Alytaus apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. D. ieškinį atsakovei VšĮ „Lazdijų ligoninė“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, neišmokėto darbo užmokesčio ir vidutinio darbo užmokesčio priteisimo

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys atmestinas.

2019 m. balandžio 2 d. ieškovas A. D. ir atsakovė VšĮ „Lazdijų ligoninė“ sudarė darbo sutartį Nr. 980, pagal kurią ieškovas turėjo pradėti dirbti nuo 2019 m. balandžio 3 d. direktoriaus patarėjo pareigose už 0,25 etato už 838 eurų tarnybinį atlyginimą, darbo sutartis nutraukta 2019 m. balandžio 26 d. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, įmonė nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2018 m. balandžio 26 d. imtinai darbuotojui žymėjo pravaikštas (b. l. 11,-13, 14, 50), darbuotojas 2019 m. birželio 27 d. kreipėsi į Darbo ginčų komisiją su prašymu dėl atleidimo iš darbo (b. l. 131), kuri 2019 m. rugpjūčio 7 d. sprendimu ieškovo A. D. prašymą atmetė (b. l. 20–15). 2019 m. balandžio 19 d. atsakovas VšĮ „Lazdijų ligoninė“ registruota siunta išsiuntė A. D. reikalavimą pateikti pasiaiškinimą kodėl 2019 m. balandžio 17, 18, 19 dienomis neatvyko į darbą ir nepranešė neatvykimo į darbą priežasčių, reikalavimas siųstas adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 49). VšĮ „Lazdijų ligoninė“ sušaukė 2019 m. balandžio 23 administracijos susirinkimą, kurio darbotvarkėje buvo numatyta ir dėl direktoriaus patarėjo A. D. priėmimo į darbą ir darbo grafiko. Susirinkimo protokole nurodyta, kad 2019 m. balandžio 2 d. į darbą yra priimtas direktoriaus patarėjas A. D. 0,25 etato krūviu. Darbo grafikas už balandžio mėnesį nerastas, darbo vietoje niekas nematė. Apie darbuotojų priėmimą į darbą, darbo sutarčių sudarymą ir darbo grafikus personalo inspektorė A. P. paaiškinti atsisakė, rašyti paaiškinimą taip pat atsisakė (b. l. 48).

DK 24 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, darbdaviai ir darbuotojai privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise.

Pagal DK 32 straipsnio 1 dalį, darbo sutartis ? darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį.

Pagal DK 32 straipsnio 2 dalį, pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai.

DK 58 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.

Pagal DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas.

Pagal DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punktą, šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties.

DK 58 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog prieš priimdamas sprendimą nutraukti darbo sutartį, darbdavys privalo pareikalauti darbuotojo rašytinio paaiškinimo, išskyrus atvejus, kai darbuotojas per darbdavio nustatytą protingą laikotarpį šio paaiškinimo nepateikia.

DK 58 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog sprendimą nutraukti darbo sutartį dėl darbuotojo padaryto pažeidimo darbdavys turi priimti įvertinęs pažeidimo ar pažeidimų sunkumą ir padarinius, padarymo aplinkybes, darbuotojo kaltę, priežastinį ryšį tarp darbuotojo veikos ir atsiradusių padarinių, jo elgesį ir darbo rezultatus iki pažeidimo ar pažeidimų padarymo. Atleidimas iš darbo turi būti proporcinga pažeidimui ar jų visumai priemonė.

Su ieškovu A. D. darbo sutartis buvo nutraukta dėl šiurkštaus darbo pareigų pažeidimo, dėl to, kad jis 2019 m. balandžio 17, 18, 19 dienomis neatvyko į darbą. Byloje kilo ginčas, dėl to, kad ieškovas iš darbo atleistas nepagrįstai, nes darbdavys jam nepateikė darbo grafiko ir todėl jis nežinojo kada jam ateiti į darbą ir reikalavimo pasiaiškinti ieškovas negavo. Atsakovas atleisdamas iš darbo negali remtis vien ta aplinkybe, kad darbuotojas nepasirodė darbe, bet privalo vertinti, ar atleidimas yra proporcingas ir tikslingas, įvertinti darbuotojo neteisėtus veiksmus, ar tie veiksmai atlikti tyčia, dėl kokių priežasčių, kokia padaryta darbdaviui žala. Pasak ieškovo ligoninė nevertino tokių aplinkybių, sprendime tik formaliai nurodė neatvykimo į darbą aplinkybes, taip pat nesuteikė realios galimybės ieškovui pasiaiškinti.

Iš byloje nustatytų aplinkybių akivaizdu, kad ieškovas į darbą buvo priimtas ligoninės direktoriaus V. Š. nedarbingumo laikotarpiu. Lazdijų rajono savivaldybės merui A. M. paskyrus K. M. pavaduoti direktorių laike jo nedarbingumo, K. M. į darbą priėmė tris naujus darbuotojus, tarp jų ir ieškovą A. D.. Su ieškovu sudaryta darbo sutartis 2019 m. balandžio 2 d. ir dirbti jis turėjo pradėti padėjėjo pareigose nuo 2019 m. balandžio 3 d., 10 valandų per savaitę, t. y. darbą paskirstant per vieną – dvi dienas į savaitę.

Pasibaigus V. Š. nedarbingumui ir jam 2019 m. balandžio 17 d. sugrįžus į darbą, baigėsi K. M. įgaliojimai pavaduoti direktorių. Nuo šio momento į darbą neatvyko nei K. M., nei ieškovas. Todėl ieškovui 2019 m. balandžio 19 d. buvo išsiųstas reikalavimas pasiaiškinti dėl kokių priežasčių ieškovas neatvyksta į darbą 2019 m. balandžio 17, 18, 19 dienomis, jo darbo sutartyje nurodyti adresu, t. y. (duomenys neskelbtini). Pasiaiškinimą ieškovas turėjo pateikti iki 2019 m. balandžio 25 d., tačiau nei tą dieną, nei vėliau ieškovas darbdaviui pasiaiškinimo taip ir nepateikė. 2019 m. gegužės 27 d. ligoninei grįžo siųstas reikalavimas pasiaiškinti, kodėl ieškovas jo paties nurodytu adresu siuntos negavo neaišku lig šiol. Teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad jis gyvena Kaune, o Marijampolėje savo gyvenamąją vietą jis nurodė patarus D., jis nurodė D. pažįstamo adresą, tai padarė sąmoningai. 2019 m. balandžio 23 d. ieškovas ir toliau neatvyko į darbą, su darbdaviu nesusisiekė. 2019 m. balandžio 23 d. sušaukto ligoninėje susirinkimo metu administracijai taip pat nepavyko išsiaiškinti apie ieškovą, nebuvo surastas darbo grafikas, darbuotojo darbo vietoje niekas nematė ir jo niekas nepažinojo, inspektorė A. P. atsisakė pateikti informaciją susijusią su ieškovo įdarbinimu, todėl ieškovui dar nepasirodžius darbe iki 2019 m. balandžio 26 d., buvo priimtas sprendimas su ieškovu sudarytą darbo sutartį nutraukti pagal darbo kodekso 58 straipsnio 2 dalies 1 punktą, už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Nors ieškovas teigia, kad nėra padaręs darbo pareigų pažeidimo, nes jam nebuvo pateiktas balandžio mėnesio darbo grafikas ir jis nežinojo kada reikia atvykti į darbą, jis su K. M. buvo sutaręs dirbti 10 valandų per savaitę per vieną, dvi dienas, tačiau jis į darbą nuo 2019 m. balandžio mėnesio 17 d. iki 2019 m. balandžio 26 d. neatvyko visiškai. Į darbą jis nebuvo atvykęs visą laiką, tai pats pripažino teismo posėdžio metu, teikdamas, kad VšĮ „Lazdijų ligoninė“ jis buvo tik vieną kartą, pasirašant darbo sutartį. Taip ieškovas keisdamas teismo posėdžio metu savo poziciją dėl neatvykimo, paaiškino, kad jam buvo leista dirbti nuotoliniu būdu. Tačiau jokio įrodymo, kad jis turėjo teisę dirbti nuotoliniu būdu nepateikė. Darbo sutartyje tokia aplinkybė nebuvo nurodyta, nebuvo priimto ir atskiro dokumento suteikiančio ieškovui teisę dirbti nuotoliniu būdu. Nuostata, kad ieškovui buvo reikalingas darbo grafikas balandžio mėnesio, atsirado tik grįžus į darbą direktoriui V. Š..

Ieškovas teigia, kad jis negavo jokio reikalavimo pasiaiškinti ir dėl to atsakingas darbdavys ir taip jis pažeidė ieškovo atleidimo iš darbo procedūrą. Tačiau pats ieškovas pasirašydamas darbo sutartį, melagingai, tyčia, nurodė ne tikrąjį savo adresą, o D. pažįstamo adresą Marijampolėje, kai tuo metu ieškovas gyveno Kauno mieste. Iš atsakovo pateikto registruotu paštu siųsto reikalavimo pasiaiškinti, akivaizdu, kad jis buvo siųstas paties ieškovo nurodytu gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini), kad ieškovas reikalavimo negavo, tai kaltinti darbdavio nėra jokio pagrindo, nes jis tokį adresą buvo nurodęs darbo sutartyje, jokių kitų kontaktinių duomenų, t. y. telefono numerio ar elektroninio adreso taip pat nebuvo, todėl pačiam ieškovui suklaidinus darbdavį, kaltinti, kad tik formaliai ieškovui buvo suteikta galimybė pasiaiškinti bet ne realiai, nėra pagrindo, nes tokią nepalankią situaciją sau susikūrė pats ieškovas. Teismas prieina prie išvados, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad darbdavys registruotu laišku siuntė reikalavimą, 2019 m. balandžio 23 d. buvo siunta Lietuvos pašto perduota pristatymui ir paruošta įteikimui ieškovui, tačiau ieškovas iki 2019-05-25, ieškovui jo nepaėmus ir atsisakant ją paimti, siunta buvo grąžinta atsakovui.

Ieškovas priimtas dirbti direktoriaus patarėjo pareigoms, žinojo ir suprato, kad nuo darbo sutarties sudarymo, ieškovas nevyksta į darbą, ką ir pats pripažino teismo posėdžio metu, jis turėjo galimybę pateikti pasiaiškinimą dėl neatvyko į darbą priežasties iki sprendimo dėl jo atleidimo iš darbo priėmimo, tokia teise nepasinaudojo. Pateikiant ieškinį teismui, ieškovas nurodė, adresą korespondencijai (duomenys neskelbtini). DK 24 straipsnyje yra nurodyta, kad darbdaviai ir darbuotojai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas privalo veikti sąžiningai, bendradarbiauti, nepiktnaudžiauti teise, teismas prieina prie išvados, kad ieškovo teiginiai, kad jis neturėjo realios galimybės pasiaiškinti neįrodyti.

Ieškovui sprendimas atleisti iš darbo buvo taip pat išsiųstas jau minėtu adresu į Marijampolę, tačiau šią siuntą paštas persiuntė į Kauną, paties ieškovo prašymu, nes pats paštas adresato nekeičia. Šią siuntą ieškovas atsiėmė 2019 m. gegužės 29 dieną. Su darbdaviu taip pat per visą laikotarpį nuo 2019 m. balandžio 17 d. iki siuntos atsiėmimo 2019 m. gegužės 27 d. jis nekontaktavo.

Ieškovas taip pat teigia, kad ligoninė neįrodė, kokių konkrečiai darbų jis neatliko, kokią žalą patyrė darbdavys dėl to. Dėl ieškovo neatvykimo į darbą darbdavys pradėjo aiškintis 2019 m. balandžio 17 d., grįžus į darbą po nedarbingumo laikotarpio direktoriui. Kokie susitarimai dėl darbo laiko, grafiko buvo su K. M. ir ieškovu atsakovui nėra žinoma, nes jokių dokumentų nepavyko surasti, išskyrus jau minėtą darbo sutartį. Kodėl ieškovo nebuvo pasigendama darbe nuo 2019 m. balandžio 3 d. taip pat neaišku, nes jau minėto susirinkimo metu nepavyko ligoninės administracijai tai padaryti. Ieškovui siųstame reikalavime pasiaiškinti dėl neatvykimo į darbą buvo prašoma pateikti atliktų darbų ataskaitą, tačiau jokie įrodymai apie atliktis darbus nebuvo pateikti ir bylą nagrinėjant teisme, išskyrus ieškovo paaiškinimą, kad jis domėjosi kiek yra gyventojų Lazdijų mieste, kiek yra soliariumų ir jis turėjo išsiaiškinti kaip galima efektyviau išnaudoti ligoninės penktą aukštą. Taip pat ieškovas posėdžio metu nurodė, kad jis darbų neatliko, nes juos turėjo atlikti iki gegužės mėnesio, o iš darbo buvo atleistas 2019 m. balandžio 26 dieną. Tokie ieškovo argumentai yra neįtikinantys, jie jokiu būdu neleidžia daryti išvados, kad ieškovas dirbo realiai ligoninėje ir atliko kokias nors užduotis.

Kasacinio teismo praktikoje yra nurodyta, kad darbuotojo požiūris į padarytą pažeidimą, kaltės pripažinimas, kritiškas savo elgesio vertinimas, turi reikšmės darbdavio sprendimui, nes tokios aplinkybės parodo, ar darbdavys ateityje gali pasitikėti darbuotoju, kad jis pasitaisys, kad nereikės jo neteisėto elgesio saugotis ir nuogąstauti dėl tyčinių neteisėtų veiksmų. Įvertinus aplinkybių visumą, darbdavys sprendžia ar galima darbuotoju pasitikėti. Jei išvardintos aplinkybės rodo darbuotojo abejingumą dėl savo padarytų veiksmų, ir kartu atskleidžia jo nesiskaitymą su darbdavio interesais, tai tokį pasitikėjimo praradimą ir jo nulemtą darbdavio pasirinkimą nutraukti darbo santykius teismas gali pripažinti proporcinga priemone ginant darbdavio interesus (Lietuvos Aukščiausiojo teismo civilinių bylų kolegijos nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-441/2014, Nr. 3K-3-55-248/2018, e3K-3-130-701/2019).

Šios bylos aplinkybių kontekste ieškovas į darbą buvo priimtas direktoriaus nedarbingumo laikotarpiu. Jis į darbą neatvyko pačią pirmą dieną ir neatvyko nei vieną dieną iki atleidimo dienos. Jokios pateisinančios priežasties, nedarbingumo, atostogų ar kitokių aplinkybių ieškovas nenurodė. Su darbdaviu visiškai nebendravo. Ligoninės patvirtinto direktoriaus patarėjo pareigybės aprašymo 5 punkte nurodyta, kad patarėjas pavaldus ligoninės direktoriui, taip pat 8.10 punkte nurodyta, kad teikia ligoninės direktoriui darbų veiklos ataskaitą už ataskaitinį mėnesį. Akivaizdu, kad ieškovas nuo darbo sutarties pasirašymo piktybiškai nevyko į darbą, nebendravo su darbdaviu, netgi priešingai, klaidino darbdavį nurodydamas neteisingą gyvenamosios vietos adresą, nepateikdamas jokių kitų kontaktinių duomenų, šios aplinkybės turėjo įtakos darbdavio apsisprendimui.

Be to ieškovas ligoninėje buvo priimtas eiti direktoriaus patarėjo pareigas, kurių specifika lemia ir šių pareigų atsakomybės ypatumus. Tokios pareigos ligoninėje yra svarbios ir atsakingos, jų neatlieka eilinis ligoninės darbuotojas, tokiai pareigybei keliami ir aukšti specialieji reikalavimai, turėti aukštąjį teisinį, medicininį ar vadybos išsilavinimą bei eilė kitų aukštų reikalavimų nurodytų pareigybės paraše nuo 6 p. iki 7.8 p., todėl ieškovui taikytini aukštesni atidumo, atsargumo ir rūpestingumo reikalavimai, ieškovas turėjo tinkamai suderinti savo darbo grafiką, nurodyti visus kontaktus teisingai, kad darbdavys galėtų su juo susisiekti, bendradarbiauti su ligonine, tai yra veikti sąžiningai, bendradarbiauti ir nepiktnaudžiauti teise.

Todėl teismas visų aukščiau nurodytų aplinkybių kontekste prieina prie išvados, kad tenkinti ieškovo reikalavimą, pripažinti jo atleidimą iš darbo pagal DK 58 straipsnį neteisėtu, nėra jokio nei teisinio nei faktinio pagrindo. Nagrinėjamoje byloje darbuotojo elgesys tiek padarant darbo drausmės pažeidimą, tiek vėliau, rodo, kad darbdavys turėjo pagrindą prarasti pasitikėjimą darbuotoju ir dėl to nutraukti darbo santykius su juo. Darbdavys atsižvelgė ir tinkami įvertino darbo drausmės pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kuriomis šis pažeidimas buvo padarytas. Darbdavio sprendimas nutraukto darbo santykius su ieškovu buvo priimtas nepažeidžiant DK 58 straipsnio 4, 5, 6 dalyse reglamentuotos tvarkos ir terminų: prieš priimant sprendimą buvo pareikalauta pateikti pasiaiškinimą, nebuvo praleistas vieno mėnesio terminas sprendimui priimti, darbo sutarties nutraukimas įformintas darbdavio sprendimu su kuriuo darbuotojas supažindintas registruotu laišku RE070680129Lt. Atsižvelgiant į tai kas aukščiau išdėstyta, byloje nustatytų aplinkybių kontekste, darytina išvada, kad ieškovas savo elgesiu sukūrė sau nenaudingą situaciją, pažeidė pareigą būti darbe ir vykdyti pareigas, todėl darbdavio priimtas sprendimas nutraukti darbo sutartį su ieškovu yra adekvatus padarytam pažeidimui.

Darbo kodekso 146 straipsnis numato, kad: Darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip“,

Ieškovas teigia, kad atsakovė jam neišmokėjo darbo užmokesčio už 2019 metų balandžio mėnesį. Ieškovas darbo sutartį pasirašė 2019 m. balandžio 2 d., pradėti dirbti turėjo nuo 2019 m. balandžio 3 d., tačiau į darbą nei vieną dieną neatvyko, todėl jam buvo žymimos pravaikštos nuo 2019 m. balandžio 3 d. iki 2019 m. balandžio 26 d., ir todėl darbo užmokestis ieškovui pagrįstai nebuvo skaičiuojamas, tuo pačiu ir išmokėtas.

Be to DK 58 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą. DK 58 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta, kad priežastis nutraukti darbo sutartį gali būti šiurkštus darbuotojo darbo pareigų pažeidimas. DK 58 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad šiurkščiu darbo pareigų pažeidimu gali būti laikomas neatvykimas į darbą visą darbo dieną ar pamainą be pateisinamos priežasties. Ieškovas nuo darbo sutarties pasirašymo į darbą nepasirodė, nepateikė pasiaiškinimo, nebendravo su darbdaviu, jam nebuvo nustatyta galimybė dirbti nuotoliniu būdu, nes ši sąlyga turi būti įforminta raštu, jokių įrodymų ieškovas nepateikė, todėl jis pagrįstai buvo atleistas iš darbo, darbdaviui konstatavus šiurkštų darbo pareigų pažeidimą. Teismui priėjus prie išvados, kad darbdavys ieškovą atleido iš darbo tinkamai, ieškovo reikalavimai priteisti neišmokėtą darbo užmokestį 647,55 Eur ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki sprendimo įvykdymo pilna apimtimi dienos, taip pat atmestini.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos iš antros šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

Atsakovė teismo prašė priteisti jai iš ieškovo jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Bylos medžiaga patvirtina, kad atsakovė ją atstovavusiam advokatui yra sumokėjusi 762,30 Eur. Teismas įvertinęs CPK, Rekomendacijų nuostatas, atsižvelgęs į bylos sudėtingumo laipsnį, spręstų teisinių klausimų pobūdį atsakovės prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkina ir priteisia atsakovei iš ieškovo 762,30 Eur bylinėjimosi išlaidas, laikydamas, kad tokia suma yra adekvati nagrinėjamai bylai.

Teismo patirtos 7,04 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ patvirtintą minimalią valstybei priteistinos 3 Eur bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl priteisiamos iš ieškovo A. D..

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. D. atsakovei VšĮ „Lazdijų ligoninė“ 762,30 (septynis šimtus šešiasdešimt du eurus 30 ct) advokato atstovavimo išlaidų ir 7,04 (septynis eurus 4 ct) valstybei už dokumentų siuntimą, sumokant jas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“, arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, arba Nr. LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB banke, arba Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ banke, arba Nr. LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, arba Nr. LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, arba Nr. LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas – 5660. Jas galima sumokėti bet kuria­me banke, Lietuvos pašto skyriuje ar „Perlo“ terminale.

Sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmus.