- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-09-02
- Bylos Nr.
- e2-1064-370/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-59-3-00067-2021-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danguolė Martinavičienė
- Atsakovas
- valstybės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“
- Ieškovas
- akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės valstybės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties, kuria tenkintas prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei netenkintas atsakovės valstybės įmonės „Ignalinos atominė elektrinė“ prašymas dėl galimų nuostolių užtikrinimo, civilinėje byloje Nr. e2-281-425/2021 pagal ieškovės akcinės bendrovės „Panevėžio statybos trestas“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Ignalinos atominė elektrinė“ dėl neteisėto perkančiosios organizacijos sprendimo atmesti pasiūlymą panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „Panevėžio statybos trestas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė panaikinti atsakovės valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Ignalinos atominė elektrinė“ 2021 m. birželio 16 d. raštu priimtą sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą Pirkime Nr. 507351.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir sustabdyti pirkimo procedūras bei uždrausti sudaryti viešojo pirkimo sutartį nurodytoje procedūroje.
3. Nurodė, kad atsakovė vykdo tarptautinį viešąjį pirkimą „IAE mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioktavųjų atliekų paviršinio atliekyno (I/A, II/A statybos etapų) statybos bei išorinių lietaus kanalizacijos tinklų projektavimo, statybos ir prijungimo prie infrastruktūros darbų pirkimas“, pirkimo Nr. 507351 (toliau – Pirkimas). Ieškovė pateikė pasiūlymą ir nurodė, kad ji atitinka Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 46 straipsnio 8 dalį, todėl nepaisant to, jog ieškovės atžvilgiu Konkurencijos taryba 2017 m. spalio 20 d. nutarimu, kuris Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. birželio 3 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. eA-161-552/2020 paliktas nepakeistu, buvo konstatavusi Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo (toliau ir – KĮ) 5 straipsnio pažeidimą, pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalį ieškovei turėjo būti leidžiama dalyvauti Pirkime.
Atsiliepimas
4. Atsakovė 2021 m. vasario 15 d. pranešimu CVP IS papildomai kreipėsi į ieškovę ir paprašė paaiškinti aplinkybes, susijusias su ieškovės atliktu apsivalymu pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalį. Ieškovė 2021 m. vasario 26 d. raštu pateikė detalų atlikto apsivalymo pagrindimą ir paaiškinimą, kartu su atitinkamais tokių veiksmų atlikimo įrodymais.
5. Atsakovė 2021 m. kovo 30 d. pranešimu CVP IS papildomai kreipėsi į ieškovę ir paprašė paaiškinti aplinkybes, susijusias su tiekėjo atliktu apsivalymu pagal VPĮ 46 straipsnio 8 dalį.
Šalies argumentai
6. Ieškovė 2021 m. balandžio 6 d. raštu per CVP IS pateikė pasiūlymo paaiškinimą ir detaliai paaiškino aplinkybes, susijusias su ieškovės atitiktimi Pirkimo sąlygoms ir VPĮ 46 straipsnio 8 dalį, bei, kodėl ieškovei turi būti leidžiama toliau dalyvauti Pirkime, tačiau atsakovė 2021 m. birželio 16 d. priėmė sprendimą atmesti ieškovės pasiūlymą, tokį sprendimą motyvuodama iš esmės tuo, kad ieškovė neatitiko VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje 1 punkte nustatytų reikalavimų.
7. Nurodė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, nes ieškovė pateikė teismui įrodymus, nurodė faktines aplinkybes ir teisinius argumentus, dėl kurių ieškinio reikalavimai preliminariai vertinimu pagrįsti, o netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, kyla grėsmė teismo sprendimo vykdytinumui, o tuo pačiu tai užkirstų kelią ieškovei efektyviai ir veiksmingai ginti savo interesus (ieškovės teisėtų interesų teisminė gynyba būtų iš esmės apsunkinta arba nebeįmanoma ir ji nebetektų prasmės), o taip pat užkirstų kelią teismo sprendimo vykdytinumui bei sąžiningai tiekėjų konkurencijai viešuosiuose pirkimuos. Pažymėjo, kad šiuo atveju ieškovė siekia ginti savo teises tokiu būdu, kad, priėmus ieškovei palankų teismo sprendimą, jai būtų užtikrintos realios galimybės varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo, o ne vėliau reikšti reikalavimus dėl žalos atlyginimo.
Atsiliepimas
8. Atsakovė su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones nesutiko. Nurodė, kad ieškinys yra preliminariai nepagrįstas, nes ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių duomenų, kurie patvirtintų aplinkybes, susijusias su neteisėtais atsakovės veiksmais atliekant Pirkimo procedūras, tačiau teismui nusprendus tenkinti ieškovės prašymą, prašė įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės 1 868 000 Eur dydžio nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
9. Panevėžio apygardos teismas 2021 m. liepos 20 d. nutartimi ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos sustabdė pirkimo procedūras, uždraudė atsakovei sudaryti viešojo pirkimo sutartį. Teismas atmetė atsakovės prašymą dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo.
10. Teismas nustatė, kad ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, išdėstė faktines aplinkybes, pateikė įrodymus, kuriais grindžia savo reikalavimus. Teismas padarė išvadą, kad pagal ieškinyje nurodytą pagrindą ir dalyką nėra pagrindo teigti, jog ieškovės pareikšti reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti.
11. Teismas nustatė, kad Pirkimas, kaip ir bet koks viešasis pirkimas, yra svarbus visuomenei ir yra susijęs su viešuoju interesu, todėl padarė išvadą, jog neigiamos pasekmės būtų didesnės, jeigu laikinosios apsaugos priemonės nebūtų taikytos, o ginčą išnagrinėjus iš esmės paaiškėtų, kad viešojo pirkimo procedūros vykdomos neteisėtai, tuo labiau jog pirkimo objektas yra susijęs su viešuoju interesu.
12. Teismo vertinimu, pirkimo procedūrų, dėl kurių yra kilęs ginčas, sustabdymas, nepažeistų viešojo intereso, nes nėra duomenų, kad šio pirkimo objektų poreikį būtina patenkinti nedelsiant, o to nepadarius kiltų reali didelė žala.
13. Teismas atmetė atsakovės prašymą įpareigoti ieškovę pateikti atsakovės nuostolių, galinčių atsirasti dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių, nes atsakovė nenurodė konkrečių aplinkybių, kurios sudaro sąlygas šiems nuostoliams kilti bei kurios nėra susijusios su 12 ir 3 mėnesių Pirkimo organizavimo pertraukomis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
14. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį ir ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkinti, tačiau nusprendus palikti taikytas laikinąsias apsaugos priemones, prašo tenkinti atsakovės prašymą užtikrinti nuostolių, patirtų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, įvykdymo užtikrinimą 1 868 000 Eur sumai. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
14.1. Ieškinys yra preliminariai nepagrįstas ir tai patvirtina kompetentingų institucijų išaiškinimai, kurių pirmosios instancijos teismas nevertino, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
14.2. Teismas nepagrįstai sprendė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, egzistuoja grėsmė galutinio teismo sprendimo įvykdymui, nes visiškai nevertino aplinkybių, kad ieškovė galės reikalauti nuostolių atlyginimo.
14.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pažeidžia viešąjį interesą ir jos turi būti panaikintos, leidžiant toliau vykdyti Pirkimą, nes: 1) mažo ir vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyvių atliekų paviršinio atliekyno projekto (B25) ilgalaikis sustabdymas sukeltų realią grėsmę aplinkai ir visuomenės sveikatai; 2) užtrukus Pirkimui gali būti prarastas Europos Sąjungos skiriamas finansavimas, nes B25 projekto pažanga yra kritinė; 3) sustabdžius B25 projekto įgyvendinimą yra rizika, kad padidės išlaidos ir laikas, būtinas Ignalinos atominės elektrinės uždarymui; 4) radioaktyvių atliekų sutvarkymas, kaip ir mišrių komunalinių atliekų sutvarkymas, yra priskiriamas prie prioritetinių viešojo intereso sričių, o tai eliminuoja bet kokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą tokio pobūdžio bylose.
14.4. Teismas nepagristai atsisakė tenkinti atsakovės prašymą dėl nuostolių užtikrinimo, nes dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovė gali prarasti 2021 metams skirtą Europos Sąjungos finansavimą.
Atsiliepimas
15. Atsiliepime į atsakovės atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais atsikirtimais:
15.1. Atsakovė neįrodė, kad ieškovės ieškinys yra preliminariai nepagrįstas. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas neapima visų argumentų teisinio įvertinimo, o tik preliminarų įvertinimą, kad ieškovė tinkamai pasinaudojo teismine gynyba. Atsakovės pateikta kompetentingų institucijų pozicija ir nurodyta teismo praktika neturi jokios didesnės įrodomosios arba prejudicinės galios sprendžiant dėl ieškinio pagrįstumo ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
15.2. Panaikinus laikinąsias apsaugos priemones ieškovei palankaus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba taptų nebeįmanomas, nes ieškovė prarastų galimybę varžytis dėl viešojo pirkimo sutarties sudarymo ir gauti ne tik finansinę, bet ir kitas naudas, kurias suteiks tokios projekto įgyvendinimas, o atsakovė susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, nes privalėtų darbus vykdančiam rangovui sumokėti už atliekamus darbus, kompensuoti ieškovei patirtus nuostolius ir sumokėti baudą bei finansinę korekciją už viešųjų pirkimų pažeidimą, jeigu neteisėtai sudaryta viešojo pirkimo sutartis būtų išsaugota.
15.3. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas šioje byloje nepažeidžia viešojo intereso, priešingai, jis jį užtikrina, nes gina visuomenės interesą sąžiningu tiekėjų varžymusi Pirkime.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
17. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutarties, kuria patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo bei netenkintas atsakovės prašymas dėl galimų nuostolių užtikrinimo, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.
Dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo
18. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. CPK 423⁷ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas viešųjų pirkimų bylose priima motyvuotą nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, vadovaudamasis ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principais ir viešuoju interesu. Teismas gali netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų neigiamos pasekmės galėtų viršyti jų teikiamą naudą.
19. Teismas, spręsdamas procesinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą viešųjų pirkimų bylose, visų pirma, turi įvertinti, ar nagrinėjamu atveju egzistuoja bendrosios CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatytos sąlygos, kurioms esant yra priimamas sprendimas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t. y. preliminariai įvertinti pareikštų reikalavimų pagrįstumą ir nustatyti, ar egzistuoja grėsmė galutiniu teismo sprendimu galbūt patenkintų ieškinio reikalavimų įvykdymui, o nustatęs, kad tokia grėsmė egzistuoja – įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nepažeis viešojo intereso ir nesukels didesnės žalos, nei laikinųjų apsaugos priemonių netaikymas.
20. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikinąsias apsaugos priemones taikė konstatavęs, kad egzistuoja abi nurodytos sąlygos. Apeliantės teigimu, neegzistuoja nė viena laikinųjų apsaugos priemonių jos atžvilgiu taikymo sąlyga. Taigi, šioje nutartyje pasisakytina dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo ir dėl grėsmės teismo sprendimo įvykdymui.
21. Nagrinėjamoje civilinėje byloje ieškovė ieškinį grindžia tuo, kad atsakovė nepagrįstai ir neteisėtai atmetė ieškovės Pasiūlymą, pateikia argumentuotą poziciją dėl skundžiamo perkančiosios organizacijos sprendimo, nes atsakovė, vertindama ieškovės pasiūlymą, padarė nepagrįstą išvadą, jog ieškovė neatitinka VPĮ 46 straipsnio 8 dalyje nustatytų reikalavimų. Taigi, ieškovė pasirinko aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą, suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį bei teisinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog ieškinys yra preliminariai pagrįstas.
22. Pažymėtina, kad bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas yra perkančiosios organizacijos veiksmų (ne)teisėtumo įvertinimas, o sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pirmosios instancijos teismas turi pareigą tik patikrinti, ar ieškinio reikalavimas nėra akivaizdžiai nepagrįstas, o būtent, ar ieškovas pasirinko leistiną ir aiškiai įmanomą civilinių teisių gynimo būdą ir ar prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones pareikštas siekiant užtikrinti reikalavimą, kuris pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis.
23. Teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, juos patvirtinančių įrodymų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014). Ieškinio preliminaraus pagrįstumo vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize ir pan. (Lietuvos apeliacinio teismo 2021 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-234-798/2021).
24. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė aiškiai suformulavo ieškinio dalyką (savo reikalavimus), įvardijo jų faktinį pagrindą, prie ieškinio pridėjo nurodomas aplinkybes pagrindžiančius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad ieškinys yra prima facie (preliminariai) pagrįstas, o apeliantės nurodomi argumentai neleidžia vertinti ieškovės ieškinio kaip aiškiai nepagrįsto šioje proceso stadijoje.
Dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui
25. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių apeliantė galėtų toliau vykdyti pirkimo procedūras ir jas baigti, todėl padarė išvadą, kad šiuo atveju egzistuoja ir kitas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – grėsmė, kad ieškovei galbūt palankus teismo sprendimas nebus įvykdytas. Apeliantė su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, nurodo, kad, netaikius laikinųjų apsaugos priemonių, ieškovės interesai ir galimybės apginti savo teises niekaip nenukentėtų, nes ji turėtų galimybę išsireikalauti atsiradusių nuostolių atlyginimą. Taip pat nurodo, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, jomis daroma reali ir reikšminga žala aplinkai, visuomenės sveikatai. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantės pozicija, kad šiuo atveju neegzistuoja antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė būsimo ieškovei galbūt palankaus teismo sprendimo įvykdymui.
26. Kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, tuo atveju, jeigu teismas netaikytų laikinųjų apsaugos priemonių ir nesustabdytų ieškovės vykdomo pirkimo, civilinės bylos nagrinėjimo metu pirkimo procedūros būtų tęsiamos, todėl su pirkimo laimėtoju galėtų būti sudaryta viešojo pirkimo sutartis ir ji galėtų būti pradėta vykdyti. Tokiu atveju, tenkinus ieškovės reikalavimą, atsirastų poreikis papildomai spręsti klausimus dėl pirkimo sutarties galiojimo, restitucijos taikymo, ieškovės patirtos žalos atlyginimo, alternatyvių sankcijų taikymo apeliantei. Tokiu būdu, viena vertus, ieškovei būtų apsunkinta galimybė šioje byloje veiksmingai apginti savo teises, nes, nepaisant galbūt palankaus teismo sprendimo priėmimo, jai galėtų būti užkirstas kelias sudaryti pirkimo sutartį ir ieškovė turėtų reikšti naujus reikalavimus dėl žalos atlyginimo, tai galėtų iš jos pareikalauti papildomų laiko ir finansinių sąnaudų. Antra vertus, tokia situacija būtų nepalanki ir pačiai apeliantei, kuri susidurtų su dvigubo mokėjimo rizika, t. y. turėtų ne tik pirkimo sutartyje nustatyta tvarka atsiskaityti už teikiamas paslaugas su pirkimo laimėtoju, tačiau taip pat sumokėti baudą ir (ar) piniginę kompensaciją ieškovei. Išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą spręsti, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių šalių grąžinimas į iki galimo teisės pažeidimo buvusią padėtį gali iš esmės pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
27. Šioje nutartyje jau minėta, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo viešųjų pirkimų bylose, turi ne tik nustatyti, ar egzistuoja CPK 144 straipsnyje nustatytos bendrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos, tačiau taip pat turi įvertinti, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas konkrečiu atveju atitiks ekonomiškumo, efektyvumo ir proporcingumo principus ir nepažeis viešojo intereso.
28. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad viešojo intereso apsauga sprendžiant viešųjų pirkimų ginčus turi apimti abu jo aspektus – tiek visuomenės interesą dėl tam tikro pirkimo objekto (prekės, paslaugos, darbų rezultato) ir jo teikiamos naudos, tiek ir visuomenės interesą užtikrinti konkurso dalyvių sąžiningą varžymąsi – nė vienas iš jų a priori (iš anksto) neturi pirmenybės vienas kito atžvilgiu; sprendimas ginti viešąjį interesą kaip visuomenės suinteresuotumą pirkimo objektu ir jo teikiama nauda turėtų būti grindžiamas realios ar realiai numatomos žalos visuomenei ar jos daliai, neigiamos įtakos žmonių gerovei pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2011). Kasacinis teismas nurodytoje nutartyje taip pat yra pažymėjęs, kad pirmiau nurodyti pagrindai turėtų būti aiškinami ir taikomi siaurai bei apimti tik tam tikras išskirtines situacijas, inter alia (be kita ko), atsižvelgiant į šiuos kriterijus: a) ar tam tikras visuomenės interesas dėl pirkimo objekto nebuvo tenkintas ilgą laiką arba niekada ir tokia situacija per se (savaime) nėra ar anksčiau nebuvo laikoma kaip sukelianti realios žalos visuomenei; b) ar visuomenei nekyla akivaizdžios ir neištaisomos žalos, susijusios su svarbiausių konstitucinių gėrių apsauga (visuomenės saugumas, individų sveikata ir pan.); c) ar visuomenės intereso patenkinimas reikalauja ypatingos skubos, kuri pateisintų pirkimo objekto poreikio iškėlimą prieš sąžiningą tiekėjų konkurenciją, ir kt.
29. Naujausioje kasacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl tiekėjų pažeistų teisių gynybos priemonių taikymo reikšmės yra išaiškinta, kad teismai, priimdami sprendimus netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių (sustabdyti viešojo pirkimo procedūras, įpareigoti nesudaryti viešojo pirkimo sutarties, sustabdyti jos vykdymą, kt.), turi atsižvelgti į viešojo intereso sudėtinių dalių tarpusavio derinimą, įvertinti neteisėtai sudaryto sandorio išsaugojimo grėsmes, riziką, kad nepagrįstai iš viešojo pirkimo pašalintas ar jo laimėtoju nepripažintas ūkio subjektas gali siekti prisiteisti negautas pajamas. Dėl tokios situacijos viešosios lėšos gali būti išleidžiamos neracionaliai (perkančiosios organizacijos gali susidurti su dvigubo mokėjimo už sutartį situacijomis). Kasacinis teismas atkreipė dėmesį į tai, kad viešųjų pirkimų teisinis reguliavimas ir teismų taikomos bylų nagrinėjimo organizacinės priemonės suponuoja palyginti operatyvų viešųjų pirkimų ginčų nagrinėjimą. Dėl to pagrįsta ir racionalu, išskyrus tam tikras specifines situacijas, kai iš tiesų būtina skubiai, neatsižvelgiant į ginčo baigtį, užtikrinti viešąjį interesą dėl pirkimo objekto ar jo teikiamos naudos, apginti ieškovų tiekėjų turtinius interesus, inter alia, dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neteisėtai sudarytos viešojo pirkimo sutarties panaikinimo, jau pirmame teismo procese dėl neteisėtų perkančiųjų organizacijų veiksmų, o ne vėliau sprendžiant ginčus dėl pastarųjų civilinės atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-359-469/2018).
30. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apeliantė vykdo pirkimą, kurio objektu yra Ignalinos atominės elektrinės mažo bei vidutinio aktyvumo trumpaamžių radioaktyviųjų atliekų paviršinio atliekyno rangos darbai, kuriais bus siekiama apsaugoti aplinką ir visuomenę nuo žalingo jonizuojančio spinduliuotės poveikio. Tokios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad vykdomas pirkimas turi reikšmės visai visuomenei ir yra susijęs su viešuoju interesu.
31. Kita vertus, aplinkybė, kad vykdomas pirkimas yra susijęs su viešojo intereso įgyvendinimu, savaime nereiškia, kad šiam interesui turi būti besąlygiškai suteikiamas prioritetas kito viešojo intereso – visuomenės intereso, kad viešieji pirkimai būtų vykdomi skaidriai ir nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų – atžvilgiu, todėl, kaip minėta pirmiau, kiekvienu atveju turi būti vertinamos konkrečioje situacijoje susiklosčiusios aplinkybės ir nustatoma, neapgynus kurio iš konkuruojančių interesų galėtų kilti didesnė žala.
32. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija nėra išskirtinė ir nesudaro pagrindo suteikti prioritetą visuomenės interesui, susijusiam su pirkimo objektu. Apeliantė nepateikė byloje jokių įrodymų, kad egzistuoja neatidėliotinas visuomenės poreikis, kuris galėtų būti užtikrintas tik skubiai įvykdžius pirkimo objektu esančius darbus, nes visuotinai žinoma aplinkybė, kad Ignalinos atominės elektrinės uždarymo darbai prasidėjo dar 2000 metais, t. y. apeliantė nenurodo, kad dėl ginčo pirkime taikytų laikinųjų apsaugos priemonių iškilo grėsmė, jog projektas nebus užbaigtas laiku ir dėl to ji patirs nuostolių.
33. Pirmiau išdėstytos aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, patvirtina, kad taikytos laikinosios apsaugos priemonės nesukels akivaizdžios, neištaisomos žalos nei apeliantei, nei visuomenei, suinteresuotai, kad pirkimo objektą sudarantys darbai būtų atlikti. Todėl pirmosios instancijos teismas nagrinėjamoje byloje pagrįstai suteikė pirmenybę būtent viešajam interesui, susijusiam su viešojo pirkimo procedūrų vykdymu, ir taikė laikinąsias apsaugos priemones.
34. Atsižvelgiant į pakankamai trumpus maksimalius civilinio proceso viešųjų pirkimų bylose terminus (CPK 423⁶ straipsnio 1 dalis, 423⁸ straipsnio 4 dalis, 423⁹ straipsnis), į tai, kad teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka byla bus nagrinėjama 2021 m. rugsėjo 3 d., į tai, kad apeliantė šiuo konkrečiu atveju neįrodė laikinųjų apsaugos priemonių netaikymo būtinumo bei į tai, kad ieškinio patenkinimas lemtų reikšmingus pasikeitimus tolesnėje Pirkimo procedūrų eigoje, darytina išvada, jog ginčo Pirkimo procedūrų sustabdymas keliems mėnesiams neturės realios žalos viešajam interesui, o jeigu tokia žala ir būtų padaryta, tai ji tikėtina, kad nebus didesnė nei žala, kuri galbūt kiltų netaikius laikinųjų apsaugos priemonių. Atkreiptinas apeliantės dėmesys, kad, pasikeitus aplinkybėms, atsakovė turi teisę kreiptis į teismą su prašymu panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones (CPK 149 straipsnio 1 dalis).
Dėl nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo
35. Apeliantė tvirtina, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių ji gali prarasti 2021 metams skirtą 1 868 000 Eur finansavimą. Ieškovė su tokia apeliantės pozicija nesutinka, nurodo, kad apeliantė neįrodė nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, dydžio.
36. CPK 146 straipsnio nurodytų nuostolių atlyginimo užtikrinimas gali būti taikomas, kai nustatoma visuma dviejų sąlygų: pirma, realiai tikėtinas nuostolių dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsiradimas; antra, tikėtinas nuostolių išieškojimo apsunkinimas arba neįmanomumas netaikius jų užtikrinimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-778-178/2017, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018). Galimų nuostolių tikėtinumą ir kitas nurodytas sąlygas turi pagrįsti ir įrodyti asmuo, reiškiantis prašymą užtikrinti galimų nuostolių atlyginimą (CPK 178 straipsnis, Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1441-516/2017, 2018 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-963-302/2018).
37. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo formuojamą praktiką, nors asmuo, prašantis taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, neprivalo įrodyti neabejotinai atsirasiančių nuostolių konkretaus dydžio, tačiau turi įrodyti, kad dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam ateityje iš tiesų gali atsirasti nuostolių, t. y. tikėtinų nuostolių susidarymo mechanizmas turi būti a priori (iš anksto) aiškus ir pagrįstas bei priežastiniu ryšiu susijęs su taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2367/2013, 2017 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-608-370/2017).
38. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apeliantė nepateikė jokių duomenų, kad ji gali prarasti 2021 metams skirtą finansavimą Pirkimo objektui, taip pat nepateikė jokių konkrečių duomenų, kad ieškovės turtinė padėtis yra bloga ir ateityje ji nesugebės galimų nuostolių atlyginti. Atitinkamai, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo šiuo atveju taikyti CPK 146 straipsnyje nurodyto nuostolių atlyginimo užtikrinimo instituto, kadangi apeliantė iš esmės nepagrindė nuostolių atlyginimo užtikrinimui būtinų sąlygų visumos.
Dėl bylos procesinės baigties
39. Dėl šioje nutartyje nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad atskirojo skundo motyvais skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties panaikinti ar keisti nėra pagrindo, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2021 m. liepos 20 d. nutartį palikti nepakeistą.