- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-04-21
- Bylos Nr.
- e2-3935-433/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-44030-2016-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Edvardas Juozėnas
- Ieškovas
- SĮ Vilniaus miesto būsto
- Atsakovas
- A. J., D. J.
viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo SĮ Vilniaus miesto būsto ieškinį atsakovams A. J. ir D. J. dėl skolos priteisimo
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas nurodo, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), (toliau – Butas) nuosavybės teise priklauso Vilniaus m. savivaldybei, ką patvirtina pridedamas Valstybės įmonės Registrų centras nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008-05-28 sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas” patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.106 straipsnio 1 dalį, patikėjimo teisė – tai patikėtinio teisė patikėtojo nustatyta tvarka ir sąlygomis valdyti, naudoti perduotą turtą bei juo disponuoti. Pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas” įstatus įmonės pagrindinis tikslas yra administruoti ir prižiūrėti Vilniaus miesto savivaldybės gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, o laikantis teisės aktų reikalavimų ir atstovaujant Vilniaus miesto savivaldybės interesams, SĮ „Vilniaus miesto būstas” valdo, naudoja ir disponuoja Vilniaus miesto savivaldybės perduotu turtu bei atstovauja savivaldybės interesus visų instancijų Lietuvos Respublikos bendros kompetencijos ir administraciniuose teismuose bylose dėl skolų išieškojimo už paslaugų teikimą savivaldybei nuosavybės teise priklausančioms, įmonės patikėjimo teise valdomoms gyvenamosios patalpoms ar jų dalims pagal energijos tiekėjų (šilumos, elektros, dujų ir kt.), patalpų administratorių, daugiabučių namų savininkų bendrijų ir kt. ieškinius, reiškiant regresinius ieškinius patalpų nuomininkams, reiškiant ieškinius dėl patalpų nuomos sutarčių nutraukimo ir iškeldinimo iš užimamų nuomojamų patalpų, reiškiant ieškinius dėl iškeldinimo iš savavališkai užimtų patalpų bei atstovauja kitų kategorijų bylose, tiesiogiai susijusiose su įmonės veiklos sritimi, išskyrus atstovavimą bylose, susijusiose su nuosavybės teisių perleidimu kitiems asmenims. Pažymi, kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ kaip tinkamo ieškovo statusas jau yra patvirtintas įsiteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 21 d. nutartimi civ. byloje Nr. 2S-61-464/2011. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004-02-27 įsakymu Nr. 30-318, išnuomojo A. J. šeimai socialinį būstą (duomenys neskelbtini). UAB „Senamiesčio ūkis“ ir A. J. 2004-03-15 sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 1. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir A. J. 2008-09-12 sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N08/0742 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu nuomotojas suteikė gyvenamąsias patalpas nuomininkui ir jo šeimos nariams. Vilniaus gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovai A. J. ir D. J. savo gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Pagal CK 6.38 straipsnio 1 dalį, prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai, pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. CK 6.189 straipsnyje įtvirtintas sutarčių privalomumo principas (pacta sunt servanda) reiškia, kad sutartis šalims turi įstatymo galią. Šalių valios autonomijos bei sutarčių sudarymo laisvės principai teisiniuose santykiuose suponuoja šių santykių dalyvių pareigą laikytis sulygtų sutarties sąlygų, kurios vėlgi negali prieštarauti Lietuvos Respublikos įstatymams. Sutartimi šalys susitarė, kad nuomotojas išnuomoja nuomininkams gyvenamąsias patalpas – Butą, o nuomininkas įsipareigojo mokėti nuomos ir kitus Sutartyje nustatytus mokesčius. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus (CK 6.38 straipsnio 1 dalis). Sutarties 31 punkte nustatyta, kad nuomos mokesčiai mokami kas mėnesį iki einamojo mėnesio 20 dienos. Vadovaujantis CK 6.576 straipsniu, gyvenamosios patalpos nuomos sutarties esmė – nuomotojo įsipareigojimas suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininko – įsipareigojimas naudotis patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. CK 6.583 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad už gyvenamosios patalpos nuomą nuomininkas moka nuomos mokestį (buto nuompinigius). Pagal CK 6.487 straipsnio 1 dalį, nuomininkas privalo laiku mokėti nuomos mokestį. Vadovaujantis CK 6.584 straipsniu, mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas, kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių. Mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka ir CK 6.583 straipsnio 2 dalyje nustatytu terminu. Atsakovai pagal Sutartį savo įsipareigojimų nevykdo, t. y. nemoka nei nuomos, nei kitų komunalinių mokesčių. Įsiskolinimas už Buto nuomą nuo 2015-08-01 iki 2016-09-30 sudaro 1 050,28 Eur. Paskaičiuoti delspinigiai po 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos už 6 mėnesius sudaro 45,92 Eur. Viso įsiskolinimo dydis – 1 096,20 Eur. 2010-10-08 UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybė ir SĮ „Vilniaus miesto būstas“ sudarė Šilumos pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu Šilumos tiekėjas (t. y. UAB „Vilniaus energija“) įsipareigojo tiekti Šilumos vartotojui šilumos energiją Turtui šildyti, šaltam vandeniui pašildyti iki teisės aktais nustatytos karšto vandens temperatūros ir karšto vandens temperatūrai palaikyti pastato karšto vandens sistemoje, karštą vandeni (jei konkrečiam pastatui Šilumos tiekėjas yra ir karšto vandens tiekėjas), paskaičiuoti konkretiems objektams tenkančius mokesčius, o Šilumos vartotojas (t. y. SĮ „Vilniaus miesto būstas“) priimti tokias paslaugas bei už jas atsiskaityti, sutarties pagrindu sąskaitas už šilumos energiją ir su tuo susijusias paslaugas vartotojams nuo 2010 m spalio mėn. teikiant SĮ „Vilniaus miesto būstas“. Atsakovai neapmoka sąskaitų už gautą šilumos energiją bei su tuo susijusias paslaugas Butui už laikotarpį nuo 2014-11-01 iki 2016-09-30 skola yra 1 308,85 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 5 straipsnį, kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Atsakovai, nemokėdami mokesčio už naudojimąsi gyvenamosiomis patalpomis, pažeidžia ieškovo, kaip jam patikėto turto valdytojo, teises. Teismo prašo solidariai priteisti iš atsakovų A. J. ir D. J. 1 096,20 Eur skolos už būsto nuomą, 1 308,85 Eur skolos už tiektą šilumos energiją, karštą vandenį ir su tuo susijusias išlaidas ir 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Atsakovai A. J. ir D. J. pateikė teismui prašymus, kurie vertintini, kaip atsiliepimai į ieškinį, kuriuose nurodė, jog sutinka, kad yra skolingi ieškovo nurodytą sumą, tačiau prašo ją išdėstyti ir leisti pradėti mokėti nuo 2017 m. vasario 10 d.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė prašė ieškinį tenkinti. Iš esmės pakartojo ieškinyje išdėstytas aplinkybes. Taip pat nurodė, kad nei atidėti, nei išdėstyti skolos mokėjimą nesutinka. Pažymėjo, kad atsakovams jau buvo iškeltos bylos dėl skolų priteisimo, vienoje iš jų – buvo išdėstytas skolos mokėjimas, tačiau atsakovai ir toliau reguliariai nemoka nei nuomos, nei komunalinių mokesčių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovo atstovės paaiškinimais ir rašytiniais įrodymais nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2008 m. gegužės 28 d. sprendimu Nr. 1-474 perdavė savivaldybės įmonei „Vilniaus miesto būstas“ patikėjimo teise valdyti visas savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. Iš byloje pateikto Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Taip pat nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2004 m. vasario 27 d. įsakymu Nr. 30-318, A. J. šeimai buvo išnuomotas socialinis būstas, esantis adresu – (duomenys neskelbtini). UAB „Senamiesčio ūkis“ ir A. J. 2004 m. kovo 15 d. sudarė Vilniaus miesto savivaldybės butų fondo gyvenamosios patalpos nuomos sutartį Nr. 1. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ir A. J. 2008 m. rugsėjo 12 d. sudarė Socialinio būsto gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.39-N08/0742 (toliau – Sutartis), kurios pagrindu nuomotojas suteikė gyvenamąsias patalpas nuomininkui ir jo šeimos nariams. Vilniaus gyventojų registro tarnybos duomenimis, atsakovai A. J. ir D. J. savo gyvenamąją vietą deklaruoja adresu (duomenys neskelbtini). Pagal minėtą Sutartį – nuomininkas privalo laiku ir tinkamai mokėti nuomos mokestį bei komunalinių paslaugų mokesčius. Atsakovas savo pareigų nevykdo, mokesčių ieškovui nemoka.
Pagal civiliniame procese galiojantį dispozityvumo principą teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga; teismas nagrinėja ginčą neperžengdamas ginčo šalių nustatytų ribų. Taigi teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikšto ieškinio dalyką ir faktinį pagrindą, taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. CPK 135 straipsnio 1 dalyje, reglamentuojančioje ieškinio turinio reikalavimus, be kita ko, nustatyta, kad ieškinyje turi būti nurodoma: aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas), ir ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas), o teismas byloje esančius įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; etc.).
Ieškovo atstovės teigimu, net ir išdėsčius skolos mokėjimą civilinėje byloje Nr. 2-22460-432/2014 atsakovai nemokėjo įsiskolinimo. Šiuo ieškiniu prašoma priteisti skola už buto nuomą yra 1 050,28 Eur už laikotarpį 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. Ieškovas paskaičiavo delspinigius po 0,02 proc. už kiekvieną pradelstą dieną nuo nesumokėtos sumos už 6 mėnesius, kurie sudaro 45,92 Eur sumą. Viso įsiskolinimo už buto nuomą dydis yra 1 096,20 Eur. Pagal CK 6.576 straipsnį, gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įpareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį. Pagrindinė nuomininko pareiga pagal nuomos sutartį yra – mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnis, 6.487 straipsnio 1 dalis, 6.583 straipsnio 1 dalis). Nuomininkai A. J. ir D. J. Sutartimi įsipareigojo mokėti nuomos mokestį (Sutarties 29 punktas), tačiau kaip matyti iš ieškovo pateiktų įrodymų bei aukščiau paminėtose civilinėse bylose nustatytų faktinių aplinkybių, aktualių ir šiai nagrinėjamai bylai, jie naudojasi butu, bet įsipareigojimų nevykdo – nuomos mokesčio nemoka. Tai patvirtina į bylą pateikta pažyma apie įsiskolinimą už buto nuomą bei mokesčių paskaičiavimo lentelės. Byloje nėra įrodymų apie tai, kad atsakovai būtų atsiskaitę su ieškovu (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Esant šioms aplinkybėms, ieškovo reikalavimas solidariai priteisti iš atsakovų 1 050,28 Eur skolą už buto nuomą laikotarpiu nuo 2015 m. rugpjūčio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d. yra teisėtas ir pagrįstas (CK 6.583 straipsnis), todėl tenkintinas. Atsakovams nepateikus jokių įrodymų, pagrindžiančių jų prašymą atidėti bei išdėstyti skolos mokėjimą, šis prašymas išdėstyti ir leisti pradėti mokėti skolą ieškovui nuo 2017 m. vasario 10 d., atmestinas (CPK 177, 178, 185 straipsniai).
Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai laiku nemokėjo nuomos mokesčio, ieškovo reikalavimas priteisti 45,92 Eur delspinigių, taip pat yra teisėtas ir pagrįstas, kuris, be kita ko, yra mažesnis ir palankesnis atsakovams nei nurodyta tarp šalių pasirašytos Sutarties 35 punkte bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996 m. spalio 4 d. nutarimo Nr. 1161 Dėl delspinigių skaičiavimo tvarkos 3.1. punkte (CK 6.71, 6.72 straipsniai).
Nagrinėjamoje byloje pažymėtina, kad vadovaujantis Šilumos pirkimo pardavimo 2010 m. spalio 8 d. sutartimi, sudaryta tarp šilumos tiekėjo UAB „Vilniaus energija“, Vilniaus miesto savivaldybės ir SĮ Vilniaus miesto būsto, atsižvelgiant į tai, kad šilumos pirkimo pardavimo sutartis tarp šilumos tiekėjo ir atsakovų sudaryta nebuvo, už atsakovų nuomojamam butui patiektą šilumos energiją ir karštą vandenį moka ieškovas, o atsakovai turi pareigą sumokėti už šilumos energiją bei karštą vandenį ieškovui. Pagal CK 6.38 straipsnio nuostatas prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nėra, - vadovaujantis protingumo kriterijais. Vadovaujantis CK 6.63 straipsnio 1 dalies 2 punktu, skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai jis praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Atsižvelgiant į nurodytą, iš atsakovų solidariai priteistinas 1 308,85 Eur įsiskolinimas už šilumos energiją, karštą vandenį bei su tuo susijusias paslaugas patiektas butui, esančiam (duomenys neskelbtini), už laikotarpį nuo 2014 m. lapkričio 1 d. iki 2016 m. rugsėjo 30 d.
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas, neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio ar šalių susitartas palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą. Išdėstytų aplinkybių pagrindu ieškovui iš atsakovų solidariai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (2 405,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2016-12-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Ieškovas pagal įstatymą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 5, 10 punktai) yra atleistas nuo žyminio mokesčio už pareikštą ieškinį mokėjimo. Ieškinį, už kurį mokėtinas 54,00 Eur dydžio žyminis mokestis, patenkinus visiškai, jis iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinas valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktai, 7 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).
Ieškinį patenkinus, teismo patirtos pašto išlaidos – 7,86 Eur, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos iš šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad jeigu iš šalies į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakyme Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo” (įsigaliojo 2011-11-11) nustatyta, kad minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3,00 Eur. Pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 66 straipsnio 4 dalį, 7,86 Eur suma apvalinama iki artimiausio sveiko skaičiaus, t. y. iki 8,00 Eur. Atsižvelgiant į išdėstytą aukščiau, ieškinį patenkinus visiškai, 8,00 Eur teismo patirtų pašto išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, lygiomis dalimis priteistini valstybei iš atsakovų. Taigi, iš atsakovų A. J. ir D. J. į valstybės biudžetą iš viso lygiomis dalimis priteistina – 62,00 Eur, t. y. – iš kiekvieno atsakovo po 31,00 Eur.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti visiškai.
Priteisti solidariai iš atsakovų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovui SĮ Vilniaus miesto būstui, juridinio asmens kodas 124568293, įsiskolinimą už buto nuomą – 1 050,28 Eur (vieną tūkstantį penkiasdešimt eurų, 28 euro ct), delspinigius – 45,92 Eur (keturiasdešimt penkis eurus, 92 euro ct), skolą už šilumos energiją – 1 308,85 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus aštuonis eurus, 85 euro ct), 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (2 405,05 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2016-12-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų A. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 62,00 Eur (šešiasdešimt du eurus) bylinėjimosi išlaidų, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą), jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.