Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmų nutarimas

Procesinio dokumento kategorija: 1.5.1., 1.5.7., 7.8., 21.10.4.

2020 m. sausio 20 d.

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui pareiškėjai E. U., jos atstovui advokatui Donatui Ramanauskui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pareiškėjos E. U., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2019 m. rugpjūčio 23 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 98-ANR_N-1198-2019, kuriuo E. U. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl tyčinio turto sunaikinimo ar sugadinimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2019 m. rugsėjo 23 d. Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmuose gautas pareiškėjos E. U. skundas dėl 2019 m. rugpjūčio 23 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 98-ANR_N-1198-2019 (reg. Nr. ANBP-1081) (toliau – Nutarimas).

Skundžiamu nutarimu E. U. buvo patraukta administracinėn atsakomybėn dėl nusižengimų, numatytų Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 straipsnio 1 dalyje, o, būtent, dėl to, kad 2019 m. birželio 4 d., apie 05.00 val., (duomenys neskelbtini), supjaustė 6 žolės šienainio rulonus, susuktus į baltą plėvelę. Šiais E. U. veiksmais A. G. padaryta 150 Eur turtinė žala; bei dėl to, kad 2019 m. rugpjūčio 16 d., 06.00 val., (duomenys neskelbtini), R. G. priklausančiame žemės sklype, ant nupjautos žolės pripylė granuliuotų trąšų, dėl ko ji nudžiūvo ir yra nebetinkama pašarui. Šiais E. U. veiksmais R. G. padaryta 100 Eur turtinė žala.

Pareiškėja E. U. skundu prašo panaikinti Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną jos atžvilgiu nutraukti. Pareiškėja E. U. nurodė, kad ji nepjaustė Renatai ir A. G. priklausančių žolės šienainio rulonų ir nebarstė granuliuotų trąšų jiems priklausančiame žemės sklype. Pareiškėja E. U. nurodė, kad Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato pareigūnas, kuris atliko tyrimą, nesurinko pakankamai įrodymų, kurie pagrįstų jos kaltę, rėmėsi tik nukentėjusiųjų parodymais, kurių santykiai su pareiškėja E. U. yra konfliktiški, todėl Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas.

Pareiškėja E. U. teismo posėdžio metu parodė, kad ji nepylė granuliuotų trąšų ant žolės. Nutarime nurodytu laiku ji buvo darbe, esančiame (duomenys neskelbtini). Ji dirba melžėja pas ūkininkę R. G.. Ji pradeda dirbti 05.10 val. Ji gyvena (duomenys neskelbtini). Ji turi automobilį „Opel Zafira“. Važiuodama į darbą, ji pravažiuoja R. ir A. G. priklausančias pievas. E. U. taip pat parodė, kad ji nepjaustė jokių rulonų, buvusių (duomenys neskelbtini). Tuo metu ji taip pat buvo darbe, R. G. ūkyje. Šiame ūkyje taip pat dirba M. B.. Ji pažįsta A. A., A. V.. Ji neneigia, kad 2019 m. birželio 4 d., apie 05.00 val., ji važiavo automobiliu „Opel Zafira“ su išjungtomis automobilio šviesomis, ji važiuodama, taip pat, matė A. A., tačiau prie A. G. priklausančių pievų sustojusi nebuvo. Ji nebuvo įsukusi į tą kelią, kuriuo pavažiavus yra pieva, kurioje buvo supjaustyti A. G. priklausantys rulonai. Tą dieną darbe ji buvo po 05.05 val. Ji prisipažįsta rašiusi žinutes A. A., ji neturėjo galvoje, jog ji ką nors padarys R. ir A. G., ji turėjo galvoje, jog pasakys apie A. G. darbelius. Anksčiau ji su A. G. buvo meilužiai. Jų santykiai yra konfliktiški nuo tada, kai R. G. apie tai sužinojo. Jos nuomone, R. ir A. G. ją kaltina dėl to, kad jie nori jai atkeršyti.

Liudytojas M. B. teismo posėdžio metu parodė, kad jis pažįsta E. U., ji yra jo bendradarbė. Jie dirba R. G. ūkyje kartu jau apie 1,5 metų. E. U. jam minėjo, kad Renata ir A. G. nori ją apšmeižti dėl neva supjaustytų rulonų ir sugadintos žolės. E. U. pro Renatai ir A. G. priklausančias pievas važiuoja viena. Ji niekada neatvažiuoja į darbą pavėlavusi, visada būna su šypsena.

Į teismo posėdžius neatvyko Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato atstovas, nukentėjusieji R. G., A. G., liudytojas A. A.. Teismo posėdžio metu buvo pagarsinti liudytojo A. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 10-12).

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas nustatė, kad 2019 m. rugpjūčio 23 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 98-ANR_N-1198-2019 Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresnysis tyrėjas D. R. (toliau – pareigūnas) E. U. skyrė administracines nuobaudas už administracinius nusižengimus, numatytus ANK 115 straipsnio 1 dalyje (2 epizodai), o, būtent, už tai, kad ji 2019 m. birželio 4 d., apie 05.00 val., (duomenys neskelbtini), supjaustė 6 žolės šienainio rulonus, susuktus į baltą plėvelę, padarydama A. G. 150 Eur turtinę žalą, bei dėl to, kad ji 2019 m. rugpjūčio 16 d., 06.00 val., (duomenys neskelbtini) R. G. priklausančiame žemės sklype, ant nupjautos žolės pripylė granuliuotų trąšų, dėl ko ji nudžiūvo ir yra nebetinkama pašarui, padarydama R. G. 100 Eur turtinę žalą. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pareigūnas nutarime nurodė, jog už A. G. padarytą turtinę žalą E. U. paskirta 100 Eur nuobauda, įpareigojant atlyginti jam 150 Eur padarytą turinę žalą; už R. G. padarytą turtinę žalą E. U. paskirta 150 Eur nuobauda, įpareigojant atlyginti jai 100 Eur padarytą turtinę žalą. Pareigūnas, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, nuobaudas subendrino ir paskyrė galutinę 100 Eur nuobaudą ir įpareigojo A. G. atlyginti padarytą turtinę žalą, t. y. 150 Eur. Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, jog dėl E. U. inkriminuotų administracinių nusižengimų buvo surašyti du atskiri administracinio nusižengimo protokolai (b. l. 25 – 28). Šių administracinio nusižengimo protokolų pagrindu pareigūnas priėmė vieną nutarimą.

ANK 32 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžta, kad vienu nutarimu ar vienu administraciniu nurodymu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui gali būti skiriama tik viena administracinė nuobauda ir viena arba kelios administracinio poveikio priemonės. ANK 38 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių nusižengimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną administracinį nusižengimą atskirai.

Nagrinėjamu atveju pareigūnas E. U. nubaudė už du administracinius nusižengimus, numatytus ANK 115 straipsnio 1 dalyje, padarytus ne vienu metu, t. y. 2019 m. birželio 4 d. įvykis (supjaustyti šienainio rulonai) ir 2019 m. rugpjūčio 16 d. įvykis (sugadinta žolė). Pareigūnas, priimdamas nutarimą padarė procesinius teisės pažeidimus, t. y. vienu nutarimu paskyrė dvi administracines nuobaudas ir jas subendrino ANK 38 straipsnyje numatyta tvarka.

Teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. ANK 569 straipsnyje yra nustatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, leistinumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Vadovaujantis bendraisiais administracinės atsakomybės principais, asmuo negali būti nubaustas pagal ANK nuostatas, grindžiant kaltę prielaidomis. Teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais asmens, traukiamo administracinėn atsakomybėn, kaltę padarius nusižengimą ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) procese, kaip ir baudžiamajame procese, galioja nekaltumo prezumpcija (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, 2006 m. birželio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006). Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda (Kauno apygardos teismo nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. ATP-217-498/2016).

Teismas, išnagrinėjęs pareiškėjos E. U. skundą, administracinio nusižengimo bylos medžiagą, teismo posėdžio metu apklausęs administracinėn atsakomybėn patrauktą asmenį E. U., liudytoją M. B., nustatė, kad dėl 2019 m. birželio 4 d. įvykio, kuomet buvo supjaustyti A. G. priklausantys žolės šienainio rulonai, 2019 m. liepos 15 d. Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-29883-19, kuris 2019 m. rugpjūčio 13 d. Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros (Raseiniai) prokurorės V. A. nutarimu buvo nutrauktas argumentuojant tuo, kad sugadintų 6 žolės šienainio rulonų vertė yra 150 Eur, kuri neviršija 3 MGL dydžio, todėl nėra nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (3 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šiuo nutarimu Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Raseinių rajono policijos komisariatui pavesta E. U. taikyti administracinę atsakomybę pagal ANK 115 straipsnio 1 dalį. 2019 m. rugpjūčio 16 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariate gautas R. G. pareiškimas, jog 2019 m. rugpjūčio 16 d., apie 16.45 val., jai priklausančiame žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini) buvo pripiltos granuliuotos trąšos, dėl ko buvo sugadinta žolė, tokiu būdu padaryta 100 Eur turtinė žala. R. G. pareiškime nurodė, kad dėl pribarstytų trąšų ir sugadintos žolės ji įtaria E. U., dėl to, kad ji anksčiau buvo supjausčiusi 6 žolės šienainio rulonus, ji domėjosi kada bus sukami rulonai, ji netiesiogiai jai grasino, kad kaip nors pakenks (b. l. 14). Atsižvelgiant į tai, 2019 m. rugpjūčio 23 d. pareigūnas E. U. surašė du administracinio nusižengimo protokolus dėl nusižengimo padaryto 2019 m. birželio 4 d. (supjaustytų rulonų) ir 2019 rugpjūčio 16 d. (sugadintos žolės) (b. l. 25 – 28). Šių protokolų pagrindu pareigūnas 2019 m. rugpjūčio 23 d. priėmė nutarimą administracinio nusižengimo byloje, kuriuo E. U. pripažino kalta dėl aukščiau nurodytų pažeidimų ir paskyrė galutinę subendriną nuobaudą – 100 Eur baudą, įpareigojant A. G. atlyginti 150 Eur padarytą turtinę žalą (apie pareigūno padarytus procesinius teisės pažeidimus teismas šiame sprendime jau pasisakė, žr. aukščiau).

Vertinant byloje surinktus duomenis, teismas sprendžia, jog šiuo atveju nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais būtų galima remtis E. U. pripažįstant kalta tiek dėl 2019 m. birželio 4 d. supjaustytų žolės šienainio rulonų, tiek dėl 2019 m. rugpjūčio 16 d. sugadintos žolės. Pareigūnas, priimdamas Nutarimą, rėmėsi tik nukentėjusiųjų R. G. ir A. G. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir R. G. pareiškime duotais paaiškinimais (b. l. 10 – 14), tačiau administracinio nusižengimo teisenos stadijoje visiškai neapklausė E. U., kitų asmenų, galinčių paliudyti vienas ar kitas aplinkybes. Teismas pažymi, kad E. U. neprisipažino padariusi nusižengimus, numatytus ANK 115 straipsnio 1 dalyje, t. y. tiek dėl sugadintų rulonų, tiek dėl sugadintos žolės, priklausančių R. ir A. G.. Liudytojų, mačiusių, jog, būtent, E. U. supjaustė žolės šienainio rulonus ir apibarstė trąšas ant žolės, taip pat, nėra. Nukentėjusiųjų R. ir A. G. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, R. G. paaiškinimas, jog jie įtaria E. U., yra grįsti prielaidomis ir spėjimais, nes patys proceso dalyviai nurodo, jog jų santykiai yra konfliktiški.

Teismas, teismo posėdžio metu išklausęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. U. parodymus, liudytojo M. B. parodymus, pagarsinęs liudytojo A. A. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, išnagrinėjęs kitą bylos medžiagą, atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės yra aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai, daro išvadą, jog šioje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, neabejotinai pagrindžiančių E. U. kaltę, todėl teismas tenkina E. U. skundą dėl Nutarimo panaikinimo. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju nesurinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančių E. U. kaltę dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 115 straipsnio 1 dalyje, padarymo, teismas konstatuoja, kad pareigūno Nutarimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl teismas panaikina Nutarimą ir administracinio nusižengimo teiseną E. U. atžvilgiu nutraukia (ANK 642 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 639 – 643 straipsniais, teismas

nutaria:

E. U. skundą tenkinti.

Panaikinti 2019 m. rugpjūčio 23 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Jurbarko rajono policijos komisariato nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 98-ANR_N-1198-2019 ir administracinio nusižengimo teiseną E. U. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Marijampolės apylinkės teismo Jurbarko rūmus.