- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-19
- Bylos Nr.
- 2S-295-856/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07762-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
- Suinteresuotas asmuo
- akcinės bendrovės SEB banko
- Pareiškėjas
- V. J.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo suinteresuoto asmens akcinės bendrovės SEB banko atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2YT-774-1028/2020 pagal pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė SEB bankas.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Pareiškėjas kreipėsi į antstolį su skundu, kuriuo prašė panaikinti antstolės V. Š. 2019 m. lapkričio 4 d. patvarkymą Nr. (duomenys neskelbtini), paliekant galioti antstolės V. Š. 2019 m. spalio 9 d. patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento Nr. (duomenys neskelbtini)grąžinimo.
2. Nurodė, kad antstolės V. Š. kontoroje buvo vykdomas vykdomasis dokumentas Nr. (duomenys neskelbtini), kurį 2014 m. sausio 22 d. išdavė Šiaulių apylinkės teismas (dėl 3 040,90 Eur išieškojimo išieškotojui akcinei bendrovei (toliau – ir AB) SEB bankas iš V. J.. 2018 m. balandžio 18 d. sprendimu Didžiosios Britanijos teismas pripažino V. J. bankrutavusiu, priėmė teismo nurodymą dėl bankroto (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). 2018 m. balandžio 25 d. Didžiosios Britanijos nemokumo tarnyba laišku informavo antstolę V. Š. apie vykdomą V. J. bankroto procedūrą (laiškas gautas 2018 m. gegužės 2 d.). 2019 m. balandžio 18 d. V. J. bankroto procedūra buvo baigta. 2019 m. liepos 10 d. V. J. antstolei V. Š. pateikė prašymą dėl įsiskolinimo išieškojimo nutraukimo. Antstolė V. Š.2019 m. spalio 9 d. priėmė patvarkymą dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo. 2019 m. lapkričio 4 d. antstolė V. Š. priėmė patvarkymą dėl patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo panaikinimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo patenkinto išieškotojo AB SEB bankas skundą. Antstolei V. Š. buvo pateiktas Didžiosios Britanijos nemokumo tarnybos teismo nurodymas dėl bankroto, pažyma dėl teisių grąžinimo Teisėjo kanceliarijoje iš bylos Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. balandžio 18 d. V. J. bankroto procedūra buvo baigta, tai patvirtina 2019 m. gegužės 23 d. nemokumo tarybos pažyma dėl teisių grąžinimo Teisėjo kanceliarijoje (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)). Didžiosios Britanijos nemokumo tarnybos teisėjo nurodymas dėl bankroto, pažyma dėl teisių grąžinimo Teisėjo kanceliarijoje (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)) yra laikytini sprendimu dėl bankroto pripažinimo, kuris kitoje valstybėje narėje sukelia tokius pat padarinius, kaip ir bylą iškėlusioje šalyje. Didžiosios Britanijos nemokumo tarnybos teisėjo biuro bankroto nurodymas dėl bankroto, pažyma dėl teisių grąžinimo Teisėjo kanceliarijoje (bylos Nr. (duomenys neskelbtini)), automatiškai įgijo Lietuvos Respublikoje res judicata ir prejudicinę galią. Fizinio asmens bankrotą Jungtinėje Karalystėje galima išsikelti tiesiog pateikiant paraišką dėl bankroto bylos iškėlimo internete, t. y. nereikia eiti į teismo posėdžius ar vykti pas bankroto administratorių. Visas bankroto iškėlimo procesas ir pats bankroto procesas vyksta elektroninėje erdvėje, dokumentai siunčiami elektroniniu paštu, paprastu paštu bei informacija surenkama telefonu. Fizinio asmens bankroto procedūras vykdo bei prižiūri Adjudicator paskirtas teismo pareigūnas (official receiver) arba bankroto administratorius (insolvency practitioner). Kreditoriai yra informuojami apie asmeniui iškeltą bankroto bylą tik po teismo sprendimo priėmimo. Nėra būtinas išankstinis kreditorių informavimas apie ketinimą kelti bankroto bylą. Be to, po bankroto bylos iškėlimo kreditoriai negali reikšti pretenzijų tiesiogiai bankrutuojančiam asmeniui, negali areštuoti jo banko sąskaitų, nurašinėti pinigines lėšas nuo asmens banko sąskaitų, vykdyti skolininko turto pardavimo ir t. t. 2019 m. balandžio 18 d. baigus V. J. bankroto procedūrą jo prievolė AB SEB bankas yra pasibaigusi.
3. Antstolė 2019-11-29 patvarkymu netenkino pareiškėjo skundo. Patvarkyme nurodė, kad vadovaujantis Reglamento Nr. 2015/848 19 straipsnio 1 dalimi, bet kuris valstybės narės teismo sprendimas iškelti bankroto bylą pripažįstamas visose kitose valstybėse narėse nuo to momento, kai sprendimas įsiteisėja bankroto bylą iškėlusioje valstybėje. Todėl bankroto bylos iškėlimo teisiniai padariniai taikomi automatiškai, nereikalaujant papildomo teismo sprendimo pripažinimo. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad skolininkui iškėlus bankroto bylą Didžiojoje Britanijoje, negali būti atliekamos jokios individualaus išieškojimo procedūros jokioje kitoje valstybėje narėje, taip pat ir Lietuvoje. Kasacinis teismas pabrėžęs, kad tą patį nustato ir Didžiosios Britanijos 1986 m. Bankroto akto 285 straipsnio 3 dalis, kurioje įtvirtinta, kad po bankroto bylos iškėlimo nė vienas asmuo, kuris yra kreditorius bankroto procese dėl skolininko turto, neturi teisės naudotis priemonėmis, nukreiptomis į skolininko turtą, ir pradėti bet kokius veiksmus ar teisines procedūras prieš bankrutavusį asmenį, nebent yra gautas teismo leidimas. Draudimas vykdyti individualius išieškojimo veiksmus po bankroto bylos iškėlimo iš esmės atitinka CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatą dėl vykdymo veiksmų sustabdymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K- 3-580/2013). Fizinių asmenų bankroto procedūras Jungtinėje Karalystėje reglamentuoja 1986 m. Nemokumo įstatymas (angl. Insolvency Act 1986), procedūrinius nemokumo procesų klausimus taip pat reglamentuoja 1986 m. nemokumo taisyklės (angl. The Insolvency Rules 1986). 1986 m. Nemokumo įstatymo 278 straipsnyje („Pradžia ir tąsa“) įtvirtinta, kad asmens, kurio atžvilgiu priimtas įsakymas dėl bankroto, bankrotas: a) prasideda tą dieną, kada yra priimamas įsakymas; ir b) tęsiasi iki tol, kol asmuo bus atleistas pagal tolesnes šio skyriaus nuostatas. 1986 m. bankroto įstatymo 279 straipsnio („Trukmė“) 1 dalyje įtvirtinta, kad bankrutavęs asmuo yra atleidžiamas [nuo įsipareigojimų] pasibaigus vienerių metų terminui, pradedant skaičiuoti nuo datos, kurią prasideda bankrotas. Atleidimo nuo įsipareigojimų teisinės pasekmės nurodytos šio teisės akto 281 straipsnyje, kurio pirmojoje dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad asmuo atleidžiamas nuo visų bankroto skolų. Taip pat minėtame straipsnyje nurodytos ir išimtys, kurioms esant asmuo nėra atleidžiamas nuo atitinkamų įsipareigojimų. Viena iš tokių išimčių yra įtvirtinta 1986 m. nemokumo įstatymo 281 straipsnio 6 dalyje, kurioje nurodyta, kad atleidimas nuo įsipareigojimų neatleidžia bankrutavusio asmens nuo kitų bankroto skolų, kurios nėra įrodomos jo bankroto procese, kaip yra nurodyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3- 398-421/2017). Taigi, tinkamas kreditoriaus informavimas yra susijęs ne tik su kreditoriaus teise dalyvauti bankroto procese, bet ir skolininko atleidimu nuo įsipareigojimų. Jungtinės Karalystės teisėje kreditorių informavimą reglamentuojančių 1986 m. Nemokumo taisyklių 6.73 taisyklėje įtvirtinta, kad oficialusis gavėjas bent vieną kartą po įsakymo dėl bankroto priėmimo, išsiunčia kreditoriams ataskaitą dėl bankroto proceso ir bankrutavusio asmens padėties. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo atstovas nepateikė duomenų, kad pareiškėjas pranešimu informavo kreditorių AB SEB banką apie jam Jungtinėje Karalystėje iškeltą fizinio asmens bankroto bylą, todėl pareiškėjo atstovo prie skundo pridėti duomenys nepatvirtina, kad šiuo atveju buvo laikytasi Reglamente Nr. 2015/848 nustatytų kreditoriaus informavimo taisyklių. Pareiškėjas nepateikė duomenų, kad kreditorius AB SEB bankas buvo įtrauktas pareiškėjo nemokumo byloje į kreditorių sąrašą.
Atsiliepimas
4. Suinteresuotas asmuo AB SEB bankas atsiliepimu su skundu nesutiko. Nurodė, kad byloje nėra pateikta įrodymų, jog pareiškėjas būtų informavęs banką apie tai, kad jis ketina kelti bankroto bylą, nėra pateikta įrodymų, jog skola bankui buvo įtraukta į bankroto paraišką, taip pat nėra pateiktų įrodymų, kad būtent bankas būtų buvęs informuotas apie bankroto bylos eigą. Skunde akcentuojama, kad apie pradėtą bankroto procedūrą buvo informuota antstolė, tačiau antstolė nėra pareiškėjo kreditorė. Būtent pareiškėjui ir bankroto bylą administruojantiems subjektams yra nustatyta pareiga informuoti kreditorius apie bankroto bylos inicijavimą. Joks teisės aktas nesuteikia teisės pareiškėjui pačiam nuspręsti, ką jis informuos, taip nepagrįstai perkeliant savo informavimo pareigą kitam asmeniui. Kreditorių informavimo taisyklės yra pakankamai detaliai reglamentuotos 2015-05-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 2015/848, reglamentas nenumato skolininkui galimybės alternatyviais būdais informuoti antstolius ar kitus asmenis. Vien tai, kad antstolis vykdo priverstinį išieškojimą banko naudai, jokia forma nepadaro antstolio banko atstovu, per kurį bankui būtų galima įteikinėti procesinius dokumentus skolininkų bankroto bylose. Bankas niekuomet nėra gavęs jokio pranešimo apie ketinimą kelti bankroto bylą, todėl laikytina, kad jis apie bankroto bylą nebuvo informuotas. Pareiškėjas, neinformavęs banko apie bankroto bylą, akivaizdžiai pažeidė banko kaip kreditoriaus teisę būti išklausytam, o tai reiškia, kad pareiškėjas pažeidė vieną pamatinių teisės principų, dėl ko sprendimas pareiškėjo nemokumo byloje Lietuvoje gali būti nepripažįstamas visas ar iš dalies. Pareiškėjo į bylą pateiktas kreditorių sąrašas aiškiai patvirtina, kad bankas nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą kaip pareiškėjo kreditorius. Į bylą nėra pateikta jokių duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į savo bylos administratorių su paklausimu, ar visi kreditoriai, kurių skolų nesiruošė mokėti, buvo tinkamai ir laiku informuoti. Duomenų, kad Jungtinėje Karalystėje, kurioje iškelta pareiškėjo bankroto byla, būtų reikalavimas bankroto bylą nagrinėjančiam teismui persiųsti vykdomuosius dokumentus, teismas neturi. Esant nurodytoms aplinkybėms nėra pagrindo užbaigti vykdomąsias bylas. Šiuo metu nagrinėjamoje byloje bankas net negali nusirašyti skolos kaip beviltiškos ir susimažinti mokestinės naštos, kol neturi įrodymų, kad bankas yra įtrauktas į bankrutavusio asmens kreditorių sąrašą. Bankas neįtrauktas į kreditorių sąrašą nei galėjo gauti, nei faktiškai gavo kokią nors informaciją apie bankroto bylos eigą, negalėjo net susipažinti su bylos medžiaga, nei teikti pasiūlymų, pastabų, nei kaip nors kitaip įgyvendinti savo kaip kreditoriaus teisių dėl to, kad pareiškėjas nesilaikė imperatyvo informuoti banką apie pradėtą bankroto procedūrą tinkamai.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmai 2020 m. sausio 28 d. nutartimi pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų patenkino.
6. Teismas nurodė, kad iškėlus nemokumo bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos valstybės teismas arba to teismo paskirtas nemokumo specialistas nedelsdamas informuoja žinomus užsienio kreditorius (Europos Parlamento ir Tarybos 2015-05-20 reglamento Nr. (ES) 2015/848 54 str. 1 d.). Su ūkinės komercinės ar profesinės veiklos nevykdančiais fiziniais asmenimis susijusių nemokumo bylų atveju šiame straipsnyje nurodytos standartinės formos naudojimas nėra privalomas, jei iš kreditorių nereikalaujama pateikti reikalavimus, kad byloje būtų atsižvelgta į jų reikalavimus (Europos Parlamento ir Tarybos 2015-05-20 reglamento Nr. (ES) 2015/848 54 str. 4 d.). Pagal Reglamento B priedą, vienas iš bankroto administravimą atliekančių nemokumo specialistų Jungtinėje Karalystėje yra Official Receiver. Pareiškėjas V. J. pateikė įrodymus apie tai, kad jo bankroto procesą Jungtinėje Karalystėje vykdė Official Receiver’s Office (5-7, 24, 44-49 b. l.). Kaip matyti iš vykdomosios bylos (v. b. l. 56-62), antstolės kontoroje 2018-05-02 buvo gautas Jungtinės Karalystės bankroto administratoriaus pranešimas apie prasidėjusį V. J. bankroto procesą. Pranešime be kita ko nurodomi kontaktiniai duomenys, taip pat trys lietuviškos įmonės, viena iš kurių yra AB SEB bankas, kurios pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdė antstolė. Nors dokumentai pateikti anglų kalba, tai nereiškia, kad antstolis neturėtų į juos niekaip reaguoti. Net jei antstolio kontoroje nėra asmenų, suprantančių anglų kalbą, dokumentuose daug kur nuo pat pradžių figūruoja žodis „bankruptcy“, kurio prasmę, kaip tarptautinio žodžio, galima nesunkiai įsivaizduoti, taip pat galima pasinaudoti elektroninėmis interneto vertimo priemonėmis. Jei vis dėlto dokumentų turinys nėra suprantamas, antstolis neturėtų ignoruoti dokumentų gavimo fakto, o imtis veiksmų jų turiniui išsiaiškinti, pvz. išsiversti, tuo labiau, kad dokumentai nagrinėjamu atveju buvo pateikti anglų kalba, todėl bent dalį jų išsiversti nesudėtinga. Pagal reglamento Nr. (ES) 2015/848 54 straipsnio 3 dalį, informacija apie bankroto bylą kreditoriams gali būti pateikiama bylos iškėlimo valstybės valstybine kalba, taigi, vertimas į lietuvių kalbą nėra privalomas. Antstolė taipogi galėjo tiesiog persiųsti dokumentų kopijas išieškotojui.
7. Teismas nurodė, kad vykdomosios bylos duomenimis antstolė po nurodytų dokumentų gavimo jokių veiksmų byloje nesiėmė, net jeigu jai ir buvo žinomas dokumentų turinys. Savaime suprantama, antstolė nėra išieškotojo atstovė ir neprivalo rūpintis išieškotojo teisėmis bei interesais, tačiau pagal Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalį, antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis kooperacijos, civilinio proceso principais (taigi, ir protingumo – CPK 3 straipsnio 1 dalis), privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus. Taigi, gavęs informaciją apie galimą skolininko bankroto procesą, teismo vertinimu, antstolis privalo pranešti apie tai išieškotojams. Toks pranešimas iš esmės privalomas ir dėl kitų priežasčių. Pagal CPK 631 straipsnio 1 dalies 9 punktą, vykdomasis dokumentas, pagal kurį išieškojimas nebuvo vykdomas arba buvo nevisiškai įvykdytas, yra grąžinamas išieškotojui nustačius, kad skolininkas Lietuvos Respublikos teritorijoje negyvena, nedirba ir neturi turto ar pajamų. Nagrinėjamu atveju gavus dokumentus apie tai, jog V. J. gyvena ir bankrutuoja Jungtinėje Karalystėje, o vykdomojoje byloje nėra turto ir pajamų, iš kurių vyksta išieškojimas, vykdomąjį dokumentą galima buvo grąžinti išieškotojui, kuris tuo pačiu būtų informuotas ir apie skolininko bankroto procesą. Be to, antstolis privalo sustabdyti vykdomąją bylą iškėlus skolininkui bankroto bylą (CPK 626 straipsnio 1 dalies 3 punktas), o vykdomoji byla laikoma baigta persiuntus vykdomąjį dokumentą bankroto bylą nagrinėjančiam teismui (CPK 632 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Taigi, antstolis fizinio asmens bankroto atveju privalo imtis nurodytų veiksmų. Kita vertus, kai bankroto byla keliama ne Lietuvos Respublikoje, savaime suprantama kitos šalies atitinkamai institucijai siųsti vykdomąjį dokumentą nėra pagrindo, tačiau informacija apie skolininko bankroto procesą užsienio šalyje reiškia, kad antstolis savarankiškai vykdymo veiksmų atlikti nebegali, dėl ko arba vykdomasis dokumentas galėtų būti grąžintas išieškotojui, arba vykdomoji byla privalo būti sustabdyta. Antstolis gali vadovautis ir FBĮ 5 straipsnio 6 dalimi, pagal kurią nuo pranešimo apie pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimą gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka. Nurodytais pagrindais antstolis privalo priimti patvarkymą sustabdyti vykdymo veiksmus.
8. Teismas nagrinėjamu atveju vertino, jog civilinio proceso kodeksas turi teisinio reguliavimo trūkumą, t. y. nėra numatyta tokio pobūdžio situacija. Kodekse turėtų būti numatyta galimybė privalomai sustabdžius vykdomąją bylą vykdomojo dokumento niekam nepersiuntinėti esant tokiam atvejui iki kol paaiškės bankroto proceso baigtis. Tačiau patvarkymas sustabdyti vykdomąją bylą privalo būti priimtas, o svarbiausia tai, kad apie bet kokių patvarkymų priėmimą antstolis privalo informuoti išieškotoją bei skolininką, išieškotojas nurodytais būdais galėtų sužinoti apie kitoje šalyje vykstantį skolininko bankroto procesą ir, jei pageidauja, imtis kokių nors veiksmų. Nagrinėjamu atveju antstolė laiku nepriėmė tokių patvarkymų, neinformavo kreditoriaus apie gautus dokumentus dėl skolininko bankroto, todėl teismas padarė išvadą, kad šioje situacijoje antstolė neveikė tinkamai. Patvarkymas dėl vykdomosios bylos sustabdymo priimtas tik 2019-08-12, jau pasibaigus bankroto procesui, po gautų papildomų dokumentų (v. b. l. 73-79).
9. Teismas pažymėjo, kad skolininkas V. J. bankroto procese neveikė tinkamai. Iš jo pateiktų įrodymų galima daryti išvadą, kad V. J. bankroto administratorių informavo apie konkrečius savo kreditorius, įskaitant ir AB SEB bankas, tačiau nenurodė kiekvieno individualaus kreditoriaus adreso (35-37, 51-52 b. l.), o daugiausiai tik antstolius, kurie vykdė vykdomąsias bylas. Net ir konkrečių kreditorių, kurie įvardinti atskirai nuo antstolių, nenurodyti jokie fizinės buveinės pašto adresai Lietuvos Respublikoje. Tai akivaizdžiai netinkamas būdas informuoti užsienio valstybės bankroto administratorių apie savo kreditorių kontaktinius duomenis, dėl ko nagrinėjamu atveju ir nutiko taip, kad kreditorius AB SEB bankas tiesiogiai apie bankroto bylą informuotas nebuvo. Esant kitoms svarioms aplinkybėms toks skolininko elgesys galėtų būti įvertintas kaip esmingai netinkamas bankroto procese, dėl ko jo bankroto procesas negalėtų būti pripažintas įvykusiu tinkamai.
10. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad bankroto byla V. J. Jungtinėje Karalystėje buvo iškelta, laikė tikėtinu pareiškėjo teiginį apie tai, kad šioje šalyje iš anksto kreditorių informuoti apie bankroto procesą nebūtina. Be to, apie nemokumo bylą pagal Reglamento Nr. (ES) 2015/848 54 str. 1 d. užsienio kreditorius informuoti privalo jurisdikciją turintis tos valstybės teismas arba to teismo paskirtas nemokumo specialistas, bet ne pats skolininkas. Iš esmės tokia pati tvarka yra ir Lietuvos Respublikoje – apie iškeltą bankroto bylą kreditorius informuoja teismas.
11. Teismas nurodė, kad esminis klausimas nagrinėjamo ginčo atveju yra tai, ar dėl kreditoriaus AB SEB bankas neinformavimo apie bankroto bylą šis kreditorius patyrė žalą bankroto procese, t. y. būtų galėjęs gauti dalį skolos padengimo, tačiau dėl to, kad nebuvo informuotas, jokių lėšų negavo. Nagrinėjamu atveju teismas darė išvadą, kad tokio AB SEB bankas teisių pažeidimo nėra. Iš pareiškėjo pateiktų įrodymų teismas nustatė, kad bankroto procese nebuvo gauta lėšų, kurios būtų buvusios išmokėtos kreditoriams (46-50, 53-54 b. l.), todėl sprendė, jog tikėtina, kad buvo apmokėtos tik bankroto administravimo proceso išlaidos (55-60 b. l.). Atsižvelgiant į tai teismas konstatavo, jog klausimas dėl kreditoriaus informavimo šiame procese tampa neesminiu, kadangi nuo to nesikeičia bankroto proceso rezultatai.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į atskirąjį skundą argumentai
12. Atskiruoju skundu suinteresuotas asmuo AB SEB bankas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2020 m. sausio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
12.1. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad V. J. būtų informavęs banką apie tai, jog jis ketina kelti sau bankroto bylą, nėra pateikta įrodymų, kad skola bankui buvo įtraukta į bankroto paraišką užsienio valstybėje, taip pat nėra pateiktų įrodymų, kad būtent bankas būtų buvęs informuotas apie bankroto bylos eigą. Skolininko skunde buvo akcentuojama, kad apie pradėtą bankroto procedūrą buvo informuota antstolė, tačiau antstolė nėra V. J. kreditorė ar oficiali išieškotojo (banko) korespondencijos atstovė.
12.2. Joks nacionalinės ar viršnacionalinės teisės aktas nesuteikia teisės V. J. ar jo interesams atstovaujančiam nemokumo administratoriui pačiam nuspręsti, ką jis informuos apie savo bankroto procesą, taip nepagrįstai perkeliant savo informavimo pareigą kitam asmeniui (faktiniam informacijos gavėjui). Kreditorių informavimo taisyklės yra pakankamai detaliai reglamentuotos 2015-05-20 Europos Parlamento ir Tarybos reglamente Nr. 2015/848, kurio 54 straipsnio 1 dalis aiškiai numato, kad iškėlus nemokumo bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos valstybės teismas arba to teismo paskirtas nemokumo specialistas nedelsdamas informuoja žinomus užsienio kreditorius. Reglamentas nenumato skolininkui/jo bankroto administratoriui galimybės alternatyviais būdais informuoti kreditorių per antstolius ar kitus asmenis. Vien tai, kad antstolis vykdo priverstinį išieškojimą banko naudai, jokia forma nepadaro antstolio banko atstovu, per kurį bankui būtų galima įteikinėti procesinius dokumentus užsienyje iškeltose skolininkų bankroto bylose.
12.3. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktiką (ESTT 2006 m. gegužės 2 d. sprendimas byloje Eurofood, C-341/04) konstatuotina, kad ne bet koks joje nurodytų asmens teisių pažeidimas, o tik akivaizdus, gali būti pagrindas atsisakyti pripažinti kitoje valstybėje narėje priimtą sprendimą bankroto byloje. Taigi, ne antstolė, bet neinformavęs banko apie bankroto bylą V. J. akivaizdžiai pažeidė banko kaip kreditoriaus teisę būti išklausytam, o tai reiškia, kad buvo pažeistas vienas pamatinių teisės principų, dėl ko užsienio valstybės teismo sprendimas V. J. nemokumo byloje Lietuvoje gali būti nepripažįstamas visas ar iš dalies. V. J. į bylą pateiktas kreditorių sąrašas aiškiai patvirtina, kad bankas nebuvo įtrauktas į kreditorių sąrašą kaip V. J. kreditorius.
12.4. Didžiosios Britanijos 1986 m. Bankroto akto 285 straipsnio 3 dalis įtvirtina, kad po bankroto bylos iškėlimo nė vienas asmuo, kuris yra kreditorius bankroto procese dėl skolininko turto, neturi teisės naudotis priemonėmis, nukreiptomis į skolininko turtą ir pradėti bet kokius veiksmus ar teisines procedūras prieš bankrutavusį asmenį, nebent yra gautas teismo leidimas. Būtina atkreipti dėmesį, kad minėtame straipsnyje yra aiškiai nurodyta, kad naudotis priemonėmis, nukreiptomis į skolininko turtą, negali asmuo, kuris yra kreditorius bankroto procese, tačiau šiuo metu nagrinėjamoje byloje bankas V. J. kreditoriumi užsienio valstybės bankroto procese niekuomet nebuvo, nes būtent pats V. J. tinkamai nepasirūpino, kad bankas į šį procesą būtų įtrauktas.
12.5. Byloje buvo vertinamas antstolės neveikimas (skundas dėl 2018 m. gegužės mėnesio antstolės veiksmų), bet skundas dėl antstolės veiksmų pateiktas tik 2019-11-22, t. y. praėjus gerokai daugiau nei devyniasdešimčiai dienų, kurias numato CPK 512 straipsnis. V. J. antstolės veiksmų, atliktų 2018 m. gegužės mėnesį, neskundė. Teismas neturėjo pagrindo vertinti antstolės veiksmų ar neveikimo, kurie vyko prieš daugiau nei metus, nes dėl tokio veikimo ar neveikimo joks skundas vykdomojoje byloje nebuvo pateiktas per įstatymo nustatytą terminą. Be to, V. J. neprašė atnaujinti ženkliai praleisto termino skundui dėl 2018 metų gegužės mėnesio antstolės veiksmų.
Atsiliepimas
2. Atsiliepimu į atskirąjį skundą V. J. prašo Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
13.1. Atsižvelgiant į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos A. T. 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2017), teismas pagrįstai laikė, jog esminis klausimas nagrinėjamo ginčo atveju yra tai, ar dėl kreditoriaus AB SEB bankas neinformavimo apie pareiškėjo bankroto bylą Jungtinėje Karalystėje šis kreditorius patyrė žalą bankroto procese, t. y. ar būtų galėjęs gauti dalį skolos padengimo, tačiau dėl to, kad nebuvo informuotas, jokių lėšų negavo. Teismas padarė teisingą išvadą, atitinkančią byloje surinktus duomenis, kad tokio banko teisių pažeidimo nėra.
13.2. Teismas teisingai nustatė, kad bankroto procese nebuvo gauta lėšų, kurios būtų buvusios išmokėtos kreditoriams, bei pagrįstai sprendė, kad klausimas dėl kreditoriaus informavimo šiame procese tampa neesminiu, kadangi nuo to nesikeičia bankroto proceso rezultatai.
13.3. Teismas išvadą, jog kreditoriaus teisių pažeidimas nebuvo tokio masto, kad atsižvelgiant į ESTT praktikoje įtvirtintus standartus, būtų pakankamu konstatuoti akivaizdų prieštaravimą Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, jos pagrindiniams principams, asmens konstitucinėms teisėms ir laisvėms, tinkamai bei išsamiai argumentavo bei pagrindė.
13.4. Nors bankas ir nurodo, kad jis neturi pareigos įrodinėti, ką jis būtų galėjęs ar negalėjęs pakeisti bankroto metu, jeigu būtų apie jį informuotas, tačiau bylos duomenys rodo, jog situacija pirmu atveju nesiskirtų nuo dabar susiklosčiusios situacijos – ir pirmu atveju banko reikalavimas nebūtų nė kiek patenkintas.
13.5. Bankas, turėdamas teisę ir galimybes Lietuvos teisme teikti visus įrodymus, kaip konkrečiai realiai jo teisės buvo pažeistos, dėl ko jis patyrė žalos, tvirtina, kad jis neturi pareigos to daryti. O tai ir reiškia, kad banko akcentuojamas jo teisių pažeidimas - jo neišklausymas pareiškėjo bankroto metu – yra dalinai dirbtinis, tariamas, šiuo individualiu atveju nesukėlęs tų padarinių, kurie lemtų, kad užsienio valstybės teismo sprendimas pareiškėjo nemokumo byloje Lietuvoje nebūtų pripažintas.
13.6. Teismas pagrįstai sprendė, jog patvarkymas sustabdyti vykdomąją bylą privalėjo būti priimtas, o apie bet kokių patvarkymų priėmimą antstolis privalo informuoti išieškotoją bei skolininką, išieškotojas nurodytais būdais galėtų sužinoti apie kitoje šalyje vyksiantį skolininko bankroto procesą ir, jei pageidauja, imtis kokių nors veiksmų. Nagrinėjamu atveju antstolė laiku nepriėmė tokių patvarkymų, neinformavo kreditoriaus apie gautus dokumentus dėl skolininko bankroto, todėl darytina išvada, kad šioje situacijoje neveikė tinkamai. Banko argumentai, jog pareiškėjas skundė antstolės konkretų patvarkymą, todėl, esą, teismas negalėjo vertinti antstolės veikimo nagrinėjamu atveju, niekuo neparemti.
3. Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. Š. prašo atskirąjį skundą tenkinti. Atsiliepime nurodė, kad byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog šiuo atveju buvo laikytasi Reglamente Nr. 2015/848 nustatytų kreditoriaus informavimo taisyklių. Sutinka su apeliantės teiginiu, jog nėra oficiali išieškotojo korespondencijos atstovė ar banko atstovė.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, motyvai ir išvados
Atskirasis skundas tenkinamas.
4. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų ( Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).
5. Nagrinėjamoje byloje pareiškėjas V. J. skundu dėl antstolio veiksmų reikalavimą nutraukti vykdomąją bylą grindė aplinkybe, jog Jungtinėje Karalystėje 2018 m. balandžio 18 d. jam buvo iškelta ir 2019 m. balandžio 18 d. užbaigta fizinio asmens bankroto byla. Pareiškėjo įsitikinimu, užbaigus bankroto procedūras pasibaigė pareiškėjo prievolė SEB bankui ir todėl yra pagrindas nutraukti vykdomąją bylą.
6. Byloje ginčas kilo dėl to, ar antstolės informavimas apie Jungtinėje Karalystėje prasidėjusį skolininko bankroto procesą sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad kreditorius AB SEB bankas buvo tinkamai informuotas apie prasidėjusį pareiškėjo bankroto procesą.
7. Siekiant nustatyti, ar Jungtinėje Karalystėje pasibaigęs pareiškėjo bankroto procesas pagal savo sukeliamas teisines pasekmes lėmė kreditoriaus AB SEB banko reikalavimo skolininkui V. J. nurašymą ir pačios prievolės pasibaigimą, taikytina valstybės narės, kurios teritorijoje buvo iškelta tokio fizinio asmens bankroto byla, teisė (Europos Parlamento ir Tarybos 2015 m. gegužės 20 d. Reglamento (ES) Nr. 2015/848 dėl nemokumo bylų, kurio nuostatos taikomos po 2017 m. birželio 26 d. iškeltoms nemokumo byloms (toliau – ir Reglamentas Nr. 2015/848), 7 straipsnio 1 dalis).
8. Jungtinės Karalystės 1986 m. nemokymo įstatymo (angl. Insolvency Act; toliau – ir Nemokumo įstatymas) 279 straipsnyje yra nustatyta bendroji taisyklė, kad bankrutavęs asmuo yra atleidžiamas nuo bankroto pasibaigus vienerių metų terminui, kuris skaičiuojamas nuo tos datos, kurią prasideda bankroto procesas.
9. Bankrutavusio fizinio asmens atleidimo nuo bankroto teisinės pasekmės yra apibrėžtos Nemokumo įstatymo 281 straipsnyje, kurio 1 dalyje įtvirtinta bendroji taisyklė, kad bankrutavusio asmens atleidimas apima jo atleidimą nuo visų bankroto skolų (angl. Subject as follows, where a bankrupt is discharged, the discharge releases him from all the bankruptcy debts), išskyrus šiame straipsnyje nurodytas išimtis, pavyzdžiui, kai skola kilusi iš prievolių, susijusių su išlaikymu, baudomis, žalos atlyginimu, sukčiavimu ir kt., esant šiame straipsnyje įtvirtintoms sąlygoms, apibrėžiančioms prievolės atsiradimo pagrindą. Nemokumo įstatymo 281 straipsnio 6 dalyje taip pat nustatyta, kad atleidimas neapima tų bankrutavusio asmens skolų, kurios nebuvo įrodytos bankroto procese (angl. Discharge does not release the bankrupt from such other bankruptcy debts, not being debts provable in his bankruptcy, as are prescribed).
10. Kasacinis teismas byloje, kurioje aiškino anksčiau paminėtą Nemokumo įstatymo 281 straipsnį, yra pažymėjęs, kad „A. B. teismui <...> nepateikė tiesioginių įrodymų, kad minėtų kreditorių finansiniai reikalavimai buvo įtraukti į bankroto bylą Jungtinės Karalystės teisės aktų nustatyta tvarka, iš kurių būtų galima nedviprasmiškai spręsti, kad Jungtinės Karalystės teismo 2014 m. lapkričio 14 d. atleidimo nuo įsipareigojimų pažyma apima šių subjektų finansinius reikalavimus“ (Lietuvos A. T. 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-398-421/2017).
11. Kasacinis teismas savo naujausioje praktikoje yra nurodęs, kad iš viešai prieinamos informacijos apie fizinių asmenų bankrotą Jungtinėje Karalystėje matyti, jog suėjus vienerių metų terminui bankrutavęs asmuo yra atleidžiamas nuo bankroto automatiškai, o formali pažyma apie atleidimą yra išduodama to asmens prašymu, esant poreikiui turėti šį juridinę reikšmę turintį faktą patvirtinantį rašytinį įrodymą. Tačiau kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad būtina bankrutavusio fizinio asmens atleidimo nuo konkrečios skolos kreditoriui sąlyga yra tokio kreditoriaus ir jo reikalavimo įtraukimas į fizinio asmens bankroto procesą. Tuo atveju, jei taikant Jungtinės Karalystės, kurios teritorijoje buvo iškelta tokio fizinio asmens bankroto byla, teisę (lot. lex fori concursus) paaiškėtų, kad konkretus kreditorius ir jo reikalavimas nebuvo įtrauktas į bankroto procesą, tai reikštų, kad bankrutavusio asmens prievolė tokiam kreditoriui būtų nepasibaigusi ir turėtų būti vykdoma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-684/2020).
12. Reglamento Nr. 2015/848 53 straipsnyje nustatyta, kad bet kuris užsienio kreditorius gali bet kokia ryšio priemone, pripažįstama pagal valstybės, kurioje iškelta byla, teisę, pateikti reikalavimus nemokumo byloje. Pagal Reglamento 2015/848 2 straipsnio 12 dalį, užsienio kreditorius – tai kreditorius, įskaitant valstybių narių mokesčių ir socialinio draudimo institucijas, kurio įprastinė gyvenamoji vieta, nuolatinė gyvenamoji vieta ar registruota buveinė yra ne bylos iškėlimo valstybėje narėje.
13. Tam, kad užsienio kreditorius galėtų įgyvendinti Reglamento Nr. 2015/848 53 straipsnyje nustatytą teisę pateikti savo reikalavimus, 54 straipsnyje yra įtvirtinta pareiga informuoti užsienio kreditorius ir šios pareigos įgyvendinimo procedūra. To paties reglamento 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, iškėlus nemokumo bylą valstybėje narėje, jurisdikciją turintis tos valstybės teismas arba to teismo paskirtas nemokumo specialistas nedelsdamas informuoja žinomus užsienio kreditorius.
14. Didžiojoje Britanijoje 2006 m. balandžio 4 d. įsigaliojo 2006 m. Tarptautinio nemokumo taisyklės (angl. The Cross-Border Insolvency Regulations 2006) (toliau – ir Taisyklės). Taisyklių 14 straipsnyje nustatyta, kad jeigu pagal Didžiosios Britanijos teisę reikalaujama pateikti pranešimus kreditoriams, tai tokia pačia tvarka turi būti pranešama ir užsienio kreditoriams (minėto straipsnio 1 dalis). Tokie pranešimai užsienio kreditoriams pateikiami individualiai, išskyrus atvejus, kai teismas laiko, jog esant tam tikroms aplinkybėms kita pranešimo forma būtų daug tinkamesnė; arba jei Didžiosios Britanijos kreditoriams pranešama skelbimu, tai pranešimas žinomiems užsienio kreditoriams taip pat gali būti paskelbiamas užsienio laikraštyje, kurį Britanijos nemokumo tarnyba laiko tinkamiausiu, galinčiu užtikrinti, kad pranešimo turinys taps žinomas užsienio kreditoriams.
15. Remiantis 2016 m. Anglijos ir Velso nemokumo taisyklių 10.35 punktu, bankroto paraiškoje (angl. bankruptcy application) skolininkas privalo pateikti informaciją, nurodytą 7 priede, kuri apima informacijos apie visus skolininko kreditorius pateikimą (kreditoriaus vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas; sąskaitos numeris; skolos atsiradimo data; skolos dydis; kreditoriaus reikalavimų užtikrinimas daiktinės teisės priemonėmis). Priėmus įsakymą dėl bankroto (angl. bankruptcy order) ir prasidėjus bankrutavusio asmens bankroto procesui, paskirtas kompetentingas Anglijos nemokumo tarnybos pareigūnas (angl. official receiver) atlieka pradinį tyrimą ir parengia ataskaitą apie bankrutavusio asmens turtą ir įsipareigojimus, ją išsiunčia žinomiems kreditoriams, o jei bankrutavęs asmuo turi turto – paprašo kreditorių pateikti savo reikalavimus patvirtinančius įrodymus (1986 m. Nemokumo įstatymo 322 straipsnis, 2016 m. Nemokumo taisyklių 10.62–10.66 punktai, 14.2–14.11 punktai).
16. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kreditoriui AB SEB bankui nebuvo įteiktas 2015 m. gegužės 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2015/848 dėl nemokumo bylų 54 straipsnio reikalavimus atitinkantis atskiras pranešimas dėl pareiškėjo bankroto bylos Jungtinėje Karalystėje, taip pat nebuvo įteikta Anglijos nemokumo tarnybos pareigūno parengta ataskaita apie bankrutavusio asmens turtą ir įsipareigojimus. Taigi, byloje neginčijamai nustatyta, jog kreditorius nebuvo informuotas apie Jungtinėje Karalystėje skolininko V. J. pradėtą vykdyti bankroto procesą.
17. Byloje taip pat nustatyta, kad antstolės kontoroje 2018 m. gegužės 2 d. buvo gautas Jungtinės Karalystės bankroto administratoriaus pranešimas apie prasidėjusį V. J. bankroto procesą. Pranešime be kita ko buvo nurodyti kontaktiniai duomenys, taip pat trys lietuviškos įmonės, viena iš kurių yra AB SEB bankas, kurios pateiktą vykdomąjį dokumentą vykdė antstolė. Dokumentai pateikti anglų kalba. Šiuo atveju sutiktina su apeliante, kad antstolė nėra V. J. kreditorė ar oficiali išieškotojo (banko) korespondencijos atstovė, todėl negali būti laikoma, kad bankas buvo tinkami informuotas apie pradėtą vykdyti bankroto procesą.
18. Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad kreditorių dalyvavimas Jungtinėje Karalystėje vykdomame bankroto procese negali priklausyti nuo bankrutavusio asmens skolos išieškojimą kreditoriaus naudai vykdomojoje byloje atliekančio antstolio veiksmų (pavyzdžiui, vykdomosios bylos sustabdymo) ar pačių kreditorių atidumo, susižinojimo galimybių. Jungtinės Karalystės 1986 m. nemokymo įstatyme, 2016 m. Anglijos ir Velso nemokumo taisyklėse yra tiesiogiai įtvirtinta pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo teikiančio asmens pareiga nurodyti visus savo kreditorius, taip pat kreditoriaus teisė būti tiesiogiai informuotam apie prasidėjusį bankroto procesą. Antstolio informavimas apie užsienio valstybėje prasidėjusį skolininko bankroto procesą nesudaro pagrindo pripažinti, jog tokiu būdu buvo sudarytos tinkamos prielaidos kreditoriui dalyvauti kitoje valstybėje narėje vykusiame pareiškėjo bankroto procese (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-144-684/2020).
19. Nagrinėjamu atveju nustačius, jog kreditorius AB SEB bankas nebuvo informuotas apie bankroto procesą, nėra pagrindo išvadai, kad Didžiosios Britanijos teismo 2018 m. balandžio 18 d. sprendimo, kuriuo V. J. pripažintas bankrutavusiu, ir Didžiosios Britanijos nemokumo tarnybos 2019 m. gegužės 23 d. pažymos dėl teisių grąžinimo Teisėjo kanceliarijoje pagrindu pasibaigė pareiškėjo prievolė SEB bankui. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pareiškėjo prašomas panaikinti 2019 m. lapkričio 4 d. antstolės V. Š. priimtas patvarkymas dėl patvarkymo dėl vykdomosios bylos užbaigimo ir vykdomojo dokumento grąžinimo panaikinimo Nr. (duomenys neskelbtini) yra teisėtas ir pagrįstas.
20. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, remiantis Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, gavusi informaciją apie galimą skolininko bankroto procesą, antstolė V. Š. turėjo pareigą pranešti apie tai išieškotojui AB SEB bankui. Tačiau ta aplinkybė, kad antstolė neinformavo banko apie gautus dokumentus, negali sudaryti pagrindo nutraukti vykdomąją bylą, nes toks vykdomosios bylos nutraukimo pagrindas įstatyme nėra nustatytas, be to, tai neabejotinai pažeistų AB SEB banko interesus.
21. Konstatavus, kad 2019 m. lapkričio 4 d. antstolės V. Š. patvarkymas teisėtas ir pagrįstas, kiti atskirojo skundo argumentai yra teisiškai nereikšmingi, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų atskirai nepasisako.
22. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nepagrįstai nesivadovavo Jungtinės Karalystės 1986 m. nemokumo įstatymo ir 2016 m. Anglijos ir Velso nemokumo taisyklių nuostatomis, kuriuose iš esmės yra nustatyta pareiga individuliai informuoti kreditorių apie bankroto procesą. Atsižvelgiant į tai yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų atmesti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas
nutaria:
panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų 2020 m. sausio 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjo V. J. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.