- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-12-10
- Bylos Nr.
- 1-3035-1015/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-38470-2019-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Ingrida Mikužytė
- Kaltinamasis
- M. Č.
- Advokatai
- Vaidas Poplovuchinas
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, dirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruotos gyvenamosios vietos adresas (duomenys neskelbtini), neteistas (teistumas išnykęs),
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. Č. vairavo transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent, jis 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 2.39 promilės etilo alkoholio koncentracija.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis kaltę pripažino, nurodė, kad gailisi. Parodė, kad tą dieną po darbo susitiko su draugu, buvo ilgai nesimatę, nutarė atšvęsti, palaukė, kol atsidarys parduotuvė, nusipirko degtinės ir jo (kaltinamojo) mašinoje išgėrė, išgėrė apie 300 gr. Nurodė, kad vairuoti neplanavo, draugas išvažiavo, sakė, kad jis (kaltinamasis) nevažiuotų, jis pasakė, kad pamiegos automobilyje ir tada važiuos. Bandė pamiegoti, nesigavo, todėl kadangi darbas netoli namų, nutarė važiuoti, nuo gėrimo buvo praėję gal kelios valandos. Nurodė, kad dirbo (duomenys neskelbtini), atstumas gal 6-7 km., iki namų nuo tos vietos, kur jį (duomenys neskelbtini) sustabdė policija, buvo gal kilometras. Nurodė, kad nesupranta, kaip taip atsitiko, vairavimo stažas (duomenys neskelbtini) metai, pergyvena, nemiegojo po to gal 3 naktis, išlindo ligos, gailisi dėl savo veiksmų, suvokia, kad galėtų ir baisesnės pasekmės kilti.
Laiduotoja siekianti būti S. Č., apklausta teisiamajame posėdyje, nurodė, kad M. Č. yra jos sutuoktinis, santuokoje nuo (duomenys neskelbtini) metų, gyvena neblogai, vyras atsakingas, padeda namuose, retai išgeria, namuose nebūna girtavimų, prisipažino kaltas dėl to įvykio, jai paaiškino, kad sutiko draugą, išgėrė, kas retai pasitaiko. Nurodė, kad apie įvykį sužinojo tą pačią dieną, nes jo vardu jos paprašė pranešti, kad jis į darbą neatvyks. Vėliau su juo daug kalbėjo apie pasekmes, mato, kad jis labai pergyvena, atsirado įvairių sveikatos problemų, mano, kad jis supranta, kad elgesys buvo blogas ir ateityje to nebebus. Automobilis reikalingas, nes jos tėvai kaime, reikia pas juos nuvažiuoti, ji teisės vairuoti neturi. Po įvykio kartu būna daugiau, kalba apie įvykį, jos vyras klauso jos nuomonės. Ji poelgį vertina labai blogai,
Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, davė išsamius parodymus, jam sutinkant bei prokurorei ir gynėjui neprieštaraujant, vadovaudamasis Baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, kitus įrodymus byloje ištyrė sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.
Ikiteisminio tyrimo metu M. Č. taip pat savo kaltę visiškai pripažino, nurodė, kad gailisi. Parodė, kad automobilis Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso jam. 2019 m. rugsėjo 7 d., laikotarpiu nuo 10-11 val., jis išgėrė apie 300 ml degtinės, o vėliau, apie 13.30 val. atsisėdo už automobilio Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairo ir važiavo iš (duomenys neskelbtini) g., kol jį sustabdė policijos pareigūnai; policijos pareigūnai alkotesterio pagalba patikrino jo girtum, alkotesterio mažesnis rodmuo buvo 2,39 promilės (b. l. 49).
Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas M. M. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. S., apie 14 val. 05 min. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., miesto centro kryptimi važiuoja pilkos spalvos automobilis Toyota, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve jis pastebėjo minėtą automobilį. Vairuotojui per garsiakalbį buvo nurodyta sustoti priešais pastatą Nr. (duomenys neskelbtini). Priėjus prie sustojusio automobilio, buvo nustatyta, kad už vairo sėdėjo M. Č. (duomenys iš jo vairuotojo pažymėjimo). Bendraujant su M. Č., nuo jo sklido alkoholio kvapas, akys buvo paraudusios, judesiai nekoordinuoti. Paklausus vairuotojo, ar jis vartojo alkoholinius gėrimus, pastarasis prisipažino, tikrintis alkotesteriu sutiko. Pirmo pūtimo metu M. Č. buvo nustatyta 2,54 promilių girtumas, antro - 2,39 promilių girtumas (b. l. 32).
Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas M. S. parodė, kad jis dirba Vilniaus apskr. VPK PR 1 kuopos 5 būrio vyriausiuoju patruliu. 2019 m. rugsėjo 7 d., patruliuojant kartu su vyr. patruliu M. M., apie 14 val. 05 min. iš Vilniaus aps. VPK OVS gavo pranešimą, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, miesto centro kryptimi važiuoja pilkos spalvos automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Važiuojant (duomenys neskelbtini) gatve, jis pastebėjo minėtą automobilį. Minėto automobilio vairuotojui per garsiakalbį jo kolega M. M. nurodė sustoti priešais pastatą Nr. (duomenys neskelbtini) polikliniką. Minėtam automobiliui sustojus, prie automobilio priėjo jo kolega M. M.. Apie ką kalbėjosi jo kolega M. M. ir automobilio vairuotojas, jis negirdėjo. Jam priėjus prie automobilio „Toyota“ su alkotesteriu, jis M. Č. pasiūlė pasitikrinti blaivumą, jis sutiko. Pirmo patikrinimo metu M. Č. buvo nustatyta 2,54 prom. girtumas, o antro patikrinimo metu buvo nustatytas 2,39 prom. girtumas (b. l. 35).
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-os kuopos 4-ojo būrio vyriausiojo patrulio M. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2019 m. rugsėjo 7 d. patruliuojant kartu su vyriausiuoju patruliu M. S., apie 14 val. 05 min. iš Vilniaus aps. VPK OVS buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., link miesto centro važiuoja pilkos spalvos automobilis „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas yra galimai neblaivus. Minėtą automobilį „Toyota“ jie pastebėjo (duomenys neskelbtini) gatvėje, priešais (duomenys neskelbtini) polikliniką, kur jis ir buvo sustabdytas. Priėjus prie automobilio paaiškėjo, kad už vairo sėdėjo ir jį vairavo M. Č., jo buvo paprašyta pateikti vairuotojo pažymėjimą ir automobilio dokumentus. Su alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 7510 Nr. ARJK-0151 M. Č. apie 14 val. 11 min. buvo nustatytas 2,54 prom. girtumas, o apie 14 val. 31 min. buvo nustatytas 2,39 prom. girtumas. M. Č. apie 14 val. 11 min. buvo sulaikytas ir pristatytas į Vilniaus aps. VPK OVS tolimesniam aiškinimuisi. Automobilis „Toyota“ buvo priverstinai nuvežtas į saugomą aikštelę, adresu Minsko pl. 21, Vilnius (b. l. 8).
Apžiūrėjus automobilį Toyota RAV4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugsėjo 7 d. surašytas Transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas, automobilį užfiksavus ir nuotraukose (b. l. 11-13).
Alkoholio kiekio matuoklio duomenyse nurodyta, kad M. Č. 2019 m. rugsėjo 7 d. 14 val. 10 min. nustatytos 2,54 prom., o 14 val. 31 min. - 2,39 prom. (b. l. 37-38). 2019 m. rugsėjo 7 d. neblaivumo nustatyto akte nurodyta, kad M. Č. nustatyti šie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai (b. l. 40).
Vį Regitra duomenimis, automobilis Toyota Rav4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso M. Č. (b. l. 15). VšĮ Emprekis duomenimis, Toyota Rav4 automobilio, 2006 m. laidos, vidutinė kaina Lietuvoje – 5 000 eurų (su PVM), 4132 eurų (su PVM) (b. l. 16, 17).
Motyvuojamoji dalis
Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo
BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė be kita ko tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Nagrinėjamu atveju byloje teisėtai gauti ir sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka ištirti duomenys visiškai sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, bei jais patvirtinamos aplinkybės sudaro nuoseklią visumą, dėl ko jie pripažintini įrodymais ir teismas jais remiasi, darydamas atitinkamas išvadas. Šie įrodymai patvirtina, kad M. Č. vairavo jam priklausančią transporto priemonę – automobilį Toyota Rav4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai 2019 m. rugsėjo 7 d., apie 14.10 val., buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) g., ties pastatu Nr. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur policijos pareigūnams patikrinus jo blaivumą, buvo nustatyta, kad jis apsvaigęs nuo alkoholio – o būtent, nustatyta 2.39 promilės etilo alkoholio koncentracija jo iškvėptame ore. Šios aplinkybės nustatytos pirmiausia iš paties kaltinamojo parodymų, duotų tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek ir ikiteisminio tyrimo metu, kai jis visiškai pripažino nurodytas aplinkybes bei paaiškino, jog prieš tai, kai buvo sustabdytas vairuojantis automobilį, su draugu vartojo alkoholį – išgėrė degtinės. Be to, nurodytas aplinkybes dėl sustabdymo bei konkretaus alkoholio kiekio nustatymo alkotesteriu patvirtino ir liudytojais ikiteisminio tyrimo metu apklausti policijos pareigūnai - M. S. ir M. M., duomenys apie M. Č. vairuoto automobilio sustabdymą bei dėl M. Č. neblaivumo nustatymo aplinkybes užfiksuoti ir M. M. tarnybiniame pranešime, o konkretus neblaivumo laipsnis užfiksuotas alkotesterio (pažymėtina, kad jo patikra galiojanti ir jis tinkamas naudoti) parodymuose. Pirmą kartą, t. y. 14 val. 10 min. tikrinant alkoholio kiekį, nustatyta 2,54 prom. alkoholio koncentracija, o antrą kartą - 14 val. 31 min. - 2,39 prom. alkoholio koncentracija. Vertindamas nurodytus parodymus palankia kaltinamajam linkme, teismas konstatuoja, kad jo konkretus neblaivumo laipsnis pripažintinas palankesnis rodmuo – t. y. 2.39 promilių neblaivumas.
Todėl įvertinęs šias nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nurodytais veiksmais M. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemones neblaiviam, ir, konstatavus, kad jam buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas (šiuo konkrečiu atveju, kaip minėta – 2,39 promilės girtumas), pripažintina, kad jo kaltė padarius Baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką yra neabejotinai įrodyta.
Dėl baudžiamosios atsakomybės individualizavimo
Spręsdamas klausimą dėl M. Č. baudžiamosios atsakomybės, teismas, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 54 straipsniu, pirmiausia atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas nesunkus nusikaltimas transporto eismo saugumui), į nustatytą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį – neteistas (b. l. 62-63), administracine tvarka už 5 m. laikotarpį nebaustas (b. l. 64), dirba (vykdo individualią veiklą, b. l. 65), taip pat pateikti duomenys apie jo sveikatos būklę, turitnę padėtį (duomenys iš Nekilnojamojo turto registro), UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristika, pateikti V. J. ir J. D. ir A. D. prašymai neatimti M. Č. teisės vairuoti ir nekonfiskuoti automobilio.
Bylą nagrinėjant teisme, pateikti M. Č. ir S. Č. prašymai atleisti M. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį sutuoktinės S. Č. atsakomybei be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti. Prašymuose nurodoma, kad yra visos BK 40 straipsnyje numatytos sąlygos taikyti nurodytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutą, nurodoma, kad M. Č. su sutuoktine turi bendrų pomėgių, juos sieja draugiški ir pagarbūs santykiai, sutuoktinė daro ir ateityje darys kaltinamajam teigiamą įtaką, ji yra vertas teismo pasitikėjimo asmuo, neteista, nebausta administracine tvarka, dirba, nors dėl sveikatos problemų turi (duomenys neskelbtini) procentų nedarbingumą, bendradarbių ir pažįstamų apibūdinama teigiamai. Su prašymu pateikti duomenys, charakterizuojantys S. Č. – charakteristika, duomenys apie jos sveikatos būklę, pažymos, kad ji neteista, nebausta per 5 metų laikotarpį administracine tvarka.
Baudžiamojo kodekso 40 straipsnis nustato, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą; laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Nurodyto straipsnio 2 dalis įtvirtina keturias privalomas sąlygas nurodyto instituto taikymui, o būtent: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4 )yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų.
Pagal BK 40 straipsnio 3 dalį, laiduotoju gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys; teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ir veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Vertinant galimybę atleisti M. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažymėtina, kad jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi, taigi sąlygos, numatytos Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 1 dalyje dėl nusikalstamų veikų rūšių, kurias padarius gali būti taikomas nurodytas institutas, bei dėl sąlygų, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktuose, tenkinamos. Sąlyga, numatyta nurodyto straipsnio 2 dalies 3 punkte, šiuo atveju nėra aktuali.
Dėl kitų BK 40 straipsnyje numatytų sąlygų, būtina įvertinti, ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės konkrečiu atveju būtų pakankamas siekiant užtikrinti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamą veikų (BK 40 str. 2 d. 4 p.), be to, būtina įvertinti ir asmens, kuris siekia būti laiduotoju, asmenybę bei jo galimybes daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Taigi iš esmės šios aplinkybės vertintinos kompleksiškai. Be to, pažymėtina, kad net ir nustačius nurodytų sąlygų buvimą, teismas turi teisę, bet ne pareigą taikyti atleidimo pagal laidavimą institutą, atsižvelgdamas į tam tikras reikšmingas aplinkybes, susijusias su tuo, ar konkrečiu atveju atleidimas nuo atsakomybės atitiktų teisingumo principą.
Nagrinėjamu atveju M. Č. charakterizuojančių duomenų visuma – jau minėta aplinkybė, kad jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, per paskutiniuosius penkerius metus nėra baustas administracine tvarka, dirba, pateikti teigiamai jį charakterizuojantys duomenys, be to, ypač akcentuojant kaltinamojo išreikštą poziciją teisiamojo posėdžio metu, iš kurios teismui nekyla abejonių, jog jis itin neigiamai vertina savo poelgį (itin aiškiai išreikštas jo suvokimas dėl galimų tokio elgesio pasekmių, be kita ko, kad nebuvo sukeltos dar skaudesnės pasekmes), bei duomenys, jį teigiamai charakterizuojantys – leidžia teismui vertinti, kad nagrinėjamu atveju nustatyta ir BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtinta sąlyga, o būtent – yra pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Savo ruožtu įvertinus byloje esančius duomenis apie S. Č. (neteista, nebausta administracine tvarka, nors, kaip matyti, nustatytas (duomenys neskelbtini) proc. darbingumas, ji dirba, charakterizuojama teigiamai ir pan.), jos paaiškinimus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių matyti, jog ir ji neigiamai vertina savo sutuoktinio elgesį, teismas turi pagrindo daryti išvadą, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo (BK 40 str. 3 d.) ir gali dėl bendro gyvenimo su juo, artimo bendravimo ir pan. aplinkybių daryti teigiamą įtaką savo sutuoktiniui M. Č..
Todėl teismas, įvertinęs nurodytų duomenų ir argumentų visumą, sprendžia, kad nustatyta Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio 2 dalyje nurodytų sąlygų, kurioms esant gali būti taikomas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, visuma. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju atitiktų baudžiamosios atsakomybės tikslus, taip pat atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, kaltinamojo bei jo laiduotoja skirtinos S. Č. asmenybę, turtinę padėtį ir pan., nustato laidavimą be užstato ir sprendžia, kad laidavimas 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams bus proporcinga ir teisinga poveikio priemonė M. Č.. Taigi M. Č. atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės Baudžiamojo kodekso 40 straipsnio pagrindu ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
M. Č. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones. Baudžiamojo kodekso 68 straipsnis numato vieną iš baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimą naudotis specialia teise (tarp jų – teise vairuoti transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų.
Vertinant nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, teismas pirmiausia pažymi, kad vairuodamas transporto priemonę, kaltinamasis pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, t. y. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas net 2,39 promilių (net ir pritaikius paklaidą – 2,35 promilės) neblaivumas, t. y. kaltinamasis vairavo, kai nustatytas vidutinis, artimas sunkiam neblaivumas – taigi minimali neblaivumo riba, nuo kurios (vairuojant transporto priemones) įstatyme numatyta baudžiamoji atsakomybė (1.51 promilių), buvo viršyta itin ženkliai ir padarytas naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių pažeidimas yra itin šiurkštus. Ši aplinkybė yra itin reikšminga sprendžiant klausimą dėl minėtos baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumo. Be to, šiuo aspektu atkreiptinas dėmesys, kad švelnesnę atsakomybę už mažesnio pavojingumo veiką, t. y. vairavimą neblaiviam, kai nustatyta daugiau nei 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės alkoholio nustatančiame Administracinių nusižengimų kodekse numatyta, kad už tokio nusižengimo padarymą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų ir šešių mėnesių (ANK 422 str. 5 ir 6 dalys). Kita vertus, sprendžiant klausimą dėl nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės, atsižvelgtina ir į jau minėtas teigiamai kaltinamąjį charakterizuojančias aplinkybes – tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, tai, kad jis nebaustas administracine tvarka (be kita ko – ir už atitinkamų Kelių eismo taisyklių pažeidimą), bei kitas aplinkybes, kurios buvo pagrindu daryti išvadą, jog M. Č. galima atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Taigi nurodytų aplinkybių bei argumentų visumą įvertinęs, teismas sprendžia, jog M. Č. skirtina nurodyta baudžiamojo poveikio priemonė ir uždraustina naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 1 metų ir 6 mėnesių terminui, t. y. terminui, artimesniam minimaliai nurodyto termino ribai. Visai neskirti nurodytos priemonės ar skirti minimaliam terminui, nepaisant tiek kaltinamojo argumentų, tiek pateiktų kitų asmenų prašymų, grindžiamų tuo, jog M. Č. jais rūpinasi, be kita ko, paveža juos ir pan., teismas nagrinėjamoje situacijoje galimybės nemato, akcentuojant jau nurodytą aplinkybę, jog visgi jis vairavo, kai nustatyta net 2,39 promilių neblaivumas, dėl ko siekiant atitinkamų baudžiamosios atsakomybės tikslų, be kita ko – siekiant nesudaryti nebaudžiamumo įspūdžio, tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimas būtinas šiuo atveju.
Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, M. Č. buvo paskirtos kardomosios priemonės – specialiosios teisės sustabdymas nuo 2019 m. rugsėjo 8 d. (b. l. 53) ir 2019 m. rugsėjo 11 d. paskirtas dokumentų paėmimas – paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 58-60). Todėl įvertinus tai, jog paskyrus jam specialiosios teisės – teisės vairuoti kelių transporto priemones sustabdymą nuo 2019 m. rugsėjo 8 d., bei nesant duomenų, jog jis būtų pažeidęs šios kardomosios priemonės sąlygas (t. y. ir toliau, nepaisant kardomosios priemonės, vairavęs), teismas sprendžia, kad uždraudimo naudotis specialia teise terminas skaičiuotinas nuo 2019 m. rugsėjo 8 d.
Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymas yra tiesiogiai susijęs su kelių transporto priemonės panaudojimu – vairavimu arba mokymu praktinio vairavimo, esant apsvaigus nuo alkoholio, kai asmeniui buvo nustatytas didesnis negu 1,51 promilės alkoholio kiekis; be transporto priemonės panaudojimo aptartu būdu šios veikos padarymas neįmanomas. Tokiu būdu panaudota kelių transporto priemonė pripažįstama nusikalstamos veikos padarymo priemone (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-392-699/2017, 2K-79-511/2018 ir kt.).
Pagal BK 67 straipsnį, baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį ir nuteistam asmeniui turto konfiskavimo baudžiamojo poveikio priemonė skiriama kartu su bausme (BK 42 straipsnio 6 dalis, 67 straipsnio 3 dalis); remiantis BK 72 straipsniu, tokiu atveju teismas privalomai skiria įstatyme nurodyto turto konfiskavimą. Išimtimi iš šios taisyklės gali būti tik tokie išskirtiniai atvejai, kai turto konfiskavimo taikymas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Tuo tarpu atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais asmeniui pagal teismų praktiką baudžiamojo poveikio priemonių taikymo klausimas, taip pat ir turto konfiskavimo, paliekamas spręsti teismo nuožiūrai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-50-788/2018, 2K-79-511/2018). Įgyvendindamas jam suteiktą diskreciją dėl turto konfiskavimo taikymo, teismas tokiais atvejais pirmiausia turėtų įvertinti šios teisinės priemonės suderinamumą su tais tikslais ir principais, kuriais buvo vadovaujamasi priimant sprendimą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, vadovaujantis konstituciniais teisingumo, teisinės valstybės principais, už teisės pažeidimus taikomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas).
M. Č. vairavo kelių transporto priemonę – automobilį – būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai nustatyta daugiau nei 1,5 promilės neblaivumas. Taigi teismas sprendžia, kad net ir atleidus jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam turi būti skirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, siekiant baudžiamosios atsakomybės tikslų. Kita vertus, įvertinus tiek paaiškinimus apie M. Č. bei jo sutuoktinės sveikatos būklę, turtinę padėtį, be to, vairuotos transporto priemonės (šeimos turto) vertę, teismas sprendžia, kad pačio automobilio konfiskavimas nagrinėjamoje situacijoje neatitiktų teisingumo bei proporcingumo kriterijų, tai yra būtų per griežta priemonė, juolab įvertinus, jog, kaip minėta, šiuo nuosprendžiu įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą, priimtas sprendimas jį atleisti nuo atsakomybės pagal laidavimą, pagrįstai manant, jog jis daugiau nenusikals ir laikysis įstatymų. Šiuo aspektu akcentuotina, jog vienas iš turto (be kita ko – nusikalstamos veikos priemonių) konfiskavimo tikslų – užtikrinti, kad asmuo nebegalėtų pasinaudoti tokia priemone darant nusikalstamas veikas. Taigi teismui manant, jog asmuo laikysis įstatymų reikalavimų, turto – nusikalstamos veikos priemonės konfiskavimas natūra nelaikytinas būtinu konkrečioje situacijoje. Todėl teismas, įvertinęs nurodytų argumentų visumą, sprendžia, kad teisingumo ir proporcingumo kriterijus atitiktų dalies minėto turto – vairuotos kelių transporto priemonės – vertės konfiskavimas iš kaltinamojo, dėl ko iš M. Č. konfiskuotina viena antroji jo vairuoto automobilio Toyota Rav4 vertės (be PVM) dalis.
Dėl kitų klausimų
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Šneiderienės 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimu paskirtas laikinas nuosavybės teisės apribojimas M. Č. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Toyota Rav4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys nedskelbtini), uždraudžiant šį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, terminą nustatant iki 2020 m. kovo 9 d.(b. l. 19-23). Laikinas nuosavybės teisės apribojimas paliktinas iki teismo nuosprendžio dalyje dėl automobilio dalies vertės konfiskavimo valstybės naudai įvykdymo.
M. Č. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 51), specialiosios teisės sustabdymas nuo 2019 m. rugsėjo 8 d. (b. l. 53), 2019 m. rugsėjo 11 d. paskirtas dokumentų paėmimas – paimtas vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini) (b. l. 58-60) paliktinos iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 ir 298 straipsniais, 301-305 straipsniais ir 307 straipsniu, teismas
nusprendžia:
M. Č., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir perduoti pagal laidavimą S. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) laidavimą paskiriant be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą M. Č. atžvilgiu nutraukti.
Paskirti M. Č. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams uždrausti jam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones, šį terminą skaičiuojant nuo 2019 m. rugsėjo 8 d.
Paskirti M. Č. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – konfiskuoti dalį automobilio Toyota Rav4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) vertės, o būtent – konfiskuoti 2066 (du tūkstančius šešiasdešimt šešis) eurus valstybės naudai.
Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Agnės Šneiderienės 2019 m. rugsėjo 9 d. nutarimu paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą M. Č. nuosavybės teise priklausančiam automobiliui Toyota Rav4, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant šį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti, palikti iki teismo nuosprendžio dalyje dėl automobilio dalies vertės konfiskavimo valstybės naudai įvykdymo.
M. Č. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą ir dokumento (vairuotojo pažymėjimo) paėmimą palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Įsiteisėjus nuosprendžiui, M. Č. vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini) perduoti valstybės įmonei Regitra.
Išaiškinti M. Č., kad tuo atveju, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 7 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, laidavimo metu padaro naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl šio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 8 d.).
Išaiškinti S. Č., kad ji turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 str. 6 d.).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.