- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-12-23
- Bylos Nr.
- e2A-1743-864/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-17540-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Ramunė Mikonienė, Renata Volodko, Andrius Verikas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Alža“
- Atsakovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Kategorijos
- 3.1.7Civilinio proceso įstatymai, jų aiškinimas ir taikymas
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Ramunės Mikonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Renatos Volodko ir Andriaus Veriko, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alža“ ir atsakovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Alža“ (toliau ir ieškovė) kreipėsi į teismą prašydama sumažinti ieškovei savivaldybės įmonei (toliau – SĮ) „Vilniaus miesto būstas“ (toliau ir atsakovė) priskaičiuotų netesybų dydį iki 204,60 Eur ir pripažinti negaliojančiais atsakovės atliktus įskaitymus dalyje viršijančioje 204,60 Eur netesybas, priteisti iš atsakovės 24 903,62 Eur skolą ir 5 procentų metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinį grindė tuo, jog ieškovei laimėjus atsakovės skelbiamą viešąją pirkimą, 2017 m. rugsėjo 26 d. tarp šalių buvo sudarytos statybos-remonto darbų rangos sutartys Nr. 5.28-17/53; 5.28-17/55, 5.28-17/54, 5.28-17/56 (toliau ir Sutartys), pagal kurias turėjo būti atlikti remonto darbai butuose: (duomenys neskelbtini). Vykdant sutartis paaiškėjo papildomų darbų būtinybė, kuriuos ieškovė atliko, todėl galutinis sutartyse numatytų darbų įvykdymo terminas užsitęsė. Ieškovei atlikus darbus, atsakovė nereiškė pretenzijų dėl darbų kokybės, atliktus darbus priėmė, todėl buvo išrašytos apmokėjimui PVM sąskaitos-faktūros. 2017 m. gruodžio 22 d., 2018 m. sausio 4 d. raštais atsakovė informavo ieškovę, jog už pavėlavimą atlikti darbus, skaičiuojamos netesybos, kurios vienašališkai įskaitomos į ieškovei mokėtinas sumas už darbus. Sutarčių 7.2 punkte buvo numatyta, jog vėluojant priduoti darbus ieškovė moka vienkartinę 100 Eur baudą už pirmą pažeidimo dieną, už antrą ir kiekvieną sekančią pavėluotą kalendorinę dieną skaičiuojami 0,02 proc. dydžio delspinigiai, nuo objekto darbų vertės už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, nuo aštuntos dienos skaičiuojama 5 proc. nuo objekte atliekamų šalių suderintos sąmatinės darbų vertės dydžio bauda už kiekvieną pažeidimo dieną, bet nedaugiau nei objekto darbų kaina.
Šalies argumentai
3. Ieškovė nurodė, kad netesybos pagal Sutartis turi būti skaičiuojamos nuo darbų vertės be PVM, o atsakovė jas nepagrįstai skaičiavo su PVM. Paaiškino, kad ieškovė vykdydama sutartis turėjo atlikti papildomus darbus: skusti pelėsį nuo sienų ir lubų, dengti pelėsio naikinimo priemone, gruntuoti prieš tinkavimą, tinkuoti lubų paviršius, nuimti dvigubą tapetų sluoksnį, nuimti senus dažus, papildomai gruntuoti sienų paviršius. Apie šių darbų atlikimo būtiną atsakovė buvo nuolat informuojama. Darbų atlikimo termino užsitęsimą sąlygojo ir papildomų darbų atlikimas kituose butuose, už kuriuos nebuvo skaičiuojamos netesybos. Atsakovės apskaičiuotų netesybų dydis siekia nuo 60 iki 122 proc. nuo darbų vertės todėl jos yra aiškiai per didelės ir turi būti mažinamos iki 0,05 proc. už kiekvieną pradelstą dieną, kas sudaro 18 proc. per metus. Tokiu būdu netesybų suma mažintina iki 204,60 Eur.
4. Atsakovė atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. N. S. sudarymo fakto. Nesutikimą su ieškiniu grindė tuo, jog Sutartyse buvo nustatytas 20 ir 25 darbo dienų terminas darbams atlikti. Ieškovė butuose turėjo atlikti remonto darbus: (duomenys neskelbtini) – 2017 m. spalio 31 d., o faktiškai atliko 2017 m. gruodžio 6 d. pavėlavo 36 kalendorinės dienas; (duomenys neskelbtini) – 2017 m. spalio 31 d., o faktiškai atliko 2017 m. lapkričio 27 d, pavėlavo 27 kalendorines dienas; (duomenys neskelbtini) – 2017 m. spalio 31 d., o faktiškai atliko 2017 m. lapkričio 27 d., pavėlavo 27 kalendorines dienas; (duomenys neskelbtini)– 2017 m. spalio 25 d., o faktiškai atliko 2017 m. lapkričio 15 d., pavėlavo 21 kalendorines dienas; (duomenys neskelbtini)– 2017 m. spalio 31 d., o faktiškai atliko 2017 m. gruodžio 7 d., pavėlavo 37 kalendorines dienas; (duomenys neskelbtini) – 2017 m. spalio 31 d., o faktiškai atliko 2017 m. gruodžio 6 d., pavėlavo 36 kalendorines dienas; (duomenys neskelbtini)– 2017 m. spalio 24 d., o faktiškai atliko 2017 m. lapkričio 24 d., pavėlavo 31 kalendorinę dieną. Sutartys buvo sudarytos ieškovei laimėjus atsakovės skelbtą viešojo pirkimo konkursą, todėl sutarčių sąlygos buvo žinomos ieškovei ir ji turėjo galimybes jas įvertinti dalyvaudama konkurse. Sutarčių 7 punkte šalys apdarė netesybų prielaidas kartu nurodydamos, jog jų dydis laikytinas minimaliais nuostoliais. Esminė Sutarčių sąlyga, įvertinus, jog remontuojami butai laikytini socialiniu būstu, buvo darbų atlikimo terminas. Vilniaus miesto savivaldybėje yra 1837 asmenys ir šeimos, kurie laukia socialinio būsto, todėl būtina užtikrinti kuo greitesnį socialinio būsto parengimą gyvenimui. Rangovų vėlavimas laiku atlikti darbus yra nuolatinė problema su kuria susiduria atsakovė, todėl Sutartyse ir numatė proporcingai griežtą atsakomybę už vėlavimus atlikti darbus laiku. Dalyvaudama viešajame pirkime ieškovė varžėsi su kitais tiekėjai, kurie įvertinę darbų terminus ir netesybų dydį, galimai neteikė mažesnių kainų. Už vėlavimą atlikti darbus atsakovė apskaičiavo netesybas už butus(duomenys neskelbtini)– 5 960,86 Eur; (duomenys neskelbtini)– 1 996,84 Eur; (duomenys neskelbtini)– 2 204,45 Eur; (duomenys neskelbtini)– 1 131,37 Eur; (duomenys neskelbtini)– 7 354,04 Eur; (duomenys neskelbtini)-14 – 5 707,69 Eur; (duomenys neskelbtini)– 3 761,20 Eur. Viso netesybų suma sudarė 28 116,45 Eur, kurią atsakovė 2017 m. gruodžio 22 d., 2018 m. sausio 4 d. raštais įskaitė ir apie tai informavo ieškovę.
5. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė advokato padėjėja J. R. palaikė ieškinį. Papildomai paaiškino, jog šalys sudarė 4 sutartis dėl 18 butų remonto. Butus reikėjo suremontuoti per 20 ir 25 dienas. Atsakovė neteisingai nurodė darbų kiekį, nurodydama mažesnį jų kiekį. Apie būtinybę atlikti papildomus darbus ieškovė informavo atsakovę ir atliko papildomus darbus jai sutikus. Kai kuriuose butuose nebuvo elektros, vandens, o tai trukdė atlikti darbus. Atlikus darbus, buvo sudarytas jų perdavimo aktas. Pažymėjo, jog Sutartyse numatytas netesybų dydis nėra kompensacinis. Atsakovė neįrodinėja nuostolių dydžio. Netesybų mažinimas nelaikomas viešųjų pirkimų taisyklių pakeitimų. Atsakovė nepagrįstai skaičiavo netesybas nuo sumos su PVM. Būtinybė atlikti papildomus darbus sąlygojo, jog ieškovė darbus atliko vėliau. Kiek papildomi darbai sąlygojo terminų pratęsimą, apskaičiavo su sistema „Sistela“. Dėl papildomų darbų buvo tartasi žodžiu, bet nebuvo tartasi dėl papildomų terminų ir kainos.
Žemesnės instancijos teismas
6. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė L. V. papildomai paaiškino, jog butų ir juose būtinų atlikti darbų prieš sutarties sudarymą vertino tik pagal pateiktą medžiagą.
7. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė R. S. nesutiko su ieškiniu. Papildomai paaiškino, jog Sutartys buvo sudarytos viešojo pirkimo būdu ir jas galėjo sudarinėti ir keisti tik atsakovės vadovas. Darbuotojų galimi žodiniai susitarimai neturi galios. Sutartyse buvo svarbūs terminai, nes reikėjo remontuoti socialinį būstą, todėl ir buvo akcentuotos terminų nesilaikymo pasekmės. Š. S. susitarė, jog tai neįrodinėjami nuostoliai. Ieškovė netesybas skaičiavo darbo dienomis. Nesutiko, jog buvo atliekami papildomi darbai, o ieškovės nurodomi darbai laikyti paruošiamais darbais, kurie buvo numatyti Sutarčių 3.3 punktuose. Sutartyse buvo susitarta, jog netesybos skaičiuojamos su PVM. Tarp šalių nebuvo jokių susitarimų dėl papildomų darbų, papildomų terminų ir papildomos kainos.
8. Teismo posėdžio metu liudytoja B. B. paaiškino, jog dirba SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Nurodė, kad ieškovė vėlavo darbus atlikti laiku. Kadangi pati perduodavo darbo frontus ir spręsdavo įvairius techninius klausimus, tikrino atliekamus darbus, matė, jog darbai nebus atlikti laiku. Teigė, kad jai nebuvo pranešta apie vėluojančius darbus. Su ja niekas nederino terminus ir papildomus darbus. Skambino ieškovei dėl vėluojančių darbų, bet neatsimena kokias priežastis ieškovė nurodė. Iš pokalbių buvo aišku, jog ieškovė laiku nespės atlikti darbus. Dėl papildomų darbų ieškovė turėjo kreiptis raštu. Kai jai skambino dėl patekimo į butą, tai ji greitai suorganizuodavo raktų pateikimą.
9. Teismo posėdžio metu liudytojas I. Z. paaiškino, jog UAB „Alža“ dirba statybos darbų vadovu. Nurodė, jog nespėjo laiku atlikti darbus dėl atsiradusių papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti Sutartyse. Reikėjo papildomai šalinti kelis sluoksnius tapetų, dėmes, sutartyse buvo numatyti per maži darbo plotai, kilo problemos su durimis kai buvo uždėtos grindys, reikėjo gręžti rozečių lizdus. Bendravo su atsakovės atstovu Olegu priduodant darbus. Dėl papildomų darbų jis nesitarė, o tai darė L. V.. Papildomi darbai buvo būtini siekiant atlikti pagrindinius darbus. Atsakovė neprieštaravo dėl papildomų darbų atlikimo. Darbus atlikti laiku taip pat trukdė elektros ir vandens nebuvimas butuose dėl to užsitęsė terminas 2-3 dienas. Papildomus darbus atliko savo rizika be papildomo apmokėjimo. Susitarimo dėl papildomų terminų nebuvo.
10. Teismo posėdžio metu liudytojas O. K. paaiškino, jog dirba SĮ „Vilniaus miesto būstas“ būsto priežiūros skyriaus vedėju. 2017 metais UAB „Alža“ laimėjo konkursą dėl butų remonto. UAB „Alža“ vėlavo remontuoti butus. Pats nekontroliavo terminų laikymosi, o kontroliavo kokybę. Bendravo su atsakovės darbuotoja Lolita, kurią informavo apie vėlavimus. Lolita paaiškino, jog UAB „Alža“ prisidirbo dėl vidinių jų problemų. Ne viename ginčo objekte nebuvo kreiptasi dėl papildomų darbų. Buvo gauti pranešimai dėl elektros ir dėl papildomų darbų kituose objektuose, kuriuose nebuvo taikomos baudos ir leista darbus atlikti vėliau.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
11. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. vasario 11 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir nusprendė sumažinti atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, apskaičiuotų netesybų dydį iki 17 387,20 Eur ir pripažinti negaliojančiu atliktus įskaitymus dalyje dėl 10 729,25 Eur. Priteisti iš atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 10 729,25 Eur skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018 m. birželio 11 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 1 205,68 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės UAB „Alža“ naudai.
12. Nurodė, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, jog tarp šalių 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo sudaryta Statybos-remonto darbų rangos sutartis Nr. 5.28-17/53 (toliau Sutartis Nr. 1) pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti 5 butų: (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), remonto darbus per 25 darbo dienas, o ieškovė įsipareigojo sumokėti sutarties kainą viso 33 074,13 Eur.
13. 2017 m. rugsėjo 26 d. tarp šalių buvo sudaryta Statybos-remonto darbų rangos sutartis Nr. 5.28-17/54 (toliau – Sutartis Nr. 2) pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti 4 butų: Š(duomenys neskelbtini), remonto darbus per 20 darbo dienų, o ieškovė įsipareigojo sumokėti sutarties kainą viso 9 011,05 Eur.
14. 2017 m. rugsėjo 24 d. tarp šalių buvo sudaryta Statybos-remonto darbų rangos sutartis Nr. 5.28-17/55 (toliau – Sutartis Nr. 3) pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti 5 butų: (duomenys neskelbtini), remonto darbus per 25 darbo dienas, o ieškovė įsipareigojo sumokėti sutarties kainą viso 24 167,57 Eur.
15. 2017 m. rugsėjo 26 d. tarp šalių buvo sudaryta Statybos-remonto darbų rangos sutartis Nr. 5.28-17/56 (toliau – Sutartis Nr. 4) pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti 4 butų: (duomenys neskelbtini), remonto darbus per 20 darbo dienų, o ieškovė įsipareigojo sumokėti sutarties kainą viso 11 029,30 Eur.
16. 2017 m. rugsėjo 28 d. tarp šalių buvo pasirašyti Darbų fronto perdavimo-priėmimo aktai, kuriais atsakovė ieškovei perdavė, o ieškovė priėmė darbų frontą ir raktus nuo butų pagal Sutartį Nr. 1, 2, 3, 4. Šalys taip pat pasirašė Kalendorinius darbų vykdymo grafikus pagal kuriuos numatė, jog darbai pagal: Sutartį Nr. 1 turi būti pabaigti 2017 m. spalio 31 d., Sutartį Nr. 2 – 2017 m. spalio 25 d., Sutartį Nr. 3 – 2017 m. spalio 31 d., Sutartį Nr. 4 – 2017 m. spalio 24 d.
17. Byloje pateikti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai pagrindžia, jog ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė pagal Sutartis atliktus darbus butuose:
- (duomenys neskelbtini)– 2017 m. gruodžio 7 d. , kurių vertė 5 987,89 Eur, viso 7 245,35 Eur;
- (duomenys neskelbtini)– 2017 m. lapkričio 27 d., kurių vertė 2 892,90 Eur, viso 3 500,41 Eur;
- (duomenys neskelbtini)– 2017 m. lapkričio 27 d., kurių vertė 2 607,51 Eur, viso 3 155,09 Eur;
- (duomenys neskelbtini)– 2017 m. lapkričio 15 d., kurių vertė 1 888,29 Eur, viso 2 284,83 Eur;
- (duomenys neskelbtini)– 2017 m. lapkričio 24 d., kurių vertė 3 553,89 Eur, viso 4 300,21 Eur;
- (duomenys neskelbtini)– 2017 m. gruodžio 6 d., kurių vertė 5 092,19 Eur, viso 6 161,55 Eur;
- (duomenys neskelbtini)– 2017 m. gruodžio 6 d., kurių vertė 4 872,22 Eur, viso 5895,39 Eur;
- (duomenys neskelbtini)– 2017 m. lapkričio 15 d., kurių vertė 7 002,90 Eur, viso 8 473,51 Eur;
- (duomenys neskelbtini)2017 m. lapkričio 3 d., kurių vertė 6 110,90 Eur, viso 7 394,19 Eur;
- (duomenys neskelbtini)– 2017 m. gruodžio 7 d., kurių vertė 9 675,51 Eur, viso 11 707,37 Eur;
- (duomenys neskelbtini)– 2017 m. spalio 27 d., kurių vertė 1 570,74 Eur, viso 1 900,60 Eur;
- (duomenys neskelbtini)– 2017 m. spalio 27 d., kurių vertė 2 150,57 Eur, viso 2 602,19 Eur;
- (duomenys neskelbtini)– 2017 m. spalio 27 d., kurių vertė 1 825,32 Eur, viso 2 208,64 Eur;
- (duomenys neskelbtini)– 2017 m. lapkričio 15 d., kurių vertė 1 701,82 Eur, viso 2 059,20 Eur;
- (duomenys neskelbtini)– 2017 m. spalio 27 d., kurių vertė 2 098,70 Eur, viso 2 539,43 Eur;
- (duomenys neskelbtini)– 2017 m. spalio 27 d., kurių vertė 1 758,34 Eur, viso 2 127,59 Eur;
- (duomenys neskelbtini)- 2017 m. lapkričio 8 d., kurių vertė 1 542,63 Eur, viso 1 866,58 Eur;
- (duomenys neskelbtini)– 2017 m. lapkričio 8 d., kurių vertė 1 437,15 Eur, viso 1 738,95 Eur.
18. 2017 m. gruodžio 22 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, jog vėluojant atlikti darbus (duomenys neskelbtini)- 21 dieną, (duomenys neskelbtini)- 30 dienų, apskaičiuotų baudų ir delspinigių suma sudaro 1 131,37 Eur ir 3 761,20 Eur, o atlikti darbai 2 284,83 Eur ir 4 300,21 Eur sumai, todėl atliekamas įskaitymas ir už šiuos objektus bus apmokėta 1 692,47 Eur.
19. 2018 m. sausio 4 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, jog vėluojant atlikti darbus (duomenys neskelbtini) - 34 dienas, (duomenys neskelbtini)- 35 dienas, apskaičiuotų baudų ir delspinigių suma sudaro 5 707,69 Eur ir 7 354,04 Eur, o atlikti darbai 5 895,39 Eur ir 7 245,35 Eur sumai, todėl atliekamas įskaitymas ir už šiuos objektus bus apmokėta 187,70 Eur.
20. 2018 m. sausio 4 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, jog vėluojant atlikti darbus (duomenys neskelbtini) - 25 dienas, (duomenys neskelbtini) – 25 dienas, (duomenys neskelbtini) – 34 dienas, apskaičiuotų baudų ir delspinigių suma sudaro 1 996,84 Eur, 2 204,45 Eur ir 5 960,86 Eur, o atlikti darbai 3 155,09 Eur, 3 500,41 Eur, 6 161,55 Eur sumai, todėl atliekamas įskaitymas ir už šiuos objektus bus apmokėta 2 654,90 Eur.
21. Įvertinęs šiais rašytiniais įrodymais nustatytas faktines aplinkybes teismas padarė išvadą, jog Sutartyje Nr. 1, 2, 3, 4 numatyti butų remonto darbai buvo atlikti ir priimti atsakovės, bet ieškovė pažeidė Sutartyse numatytus darbų atlikimo terminus. Susipažinus su ieškinyje ir atsiliepime į ieškinį nurodytomis aplinkybėmis ir tokiu būdu suformuotomis ginčo ribomis matyti, jog šioje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl ieškovės įvykdytų sutartinių įsipareigojimų 7 butuose: (duomenys neskelbtini) (toliau - Butai).
22. Teismas nurodė, kad šalių pasirašyti Darbų fronto perdavimo-priėmimo aktai, Kalendoriniai darbų vykdymo grafikai, darbų priėmimo-perdavimo aktai leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovė atlikdama remonto darbus praleido jų įvykdymo terminus:
- (duomenys neskelbtini)- 36 dienas (atliko - 2017 m. gruodžio 6 d., turėjo atlikti – 2017 m. spalio 31 d.);
- (duomenys neskelbtini)- 27 dienas (atliko - 2017 m. lapkričio 27 d., turėjo atlikti – 2017 m. spalio 31 d.);
- (duomenys neskelbtini)- 27 dienas (atliko - 2017 m. lapkričio 27 d., turėjo atlikti – 2017 m. spalio 31 d.);
- (duomenys neskelbtini)- 21 dieną (atliko - 2017 m. lapkričio 15 d., turėjo atlikti – 2017 m. spalio 25 d.);
- (duomenys neskelbtini)dienas (atliko - 2017 m. gruodžio 7 d., turėjo atlikti - 2017 m. spalio 31 d.);
- (duomenys neskelbtini) - 36 dienas (atliko - 2017 m. gruodžio 6 d., turėjo atlikti – 2017 m. spalio 31 d.);
- (duomenys neskelbtini) – 31 dienas (atliko - 2017 m. lapkričio 24 d. turėjo atlikti – 2017 m. spalio 24 d.).
23. Teismas nustatė, kad ieškovę ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis ir jos atstovės teismo posėdžio metu iš esmės neginčijo ir pripažino, jog pažeidė Butų remonto darbų atlikimo terminus, bet jie yra trumpesni nei apskaičiavo atsakovė. Tokius savo reikalavimus grindė poreikiu atlikti papildomus darbus. Byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų pagrindžiančių, jog tarp šalių įvyko susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai B. B., I. Z., O. K. taip pat nepatvirtino fakto, jog vykdant sutartis tarp šalių buvo sudarytas susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo. Liudytojas I. Z. teismo posėdžio metu paaiškino tik aplinkybes, jog buvo būtina atlikti papildomus darbus, bet dėl jų atlikimo jis nesitarė. Pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog byloje nėra įrodyta, jog šalys buvo susitarusios dėl papildomų darbų atlikimo.
24. Teismas nurodė, kad nagrinėjamoje byloje, ieškovė įrodinėdama susitarimų dėl papildomų darbų atlikimo ir papildomų darbų atlikimą, neįrodinėjo šalių susitarimo dėl sutarties įvykdymo termino pratęsimo. Visos šios aplinkybės teismui leido daryti išvadą, jog ieškovei neįrodžius susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo ir nesant įrodyto susitarimo dėl Sutarčių įvykdymo termino pakeitimo, nėra pagrindo laikyti, jog Butų remonto darbų terminas turėjo būti pratęstas, netgi jeigu ir ieškovė savo rizika būtų atlikusi papildomus darbus.
25. Teismas pažymėjo, kad ieškovė ieškinį grindė aplinkybėmis, jog laiku negalėjo atlikti darbus ne dėl nuo jos priklausančių aplinkybių. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pripažino, jog kai kuriuose butuose, buvo tam tikrų kliūčių ieškovei atlikti laiku darbus, bet tai nebuvo ginčo Butai už kuriuos ieškovei buvo skaičiuojamos netesybos, o kiti butai už kuriuos atsakovė ir neskaičiavo netesybų. Anksčiau teismo buvo nustatyta jog pagal sudarytas keturias Sutartis, ieškovė turėjo atlikti aštuoniolikos butų remonto darbus ir visais atvejais darbai nebuvo atlikti pagal Sutartyse numatytus terminus, bet netesybas atsakovė taikė tik dėl septynių Butų.
26. Byloje esantys rašytiniai įrodymai pagrindžia, jog 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, jog siekiant atlikti darbus būtina įjungti elektros energiją butui (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 23 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, jog atnaujinus elektros tiekimą butams L. A. g. 4-57, (duomenys neskelbtini), darbai pradėti vykdyti ir prašoma pratęsti terminus, o (duomenys neskelbtini)dėl užsitęsusių džiūvimo technologinių procesų, kurie atsirado dėl nepalankių oro sąlygų ir problemų darbų eigoje, prašoma darbų terminus pratęsti iki lapkričio 6 d. 2017 m. lapkričio 3 d. aktas pagrindžia, jog butui (duomenys neskelbtini)buvo įjungtas vanduo. 2017 m. spalio 12 d. aktas pagrindžia, jog butui (duomenys neskelbtini), buvo įjungtas vanduo. 2017 m. lapkričio 6 d. aktas patvirtina, jog butui (duomenys neskelbtini), buvo įjungtas vanduo. 2017 m. lapkričio 15 d. aktas pagrindžia, jog atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė 5 elektros virykles į objektus (duomenys neskelbtini).
27. Teismas vertino, kad ieškovei sudarius keturias Sutartis dėl aštuoniolikos butų remonto darbų atlikimo ir atsakovei pripažįstant, jog kai kuriuose butuose buvo tam tikrų kliūčių remonto darbus atlikti laiku, tai savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog šios kliūtys sąlygojo ir ginčo Butų darbo atlikimą laiku. Ieškovė sudariusi Sutartis dėl butų remonto, turėjo įvertinti susiklosčiusias aplinkybes ir organizuoti darbus tokiu būdu, jog jie būtų vykdomi tuose butuose, kuriuose nėra kliūčių darbų atlikimui.
28. Anksčiau teismo paminėtuose ieškovės surašytose raštuose nurodytos aplinkybės apie (duomenys neskelbtini)užsitęsusius džiūvimo technologinius procesus, 2017 m. lapkričio 3 d. (duomenys neskelbtini)įjungtą vandenį, 2017 m. spalio 12 d. I. K. al. 13-80, įjungtą vandenį, 2017 m. lapkričio 15 d. perduotas elektros virykles į (duomenys neskelbtini), I. K. al. 13-80, teismo vertinimu nesudaro pagrindo daryti išvadą, jog šios aplinkybės buvo svarbia priežastimi neatlikti darbus per Sutartyse numatytus terminus. Patalpų džiūvimo technologiniai procesai yra numatomi ir prognozuojami, o naudojant technines priemones gali būti greitinami. Vien vandens nebuvimas bute savaime nesudaro pagrindo laikyti, jog negalima vykdyti Sutartyse numatytų darbų, ieškovė nepateikė jokių įrodymų pagrindžiančių, jog apie vandens nebuvimą informavo atsakovę, kuri ilgai nesprendė šios problemos. Pažymėta, jog byloje apklausta liudytoja B. B. paaiškino, jog ieškovei pranešus apie trūkumus, jie buvo nedelsiant šalinami, o liudytojas I. Z. paaiškino, jog elektros ir vandens nebuvimas sąlygojo darbų užsitęsimą neilgam 2-3 dienų terminui, t. y. tai turėjo tik nežymią įtaką. Rašte nurodytų viriklių perdavimo faktas 2017 m. lapkričio 15 d. taip pats savaime neįrodo, jog jų perdavimas buvo sąlygotas atsakovės delsimu jas perduoti ir tai turėjo įtakos galimybei laiku atlikti darbus.
29. Teismas nurodė, kad anksčiau teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir padarytos išvados pagrindžia, jog ieškovei pažeidus Sutartyse numatytus darbų atlikimo terminus, atsakovė pagal Sutarčių 7 punktus įgijo teisę reikalauti iš ieškovės sumokėti numatytas netesybas. Šioje byloje ieškovė nepareiškė reikalavimų dėl Sutarčių sąlygų (susijusių su netesybomis) pripažinimo negaliojančiomis ar jų pakeitimo, o pareiškė reikalavimus dėl netesybų sumažinimo, todėl teismas nagrinėdamas tarp šalių iškilusį ginčą, pirmiausia išsprendė šalių ginčą dėl tinkamo netesybų apskaičiavimo pagal Sutarties sąlygas.
30. Tarp šalių kilo ginčas ar netesybų dydis turi būti skaičiuojamas nuo darbų kainos su PVM, kaip tai atliko atsakovė. Sutarčių 7.2 punkte šalys susitarė, jog ieškovei vėluojant priduoti darbus konkrečiame objekte Sutartyje numatytais terminais, ieškovė sumoka atsakovei 100 Eur baudą už pirmą pažeidimo dieną, baudą skaičiuojant dėl kiekvieno tokio pažeidimo fakto kiekviename konkrečiame objekte (Sutarčių 7.2.1 punktas). Už antrą ir kiekvieną sekančią pavėluotą kalendorinę dieną iki aštuntos pažeidimo dienos, ieškovei skaičiuojami 0,02 proc. dydžio delspinigiai, nuo objekto darbų vertės už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, kai delspinigiai skaičiuojami dėl kiekvieno tokio pažeidimo fakto kiekviename konkrečiame objekte (Sutarčių 7.2.2. punktas). Nuo aštuntos pavėluotos atlikti darbus dienos ieškovei skaičiuojami 5 proc. nuo objekte atliekamų šalių suderintos sąmatinės darbų vertės dydžio bauda už kiekvieną pažeidimo dieną, kai bauda skaičiuojama dėl kiekvieno tokio pažeidimo fakto kiekviename konkrečiame objekte, bet nedaugiau kaip objekto darbų kaina (Sutarčių 7.2.3. punktas).
31. Aiškinant šias Sutarčių sąlygas matyti, jog šalys sumą nuo kurios skaičiuojamos netesybos įvardino skirtingai, kaip objekto darbų vertė ir šalių suderinta sąmatinė darbų vertė. Šios sąvokos nėra paaiškintos Sutartyse, o Sutarčių 3.1 punkte yra naudojama sutarties kainos sąvoka, kuri yra nurodoma kaip tam tikra nurodyta pinigų suma plius 21 proc. PVM. Teismas įvertinęs tai, jog Sutarčių sąlygas rengė atsakovė, juose yra naudojamos skirtingos kainos ir darbų vertės sąvokos, daro išvadą, jog šios sąlygos turi būti aiškinamas ieškovės naudai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnio 4 dalis) tokiu būdu, jog šalys susitarė netesybas skaičiuoti nuo darbų vertės be PVM.
32. Byloje pateikti atsakovės 2017 m. gruodžio 22 d. ir 2018 m. sausio 4 d. raštai bei delspinigių skaičiavimo lentelės pagrindžia, jog atsakovė delspinigius skaičiavo nurodydama mažesnį dienų kiekį nei anksčiau nustatė teismas, bet nuo didesnės darbų kainos su PVM ir tokiu būdu apskaičiavo ir vėliau įskaitė už butus tokias netesybas, kurių bendra suma 28 116,45 Eur: (duomenys neskelbtini)– 5 960,86 Eur, (duomenys neskelbtini)– 1 996,84 Eur, (duomenys neskelbtini)- 2 204,45 Eur, (duomenys neskelbtini)– 1 131,37 Eur, I. K. al. 13-80 – 7 354,04 Eur, (duomenys neskelbtini)– 5 707,69 Eur, (duomenys neskelbtini)– 3 761,20 Eur.
33. Teismas pažymėjo, kad anksčiau teismo nustatytos aplinkybės ir padarytos išlaidos leidžia daryti išvadas, jog remiantis Sutarčių 7 punktu, įvertinus tai, jog Sutarčių 7.2.3. punkte šalys susitarė, jog netesybų dydis negali būti didesnis už objekto darbų kainą (kurią teismas jau anksčiau nustatė, jog turi būti vertinama be PVM), atsakovė turėjo pagrindą ieškovei apskaičiuoti tokio dydžio netesybas dėl butų:
- (duomenys neskelbtini)– 5 092,19 Eur, nes apskaičiuota netesybų suma 7 235,18 Eur (100 Eur + (5 092,19 Eur x 0,02 proc. x 6 d.) + (5 092,19 Eur x 5 proc. x 28 d.) viršija darbų vertę;
- (duomenys neskelbtini)– 2 580,26 Eur (100 Eur + (2 607,51 Eur x 0,02 proc. x 6 d.) + (2 607,51 x 5 proc. x 19 d.));
- (duomenys neskelbtini)- 2 851,73 Eur (100 Eur + (2 892,90 Eur x 0,02 proc. x 6 d.) + (2 892,90 Eur x 5 proc. x 19 d.));
- (duomenys neskelbtini)- 1 329,65 Eur (100 Eur + (1 888,29 Eur x 0,02 proc. x 6 d.) + (1 888,29 Eur x 5 proc. x 13 d.));
- (duomenys neskelbtini)– 5 987,89 Eur, nes apskaičiuota netesybų suma 8 789,63 Eur (100 Eur + (5 987,89 Eur x 0,02 proc. x 6 d.) + 5 987,89 Eur x 5 proc. x 29 d.)) viršija darbų vertę;
- (duomenys neskelbtini)- 4 872,22 Eur, nes apskaičiuota netesybų suma 6 926,95 Eur (100 Eur + (4 872,22 Eur x 0,02 proc. x 6 d.) + (4 872,22 Eur x 5 proc. x 28 d.)) viršija darbų vertę;
- (duomenys neskelbtini)– 3 553,89 Eur, nes apskaičiuota netesybų suma 4 191,24 Eur (100 Eur + (3 553,89 Eur x 0,02 proc. x 6 d.) + (3 553,89 Eur x 5 proc. x 23 d.) viršija darbų vertę.
34. Teismas nurodė, kad įvertinus visas šias teismo nustatytas aplinkybes ir padarytas išvadas bei tai, jog atsakovė apskaičiuodama netesybas taikė kitas sumas (su PVM) ir terminus nei nustatė teismas, byloje negalima viršyti ginčo ribų apskaičiuojant didesnes netesybas nei apskaičiavo pati atsakovė, darytina išvada, jog atsakovė pagal Sutartis pagrįstai apskaičiavo netesybas tik tokioje dalyje dėl butų: (duomenys neskelbtini)– 5 092,19 Eur, (duomenys neskelbtini)– 1 996,84 Eur; (duomenys neskelbtini) - 204,45 Eur; (duomenys neskelbtini)– 1 131,37 Eur; (duomenys neskelbtini)– 5 987,89 Eur; (duomenys neskelbtini)– 4 872,22 Eur; (duomenys neskelbtini)– 3 553,89 Eur.
35. Byloje pateikti raštiniai įrodymai ir šalių pripažintos bei neginčijamos aplinkybės pagrindžia, gal Sutartys buvo sudarytos viešojo pirkimo būdu, t. y. nebuvo galimybės šalims vesti derybas dėl sutarties sąlygų. Visa tai nulėmė, jog atsakovei Sutartyse numačius pakankamai dideles netesybas už terminų pažeidimą, padidėjo Sutarčių kaina, nes dalis tiekėjų galėjo nedalyvauti tokiame pirkime ir nesiūlė mažesnės kainos. Butai dėl kurių remonto darbų atlikimo susitarė šalys, yra priskirti prie socialinio būsto, todėl jų remonto darbų atlikimas per kuo greitesnį terminą yra susijęs su viešuoju interesu – asmenų teisės į gyvenamąją būstą užtikrinimu. Sutarčių 7 punkte be numatytų netesybų dydžio ir jų skaičiavimo būdų šalys papildomai aptarė ir numatė priežastis nulėmusias numatyti tokį jų dydį ir susitarė jas laikyti minimaliais neįrodinėjamais nuostoliais.
36. Byloje taip pat yra nustatyta, jog ieškovė nepaisant darbų atlikimo terminų pažeidimo, atliko Sutartyse numatytus darbus ir atsakovė juos priėmė. Apskaičiavus pagal Sutartis pagrįstai taikytinas netesybas ir jas lyginant su darbų verte, matyti, jog jų dydis sutampa arba yra artima darbų vertei, o visa tai reiškia, jog atlikus įskaitymą, ieškovė faktiškai atlikusi remonto darbus už juos negauna jokio atlygio arba tas atlygis lieka labai mažas, o ieškovė tokiu atveju gauna butų pagerinimą nieko nemokėdama arba mokėdama labai mažą kainą. Tokia susiklosčiusi situacija teismo vertinimu neatitiktų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, iškraipytų šalių interesų pusiausvyrą. Pažymėjo, jog mažinant netesybas, jos negali būti sumažintos iki ieškovės ieškinyje nurodyto simbolinio dydžio, nes tokiu atveju būtų pažeisti atsakovės interesai. Šioje byloje nustatyta, jog atsakovas pažeidė sutartinius terminus, todėl jam ir turi būti taikomos neigiamos pasekmes.
37. Įvertinęs šias aplinkybes teismas padarė išvadą, jog netesybų dydis turi būti mažinamas 30 proc. nuo jų teismo pripažinto pagrįstai apskaičiuoto dydžio už kiekvieną butą tokiu būdu sumažintų netesybų dydis sudaro už butus: (duomenys neskelbtini)– 3 564,53 Eur (5 092,19 Eur – 1 527,66 Eur), (duomenys neskelbtini) – 1 397,79 Eur (1 996,84 Eur – 599,05 Eur), (duomenys neskelbtini)- 1543,12 Eur (2 204,45 Eur – 661,34 Eur), (duomenys neskelbtini)– 791,96 Eur (1 131,37 Eur – 339,41 Eur), (duomenys neskelbtini)– 4 191,52 Eur (5 987,89 Eur – 4191,52 Eur), (duomenys neskelbtini)– 3 410,55 Eur (4 872,22 Eur – 1461,67 Eur), (duomenys neskelbtini)– 2 487,72 Eur (3 553,89 Eur – 1 066,17 Eur). Viso 17 387,20 Eur.
38. Teismui tenkinus ieškovės reikalavimus dėl netesybų sumažinimo viso iki 17 387,20 Eur ir byloje anksčiau nustačius, jog ieškovė 2017 m. gruodžio 22 d. ir 2018 m. sausio 4 d. raštais atliko įskaitymą dėl 28 116,45 Eur apskaičiuotų netesybų, pirmos instancijos teismas padarė išvadą, jog atliktas įskaitymas dalyje dėl 10 729,25 Eur (28 116,45 Eur – 17 387,20 Eur) netesybų laikomas nepagrįstu, todėl pripažino jį negaliojančiu ir 10 729,25 Eur skolą priteisė iš atsakovės ieškovės naudai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Šalies argumentai
39. Apeliaciniu skundu Savivaldybės įmonė Vilniaus miesto būstas prašo panaikinti 2019 m. vasario 11 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą c. b. Nr. e2-780-960/2019 dalyje, kurioje ieškovės ieškinys tenkintas ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį atmesti.
40. Nurodo, kad nesutinka su pirmos instancijos teismo sprendimo dalimi, kurioje sumažintos atsakovės paskaičiuotos netesybos ieškovei iki 17 387,20 Eur bei ieškovės ieškinys tenkintas priteisiant iš atsakovės 10 729,25 Eur. Teigia, kad nagrinėjamos bylos kontekste, teismo atliktas Sutarčių sąlygų aiškinimas svarbus tuo, kad vadovaujantis juo teismas vertino atsakovės paskaičiuotų ieškovei netesybų dydį. Atsakovės vertinimu, sąvokos „objekto darbų vertė“ ir „šalių suderinta sąmatinė darbų vertė“ yra tapačios, reiškiančios darbų vertę su PVM. Pažymi, kad atsakovei mokant PVM mokestį nekyla abejonių dėl šių sąvokų aiškinimo, kadangi atsakovė įsipareigojo už atliktus darbus mokėti su V. A., kad šalims siekiant atskirti ir atriboti darbų kainą su PVM ir be PVM, apie tai šalys būtų susitarusios ir išskyrusios Sutarčių 1.1 punkte, kuriame apibrėžtos Sutartyse vartojamas sąvokos. Sutarčių 1.1.8 punktas įtvirtinta, kad kaina tai yra konkreti ir galutinė pinigų suma, taigi vienareikšmiškai šalys Sutartimis susitarė, kad darbų kaina yra kaina su V. A. į tai, atsakovė teigia, kad Sutartyse nurodoma darbų kaina (vertė) yra darbų kaina su PVM.
41. Atsakovė nesutinka su pirmos instancijos sprendimu dėl, jos nuomone, nepagrįsto netesybų sumažinimo. Pažymi, kad Sutartimis užsakovas (atsakovė) ir rangovas (ieškovė) susitarė, kad atsižvelgiant į užsakovo, kaip įmonės specifiką (t. y. socialinių ir Savivaldybės būstų nuoma), esminė Sutarties sąlyga yra darbų atlikimo terminas, kurio praleidimas sankcionuojamas Sutarčių 7.2 įtvirtintomis netesybomis (bauda ir delspinigiais).
42. Nagrinėjamos bylos atveju vertinant netesybų dydį atsižvelgtina į tai, kad šalys yra juridiniai asmenys, be to, ieškovė yra verslo subjektas, veikiantis verslo rizika, Sutartimis įsipareigojęs atlikti rangos darbus Sutartyse numatytais terminais, o jų laiku neatlikus įsipareigojo Sutartyse nustatyta tvarka mokėti baudas ir delspinigius. Būtent tokia šalių valia buvo numatyta Sutartyse. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad remonto darbų atlikimo terminai praleisti išimtinai tik dėl rangovo (ieškovės) kaltės. Pažymi, jog pirmos instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentus dėl remonto darbų terminų praleidimo. Kadangi buvo vėluojama priduoti statybos - remonto darbus Sutartyse numatytais terminais, užsakovas (atsakovė), vadovaudamasis Sutarčių 7.2 punktu, taikė Sutartis pažeidusiai šaliai, t. y. rangovui, Sutartyse numatytas sankcijas. Todėl vien ieškovės nesutikimas su netesybų taikymu, nedaro jų neapibrėžtomis ar neteisėtomis. Pažymi, kad palikus galioti pirmos instancijos teismo sprendimą dalyje, kurioje ieškinys tenkintas, nesant atsakovės (užsakovo) kaltės dėl to, kad remonto darbai atlikti praleidus Sutartyse numatytus terminus, iš esmės būtų paneigta šalių valia dėl atsakomybės už sutartinių įsipareigojimų nevykdymą.
Ieškovės UAB „ALŽA“ atsiliepimas į apeliacinį skundą.
Atsiliepimas
43. Atsiliepimu ieškovė UAB „ALŽA“ prašo atsakovės SĮ Vilniaus miesto būstas apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-780- 960/2019 atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
44. Nurodo, kad pagal Sutarčių 7.2.2 punktą užsakovui (atsakovei) suteikta teisė skaičiuoti delspinigius „nuo O. D. vertės“: pagal Sutarčių 7.2.3 punktą - „nuo Objekte atliekamų šalių suderintos sąmatinės Darbų vertės“. Atsakovė interpretacijas apie netesybų skaičiavimą nuo sumos su PVM pateikia remiantis tuo, jog pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo, papročius. Šie argumentai apskritai nėra reikšmingi sprendžiant ginčą, kadangi šalys Sutartis sudarė atsakovui įvykdžius viešąjį pirkimą. Dėl šios priežasties reikšmingos sutarčių aiškinimo taisyklės, kai sutartis yra sudaryta prisijungimo būdu. Šią aplinkybę teisingai nurodė ir pirmosios instancijos teismas. Sutartį prisijungimo būdu sudariusi šalis privalo ne tik tinkamai atskleisti kitai sutarties šaliai sąlygas, bet yra atsakinga už tai, kad jos parengtos standartinės sutarties sąlygos būtų aiškios ir nedviprasmiškos. Pareiga įrodyti, kad standartinės sutarties sąlygos aiškios ir neturėjo klaidinti kitos sutarties šalies, taip pat tinkamai atskleistos, tenka sutartį parengusiai šaliai.
45. Nurodo, kad kartu su atsakovės pranešimais apie atliktus įskaitymus pateiktose delspinigių paskaičiavimo lentelėse nurodytos sumos, nuo kurių skaičiuojamos netesybos, yra su V. A. netesybas skaičiavo ne nuo objekto vertės, bet nuo darbų kainos su PVM. Netesybų skaičiavimas nuo darbų kainos su PVM yra negalimas. Pateiktuose pranešimuose apie įskaitymus atsakovė paaiškino, jog netesybas taiko ieškovei, kadangi ši pavėlavo atlikti numatytus darbus per Sutarčių 5.2 punkte nurodytus terminus.
46. Nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. atsakovė ir ieškovė sudarė Sutartis dėl statybos - remonto darbų atlikimo. Ieškovei atlikus darbus, atsakovė dėl darbų kokybės pretenzijų nereiškė, darbus priėmė. Atsakovei buvo išrašytos ir pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos - faktūros: už darbus pagal 2017 m. rugsėjo 26 d. sutartį Nr. 5.28-17/55, adresu (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita - faktūra Nr. ALŽ 01320 (suma apmokėjimui: 5 987,89 Eur); už darbus pagal 2017 m. rugsėjo 26 d. sutartį Nr. 5.28-17/53, adresu (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita - faktūra Nr. ALŽ 01312 (suma apmokėjimui: 2 607,51 Eur); už darbus pagal 2017 m. rugsėjo 26 d. sutartį Nr. 5.28-17/55, adresu (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita - faktūra Nr. ALŽ 01318 (suma apmokėjimui 4 872,22 Eur); už darbus pagal sutartį Nr. 5.28-17/53, adresu (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita - faktūra Nr. ALŽ 01313 (suma apmokėjimui: 2 892,90 Eur); už darbus pagal 2017 m. rugsėjo 26 d. sutartį Nr. 5.28-17/53, adresu L. A. g. 5-34, PVM sąskaita - faktūra Nr. ALŽ 01319 (suma apmokėjimui: 5 092,19 Eur); už darbus pagal 2017 m. rugsėjo 26 d. sutartį Nr. 5.28-17/54, adresu (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita - faktūra Nr. ALŽ 01308 (suma apmokėjimui: 1 888,29 Eur); už darbus pagal 2017 m. rugsėjo 26 d. sutartį Nr. 5.28-17/56, adresu (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita - faktūra Nr. ALŽ 01311 (suma apmokėjimui: 3 553,89 Eur).
47. Bendra atliktų darbų objektuose, už kuriuos atsakovė skaičiavo netesybas, kaina sudaro 26 894,89 Eur (be PVM). Priskaičiuotų netesybų suma siekia 28 116,45 Eur. Atsakovė apmokėjo 1 786,67 Eur (94,20 Eur užskaityta už komunalines paslaugas; 1 692,47 Eur sumokėta ieškovei pervedant į banko sąskaitą). Atsakovė apeliaciniame skunde nepaneigė pirmosios instancijos teismo argumentų, jog netesybos yra neprotingai didelės ir to, jog nustatytas netesybų dydis, kai paskaičiuota jų suma viršija darbų vertę, pažeidžia šalių lygiateisiškumo ir teisėtų interesų pusiausvyros principus, dėl ko yra pagrindas netesybas mažinti. Atsakovė teigia nesutinkanti su sumažintomis netesybomis, tačiau šių teismo argumentų savo apeliaciniame skunde niekaip nepaneigia.
Šalies argumentai
48. Ieškovė nesutinka su tikrovės neatitinkančiu atsakovės teiginiu, jog ilgesni darbų atlikimo terminai buvo sąlygoti ieškovės kaltės. Priešingai, byloje neginčyta aplinkybė, jog ieškovė vykdydama Sutartis atliko itin didelės apimties papildomus darbus, kurie paaiškėjo tik pradėjus vykdyti Sutartis ir kurie buvo būtini, kad visi darbai būtų užbaigti. Į civilinę bylą ieškovė pateikė duomenis - pagrindinių ir papildomų darbų apimčių skaičiavimus, kuriuose matyti, kad atsakovė nenumatė ne tik visų darbų, tačiau faktiškai reikalingų darbų apimtys irgi skiriasi nuo atsakovės numatytų darbų Sutartyse. Išrašuose iš Statybos produktų sertifikavimo centro patvirtintos programos „SISTELA“ matyti, jog papildomiems darbams atlikti reikalingi terminai viršija pagrindiniams darbams atlikti būtinus terminus. Vykdydama sudarytas Sutartis dėl nuo ieškovės nepriklausančių aplinkybių savo sąskaita ieškovė atliko visus papildomus darbus (įskaitant didesnes, nei atsakovas numatė darbų apimtis ir kitus darbus, kurių atsakovė į Sutartis nebuvo įtraukusi), kurie turėjo įtakos galutiniam darbų atlikimo terminui. Be to, iš pateiktų „SISTELA“ programos skaičiavimų akivaizdu, kad net ir atsakovės numatytiems darbams atlikti buvo būtini ilgesni, nei atsakovė numatė Sutartyse, terminai.
49. Ieškovės liudytojas I. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, jog apie papildomų darbų poreikį ir jų apimtį, galinčią sąlygoti būtinus ilgesnius terminus nei numatyta sutartyse, buvo informuota ieškovės darbų vadovė L. V., kuri tiesiogiai bendravo su O. K.. Minėtas liudytojas patvirtino, jog šalys bendradarbiauja ne pirmą kartą, o atsakovės bendrovėje tokios praktikos, jog susitarimai dėl papildomų darbų atlikimo ar terminų pratęsimo sudaromi tik raštu, nebuvo. Tai, jog papildomi darbai būtini pagrindiniams darbams užbaigti ir jų neatlikus tinkamai ir kokybiškai darbų užbaigti nėra įmanoma patvirtino darbų vadovas I. Z. ir šios aplinkybės atsakovė byloje neneigė.
50. Pažymi, kad atsakovė pirmosios instancijos teisme pati pripažino, jog dėl ilgesnių darbų atlikimo terminų, nei atsakovė nuostolių faktiškai nepatyrė ir skaičiavo ieškovei netesybas ne kaip kompensaciją už galimus nuostolius, tačiau kaip baudines netesybas. Be to, atsakovės apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad kuo trumpesni darbų atlikimo terminai yra reikšmingi dėl to, jog ieškovės remontuojami butai priskirtini socialiniam būstui, byloje nebuvo įrodyta. Taip pat atkreipė dėmesį, jog atsakovė kituose (po šio pirkimo) vykdytuose konkursuose statybos - remonto darbams, sutartyse numatė mažesnį netesybų dydį - atitinkamai 0,02 proc., 0,5 proc.
51. Teigia, kad rangovas UAB „ALŽA“ įvykdė visus sutartyse numatytus bei papildomus, kurių poreikis išaiškėjo vėliau, Sutartims įvykdyti būtinus statybos-remonto darbus, tačiau priskaičiuotų netesybų sumos siekė nuo 60 iki 122 proc. konkrečiame objekte atliktų darbų vertės, dėl ko už darbus kai kuriuose objektuose apskritai nebuvo atsiskaityta.
52. Atsakovė numatė itin dideles netesybas procentiniu dydžiu, teigdama, jog vėlavimas yra labai didelė problema vykdant Sutartis, tačiau nepateikė jokių įrodymų ar paaiškinimų, kad netesybos būtų skirtos kompensacinei funkcijai atlikti, t. y. kompensuoti kokius nors atsakovės galimus nuostolius. Tą įrodo 2018 m. gegužės 9 d. ieškovės paklausimas „Dėl paskaičiuotų netesybų ir neapmokėtos atliktų darbų kainos“ ir atsakovės 2018 m. gegužės 17 d. atsakymas „Dėl kreipimosi“. Atsakovė nepaaiškino nei jų dydžio pagrįstumo, nei nurodė, kokiems galimiems nuostoliams kompensuoti jos numatytos. Atsakovė nurodė, kad nuostolių faktiškai nepatyrė. Atsakovės paaiškinimu, netesybos skaičiuojamos dėl to, kad tokios buvo numatytos Sutartyse.
53. Pažymi, kad atsakovė nurodė, kad remontuojami butai yra socialiniai būstai, todėl yra viešas interesas, kad jie būtų suremontuoti kuo skubiau. Tačiau tiek atsakovės atstovė teismo posėdžio metu, tiek apklausta liudytoja būsto priežiūros specialistė B. M. – B. teigė, kad realiai atsakovė net nekontroliuoja darbų atlikimo terminų, nesidomi, kada darbai bus užbaigti. Nors atsakovės liudytojai teigė, kad neprisimena, ar buvo informuoti apie priežastis, dėl ko nusitęsė terminai ir patys nesidomėjo priežastimis. Atsakovė prieštarauja pati sau - nepatvirtina, kuo pasireiškė realus sutarties įvykdymo laiku interesas, kas sąlygoja kuo didesnes netesybas ir kuo pasireiškė ieškovės kaltė. Ieškovė pati ne kartą informavo atsakovės atstovus apie papildomų darbų poreikį ir galimus ilgesnius darbų atlikimo terminus. Vien tai, jog atsiliepime į ieškinį atsakovė nurodė, kad į sąrašą gauti socialinį būstą yra įtraukti asmenys, nepatvirtina nei aplinkybės, kiek tų asmenų pripažinta teisė gauti būtent remontuojamus butus, nei kiek tų asmenų įsikėlė po remonto, nei kada. Priešingai, ieškovės duomenimis, dalis suremontuotų socialinių būstų buvo tušti ir užbaigus remontą.
54. Nurodo, kad įskaičius paskaičiuotas baudas ir delspinigius į darbų vertę, mokėtina suma net nepadengia atliktų darbų savikainos. Sutarties kaina apima ne tik iš sutarties tikėtiną gauti pelną, tačiau didžiąją jos dalį sudaro darbo užmokestis, medžiagos, mechanizmai, įrengimai, jų montavimas / išmontavimas ar pan., t. y. tam tikra lėšų suma privalo būti mokama ir tretiesiems asmenims. Ieškovė, negaudama teisingo apmokėjimo už įvykdytus darbus pagal sudarytas Sutartis, vėluoja vykdyti savo įsipareigojimus, patiria dėl to nuostolius, neatsižvelgiant ir į tai, jog apyvartinės lėšos yra būtinos kasdienei bendrovės veiklai vykdyti. Ieškovė sutartinius įsipareigojimus įvykdė, tačiau atsakovei delsiant atsiskaityti ieškovė patiria nuostolius.
55. Mano, kad nėra pagrindo sutikti su atsakovės motyvais, jog netesybų dydis buvo numatytas Sutartyse, todėl šalims sudarius sutartį netesybos negali būti mažinamos. Šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas - kompensuoti kreditoriaus galimus praradimus neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Atsakovės atstovė teismo posėdžio metu nurodė, kad sudarytose Sutartyse numatytos netesybos yra baudinio pobūdžio, jos neskirtos kompensuoti galimus nuostolius, be to, atsakovė nuostolių dėl faktiškai būtinų ilgesnių terminų darbams atlikti ir perduoti nepatyrė. Atsakovė nepaaiškino, dėl kokių priežasčių buvo nustatytas būtent toks procentinis netesybų dydis.
56. Atkreipia dėmesį, kad darbų vykdymo metu su atsakove buvo bendraujama ir informuojama apie susiklosčiusias aplinkybes raštu, telefonu ar tiesioginių susitikimų metu visą sutarčių vykdymo laikotarpį. Tą patvirtino šalių apklausti liudytojai. Vykdydama remonto darbus, ieškovė, veikdama išimtinai atsakovės interesais, atliko papildomus, nei numatyta Sutartyse, darbus, kurie buvo būtini Sutartims įvykdyti. Apie šias aplinkybes atsakovei buvo žinoma. Galimai dėl savo paties neapdairumo ir sąmoningai ar dėl neapdairumo netinkamai įvertinto termino, būtino darbams atlikti, atsakovė šių darbų į viešojo pirkimo dokumentus ir Sutartis neįtraukė. Liudytojas I. Z. patvirtino, kad yra susipažinęs su sutartyse numatytais darbų kiekiais ir darbais - faktiškai buvo būtina atlikti ne tik papildomus darbus, bet ir žymiai didesnius jų kiekius. Liudytojas patvirtino, kad ieškovė nespėjo įvykdyti darbų dėl atsiradusių papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti Sutartyje. Liudytojas paaiškino: „<...> Darbų kiekis per mažas buvo nurodytas, pvz., tinkavimas, gruntavimas duotas vieną kartą, nors reikėjo minimaliai du. Papildomi darbai būtini tam, kad būtų galima užbaigti pagrindinius darbus.“
Šalies argumentai
57. Ieškovė, teigia, kad sąžiningai skaičiuodama darbų atlikimo terminus, nurodė darbo dienas (skaičiuojant kalendorinėmis dienomis, terminas, už kurį neskaičiuojamos netesybos būtų ilgesnis). Vėlavimas perduoti darbus atsirado ne dėl ieškovės kaltės, o dėl atsakovės. Ieškovė visus darbus atliko tinkamai ir Sutartis įvykdė. Dėl darbų kokybės atsakovė jokių pretenzijų nėra pareiškusi - darbus priėmė ir naudojasi jų rezultatu. Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė nepaaiškino, kuo vadovaujantis yra skaičiuojami ir numatomi sutarčių įvykdymui skirti terminai. Ieškovės rašytiniuose įrodymuose ir teismo posėdžio metu užfiksuota, kad vykdant darbus butuose iškilo ir nenumatytų aplinkybių: butuose nebuvo elektros, komunalinių paslaugų. Liudytojas I. Z. paaiškino, kad šių paslaugų teikimo atnaujinimu rūpinosi pati ieškovė. Atnaujinti paslaugų teikimą kiekvienam butui būtinos bent trys dienos. Nurodo, kad priskaičiuotos netesybos neatitinka sąžiningo ir protingo dydžio dėl visų aukščiau ieškovo įvardintų aplinkybių.
Ieškovės UAB „Alža“ apeliacinis skundas.
Šalies argumentai
58. Apeliaciniu skundu UAB „Alža“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-780-960/2019 toje dalyje, kurioje ieškovės UAB „ALŽA“ ieškinį nuspręsta atmesti ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti visiškai, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
59. Nurodo, kad 2017 m. rugsėjo 26 d. atsakovė ir ieškovė sudarė keturias Sutartis dėl statybos-remonto darbų atlikimo. Darbai turėjo būti atliekami objektuose pagal atsakovės pateiktą adresų sąrašą, įskaitant: (duomenys neskelbtini). Sutartys sudarytos ieškovei laimėjus atsakovės skelbiamos apklausos būdu įvykdytą mažos vertės pirkimą.
60. Darbų kaina objektuose, adresu (duomenys neskelbtini), siekia 2 607,51 Eur (be PVM); adresu (duomenys neskelbtini), siekia 2 892,90 Eur (be PVM); (duomenys neskelbtini), siekia 5 092,19 Eur (be PVM); (duomenys neskelbtini), siekia 4 872,22 Eur (be PVM); (duomenys neskelbtini), siekia 5 987,89 Eur (be PVM); (duomenys neskelbtini), siekia 1 888,29 Eur (be PVM); (duomenys neskelbtini), siekia 3 553,89 Eur (be PVM).
61. Darbams objektuose pagal 2017 m. rugsėjo 26 d. Sutartis Nr. 5.28-17/53 ir Nr. 5.28-17/55 atlikti atsakovas numatė 25 darbo dienų terminą, pagal Sutartis Nr. 5.28-17/54, Nr. 5.28-17/56 - 20 darbo dienų terminą. Rangovui vykdant Sutartis ir paaiškėjus papildomų, nenumatytų darbų būtinybei, kuriuos ieškovė atliko, galutinis Sutartyje numatytų darbų įvykdymo terminas užsitęsė.
62. Ieškovei atlikus darbus, atsakovė dėl darbų kokybės pretenzijų nereiškė, darbus priėmė. Atsakovei buvo išrašytos ir pateiktos apmokėjimui PVM sąskaitos - faktūros: už darbus pagal 2017 m. rugsėjo 26 d. sutartį Nr. 5.28-17/55, adresu (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita - faktūra Nr. ALŽ 01320 (suma apmokėjimui: 5 987,89 Eur); už darbus pagal 2017 m. rugsėjo 26 d. sutartį Nr. 5.28-17/53, adresu (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita - faktūra Nr. ALŽ 01312 (suma apmokėjimui: 2 607,51 Eur); už darbus pagal 2017 m. rugsėjo 26 d. sutartį Nr. 5.28-17/55, adresu (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita - faktūra Nr. ALŽ 01318 (suma apmokėjimui 4 872,22 Eur); už darbus pagal sutartį Nr. 5.28-17/53, adresu (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita - faktūra Nr. ALŽ 01313 (suma apmokėjimui: 2 892,90 Eur); už darbus pagal 2017 m. rugsėjo 26 d. sutartį Nr. 5.28-17/53, adresu (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita - faktūra Nr. ALŽ 01319 (suma apmokėjimui: 5 092,19 Eur); už darbus pagal 2017 m. rugsėjo 26 d. sutartį Nr. 5.28-17/54, adresu (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita - faktūra Nr. ALŽ 01308 (suma apmokėjimui: 1 888,29 Eur); už darbus pagal 2017 m. rugsėjo 26 d. sutartį Nr. 5.28-17/56, adresu (duomenys neskelbtini), PVM sąskaita - faktūra Nr. ALŽ 01311 (suma apmokėjimui: 3 553,89 Eur).
63. 2017 m. gruodžio 22 d. raštu Nr. 1.35-17/7392 „Dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo už objektuose (duomenys neskelbtini), pavėluotai atliktus statybos - remonto darbus“, 2018 m. sausio 4 d. raštu Nr. 1.35-18/45 „Dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo už Vilniuje esančiuose objektuose (duomenys neskelbtini), pavėluotai atliktus statybos - remonto darbus“ bei 2018 m. sausio 4 d. raštu Nr. 1.35- 18/46 „Dėl tarpusavio reikalavimų įskaitymo už Vilniuje esančiuose objektuose (duomenys neskelbtini), pavėluotai atliktus statybos - remonto darbus“, atsakovė informavo ieškovę, jog už pavėlavimą atlikti statybos-remonto darbus šiuose objektuose skaičiuoja ieškovei netesybas, kurias vienašališkai įskaito į ieškovei už atliktus darbus mokėtinas sumas. Bendra atsakovės priskaičiuotų netesybų suma už darbus minėtuose objektuose siekia 28 116,45 Eur. Ieškovei mokėtina suma pagal pateiktas apmokėjimui PVM sąskaitas-faktūras už darbus minėtuose objektuose siekia 26 894,89 Eur (be PVM).
64. Atsakydama į atsakovo pranešimus dėl įskaitymų, ieškovė 2018 m. sausio 3 d. (rašto Nr. 18/01/03), 2018 m. sausio 5 d. (raštų Nr. 18/01/05.1, Nr. 18/01/05), 2018 m. kovo 30 d. (rašto Nr. 2018/03/30) pranešė, jog su atliktais įskaitymais nesutinka ir išsamiai paaiškino nesutikimo motyvus. Atsakovės priskaičiuotos netesybos (baudos ir delspinigiai) yra neprotingai didelės. Ieškovė sutartinius įsipareigojimus vykdė nuosekliai ir sąžiningai, atliko papildomų darbų, darbus užbaigti pavėlavo ne dėl savo kaltės, be to, atsakovė dėl to nuostolių nepatyrė. Dėl neprotingai didelės netesybų sumos už darbus atitinkamuose objektuose ieškovei apskritai nebus sumokėta.
Žemesnės instancijos teismas
65. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai pripažino ieškovės teisę į netesybų mažinimą ir sprendė, jog byloje esančios aplinkybės sudaro pagrindą netesybų mažinimui.
66. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs tai, jog sutartis sudaryta ieškovei prisijungiant prie atsakovės parengtos sutarties sąlygų ir nesant jokios galimybės derėtis dėl sutarties sąlygų, absoliutus netesybų dydis yra neprotingas, o paskaičiavus netesybas, lyginant jas su darbų verte, jos yra artimos ar net viršija darbų vertę, dėl ko atsakovė priėmusi darbus palieka ieškovę be jokio atlygio. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai motyvavo, jog netesybos negali būti mažinamos iki ieškovės ieškinyje nurodyto simbolinio dydžio, kadangi tokiu būdu būtų pažeisti atsakovės interesai. Teismas neargumentavo ir nenurodė, kokios aplinkybės suponuoja pagrindą spęsti, jog atsakovės paskaičiuotos netesybos negali būti mažinamos daugiau nei 30 proc.
Šalies argumentai
67. Ieškovė, būdama sąžininga, prašo kompromiso ir priskaičiuotų netesybų (baudų ir delspinigių) dydį reikalauja mažinti jas atsižvelgiant į 0,05 proc. dydį už kiekvieną pradelstą dieną. Minėta suma yra netgi didesnė nei leistinas metinių palūkanų dydis pagal Prevencijos įstatymo 3 straipsnio 2 dalį, t. y. tokios netesybos siektų 18 proc. metinių palūkanų.
68. Teigia, kad civilinėje byloje nėra jokių duomenų ar įrodymų, kuriais atsakovė grįstų nuostolių realumą. Vertindamas, ar netesybos yra neprotingai didelės, teismas turi atsižvelgti į sutartyse nustatytos netesybų sumos ir nuostolių, kuriuos realiai patyrė atsakovė, santykį. Atsakovė ieškovei nenurodė realiai patyrusi nuostolių.
69. Byloje neginčyta aplinkybė, jog atsakovas darbus priėmė ir dėl darbų kokybės jokių pretenzijų neturėjo. Ieškovo liudytojas I. Z. teismo posėdžio metu patvirtino, jog apie papildomų darbų poreikį ir jų apimtį, galinčią sąlygoti būtinus ilgesnius terminus nei numatyta sutartyse, buvo informuota ieškovo darbų vadovė L. V., kuri tiesiogiai bendravo su O. K.. Minėtas liudytojas patvirtino, jog šalys bendradarbiauja ne pirmą kartą, o bendrovėje tokios praktikos, jog susitarimai dėl papildomų darbų atlikimo ar terminų pratęsimo sudaromi tik raštu nebuvo. Tai, jog papildomi darbai būtini pagrindiniams darbams užbaigti ir jų neatlikus tinkamai ir kokybiškai darbų užbaigti nėra įmanoma patvirtino darbų vadovas I. Z. ir šios aplinkybės atsakovas byloje neneigė.
70. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime argumentavo, jog byloje nėra jokio rašytinio susitarimo dėl papildomų darbų atlikimo ar sutarčių įvykdymo termino pakeitimo. Vykdydama sudarytas Sutartis dėl nuo jos nepriklausančių aplinkybių savo sąskaita ieškovė atliko nenumatytų darbų, kurie turėjo įtakos galutiniam darbų atlikimo terminui. Šalys sudarė keturias sutartis iš viso dėl aštuoniolikos butų remonto. Visuose butuose buvo būtina atlikti papildomus darbus. Pažymi, jog papildomi darbai neapsiribojo papildomais remonto darbais ir didesne, nei atsakovas numatė, jų apimtimi. Ieškovė ne tik prijungė elektrines virykles butuose, bet ir jas turėjo atsigabenti pats, kas taip pat bent papildomai pusei darbo dienos kiekvienam butui turi įtakos galutiniam darbų perdavimui. Dėl užsitęsusių sienų bei lubų džiūvimo technologinių procesų, kurie atsirado dėl nepalankių oro sąlygų, galutiniai darbų perdavimo terminai taip pat nusikelia. Dėl elektros ir kitų komunalinių paslaugų teikimo sustabdymo, galutiniai darbų perdavimo terminai taip pat nusikelia. Vien tik minimalūs terminai, būtini papildomiems darbams atlikti yra kone tokie patys kaip nustatyti papildomiems darbams (ieškovė pateikė išrašus iš „Sistela“ programos).
71. Atkreipė dėmesį, kad darbų vykdymo metu su atsakove buvo bendraujama ir informuojama apie susiklosčiusias aplinkybes raštu, telefonu ar tiesioginių susitikimų metu visą sutarčių vykdymo laikotarpį. Tą patvirtino šalių apklausti liudytojai. Vykdydama remonto darbus, ieškovė, veikdamas išimtinai atsakovės interesais, atliko papildomus, nei numatyta sutartyse, darbus, kurie buvo būtini sutartims įvykdyti. Pavyzdžiui, atlikdama remonto darbus ieškovė turėjo skusti pelėsį nuo sienų ir lubų paviršių, dengti sienas ir lubas pelėsio naikinimo priemone; papildomai gruntuoti lubų paviršių prieš tinkavimą; tinkuoti lubų paviršius po kalkinių, kreidinių dažų nuplovimo, nuskutimo, senų plytelių nudaužymo; nuimti dvigubą tapetų sluoksnį nuo sienų (tik pradėjus juos plėšti paaiškėjo, kad buvo tapetuota keliais sluoksniais); nuimti senus dažus, esančius po tapetais; papildomai gruntuoti sienų paviršius prieš tinkavimą ir pan. Apie šias aplinkybes atsakovei buvo žinoma. Galimai dėl savo pačios neapdairumo ir netinkamai įvertinto laiko, būtino darbams atlikti, atsakovė šių darbų į viešojo pirkimo dokumentus ir statybos-remonto darbų rangos sutartis neįtraukė. Liudytojas I. Z. patvirtino, kad yra susipažinęs su sutartyse numatytais darbų kiekiais ir darbais - faktiškai buvo būtina atlikti ne tik papildomus darbus, bet ir žymiai dėsnius jų kiekius. Pažymi, kad nespėjo įvykdyti darbų dėl atsiradusių papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti Sutartyje: kai pradeda skusti tapetus, dėmės, keli sluoksniai tapetų. Darbų kiekis per mažas buvo nurodytas, pvz., tinkavimas, gruntavimas duotas vieną kartą, nors reikėjo minimaliai du. Papildomi darbai būtini tam, kad būtų galima užbaigti pagrindinius darbus.
72. Atsakovė atitinkamus pažeidimo terminus skaičiavo kiekvienam objektui nuo tos datos, kada darbų rezultatas, atsakovės vertinimu, jai turėjo būti perduotas iki faktinio darbų perdavimo. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovė savo sąskaita atliko papildomus darbus (pažymėtina, kad šie darbai buvo atliekami visuose objektuose, net ir tuose, dėl kurių ginčas dėl netesybų nekilo), todėl darbų atlikimas tuose objektuose, dėl kurių ginčas nekyla, taip pat turėjo įtakos galutiniam darbų atlikimo terminui tuose butuose, dėl kurių atsakovė paskaičiavo netesybas. Ieškovės remontuotuose butuose, kuriems neskaičiuotos netesybos ir dėl kurių ginčo nėra, dėl papildomų darbų ir aukščiau nurodytų priežasčių, dėl kurių galutinis darbų perdavimo terminas nusikelia, ieškovė papildomai sugaišo. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatsižvelgė į tą aplinkybę, jog ieškovė tuo pačiu metu remontavo net aštuoniolika butų ir atsakovė pati pripažino, jog remontuojamuose butuose buvo nesklandumų, kurie buvo sąlygoti ne ieškovės veiksmų: nebuvo elektros, netiekiamas vanduo ir pan.
73. Nurodo, kad ieškovė, sąžiningai skaičiuodama darbų atlikimo terminus, nurodo darbo dienas (skaičiuojant kalendorinėmis dienomis, terminas, už kurį neskaičiuojamos netesybos būtų ilgesnis). Vėlavimas perduoti darbus yra atsiradęs ne dėl ieškovė kaltės, o dėl aplinkybių, kurios priklauso nuo pačios atsakovės. Ieškovė visus darbus atliko tinkamai ir sutartis įvykdė.
74. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, jog iš Sutartčių 7.2.1, 7.2.2 ir 7.2.3 punktų turinio darytina išvada, jog šalys susitarė netesybas skaičiuoti nuo darbų vertės be PVM. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kiek mažinti atsakovės priskaičiuotas netesybas, nurodė, kad butai, kuriuose buvo vykdomas remontas, yra socialiniai, todėl remonto darbų atlikimo terminai yra svarbūs dėl viešojo intereso. Tuo tarpu byloje nėra jokių duomenų, kad tie butai, kuriuose ieškovė atliko remonto darbus, būtų buvę apskritai apgyvendinti. Tai, jog atsakovė nurodė aplinkybę, jog teisę į socialinį būstą turi atitinkamas skaičius asmenų, savaime niekaip nepagrindžia to, jog tie asmenys nurodytuose būstuose būtų buvę apgyvendinti. Ieškovės žiniomis, dalis butų ilgą laiką po darbų perdavimo atsakovei buvo neapgyvendinti. Pažymi, jog atsakovė darbus priėmė ir pretenzijų dėl jų kokybės nebuvo reikšta.
Atsakovės
SĮ „Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimas.
75. Atsiliepimu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ nesutinka su UAB „Alža“ apeliaciniu skundu. Nurodo, kad ieškovė privalėjo įvertinti savo pajėgumus, t. y. galimybes atlikti darbus Sutartyse nurodytais terminais. Kaip teisingai nurodė teismas, kiti potencialūs rangovai galimai nedalyvavo atsakovės paskelbtame viešajame konkurse įvertinę tai, kad neturi žmogiškųjų ar finansinių išteklių atlikti darbus Sutartyse numatytais terminais. Atkreipė dėmesį, kad ši aplinkybė yra svarbi vertinant tai, kad ieškovė laimėjo atsakovės skelbtą rangos darbų konkursą, todėl atsakovė pagrįstai tikėjosi, kad ieškovė, veikdama verslo rizika ir būdama profesionali rangovė, įvertino savo finansinius ir žmogiškuosius išteklius, taip pat kitas aplinkybes, svarbias tinkamam pagal Sutartis priimtų įsipareigojimų įvykdymui, kad Sutartyse numatytus darbus atliktų Sutartyse numatytais terminais. Atsakovė, įtvirtinusi Sutarčių nuostatas, reglamentuojančias baudų ir netesybų dydį, įvertino tai, kad pasiūlyta darbų atlikimo kaina gali būti didesnė, dėl to, kad šiame rangos darbų viešajame konkurse dalyvaus mažiau dalyvių ar dalyviai, įvertinę Sutarties nuostatas, pasiūlys didesnes darbų atlikimo kainas. Nurodo, kad šiuo atveju, ieškovės darbų atlikimas pažeidus Sutartyse įtvirtintus terminus ir atsakovei sutinkant tik dėl simbolinių netesybų dydžio reikštų nesąžiningumą prieš kitus atsakovės skelbto viešojo konkurso dalyvius, kurie, įvertinę Sutartyse nustatytus darbų atlikimo terminus, pasiūlė galimai didesnę rangos darbų kainą ir dėl to nelaimėjo konkurso, taip pat ir prieš tuos, kurie viešajame konkurse nedalyvavo dėl mažesnių žmogiškųjų ar finansinių išteklių, nors galėjo pasiūlyti mažesnę darbų kainą nei ieškovė.
76. Pažymi, kad atsakovė, Sutartyse įtvirtinusi nuostatas, reglamentuojančias baudų ir netesybų apskaičiavimo tvarką, tikėjosi, kad viešąjį rangos darbų konkursą laimės rangovas, kuris galės įvykdyti sutartus rangos darbus Sutartyse numatytais terminais. Pažymi, kad darbų atlikimas Sutartyse įtvirtintais terminais, atsakovei, patikėjimo teise valdančiai socialinius ir Savivaldybės būstus, yra svarbus dėl viešojo intereso. Atsižvelgiant į tai, Vilniaus miesto administracijos direktoriaus 2017 m. sausio 23 d. įsakymu Nr. 30-131 patvirtintos SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2017-2020 metų veiklos strategijos (toliau — Strategija) 2.2 punkte įtvirtintas tikslas - laiku vykdoma socialinio ir Savivaldybės būsto priežiūra Strategijos 5 punkte įtvirtintas minėto tikslo uždavinys - organizuoti ir kontroliuoti Savivaldybei nuosavybės teise priklausančių gyvenamųjų patalpų ir negyvenamųjų patalpų, skirtų gyventojams naudotis kaip pagalbinėmis patalpomis priežiūrą. Viena iš minėto uždavinio priemonių yra rangovų kontrolė.
77. Nesutinka su ieškovės apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad atsakovę nekontroliavo darbų atlikimo terminų, nesidomėjo, kada darbai bus užbaigti, kai paaiškėjo, kad vėlavimas atlikti darbus yra galimas. Byloje pateikti 2017 m. lapkričio 14 d. atlikti butų patikrinimo aktai (nuo Nr. 14569 iki Nr. 114572), kuriuose užfiksuota, kad į būstus, esančius (duomenys neskelbtini)patekti nepavyko, būste (duomenys neskelbtini)dirbo darbininkas - apdailininkas, kuris nurodė, kad į objektą atvyko pirmą dieną, nurodyta, kad virtuvėje pradėta skusti sienos. Būste, esančiame I. K. al. 13-80 patikrinimo metu bendrauta su darbininku - apdailininku, konstatuota, kad darbai pradėti atlikti, tačiau nepabaigti. Taigi akivaizdu, kad po Sutartyse numatytų terminų suėjimo dienos, atsakovė vyko į objektus patikrinti darbų vykdymo stadijos, taigi priešingai nei nurodo ieškovė, domėjosi darbų vykdymo procesu pasibaigus Sutartyse nustatytam terminui rangos darbams atlikti. Be to, tai, kad ieškovė yra įpareigota atlikti darbus laiku, Sutartyse nustatytais terminais, neatsižvelgiant į tai, ar atsakovė tikrintų darbų vykdymo procesą ar ne. Akivaizdu, kad Sutartimis nustatytais terminais ieškovė, įsipareigojusi atlikti rangos darbus, neturėjo pagrindo tikėtis, kad atsakovei nėra aktualūs darbų užbaigimo terminai.
78. Pažymi ir tai, kad šiuo atveju, būtina akcentuoti socialinio būsto poreikį Vilniaus miesto savivaldybėje. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2019 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 30-417/19 patvirtintas asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašas, kuriuo patvirtinti 1637 asmenys ir šeimos, laukiantys socialinio būsto. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2017 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 30-369 patvirtintas asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašas, kuriuo patvirtinti 1837 asmenys ir šeimos, laukiantys socialinio būsto. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. vasario 19 d. įsakymu Nr. 30-485 patvirtintas asmenų ir šeimų, turinčių teisę į paramą būstui išsinuomoti Vilniaus miesto savivaldybėje, sąrašas, kuriuo patvirtinti 1342 asmenys ir šeimos, laukiantys socialinio būsto. Taigi tiek rangovo statybos - remonto darbų atlikimo metu, tiek šiai dienai, yra didelis socialinio būsto poreikis. Esant socialinio būsto trūkumui, nenaudojant Savivaldybei priklausančių būstų efektyviai ir racionaliai (t. y., pavyzdžiui, toleruojant Sutartimis nustatyto rangovui statybos-remonto darbų tokiuose būstuose atlikimo terminų nesilaikymą), negali būti užtikrinami asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą ir laukiančių eilėje šį būstą išsinuomoti, teisės ir teisėti interesai. Taip pat privalu atsižvelgti ir į tai, kad šeimos, įrašytos į piliečių, turinčių teisę išsinuomoti socialinį būstą, sąrašus, laukia eilę metų, pabrėžtina, kad tai yra našlaičiai, neįgalūs asmenys, daugiavaikės šeimos ir kt., todėl akivaizdu, kad neefektyvia ir nesavalaike socialinio ir/ar Savivaldybės būsto nuoma pažeidžiami trečiųjų asmenų interesai ir kartu viešasis interesas. Teisės aktai įpareigoja savivaldybes jų turimą turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais, kurie reiškia, kad savivaldybės turi užtikrinti visuomenės interesų tenkinimą, siekiant maksimalios naudos.
79. Pažymi, kad ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad vėlavimas atlikti Sutartimis sutartus darbus nusikėlė dėl to, kad visuose butuose buvo būtina atlikti papildomus darbus, be to, dėl to, kad užsitęsė sienų bei lubų džiūvimo technologiniai procesai, kurie atsirado dėl nepalankių oro sąlygų ir pan. Pirmos instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, pagrindžiančių, jog tarp šalių įvyko susitarimas dėl papildomų darbų atlikimo, be to, net ir šalims susitarus dėl papildomų darbų atlikimo, ieškovė neįrodinėjo šalių susitarimo dėl Sutarčių įvykdymo termino pratęsimo. Pažymi, kad nėra pagrindo nesutikti su tokia pirmos instancijos teismo išvada. Sutarčių 3.3 punkto, reglamentuojančio papildomų darbų sampratą, įtvirtinta, kad papildomais darbais nėra laikoma, jeigu dėl rangovo naudojamo darbų vykdymo metodo, būdo bei formos padidėja darbų apimtys ar jų atlikimo terminai. Papildomais darbais nėra laikomi darbų trūkumų (defektų) (pa)šalinimo darbai. Papildomais darbais taip pat nėra laikomi rangovo iš anksto nenumatyti, tačiau darbams tinkamai atlikti būtini paruošiamieji darbai, paslaugos, medžiagos, įranga, priemonės, tiekimai ir kita. Taigi šalys Sutartyse susitarė dėl papildomų darbų sampratos, todėl akivaizdu, kad ieškovė nepagrįstai nurodo, kad atliko papildomus darbus, dėl kurių praleido Sutartyje įtvirtintus terminus rangos darbų atlikimui. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad remonto darbų atlikimo terminai praleisti išimtinai tik dėl rangovo (ieškovo) kaltės.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
80. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
81. Byloje kilęs ginčas dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimo, kuriuo nuspręsta sumažinti atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apskaičiuotų netesybų dydį iki 17 387,20 Eur ir pripažinti negaliojančiu atliktus įskaitymus dalyje dėl 10 729,25 Eur, priteisti iš atsakovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“, 10 729,25 Eur skolą.
82. Ieškiniu UAB „Alža“ prašė sumažinti ieškovei priskaičiuotų netesybų dydį iki 204,60 Eur ir pripažinti negaliojančiais atsakovės atliktus įskaitymus dalyje viršijančioje 204,60 Eur netesybas, priteisti iš atsakovės 24 903,62 Eur skolą ir 5 proc. metines procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas.
83. Pirmosios instancijos teismas byloje nustatė, kad tarp šalių 2017 m. rugsėjo 26 d. buvo sudaryta Statybos- remonto darbų rangos sutartis Nr. 5.28-17/53 (toliau Sutartis Nr. 1) pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti penkių butų: (duomenys neskelbtini), remonto darbus per 25 darbo dienas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti sutarties kainą viso 33 074,13 Eur. 2017 m. rugsėjo 26 d. tarp šalių buvo sudaryta Statybos-remonto darbų rangos sutartis Nr. 5.28-17/54 (toliau – Sutartis Nr. 2) pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti keturių butų: (duomenys neskelbtini), remonto darbus per 20 darbo dienų, o atsakovė įsipareigojo sumokėti sutarties kainą viso 9 011,05 Eur. 2017 m. rugsėjo 24 d. tarp šalių buvo sudaryta Statybos-remonto darbų rangos sutartis Nr. 5.28-17/55 (toliau – Sutartis Nr. 3) pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti penkių butų: (duomenys neskelbtini), remonto darbus per 25 darbo dienas, o atsakovė įsipareigojo sumokėti sutarties kainą viso 24 167,57 Eur. 2017 m. rugsėjo 26 d. tarp šalių buvo sudaryta Statybos-remonto darbų rangos sutartis Nr. 5.28-17/56 (toliau – Sutartis Nr. 4) pagal kurią ieškovė įsipareigojo atlikti keturių butų: (duomenys neskelbtini), remonto darbus per 20 darbo dienų, o atsakovė įsipareigojo sumokėti sutarties kainą viso 11 029,30 Eur. 2017 m. rugsėjo 28 d. tarp šalių buvo pasirašyti Darbų fronto perdavimo-priėmimo aktai, kuriais atsakovė ieškovei perdavė, o ieškovė priėmė darbų frontą ir raktus nuo butų pagal Sutartį Nr. 1, 2, 3, 4. Šalys taip pat pasirašė Kalendorinius darbų vykdymo grafikus pagal kuriuos numatė, jog darbai pagal: Sutartį Nr. 1 turi būti pabaigti 2017 m. spalio 31 d., Sutartį Nr. 2 – 2017 m. spalio 25 d., Sutartį Nr. 3 – 2017 m. spalio 31 d., Sutartį Nr. 4 – 2017 m. spalio 24 d. (duomenys neskelbtini)– 2017 m. gruodžio 7 d., kurių vertė 5 987,89 Eur, viso 7 245,35 Eur; Byloje pateikti atliktų darbų priėmimo-perdavimo aktai pagrindžia, jog ieškovė perdavė, o atsakovė priėmė pagal Sutartis atliktus darbus butuose: (duomenys neskelbtini)– 2017 m. lapkričio 27 d., kurių vertė 2 892,90 Eur, viso 3 500,41 Eur; (duomenys neskelbtini)– 2017 m. lapkričio 27 d., kurių vertė 2 607,51 Eur, viso 3 155,09 Eur; (duomenys neskelbtini)– 2017 m. lapkričio 15 d., kurių vertė 1 888,29 Eur, viso 2 284,83 Eur; (duomenys neskelbtini)– 2017 m. lapkričio 24 d., kurių vertė 3 553,89 Eur, viso 4 300,21 Eur; (duomenys neskelbtini)– 2017 m. gruodžio 6 d., kurių vertė 5 092,19 Eur, viso 6 161,55 Eur; (duomenys neskelbtini)– 2017 m. gruodžio 6 d., kurių vertė 4 872,22 Eur, viso 5895,39 Eur; (duomenys neskelbtini)– 2017 m. lapkričio 15 d., kurių vertė 7 002,90 Eur, viso 8 473,51 Eur; (duomenys neskelbtini)– 2017 m. lapkričio 3 d., kurių vertė 6 110,90 Eur, viso 7 394,19 Eur; (duomenys neskelbtini)– 2017 m. gruodžio 7 d., kurių vertė 9 675,51 Eur, viso 11 707,37 Eur; (duomenys neskelbtini)– 2017 m. spalio 27 d., kurių vertė 1 570,74 Eur, viso 1 900,60 Eur; (duomenys neskelbtini)– 2017 m. spalio 27 d., kurių vertė 2 150,57 Eur, viso 2 602,19 Eur; (duomenys neskelbtini)– 2017 m. spalio 27 d., kurių vertė 1 825,32 Eur, viso 2 208,64 Eur; (duomenys neskelbtini)– 2017 m. lapkričio 15 d., kurių vertė 1 701,82 Eur, viso 2 059,20 Eur; (duomenys neskelbtini)– 2017 m. spalio 27 d., kurių vertė 2 098,70 Eur, viso 2 539,43 Eur; (duomenys neskelbtini)– 2017 m. spalio 27 d., kurių vertė 1 758,34 Eur, viso 2 127,59 Eur; (duomenys neskelbtini)- 2017 m. lapkričio 8 d., kurių vertė 1 542,63 Eur, viso 1 866,58 Eur; (duomenys neskelbtini)– 2017 m. lapkričio 8 d., kurių vertė 1 437,15 Eur, viso 1 738,95 Eur. 2017 m. gruodžio 22 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, jog vėluojant atlikti darbus (duomenys neskelbtini)- 21 dieną, (duomenys neskelbtini) - 30 dienų, apskaičiuotų baudų ir delspinigių suma sudaro 1 131,37 Eur ir 3 761,20 Eur, o atlikti darbai 2 284,83 Eur ir 4 300,21 Eur sumai, todėl atliekamas įskaitymas ir už šiuos objektus bus apmokėta 1 692,47 Eur. 2018 m. sausio 4 d. raštu atsakovė informavo ieškovę, jog vėluojant atlikti darbus (duomenys neskelbtini)- 34 dienas, (duomenys neskelbtini)- 35 dienas, apskaičiuotų baudų ir delspinigių suma sudaro 5 707,69 Eur ir 7 354,04 Eur, o atlikti darbai 5 895,39 Eur ir 7 245,35 Eur sumai, todėl atliekamas įskaitymas ir už šiuos objektus bus apmokėta 187,70 Eur. 2018 m. sausio 4 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, jog vėluojant atlikti darbus (duomenys neskelbtini) - 25 dienas, (duomenys neskelbtini)– 25 dienas, (duomenys neskelbtini)– 34 dienas, apskaičiuotų baudų ir delspinigių suma sudaro 1 996,84 Eur, 2 204,45 Eur ir 5 960,86 Eur, o atlikti darbai 3 155,09 Eur, 3 500,41 Eur, 6 161,55 Eur sumai, todėl atliekamas įskaitymas ir už šiuos objektus bus apmokėta 2 654,90 Eur.
84. CK 6.644 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartimi viena šalis (rangovas) įsipareigoja atlikti tam tikrą darbą savo rizika pagal kitos šalies (užsakovo) užduotį ir perduoti šio darbo rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja atliktą darbą priimti ir už jį sumokėti.
85. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad aptarti rašytiniai įrodymai, pagrindžia, jog rangovas, t. y. UAB „Alža“ rangos darbus sulygtus Sutartyse Nr. 1, 2, 3, 4 atliko, tačiau darbai atlikti pažeidžiant sutartyse numatytus rangos darbų atlikimo terminus. Nagrinėjamu atveju ieškovė vėlavimą atlikti darbus nustatytais terminais grindė apeliuodama į tai, jog objektuose reikėjo atlikti papildomus paruošimo darbus - ieškovė turėjo skusti pelėsį nuo sienų ir lubų paviršių, dengti sienas ir lubas pelėsio naikinimo priemone; papildomai gruntuoti lubų paviršių prieš tinkavimą; tinkuoti lubų paviršius po kalkinių, kreidinių dažų nuplovimo, nuskutimo, senų plytelių nudaužymo; nuimti dvigubą tapetų sluoksnį nuo sienų (tik pradėjus juos plėšti paaiškėjo, kad buvo tapetuota keliais sluoksniais); nuimti senus dažus, esančius po tapetais; papildomai gruntuoti sienų paviršius prieš tinkavimą ir pan.
86. Byloje nustatyta, kad 2017 m. rugsėjo 29 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, jog siekiant atlikti darbus būtina įjungti elektros energiją butui L(duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 23 d. raštu ieškovė informavo atsakovę, jog atnaujinus elektros tiekimą butams L(duomenys neskelbtini), darbai pradėti vykdyti ir prašoma pratęsti terminus, o (duomenys neskelbtini) dėl užsitęsusių džiūvimo technologinių procesų, kurie atsirado dėl nepalankių oro sąlygų ir problemų darbų eigoje, prašoma darbų terminus pratęsti iki lapkričio 6 d. 2017 m. lapkričio 3 d. aktas pagrindžia, jog butui (duomenys neskelbtini)buvo įjungtas vanduo. 2017 m. spalio 12 d. aktas pagrindžia, jog butui I(duomenys neskelbtini), buvo įjungtas vanduo. 2017 m. lapkričio 6 d. aktas patvirtina, jog butui (duomenys neskelbtini), buvo įjungtas vanduo. 2017 m. lapkričio 15 d. aktas pagrindžia, jog atsakovė perdavė, o ieškovė priėmė 5 elektros virykles į objektus (duomenys neskelbtini).
87. CK 6. 652 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangos sutartyje nustatoma darbų pradžia ir pabaiga. Šalys taip pat gali nustatyti atskirų darbų atlikimo terminus (tarpiniai terminai). Bylos duomenimis darbus rangovas vėlavo atlikti šiuose objektuose: (duomenys neskelbtini)- 36 dienas (atliko – 2017 m. gruodžio 6 d., turėjo atlikti - 2017 m. spalio 31 d.); (duomenys neskelbtini) - 27 dienas (atliko - 2017 m. lapkričio 27 d., turėjo atlikti - 2017 m. spalio 31 d.); (duomenys neskelbtini)- 27 dienas (atliko - 2017 m. lapkričio 27 d., turėjo atlikti - 2017 m. spalio 31 d.); (duomenys neskelbtini)- 21 dieną (atliko - 2017 m. lapkričio 15 d., turėjo atlikti - 2017 m. spalio 25 d.); (duomenys neskelbtini)– 37 dienas (atliko – 2017 m. gruodžio 7 d., turėjo atlikti - 2017 m. spalio 31 d.); (duomenys neskelbtini)-14 - 36 dienas (atliko - 2017 m. gruodžio 6 d., turėjo atlikti - 2017 m. spalio 31 d.); (duomenys neskelbtini) – 31 dienas (atliko - 2017 m. lapkričio 24 d. turėjo atlikti - – 2017 m. spalio 24 d.).
88. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad toks faktas buvo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, jog tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra pažymėjęs, kad įrodymų pakankamumo klausimas konkrečioje civilinėje byloje turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į bylos kategoriją, jos pobūdį ir kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo CBS teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-171/2006; 2005 m. kovo 2 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-147/2005; 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-513/2004; ir kt.).
89. Pagal teisinį reglamentavimą ir nustatytas faktines aplinkybes akivaizdu, jog terminai buvo pažeisti, tai jog pasak ieškovės, ji turėjo atlikti aukščiau aptartus papildomus darbus, bei tai, kad pasak ieškovės, reikėjo pratęsti darbų atlikimo terminus dėl netinkamų oro sąlygų užsitęsus džiovimo procesui, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra aplinkybės kurios būtų vertinamos kaip svarbios dėl sutartinių įsipareigojimų laikytis darbų atlikimo terminų. Pažymėtina, kad be kita ko CK 6. 645 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad rangovas iki sutarties sudarymo privalo suteikti užsakovui visą reikiamą informaciją, susijusią su darbų atlikimu, taip pat informaciją apie darbui atlikti būtinas medžiagas bei darbui atlikti reikalingą laiką, taigi įvertinti darbų atlikimo terminą rangovo pareiga, tuo tarpu rangovo nurodomos aplinkybės dėl darbų neatlikimo laiku, kaip ir minėta nelegitimuoja darbų atlikimo terminų pažeidimo. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovei pažeidus sutartyse numatytus darbų atlikimo terminus, atsakovė pagal Sutarčių 7 punktą įgijo teisę reikalauti iš atsakovės sumokėti numatytas netesybas.
90. Pagal CK 6.71 straipsnio 1 dalį netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo.
91. Sutarčių 7.2 punkte šalys susitarė, jog ieškovei vėluojant priduoti darbus konkrečiame objekte Sutartyje numatytais terminais, ieškovė sumoka atsakovei 100 Eur baudą už pirmą pažeidimo dieną, baudą skaičiuojant dėl kiekvieno tokio pažeidimo fakto kiekviename konkrečiame objekte (Sutarčių 7.2.1 punktas). Už antrą ir kiekvieną sekančią pavėluotą kalendorinę dieną iki aštuntos pažeidimo dienos, ieškovei skaičiuojami 0,02 proc. dydžio delspinigiai, nuo objekto darbų vertės už kiekvieną pavėluotą kalendorinę dieną, kai delspinigiai skaičiuojami dėl kiekvieno tokio pažeidimo fakto kiekviename konkrečiame objekte (Sutarčių 7.2.2. punktas). Nuo aštuntos pavėluotos atlikti darbus dienos ieškovei skaičiuojami 5 proc. nuo objekte atliekamų šalių suderintos sąmatinės darbų vertės dydžio bauda už kiekvieną pažeidimo dieną, kai bauda skaičiuojama dėl kiekvieno tokio pažeidimo fakto kiekviename konkrečiame objekte, bet nedaugiau kaip objekto darbų kaina (Sutarčių 7.2.3. punktas).
92. Byloje kilo ginčas, ar skaičiuojant netesybas turėtų būti taikomas PVM. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad aiškinantis šalių sudarytos Rangų darbų sutarties esmę ir turinį bei ja siekiamus tikslus, visų pirma turi būti taikomos sutarčių aiškinimo taisyklės, įtvirtintos CK 6.193–6.195 straipsniuose, kurios nustato tam tikrus esminius principus, kuriais vadovaujantis turi būti sprendžiama dėl sutarčių rūšies, pobūdžio, padarinių, sąlygų tikrosios prasmės. Sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, nustatant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus, dažniausiai nepakanka remtis vien lingvistiniu sutarties nuostatų aiškinimu, būtina nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą: kokia yra sutarties esmė, tikslas, kaip elgėsi šalys, sudarydamos sutartį ir po jos sudarymo, koks yra sutarties sąlygų tarpusavio ryšys ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 26 d. nutartis priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2013). Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-690/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika). Analizuodamas rašytine forma sudarytos sutarties turinį, teismas pirmiausia atsižvelgia į rašytinės sutarties tekstą. Jei jis yra aiškus ir neprieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, spręsdamas dėl sutarties turinio (šalių teisių ir pareigų), turi pagrindą daryti išvadą, kad tikroji šalių valia sutampa su rašytiniu sutarties tekstu, ir remtis lingvistiniu sutarties aiškinimu. Tokiu atveju, jei rašytinės sutarties tekstas yra neaiškus arba jis prieštarauja kitoms byloje nustatytoms aplinkybėms, teismas, aiškindamas tikrąjį sutarties turinį, turi nustatyti, ar lingvistinis sutarties turinio aiškinimas neprieštarauja tikrajai sutarties šalių valiai. Kokiomis aplinkybėmis remiantis aiškintina valia – kiekvienos konkrečios bylos dalykas. Jis priklauso nuo to, kokiomis aplinkybėmis, pagrįsdamos savo versiją dėl tikrosios valios, remiasi ir kokias aplinkybes įrodinėja šalys. Teismas dėl jų sprendžia remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle. Tokiu atveju svarbiomis pripažįstamos visos aplinkybės, kuriomis remiantis gali būti nustatoma, dėl ko iš tikrųjų sudarydamos sutartį susitarė šalys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62-690/2018 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
93. Be kita ko, tais atvejais, kai aiškinant konkrečią sutartį jos šalys skirtingai vertina savo ketinimus pagal sutartį ir neįmanoma jų nustatyti, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Taikant objektyvųjį sutarčių aiškinimo būdą sutartis aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad, nepaisant subjektyvaus ar objektyvaus sutarties aiškinimo metodo taikymo prioriteto konkrečioje byloje, neabejotinai yra svarbūs visi CK 6.193 straipsnyje nustatyti sutarčių aiškinimo principai, ir kiekvienu atveju, aiškinant konkrečią sutartį, būtina atsižvelgti į visų nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių visetą, taip pat vadovautis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010).
94. Pagal bylos duomenis nagrinėjamu atveju suma nuo kurios skaičiuojamos netesybos, sutarčių sąlygose nurodoma skirtingai t. y. kaip objekto darbų vertė (Sutarčių 7.2.2. punktas) ir šalių suderinta sąmatinė darbų vertė (Sutarčių 7.2.3. punktas). Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, jog paminėtuose sutarčių punktuose nėra nurodoma, kad suma skaičiuojama pridedant PVM, taip pat įvertinęs tai, kaip teisingai pastebėjo ir pirmosios instancijos teismas, jog sutarčių sąlygas rengė atsakovė, taikydamas lingvistinį, pažodinį sutarčių aiškinimo metodą, kuriam pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką taikomas prioritetas, daro išvadą, kad netesybos nagrinėjamu atveju skaičiuotinos be PVM.
95. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad byloje pateikti atsakovo 2017 m. gruodžio 22 d. ir 2018 m. sausio 4 d. raštai bei delspinigių skaičiavimo lentelės pagrindžia, jog atsakovė delspinigius skaičiavo nurodydama mažesnį dienų kiekį nei anksčiau nustatė teismas, bet nuo didesnės darbų kainos su PVM ir tokiu būdu apskaičiavo ir vėliau įskaitė už butus tokias netesybas, kurių bendra suma 28 116,45 Eur : (duomenys neskelbtini)– 5 960,86 Eur, (duomenys neskelbtini)– 1 996,84 Eur, (duomenys neskelbtini)- 2 204,45 Eur, (duomenys neskelbtini)– 1 131,37 Eur, (duomenys neskelbtini)– 7 354,04 Eur, (duomenys neskelbtini)– 5 707,69 Eur, (duomenys neskelbtini)– 3 761,20 Eur. Remiantis Sutarčių 7 punktu, įvertinus tai, jog Sutarčių 7.2.3. punkte šalys susitarė, jog netesybų dydis negali būti didesnis už objekto darbų kainą, atsakovė turėjo pagrindą ieškovei apskaičiuoti tokio dydžio netesybas dėl butų : (duomenys neskelbtini)– 5 092,19 Eur, nes apskaičiuota netesybų suma 7 235,18 Eur (100 Eur + (5 092,19 Eur x 0,02 proc. x 6 d.) + (5 092,19 Eur x 5 proc. x 28 d.) viršija darbų vertę; (duomenys neskelbtini)– 2 580,26 Eur (100 Eur + (2 607,51 Eur x 0,02 proc. x 6 d.) + (2 607,51 x 5 proc. x 19 d.)); (duomenys neskelbtini)- 2 851,73 Eur (100 Eur + (2 892,90 Eur x 0,02 proc. x 6 d.) + (2 892,90 Eur x 5 proc. x 19 d.)); (duomenys neskelbtini) - 1 329,65 Eur (100 Eur + (1 888,29 Eur x 0,02 proc. x 6 d.) + (1 888,29 Eur x 5 proc. x 13 d.)); (duomenys neskelbtini)13-80 – 5 987,89 Eur, nes apskaičiuota netesybų suma 8 789,63 Eur (100 Eur + (5 987,89 Eur x 0,02 proc. x 6 d.) + 5 987,89 Eur x 5 proc. x 29 d.)) viršija darbų vertę; (duomenys neskelbtini)- 4 872,22 Eur, nes apskaičiuota netesybų suma 6 926,95 Eur (100 Eur + (4 872,22 Eur x 0,02 proc. x 6 d.) + (4 872,22 Eur x 5 proc. x 28 d.)) viršija darbų vertę; (duomenys neskelbtini)– 3 553,89 Eur, nes apskaičiuota netesybų suma 4 191,24 Eur (100 Eur + (3 553,89 Eur x 0,02 proc. x 6 d.) + (3 553,89 Eur x 5 proc. x 23 d.) viršija darbų vertę.
96. Įstatyme įtvirtinti du netesybų mažinimo pagrindai: netesybos mažinamos, kai jos aiškiai per didelės arba kai prievolė iš dalies įvykdyta (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). Minėta, nustatant, ar netesybos nėra pernelyg didelės, motyvuotai gali būti atsižvelgiama į įvairias aplinkybes, kurių sąrašas nebaigtinis: į šalių sutartinių santykių pobūdį ir sutarties tikslus, ar šalys yra vartotojai, į kreditoriaus patirtų nuostolių dydį, skolininko elgesį, į CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, sąžiningumo, protingumo principus, sutarties šalių interesų pusiausvyrą, bankų mokamų palūkanų dydį, CK 6.251 straipsnyje, reglamentuojančiame visiško nuostolių atlyginimo principą, nustatytus kriterijus: atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį, šalių tarpusavio santykius, kt. Kita vertus, netesybų mažinimas neturi pažeisti nuostolių patyrusios šalies interesų. Koks netesybų dydis yra tinkamas konkrečiu atveju, yra fakto klausimas, kurį byloje turi įrodyti šalys (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-170/2013).
97. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad sutartiniai įsipareigojimai kilo pagal griežtai apibrėžtas sutarties sąlygas dėl kurių rangovas iš esmės neturėjo galimybės derėtis, kadangi sutartys sudarytos viešojo pirkimo būdu. Prievoles pagal rangos sutartis ieškovė yra įvykdė, tačiau buvo pažeisti sutartinių įsipareigojimų įvykdymo terminai. Pagal bylos duomenis matyti, jog ieškovė aktyviai bendradarbiavo su atsakove, jokių tyčinių veiksmų vilkinant darbų atlikimą nenustatyta. Kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas apskaičiavus pagal Sutartis pagrįstai taikytinas netesybas ir jas lyginant su darbų verte, matyti, jog jų dydis sutampa arba yra artimas darbų vertei. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad tokia situacija nulemia, jog užsakovas priėmęs darbus dėl kurių kokybės pretenzijų neturi, vien dėl termino atlikti darbus pažeidimo iš esmės atleidžiamas nuo darbų kainos mokėjimo. Pažymėtina ir tai, kad rangos darbų atlikimo terminai nors ir buvo pažeisti, tačiau atsižvelgiant į tai, jog tai rangos darbai, terminų pažeidimas nelaikytinas nepateisinamai ilgu. Atsižvelgiant į papildomai aptartus netesybų mažinimo kriterijus, kurie taikytini nagrinėjamu atveju apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, jog netesybų dydis turi būti mažinamas 30 proc. nuo jų teismo pripažinto pagristai apskaičiuoto dydžio už kiekvieną butą ir sumažintų netesybų dydis sudaro už butus: (duomenys neskelbtini)– 3 564,53 Eur (5 092,19 Eur – 1 527,66 Eur), (duomenys neskelbtini)– 1 397,79 Eur (1 996,84 Eur – 599,05 Eur), (duomenys neskelbtini)- 1543,12 Eur (2 204,45 Eur – 661,34 Eur), (duomenys neskelbtini)– 791,96 Eur (1 131,37 Eur – 339,41 Eur), (duomenys neskelbtini)– 4 191,52 Eur (5 987,89 Eur – 4191,52 Eur), (duomenys neskelbtini)– 3 410,55 Eur (4 872,22 Eur – 1461,67 Eur), (duomenys neskelbtini)– 2 487,72 Eur (3 553,89 Eur – 1 066,17 Eur) bei pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas mažinti netesybas iki 17 387,20 Eur sumos.
98. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
99. Atmetus apeliacinius skundus bylos šalys paliekamos savo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliaciniame procese (CPK 93 straipsnis).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. vasario 11 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.