- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-04-22
- Bylos Nr.
- e2A-461-390/2021
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Algimantas Kukalis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Gitoma“
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Vatas“
- Kategorijos
- 2.6.1.3.6Piniginės prievolės
- 2.6.8.10Sutarčių neįvykdymo teisiniai padariniai
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 3.2.4.11Įrodymų vertinimas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Algimantas Kukalis
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gitoma“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Gitoma“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Vatas“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Gitoma“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės UAB „Vatas“ 545,80 Eur skolą, 8 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad tarp šalių buvo sudaryta žodinė pirkimo–pardavimo sutartis. Ieškovė už parduotas prekes išrašė ir pateikė atsakovei apmokėti pridėtinės vertės mokesčio (toliau – PVM) sąskaitas faktūras, kurių mokėjimo terminas 30 dienų. Atsakovė dėl išrašytų PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo sąlygų (terminų) pretenzijų nereiškė, tačiau laiku su ieškove neatsiskaitė. Atlikus dalinį mokėjimą, įmokos paskirtyje nebuvo aiškiai nurodyta už kokią konkrečiai PVM sąskaitą faktūrą yra apmokama, tai gauta įmoka buvo paskirstyta įstatyme nustatyta tvarka – pirmiausiai padengtos teisinės pagalbos išlaidos, palūkanos, o po to dalis skolos. Teisinės pagalbos išlaidos buvo patirtos atsakovei vengiant vykdyti prievolę laiku, o daliniai mokėjimai atlikti tik po advokatų išsiųstos pretenzijos.
3. Atsakovė UAB „Vatas“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.
4. Nurodė, kad įrenginėjo objektą pagal subrangos sutartį, sudarytą su UAB „SIMPER statyba“ (toliau – Užsakovė). Užsakovė nurodė atsakovei pirkti reikalingus jai šviestuvus iš ieškovės, atsakovė atliko tarpininko vaidmenį: Užsakovė turėjo sumokėti už prekes atsakovei, o atitinkamą mokėjimą gavusi atsakovė turėjo sumokėti ieškovei. Pavėluotus mokėjimus lėmė tuo metu Lietuvoje susiklosčiusi paskelbto karantino situacija, kurios metu sustojo statybos ir mokėjimai. Užsakovė negalėjo sumokėti atsakovei, o ši – ieškovei. Teisinės paslaugos ieškovei nebuvo būtinos, nes šalys nuolat bendravo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priteisė iš atsakovės UAB „Vatas“ ieškovei UAB „Gitoma“ 84,24 Eur skolą už prekes, 8 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2020 m. birželio 5 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2,25 Eur žyminį mokestį, 272,25 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas. Kitos ieškinio dalies netenkino. Priteisė iš ieškovės UAB „Gitoma“ atsakovei UAB Vatas“ 822,80 Eur už advokato padėjėjo teisines paslaugas.
6. Teismas nurodė, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Atsakovė savalaikiai neatsiskaitė su ieškove. Ginčas iš esmės kilo dėl ieškovės (kreditorės) gautų iš atsakovės (skolininkės) įmokų paskirstymo bei dėl ieškovės patirtų ikiteisminių teisinių išlaidų būtinumo. Šalys neginčijo, kad ieškovė gavo iš atsakovės pinigines sumas, atitinkančias visą skolos už prekes sumą, tačiau jų dalį – 545,80 Eur paskirstė palūkanų ir ikiteisminio išieškojimo išlaidų dengimui.
7. Teismas pažymėjo, kad jokio rašytinio ar kitokio susitarimo dėl įmokų paskirstymo eiliškumo (tvarkos) šalys nebuvo sudariusios. Ieškovė neatsisakė priimti atsakovės sumokėtų įmokų, tačiau nesutiko su atsakovės nurodytu įmokų paskirstymu. Iš šalių susirašinėjimo teismas nustatė, kad atsakovė buvo informuota apie ieškovės nesutikimą keisti įstatyme nustatytą įmokų paskirstymo tvarką ir įskaityti atsakovės įmokas pagal jos nurodymus. Nesant abiejų šalių sutarimo, įmokos paskirstomos įstatyme nustatyta tvarka, todėl, teismas darė išvadą, ieškovė galėjo taikyti CK 6.54 straipsnyje įtvirtintą tvarką, nepaisant atsakovės mokėjimuose nurodytos paskirties.
8. 500 Eur iš gautų atsakovės įmokų ieškovė skyrė savo patirtoms ikiteisminėms išlaidoms už advokatų teisinę pagalbą kompensuoti. Teismas nurodė, kad iš atsakovės pateikto elektroninio susirašinėjimo su ieškove matyti, jog neatsiskaityta dėl negauto apmokėjimo iš Užsakovės, o ne dėl atsakovės piktavališkumo ar skolos nepripažinimo. Teismo vertinimu, pretenzijų, laiškų, pasiūlymų išdėstyti skolą ar kt. siuntinėjimas, naudojantis brangiai apmokamomis tarpininkų paslaugomis, aiškiai žinant neatsiskaitymo priežastį, kuri priklauso nuo trečiosios šalies – Užsakovės, su kuria abi bylos šalis sieja žodiniai susitarimai dėl atsiskaitymo tvarkos, yra neprotingas, nebūtinas ir net beprasmis išlaidavimas, todėl tokias išlaidas apmokėti privalo asmuo, nusprendęs naudotis tomis paslaugomis. Teismas pažymėjo, kad abiem šalims buvo žinoma visa skolos susidarymo situacija, todėl advokatų kontorai ją aprašinėti ir taip pateisinti suteiktos teisinės pagalbos trukmę, nebuvo jokio būtinumo.
9. Teismas sprendė, kad ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos nebuvo neišvengiamas atsakovės neteisėtų veiksmų – žodinės sutarties neįvykdymo – rezultatas, jos nebuvo priverstinės, būtinos, taip pat 500 Eur dydžio ieškovės išlaidos dėl skolos išieškojimo yra neprotingai didelės ir neproporcingos. Nors byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad advokatų kontora teikė ieškovei ikiteisminio skolos išieškojimo paslaugas, tačiau mokėjimo dokumentai kelia abejones dėl tų paslaugų kainos adekvatumo suteiktoms paslaugoms bei dėl apmokėjimo, atlikto prieš 9 mėnesius iki paslaugų suteikimo.
10. Teismas nurodė, kad ieškovė turi teisinį pagrindą gauti iš atsakovės 40 Eur išieškojimo išlaidų kompensavimą (Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalis), o kitos sumos už ikiteisminį skolos išieškojimą paskirstymas laikomas nepagrįstu.
11. Teismas iš ieškovės pateiktos palūkanų skaičiavimo lentelės nustatė, kad 45,80 Eur buvo priskaičiuotos, neįvertinus atsakovės grąžintų ieškovei prekių sumos pagal 2020 m. balandžio 2 d. kreditinę PVM sąskaitą faktūrą Nr. 05647. Įvertinus šį dokumentą, palūkanos ieškovės nurodytu laikotarpiu sudaro 44,24 Eur.
12. Ieškovės atliktą įmokų paskirstymą pripažinus nepagrįstu, teismas ieškovės reikalavimą dėl skolos už prekes priteisimo tenkino iš dalies, sprendė, kad atsakovės skola už prekes ieškovei yra 84,24 Eur (40,00 Eur + 44,24 Eur).
13. Ieškinį tenkinus iš dalies (15 proc.) teismas iš šalių proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai priteisė bylinėjimosi išlaidas.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
14. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Gitoma“ prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimo dalį, kuria ieškinys netenkintas, ir priimti naują sprendimą - ieškinį tenkinti pilna apimtimi, priteisti iš atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinėje instancijoje. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
14.1. Teismas netinkamai vertino byloje esančius įrodymus dėl atsakovės pareigos atlyginti ieškovės patirtas ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidas ir padarė išvadą, jog pačios ieškovės veiksmai sąlygojo ikiteisminių išlaidų atsiradimą. Byloje pateikti rašytiniai įrodymai aiškiai patvirtina faktą, kad ieškovė pirmiausia siekė spręsti susidariusią situaciją savarankiškai. Ieškovė prieš kreipdamasi į teisininkus ėmėsi aibės priemonių, kad situacija būtų išspręsta kuo mažesnėmis sąnaudomis - skyrė papildomą terminą prievolei įvykdyti, ne kartą ragino atsakovę atsiskaityti bei įspėjo apie kreipimąsi į teismą, jeigu atsakovė ir toliau vengs sumokėti įsigytų prekių kainą. Ieškovė tinkamai vykdė bendradarbiavimo pareigą bei sprendė situaciją savarankiškai, o kreipėsi į teisininkus teisinės pagalbos tik tuomet, kai visos išnaudotos priemonės nedavė jokių rezultatų.
14.2. Be Mokėjimų, atliekamų pagal komercines sutartis, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytos sumos, kreditorius turi teisę reikalauti iš skolininko kompensuoti visas šią sumą viršijančias, kreditoriaus patirtas su pavėluotu mokėjimu susijusias išieškojimo išlaidas, įskaitant užmokestį už advokatų suteiktas paslaugas ir išlaidas, susijusias su nuostolių išieškojimu ne teismo tvarka (7 straipsnio 2 dalis). Taigi ieškovės nuostoliai negali apsiriboti vien 40 Eur suma, nevertinant kitų faktiškai patirtų ir šią sumą viršijančių išlaidų.
14.3. Teismas nepagrįstai sumažino ieškovės apskaičiuotas palūkanas 1,56 Eur suma. Ieškovė apskaičiavo palūkanas už pradelstą 2020-02-24 PVM sąskaitą-faktūrą GIT 0062005, atsižvelgdama į atsakovės grąžintų prekių sumą pagal 2020-04-02 kreditinę PVM sąskaitą-faktūrą Nr. 05647: nuo 4176,65 Eur (4595,69 (sąskaitos suma) - 418,74 (kreditinės sąskaitos suma) = 4176,65) ir apskaičiavo 8 proc. palūkanas.
Atsiliepimas
15. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė UAB „Vatas“ prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą, priteisti iš ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:
15.1. Byloje esantys įrodymai, nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina, kad šalys buvo susitarusios dėl mokėjimo prievolės su atidedamąja sąlygą - atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei už prekes po to, kai bus gautas mokėjimas už prekes iš Užsakovės. Tą pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau ne visiškai teisingai ir tinkamai taikė prievolių teisės normas. Esant tokiam susitarimui bei vadovaujantis CK 6.59 straipsnyje įtvirtintu imperatyviu draudimu, ieškovė neturėjo teisės vienašališkai pakeisti prievolės vykdymo terminų ir reikalauti įvykdyti prievolę, kurios terminas dar nesuėjo. Tinkamai kvalifikavus ginčo teisinį santykį, būtų pagrindas ieškovės reikalavimus atmesti.
15.2. Ieškovė nebuvo pakankamai rūpestinga, sąžininga ir nesistengė bendradarbiauti. Būtent dėl savo netinkamų veiksmų ieškovė ir patyrė papildomas išlaidas. Teismas pagrįstai sprendime konstatavo, kad ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidos nebuvo priverstinės, būtinos ir protingos. Ieškovė akivaizdžiai pažeidė CK 1.137 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą draudimą piktnaudžiauti teise, todėl jos teisės neturėtų būti ginamos.
Šalies argumentai
15.3. Ieškovė procesiniuose dokumentuose turėjo galimybę paaiškinti, kodėl sąskaitose ir reikalavimuose nurodytos skirtingos sumos, bei kodėl sąskaitų apmokėjimo data yra senesnė nei nurodyti darbai atsakovo atžvilgiu, tačiau to nepadarė. Akivaizdu, kad advokatų kontora negalėjo apmokėti už paslaugas teiktas ieškovei ginče prieš atsakovę, kadangi bylos šalys mokėjimo metu nebuvo sudarę sutarties dėl Prekių ir tarp šalių nebuvo kilęs joks ginčas. Taigi, net jei teismas ir pripažintų ieškovės teisę į nuostolių atlyginimą, šis reikalavimas netenkintinas, kadangi nėra įrodyta, jog ieškovė nuostolius patyrė – sumokėjo už paslaugas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
16. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai. CPK 320 straipsnio 2 dalis numato, kad neatsižvelgdamas į apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatyta.
17. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą teigia, jog apylinkės teismas nagrinėdamas bylą nevisiškai tinkamai kvalifikavo tarp šalių atsiradusius teisinius santykius ir turėjo ieškovės ieškinį atmesti, tačiau apeliacinio skundo dėl teismo sprendimo nepateikė. Apeliacinį skundą dėl ginčijamo teismo sprendimo pateikė tik ieškovė, todėl apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tokio skundo ribas ir nagrinėja bylą ( CPK 320 straipsnio 1 dalis).
18. Apeliaciniu skundu ieškovė ginčija pirmosios instancijos teismo sprendimą motyvuodama tuo, kad teismas priimdamas sprendimą netinkamai taikė materialinės teisės normas bei procesinės teisės normas, reglamentuojančias įrodymų vertinimo taisykles.
19. Byloje medžiaga nustatyta, kad tarp šalių buvo susiklostę pirkimo-pardavimo teisiniai santykiai, nors šalys rašytinės pirkimo-pardavimo sutarties nebuvo sudarę. Nustatyta ir tai, kad atsakovė šiek tiek vėlavo atsiskaityti su ieškove, bet atsiskaitė visiškai už gautas prekes ieškovei. Tarp ieškovės ir atsakovės ginčo nekyla dėl skolos gavimo už prekes, tačiau kyla ginčas dėl dalies piniginių lėšų paskirstymo – 545,80 Eur, kurias ieškovė paskirstė, gavusi pinigines lėšas iš atsakovės.
20. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą nustatė, kad jokio rašytinio susitarimo dėl įmokų paskirstymo eiliškumo ( tvarkos) šalys nebuvo sudariusios. Nustatyta, kad ieškovė neatsisakė priimti atsakovės sumokėtų įmokų, tačiau nesutiko su atsakovės nurodytu įmokų paskirstymu. Kaip nustatė apylinkės teismas, kad atsakovė buvo informuota apie ieškovės nesutikimą keisti įstatyme nustatytą įmokų paskirstymo tvarką ir įskaityti atsakovės įmokas pagal jos nurodymus. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad nustatęs nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nesant šalių susitarimo, įmokos paskirstomos įstatyme nustatyta tvarka, todėl ieškovė galėjo taikyti CK 6. 54 straipsnyje įtvirtintą tvarką, nepaisant atsakovės mokėjimuose nurodytos paskirties.
21. Kaip rodo faktiniai bylos duomenys ir šalių procesiniuose dokumentuose dėstomos aplinkybės, kad ieškovė iš gautų atsakovės įmokų už prekes, 500 Eur skyrė savo patirtoms ikiteisminėms išlaidoms už advokatų teisinę pagalbą kompensuoti ir tokias išlaidas įvardydama kaip skolą, prašo, kad ją atlygintų atsakovė. Atsakovė nesutinka tokių išlaidų mokėti ieškovei atsikirtinėdama, kad tokios išlaidos ieškovei nebuvo būtinos, priverstinės ir protingos.
22. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs nagrinėjamos bylos faktinį pagrindą ir bylos duomenis nustatė, kad šalims buvo žinoma visa skolos susidarymo situacija, todėl ieškovei kreiptis į advokatus dėl teisinių paslaugų nebuvo jokio pagrindo. Teismas nustatė, kad atsakovė bendradarbiavo su ieškove elektroninėmis priemonėmis ir telefonu bei nežymiai vėlavo atsiskaityti už prekes, todėl ieškovė ir pati galėjo įspėti atsakovę dėl skolos dydžio bei perdavimo teisminiam išieškojimui, tačiau konstatavo, kad būtinumo pasitelkti advokatus nebuvo. Remdamasis bylos duomenimis iš SEB banko teismas nustatė, kad atsakovė gavusi piniginį atsiskaitymą iš savo Užsakovės nedelsdama atsiskaitė su ieškove. Teismas taip pat atkreipė dėmesį, kad įvykusi COVID- 19 pandemija ir dėl jos visoje šalies teritorijoje nuo 2020m. kovo 16d. įvestas karantinas bei jo sąlygoti įvairūs apribojimai ir draudimai palietė daugumą ūkio subjektų ir tai galėjo turėti visiems ūkio subjektams sutrikusius tarpusavio atsiskaitymus. Teismas nustatęs faktines bylos aplinkybes darė išvadą, kad ieškovės pasirinkimas veikti per tarpininkę ir tapo pagrindu ikiteisminio skolos išieškojimo išlaidoms susidaryti, todėl pagrįstai nepripažino tokių išlaidų nuostoliais, atsiradusiais dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ( CK 6. 249 straipsnis 4 dalis).
23. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjęs bylą ir darydamas galutinę išvadą dėl ieškovės ieškinio ir tenkindamas ieškinį iš dalies pažymėjo, kad vadovaujantis CK 6. 54 straipsniu, ieškovės buvo paskirstytos - 500 Eur skolos išieškojimas išlaidoms ir 45,80 Eur palūkanoms padengti, o šiuo procesiniu sprendimu pripažįstama, jog ieškovė turi teisę gauti tik dalį skolos išieškojimo išlaidų atlyginimo – 40 Eur ir dalį palūkanų – 44, 24 Eur, tai toks ieškovės įmokų paskirstymas, kokį ji atliko, nors formaliai ir atitinka CK 6. 54 straipsnio numatytą įmokų paskirstymo tvarką, tačiau yra nepagrįstas. Įvertinęs nurodytą argumentaciją, apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo yra tik iš dalies pagrįstas ir priteisė iš atsakovės ieškovei bendrą 84,24 Eur dydžio skolą. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis apylinkės teismo nustatytomis aplinkybėmis ir padaryta galutine išvada, todėl konstatuoja, kad teismas priimdamas sprendimą teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir vertino byloje pateiktų įrodymų visumą, nepažeisdamas įrodymų vertinimo ir jų įrodinėjimo taisyklių ( CPK 185 straipsnis). Atskirai pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo galutinė išvada dėl ieškinio dalinio patenkinimo sprendžiant tarp šalių iškilusį ginčą, atitinka šalių interesų pusiausvyrą bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams ( CK 1. 5 straipsnis).
24. Iš teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas analizavo ir motyvuodamas nustatė priteistinų ieškovei palūkanų dydį. Tokia teismo išvada yra pakankama ir padaryta atsižvelgiant į byloje pateiktus įrodymus, todėl atmestinas apeliantės apeliacinio skundo argumentas dėl palūkanų sumažinimo.
20. Kita apeliantės apeliacinio skundo argumentacija galutiniam tarp šalių ginčo išsprendimui nėra reikšminga, todėl neanalizuotina. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. kovo 16 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-107/2010 ir kt.).
25. Apibendrindamas kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas išnagrinėjęs bylą tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, vertino byloje pateiktus įrodymus, taikė materialinės teisės normas ir priėmė teisingą sprendimą, naikinti jį nėra teisinio pagrindo, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
26. Atmetus apeliantės apeliacinį skundą jai bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, tačiau pagal CPK 98 straipsnio nuostatas tokios išlaidos priteistinos atsakovei. Atsakovė prašo iš ieškovės priteisti 669,89 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ir pateikė įrodymus pagrindžiančius tokių išlaidų turėjimą. Atsakovės prašomos priteisti išlaidos neviršija 2004 m. balandžio 2 d. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R-85 „Dėl rekomendacijų civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas)“ patvirtintų maksimalių atlygintinų dydžių, todėl priteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymo Nr. 1R-77 redakcija).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Iš ieškovės UAB „Gitoma“ priteisti 669,89 Eur bylinėjimosi išlaidas, turėtas apeliacinės instancijos teisme, atsakovei UAB „Vatas“.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.