvęs (duomenys neskelbtini) pareigūnas), registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, vaikų neturintis, turintis nuolatinę gyvenamąją vietą. Kaltinamasis D. J. yra neteistas, tačiau pažymėtina, jog jis 2013 m. gruodžio 9 d. prokuroro nutarimu, vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, jo atžvilgiu buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje (minėtas nutarimas buvo patvirtintas 2013 m. gruodžio 17 d. ikiteisminio tyrimo teisėjo); be to, Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų 2020 m. liepos 24 d. nuosprendžiu, D. J. buvo pripažintas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir vadovaujantis BK 40 straipsnio nuostatomis, buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį pagal laidavimą motinos J. J. atsakomybėn 1 metų laikotarpiui be užstato (t. 1, b. l. 70-74). Kaltinamasis D. J. baustas administracine tvarka, nėra baustas už šiurkščius KET pažeidimus, paskirtas baudas linkęs sumokėti; nėra duomenų apie psichiatrinį ar priklausomybės ligų gydymą. Atsižvelgtina ir į kaltinamojo požiūrį į jo padarytą nusikalstamą veiką – pripažino savo kaltę, gailisi dėl šio įvykio ir kritiškai vertina savo elgesį. Visos šios aplinkybės leidžia teismui spręsti, kad šiuo atveju yra pagrindo manyti, kad D. J. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Vadinasi, nagrinėjamu atveju nustatytos visos BK 40 straipsnio 2 dalyje numatytos sąlygos.

28. BK 40 straipsnio 1 ir 4 dalyse taip pat įtvirtinta būtina atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo, galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo. Pripažįstant asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, atsižvelgiama į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat jo charakteristiką ir kitus duomenis, pavyzdžiui, argumentus, kuriais grindžiamas laidavimo prašymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160/2010, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018). Be to, pagal teismų praktiką dėl BK 40 straipsnio taikymo laiduotojui keliami reikalavimai atskleisti savo požiūrį į kaltininko padarytą veiką, įvertinti veikos pavojingumą, nurodyti savo būsimos teigiamos įtakos pobūdį atleidžiamam nuo baudžiamosios atsakomybės asmeniui.

29. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. pagal laidavimą prašo jo sesuo S. B. Prokuroras prašymą atleisti pagal laidavimą būtent šio asmens atsakomybei neprieštaravo. Bylos duomenimis, kaltinamojo sesuo S. B. yra brandaus, darbingo amžiaus, nuolat dirbanti, ištekėjusi, turinti du nepilnamečius vaikus, neteista, bausta administracine tvarka (galiojančių nuobaudų neturi, paskirtas baudas linkusi atlyginti). Prie prašymo atleisti jos brolį D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jos atsakomybėn, pateiktoje darbdavio charakteristikoje charakterizuojama teigiamai. Apklausiama teisiamojo posėdžio metu S. B. nurodė, jog ji ir brolis netoli vienas kito gyvena, dėl to dažnai susitinka, daug bendrauja. Mano, kad ji yra broliui autoritetas ir gali jam daryti teigiamą įtaką. Teismo vertinimu, S. B. asmenybė pagal ją apibūdinančias savybes, gyvenimo patirtį bei jos tarpusavio ryšį su kaltinamuoju, pagarbą ir pasitikėjimą, teisiamojo posėdžio metu duotus išsamius paaiškinimus dėl jų tarpusavio bendravimo bei įtakos kaltinamojo pasirinkimams (elgesiui), sudaro teismui pagrindo spręsti, kad ji gali daryti nuolatinę bei teigiamą įtaką kaltinamojo elgesiui. Atsižvelgiant į tai, jog S. B. atitinka visas įstatyme numatytas sąlygas ir yra verta teismo pasitikėjimo, teismas sprendžia, kad nagrinėjamos bylos atveju S. B. yra tinkama laiduotoja ir pagal savo asmenines savybes gali daryti teigiamą įtaką D. J.

30. Laidavimas pagal BK nuostatas gali būti su užstatu arba be jo. BK 40 straipsnio 6 dalis nustato, kad prašydamas perduoti asmenį pagal laidavimą su užstatu, laiduotojas įsipareigoja įmokėti teismo nustatyto dydžio užstatą. Nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje laiduotoja S. B. prašė taikyti laidavimą be užstato, kadangi kaip teisiamojo posėdžio metu nurodė, ji augina vaikus, juos leidžia į būrelius, moka paskolą. Vėliau nurodė, jog teismui nutarus, sutiktų sumokėti užstatą, turi santaupų. Prokuroras prašė paskirti užstatą. Teismas, įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, o būtent – kaltinamojo asmenybę apibūdinančius duomenis (nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, nevedęs, turintis pastovią gyvenamąją vietą ir tai, kad nors jis yra neteistas, bet praeityje jo atžvilgiu jau buvo taikytas laidavimo institutas), laiduotojos asmenines, šeimines savybes, jos turtinę padėtį (gaunamas pajamas (apie (duomenys neskelbtini) Eur per mėnesį), aplinkybę, kad ji mokanti paskolą (pateikė patvirtinančius duomenis), kartu turinti santaupų (pateikė papildomai duomenis apie jos turtinę padėtį), sprendžia, kad šiuo atveju tikslinga paskirti 2 000 Eur užstatą.

31. Teismas atsižvelgdamas ne tik į pirmiau aptartus kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis (iš jų, pažymėtina tai, kad kaltinamasis praeityje buvo nekartą atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą), kartu vertindamas ir padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, sprendžia nustatyti 2 metų laidavimo terminą. Teismo vertinimu, toks terminas įvertinus jau minėtas aplinkybes, bus pakankamas, kad būtų pasiekti laidavimo tikslai.

32. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus bei į tai, kad pats baudžiamasis procesas kaltinamajam D. J. turėjo pakankamą auklėjamąjį poveikį, leido jam kritiškai įvertinti savo veiksmus ir paskatino ateityje atsakingiau rinktis elgesio modelį, laikytis įstatymų ir nedaryti naujų nusikalstamų veikų, teismas sprendžia, jog kaltinamasis D. J. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 40 straipsnio pagrindu dvejiems metams su 2 000 Eur užstatu, perduodant jį pagal laidavimą S. B., o baudžiamoji byla kaltinamojo atžvilgiu nutrauktina (BK 40 straipsnio 1-2 dalys, 4 dalis).

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo

33. BK 67 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos šios baudžiamojo poveikio priemonės, tarp jų – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas).

34. BK 72² straipsnyje numatyta, kad teismas gali įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose asmenis, padariusius nusikalstamas veikas, kuriomis kėsinamasi į asmens gyvybę, sveikatą, laisvę, seksualinio apsisprendimo laisvę ir neliečiamumą, lygiateisiškumą ir sąžinės laisvę. Šis įpareigojimas turi būti įvykdytas per teismo nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis negu dveji metai. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuojamas metais ir mėnesiais.

35. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamąjį D. J. charakterizuojančius duomenis bei padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, sprendžia, kad jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, numatyta BK 72² straipsnyje, t. y. įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuris turi būti įvykdytas per 8 mėnesius nuo šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

VI. Kiti klausimai

36. D. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliekama galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

37. Civilinis ieškinys šioje baudžiamojoje byloje nepareikštas.

38. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 3 punktu, daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktiniai diskai (supakuoti į vokus, kurie prisegti prie galinio baudžiamosios bylos pirmojo tomo viršelio), su vaizdo ir garso įrašais, turto išrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktini saugoti byloje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 303 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 304–305 ir 307 straipsniais,

nusprendžia:

D. J. (D. J.), padariusį nusikalstamą veiką, nustatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, perduodant jį S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) atsakomybei pagal laidavimą su 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) užstatu, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Įpareigoti laiduotoją S. B. įmokėti 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) užstatą per 10 dienų nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Vilniaus miesto apylinkės teismo sąskaitą Nr. LT23 7300 0101 6117 8043, esančią AB „Swedbank“ banke, mokėjimo paskirtyje nurodant „Užstatas už laidavimą – D. J., baudžiamoji byla Nr. 1-3120-1242/2025“. Mokėjimo dokumentą ar patvirtintą kopiją būtina pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo Baudžiamųjų bylų raštinei. Jeigu laiduotoja nustatytu terminu užstato nesumoka, laikoma, kad ji atsisako laidavimo ir teismas gali spręsti dėl laidavimo panaikinimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, D. J. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šį įpareigojimą įvykdyti per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

D. J. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti nepakeistą iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsniu, daiktus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti – kompaktinius diskus (supakuotus į vokus, kurie prisegti prie galinio baudžiamosios bylos pirmojo tomo viršelio), su vaizdo ir garso įrašais, turto išrašais, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti prie bylos.

1. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas;

2. Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

1. Ji, būdama laiduotoja, turi teisę atsisakyti nuo laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.