Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Audrius Cininas, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S. atstovo advokato apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutarties, kuria atmestas jo skundas dėl Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato vyriausiosios tyrėjos 2018 m. kovo 23 d. nutarimo, kuriuo L. S. už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 168 straipsnio 1 dalyje, padarymą skirta administracinė nuobauda - 20 eurų dydžio bauda,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Vilniaus miesto 6-ojo policijos komisariato vyriausioji tyrėja (toliau ir – Institucija) 2018 m. kovo 23 d. nutarimu (toliau ir – Institucijos nutarimas) L. S. skyrė administracinę nuobaudą - 20 eurų dydžio baudą, už tai, kad ji 2018 m. sausio 11 d. nuo 21 val. iki 21.10 val. Vilniuje, (duomenys neskelbtini), viešojo maitinimo įstaigoje UAB „Akepus“ pardavė vieną skardinę alaus „1410“, vieną butelį putojančio vyno „Muskatinis“ ir vieną butelį degtinės „Sobieski“ gamyklinėje taroje, minėtų alkoholinių gėrimų pilnai neišpilsčiusi, t. y. tokiais savo veiksmais L. S. nesilaikė 1995 m. balandžio 18 d. Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte nurodytų reikalavimų ir padarė ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patrauktos L. S. atstovo advokato apeliacinis skundas atmetamas

6. Iš skundžiamos teismo nutarties matyti, kad ji nevisiškai atitinka ANK 636 straipsnio 3 dalį (ANK 639 str.), kadangi jos aprašomojoje dalyje neaprašyta veika, kurią padarė administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo. Tačiau šis nutarties trūkumas, vertinant jį kartu su aplinkybe, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veika aprašyta nutarties rezoliucinėje dalyje, šis trūkumas nėra esminis ir nesudaro pagrindo naikinti ar keisti skundžiamą apylinkės teismo nutartį. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus, išanalizavęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamoje nutartyje padarytas išvadas, sprendžia, kad apylinkės teismas priėmė iš esmės pagrįstą ir teisėtą nutartį, atmesdamas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atstovo skundą ir palikdamas Institucijos nutarimą galioti nepakeistą, patikslinant jame išdėstytas faktines aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismas neturi jokio pagrindo administracinės bylos duomenų tvirtinamas ar apelianto nurodomas aplinkybes vertinti kitaip, nei jas vertino apylinkės teismas.

7. ANK 168 straipsnis numato administracinę atsakomybę už mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimus. Administracinę atsakomybę pagal šio straipsnio 1 dalį užtraukia mažmeninės prekybos ir viešojo maitinimo vietose dirbančių darbuotojų padarytas mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais tvarkos ar kitų alkoholinių gėrimų pardavimo, laikymo ir gabenimo reikalavimų pažeidimas, išskyrus šio straipsnio 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 dalyse numatytus pažeidimus. Ši norma yra blanketinė, nukreipianti į su alkoholinių gėrimų prekyba susijusius santykius reglamentuojantį Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymą (toliau ir – AKĮ), dėl kurio 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto pažeidimo Institucijos nutarimu nubausta L. S.. Pagal šio punkto nuostatas prekiauti alkoholiniais gėrimais draudžiama pirmadieniais-šeštadieniais iki 10 valandos ir nuo 20 valandos, o sekmadieniais - iki 10 valandos ir nuo 15 valandos viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais. Šis draudimas netaikomas viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, parduodamiems pilstomiems alkoholiniams gėrimams ir tik vartoti vietoje.

8. Apeliantas, neginčydamas apylinkės teismo patikslintų administracinio nusižengimo esmę sudarančių Institucijos nutarime nurodytų aplinkybių, savo skundą iš esmės grindžia tuo, kad L. S. pardavė pilstomus alkoholinius gėrimus, todėl alkoholio pardavimo tvarkos nepažeidė. Apeliantas apeliaciniame skunde daug dėmesio skiria pilstomo alkoholio sampratai, teigia, kad atidarytoje gamyklinėje pakuotėje parduotas alkoholinis gėrimas, kurio dalis nupilta į vienkartinę stiklinę, atitinka „pilstomo“ alkoholio sąvoką. Visgi apeliacinės instancijos teismas negali su tuo sutikti.

9. Nuo 2018 m. sausio 1 d. buvo sugriežtinta prekybos alkoholiu tvarka, sutrumpinant prekybos alkoholiu laiką ir pašalinant galimybę po nustatyto laiko prekiauti alkoholiniais gėrimais atidarytoje pakuotėje, leidžiant viešojo maitinimo vietose, turinčiose licencijas mažmeninei prekybai alkoholiniais gėrimais, prekiauti tik pilstomais alkoholiniais gėrimais, kurie gali būti vartojami tik vietoje (AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punktas). Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo „pilstomo alkoholinio gėrimo“ sąvokos aiškinimu, jog pilstomu alkoholiniu gėrimu, kurio prekyba vartojimui viešojo maitinimo vietoje yra leidžiama, ANK 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto prasme laikytinas iš gamyklinės pakuotės išpiltas ir vartojimui pritaikytoje taroje esantis gėrimas. Tokios šios sąvokos išaiškinimo laikomasi teismų praktikoje, pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 7 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-335-574/2018. Vien gramatinis žodžio „pilstomas“ aiškinimas nėra pakankamas atskleisti teisės akto sąvoką „pilstomas alkoholinis gėrimas“, kadangi pagal savo konsistenciją bet koks alkoholinis gėrimas gali būti pilamas ar išpilstytas. Alkoholiniai gėrimai, esantys atidarytoje pakuotėje (iš dalies nupilti), nepagrįstai apelianto tapatinami su pilstomais alkoholiniais gėrimais. Iki 2018 m. sausio 1 d. galiojusios redakcijos AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkte sąvoka „pilstomi alkoholiniai gėrimai“ buvo atribota nuo sąvokos „alkoholiniai gėrimai atidarytoje pakuotėje“. Be to, sąvoka „pilstomas alkoholinis gėrimas“ pavartota tik AKĮ 18 straipsnyje, reglamentuojančiame mažmeninės prekybos tokiais gėrimais tvarką, vadinasi, AKĮ prasme ji siejama išimtinai su alkoholio pardavimu. Prekybos vietose alkoholiu gali būti prekiaujama tiek gamyklinėse pakuotėse, tiek ir įpylus (išpylus) į vartojimui pritaikytą tarą (stiklinę, bokalą, taurę ir pan.), tačiau kadangi viena iš AKĮ 18 straipsnio 3 dalies 13 punkto būtinųjų sąlygų yra alkoholio vartojimas vietoje, logiška, jog sąvoka „pilstomas alkoholinis gėrimas“ AKĮ prasme gali būti siejama tik su prekyba vartojimui vietoje. Tam, kad alkoholis būtų pritaikytas vartoti vietoje, jis turi būti tinkamai patiektas vartotojui, t. y. tam pritaikytoje taroje – stiklinėje, taurėje ar pan., todėl darytina išvada, kad tik iš gamyklinės pakuotės į vartojimui pritaikytą tarą išpiltas alkoholis yra laikomas pilstomu. Taigi būtent pagal alkoholinio gėrimo pateikimo vartotojui būdą, t. y. ar alkoholis yra parduodamas gamyklinėje pakuotėje, ar iš jos išpiltas į kitą vartojimui pritaikytą tarą, jis skirstomas į pilstomą ir nepilstomą.

10. Liudytojas D. P. nurodė, kad pardavėja iš alaus skardinės nupylė tik pusę vienkartinės stiklinės alaus, likusį jis išsinešė skardinėje, t. y. gamyklinėje pakuotėje. Liudytojas V. T. taip pat patvirtino, kad „iš pradžių jiems gėrimus įpylė į vienkartines stiklines, vėliau jie patys po truputį dar įsipylė, liko daugiau nei pusė butelio alkoholio“, kurį jie išsinešė. Pati L. S. teismui paaiškino, kad „alaus įpylė, kol suputos <...> šampano įpylė, kol suputos, o degtinės maždaug 50 g“ (b. l. 109-113). Liudytojas R. D. parodė, kad patikrinimo metu „buteliai buvo atidaryti, su alkoholiniais gėrimais, beveik pilni“ (b. l. 109-113). Iš byloje esančių nuotraukų matyti, kad skardinė alaus „1410“ yra atidaryta (b. l. 133); butelis gazuoto vaisių vyno gėrimo „Auksinis Muskatinis“ yra atidarytas (b. l. 134; 139); butelis degtinės „Sobieski“ yra atidarytas, jame matyti 2-3 esančio skysčio, šalia pastatyta vienkartinė stiklinė (b. l. 136-138). Tokie administracinėn atsakomybėn patraukto asmens, liudytojų parodymai, taip pat ir minėtos byloje esančios nuotraukos patvirtina, kad L. S. UAB „Akepus“ priklausančiame bare po 20 val. pardavė D. P. ir V. M. alkoholinius gėrimus, esančius gamyklinėse pakuotėse, taigi neatitinkančius pilstomo alkoholinio gėrimo sąvokos.

11. Skunde teigiama, jog byloje nenustatyta, koks alkoholinių gėrimų kiekis buvo likęs jų gamyklinėje taroje, kai pirkėjai juos išsinešė iš baro, nes L. S. pirkėjams iš alaus skardinės, vyno butelio ir degtinės butelio išpylė pakankamą kiekį juose buvusio alkoholio, kad būtų galima teigti, jog pirkėjams buvo parduotas pilstomas alkoholinis gėrimas. Tačiau atsižvelgiant į pirmiau nurodytą pilstomo alkoholinio gėrimo sąvokos aiškinimą, jo likęs kiekis gamyklinėje pakuotėje (skardinėje ar butelyje) veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Alkoholinio gėrimo išpilstymas, kai iš gamyklinės pakuotės nupilama tik keletas mililitrų ir pati gamyklinė pakuotė su alkoholiniu gėrimu perduodama pirkėjui, vertintinas kaip alkoholinio gėrimo išpilstymo imitavimas, o patys veiksmai, atlikti paros metu, kai draudžiama parduoti nepilstomus alkoholinius gėrimus, kvalifikuotini kaip formalios sudėties administracinis nusižengimas. Be to, kaip matyti iš byloje esančių nuotraukų, darytų 2018 m. sausio 11 d. UAB „Akepus“ baro neplaninio patikrinimo metu, atidarytame butelyje gazuoto vaisių vyno gėrimo „Auksinis Muskatinis“ yra likęs beveik visas jame buvę alkoholinis gėrimas, o atidarytame butelyje degtinės „Sobieski“ matyti apie du trečdalius likusio alkoholinio gėrimo. Taigi L. S. pirkėjams iš vyno butelio ir degtinės butelio išpylė, priešingai nei teigia apeliantas, tik labai mažą alkoholio gėrimo kiekį.

12. Taip pat atmestini apelianto skundo teiginiai, kad L. S. veiksmuose nėra būtinos administracinės atsakomybės sąlygos – tyčios ar neatsargumo. Bylos duomenys patvirtina, kad L. S. ne tik atidarė alkoholinių gėrimų gamyklinę tarą, tačiau ir nedidelį kiekį alkoholio nupylė į vienkartines stiklines. Labai mažo kiekio alkoholinio gėrimo nupylimas į vienkartines stiklines faktas rodo, kad L. S. žinojo ir suprato kas yra „pilstomas alkoholinis gėrimas“, priešingu atveju, dalies alaus nebūtų nupylusi, taip imituojant, kad parduodamas pilstomas alkoholinis gėrimas. Taigi L. S. neabejotinai suprato, kad ji pardavė alkoholinius gėrimus gamyklinėse pakuotėse, t. y. skardinėje ir 0,5 l ir 0,75 l talpos stikliniuose buteliuose. Tokiu būdu byloje nustatytas ANK 168 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo subjektyviosios pusės požymis – tyčia L. S. veikoje.

13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartis, kuria paliktas galioti teisėtas Institucijos nutarimas, yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 2 d. nutartį nepakeistą ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L. S. atstovo advokato apeliacinio skundo netenkinti.

Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.