Alytaus apylinkės teismo sprendimas

atsakovui G. D., jo atstovei advokatei O. B.

institucijos teikiančios išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo ieškovės I. B. ieškinį atsakovui G. D. dėl neterminuoto tėvo valdžios apribojimo ir atsakovo G. D. priešieškinį ieškovei I. B. dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo, institucija teikianti išvadą byloje – Prienų rajono savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

„Kas antrą savaitgalį dukra, E. D. bendrauja su tėvu nuo penktadienio 18 val. iki sekmadienio 20 val., (termino pradžią skaičiuoti nuo savaitgalio, einančio po teismo sprendimo priėmimo dienos) pasirinktinai tėvo ar motinos gyvenamojoje vietoje.

Kiekvieną motinos dieną ir motinos gimimo dieną, dukros gimimo dieną nepriklausomai nuo nustatytos tėvui bendravimo tvarkos dienomis ir savaitgaliais, lyginiais metais su dukra bendrauja motina.

Kiekvieną Tėvo dieną ir tėvo gimimo, dukros gimimo dieną nelyginiais metais su dukra bendrauja tėvas.

Per oficialias šventines nedarbo dienas nelyginiais metais nuo prieššventinės dienos 20 val. iki šventinės dienos 20 val., kai minėtų švenčių (Tėvo diena, tėvo ar dukros gimimo diena) diena yra darbo diena, tėvas bendrauja su dukra nuo šios šventinės dienos 18 val. ir parveža dukrą į jos gyvenamąją vietą ne vėliau kaip iki 20 val.

Dukra su tėvu būna 14 paeiliui einančių kalendorinių dienų kasmetinių atostogų metu. Tėvas apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su dukra, dukros motiną įspėja prieš 1 mėnesį.

Tėvas dukrą pasiima pirmą atostogų dieną 9.00 val. ir grąžina 14 dieną 18.00 val. Jei tėvo ir motinos atostogos sutampa, sutampanti atostogų dalis po lygiai padalijama abiems tėvams; pirmąją padalintų atostogų pusę dukra būna su tuo tėvu, kurio atostogos prasideda anksčiau.

Tėvas informuoja motiną apie numatomų su dukra atostogų vietą ir pobūdį; motina paruošia ir pateikia tėvui dukros asmeninius daiktus, drabužius, dokumentus, reikalingus atostogoms.

Su motina dukra būna 14 paeiliui einančių kalendorinių dienų motinos kasmetinių atostogų metu. Motina apie savo atostogų dienas, per kurias pageidauja būti su dukra, dukros tėvą įspėja prieš 1 mėnesį.

Jeigu tėvas ar motina šioje tvarkoje aptartu laiku dėl kokių nors ypatingų, išimtinių aplinkybių negali pasiimti arba grąžinti dukros, jis turi pareigą apie tai kiek įmanoma operatyviau informuoti kitą iš tėvų. Visais atvejais, kai būtina nukrypti nuo šioje tvarkoje numatytos vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu tvarkos, suinteresuotas tėvas ar motina per protingą laiką praneša kitam iš tėvų SMS žinute, elektroniniu paštu, raštu ir tokiu būdu suderina bendravimo tvarkos pakeitimus.

Dukrai susirgus, tėvas turi informuoti motiną apie tai ir sudaryti galimybes motinai pasiimti dukrą ar nedelsiant pats pristatyti į gydymo įstaigą ar motinai.

Sergančią dukrą tėvas turi teisę lankyti jos gyvenamojoje vietoje, apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su dukros motina.

Tais atvejais, kai tėvas dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su dukra pagal sutartą tvarką, jis turi informuoti dukros motiną prieš tris kalendorines dienas.

Tais atvejais, kai dukra dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su tėvu pagal sutartą tvarką, dukros motina turi apie tai informuoti dukros tėvą prieš tris kalendorines dienas.

Pagal rotacijos principą, kas antrus metus tėvai turi teisę švęsti su dukra jos gimimo dieną (gimimo dieną ir pirmą savaitgalį po gimtadienio), t. y. pirmais metais G. D. suteikiama švęsti kartu su dukra dukros gimimo dieną, o I. B. - pirmą savaitgalį po gimimo dienos, kitais metais priešingai – I. B. suteikiama teisė švęsti kartu gimimo dieną, o G. D. – pirmą savaitgalį po gimimo dienos.

Tais atvejai, kai tėvas, G. D., neketina pasinaudoti nurodyta teise, apie tai privalo informuoti motiną, I. B. prieš 30 kalendorinių dienų iki numatyto susitikimo su dukra.“ Prašo priteisti iš ieškovės valstybei antrinės teisinės pagalbos išlaidas.

Teismo posėdžio metu ieškovės atstovė ieškinio reikalavimus palaikė, prašė ieškovės ieškinį pilnai patenkinti, o priešieškinį atmesti.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė priešieškinio reikalavimus palaikė, pagrindė teisniais argumentais ir prašė tenkinti, o ieškinį atmesti.

Institucijos, teikiančios išvadą byloje Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. J. teismo posėdžio metu po įrodymų tyrimo davė išvadą, kad nepalaiko ieškovės prašymo dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo, nes nėra pagrindo atsakovui neterminuotai riboti tėvo valdžią, ribojimo priežastis yra nurodoma noras įsivaikinti, tačiau tai nėra pakankama priežastis neterminuotai riboti tėvo valdžią. Atsakovo bendravimo tvarka su dukra negali būti nustatoma nesant pereinamojo laikotarpio. Lankantis atsakovo namuose, jis aprodė tik savo kambarį, bendrose patalpose trūksta tvarkos ir švaros, atsakovas antrą kartą neįsileido, jo gyvenimo ir buities sąlygos yra patenkinamos. Skyrius iš dalies palaiko atsakovo priešieškinį ir mano, kad tėvo ir dukters bendravimas turėtų būti su pereinamuoju laikotarpiu tik motinos namuose ir tik vėliau mergaitei pripratus bendrauti su tėvu, bendravimas galėtų vykti ir tėvo namuose.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas, priešieškinys tenkintinas iš dalies.

CPK XIX skyriuje „Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai“ įtvirtinta aktyvaus teismo vaidmens šeimos bylose taisyklė, pagal kurią teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas gali viršyti pareikštus reikalavimus, patenkinti daugiau reikalavimų, nei buvo pareikšta, spręsti dėl nepareikštų reikalavimų, savo iniciatyva rinkti įrodymus, būtinus bylai išspręsti, ir kt.

Byloje nustatyta, kad E. D., gimusi (duomenys neskelbtini), yra ieškovės I. B. ir atsakovo G. D. dukra (b.l. 6). Ieškovė I. B. (ikisantuokinė pavardė J.) (duomenys neskelbtini) susituokė su N. B. (b.l. 9). Prienų rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. 2-1492-962/2015 dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, patvirtino tarp ieškovės I. J. ir atsakovo G. D. sudarytą taikos sutartį, kurioje buvo sutarta dėl nepilnametės dukros E. D. gyvenamosios vietos, išlaikymo priteisimo iš G. D. po 120,00 Eur per mėnesį. 2015-12-10 Prienų rajono apylinkės teismas išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl 120,00 Eur dydžio išlaikymo priteisimo iš atsakovo G. D. (b.l. 10). Ieškovė ieškiniu prašo neterminuotai apriboti atsakovui tėvo valdžią dukros E. D. atžvilgiu (b.l. 2-3). Atsakovas priešieškiniu prašo nustatyti jo bendravimo tvarką su dukra E. D. (b.l. 29-32). Atsakovas G. D. dirba UAB „Arborator“, iš jo gaunamo mėnesinio atlyginimo yra vykdomi išskaitymai dukros išlaikymui (b.l. 62). Atsakovas praeityje yra baustas už administracinių teisės pažeidimų padarymą (b.l. 61). Iš 2017-01-03 šeimos aplankymo akto matyti, kad atsakovas G. D. su savo mama gyvena 3 kambarių ir virtuvės name be patogumų, šeimos gyvenimo sąlygos patenkinamos, buitis skurdi, apleista (b.l. 84-85).

Dėl ieškinio

Ieškovė ieškiniu prašo neterminuotai apriboti tėvo valdžią atsakovui G. D. jo nepilnametės dukters E. D. atžvilgiu.

Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir padarinių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, esminis dalykas yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia ir įvertinti jų pobūdį. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytos sąlygos, kai ribojama tėvų valdžia. Jų sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina ar abu tėvai vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; nesirūpina vaikais. Visais išvardytais atvejais turi būti nustatyta tėvų kaltė. Pagal CK 3.181 straipsnio 2 dalį laikiną ar neterminuotą tėvų (tėvo ar motinos) valdžios apribojimą teismas taiko atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes, dėl kurių prašoma apriboti tėvų valdžią. Neterminuotas tėvų valdžios apribojimas gali būti taikomas tada, kai teismas padaro išvadą, kad tėvai (tėvas ar motina) daro ypatingą žalą vaiko raidai ar visiškai juo nesirūpina, ir nėra duomenų, kad padėtis gali pasikeisti. Europos Žmogaus Teisių Teismas šią priemonę laiko išimtine (žr., pvz., sprendimą Johansen v. Norway, § 78). Parinkti konkrečiu atveju tinkamiausią tėvų valdžios apribojimo būdą yra teismo teisė, atsižvelgiant į vaiko interesus.

Ieškovė ieškiniu prašo taikyti neterminuotą tėvo valdžios apribojimą dėl to, kad tėvas vengia atlikti savo pareigas dėl dukros ir ja nesirūpina, nelanko, neteikia išlaikymo, piktnaudžiauja alkoholiu ir veda amoralų gyvenimo būdą, dukra jo nepažįsta, o ieškovės sutuoktinis, kurį jos dukra vadina tėvu, nori mergaitę įsivaikinti.

Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžią. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Susiklosčius nepalankioms aplinkybėms, dėl kurių vaiko tėvai ar vienas iš jų negali gyventi su vaiku ir juo rūpintis, gali būti priimtas sprendimas atskirti vaiką nuo tėvų ar vieno iš jų (CK 3.179 straipsnis), o vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Pirmiau nurodyta, kad tėvų valdžia gali būti ribojama esant tėvų kaltei. Teismas turi išanalizuoti pateiktus įrodymus ir nustatyti, ar yra CK 3.180 straipsnio 2 dalyje išvardytos sąlygos riboti tėvų valdžią. Tokias sąlygas nustačius, reikia išanalizuoti konkrečias aplinkybes, iš kurių turi būti sprendžiama, ar yra duomenų, kad ateityje padėtis gali pasikeisti ir ar tėvai galės tinkamai vykdyti tėvų pareigas, dėl to gali būti laikinai ribojama tėvų valdžia (LAT 2008-05-08 civ. byla Nr. 3K-3-209/2008).

Atsakovas nesutinka, kad jam būtų apribota tėvo valdžia dukters E. atžvilgiu, nori bendrauti su dukra, siekia gerinti savo ir dukros santykius. Atsakovo brolis, apklaustas liudytoju parodė, kad G. D. ne kartą jo prašė nuvežti pas dukrą, nes pats neturi teisės vairuoti, o gyvena kaime, iš kur prastas susisiekimas ir jis vieną kartą vežė, tėvas su dukra bendravo. Tai patvirtino ir liudytojas V. J., nurodęs, kad atsakovas pas dukrą buvo atvykęs su savo broliu. Atsakovas dirba, gauna pastovias pajamas, teikia dukrai išlaikymą, kuris yra išskaitomas iš jo darbo užmokesčio. Šią aplinkybę patvirtina byloje surinkti įrodymai ir liudytoja, ieškovės mama D. J., nurodžiusi, kad atsakovas, nors ir nereguliariai, tačiau išlaikymą teikė ir savo iniciatyva. Liudytojas V. J., ieškovės tėvas parodė, kad nors ieškovei ir atsakovui gyvenimas kartu nesusiklostė, bet atsakovo žalingų įpročių nepastebėjo, kartais atsakovas vartodavo alkoholį, bet ne per daugiausiai. Nusistatymo prieš anūkės tėvą neturi, bendrauti niekas netrukdo. Byloje nėra ginčo, jog ieškovė su atsakovu po dukters gimimo dar kartu gyveno iki 2015 metų liepos – rugpjūčio mėnesio, t.y. maždaug iki dukters E. vienerių metų, ką patvirtino ir ieškovės tėvai, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad tarp atsakovo ir jo dukters nėra jokio ryšio. Bylos duomenimis nėra pagrindo teigti, kad atsakovas yra abejingas savo dukters atžvilgiu, nesupranta savo dukros poreikių, neteikia jai išlaikymo, nenori bendrauti su dukra, jos matyti, kas sudaro pagrindą išvadai, jog atsakovo veiksmų negalima vertinti kaip visiško nesirūpinimo nepilnamete dukra E. D., pagrįstai manant, kad atsakovas yra motyvuotas keisti susidariusią situaciją. Ieškovės kviesta liudytoja, jos draugė K. M. parodė, kad ieškovė jai pasakojusi, kad atsakovas buvo atvykęs kelis kartus ir Ieva nesakė, kad neleis bendrauti su dukra. Prie dukters išlaikymo nenorėjo prisidėti, bet kelis kartus ieškovė sakiusi, kad pinigų atsakovas pervedė. Aplinkybės, kad ieškovės vyras N. B. nori E. D. įsivaikinti bei tai, kad atsakovas pakankamai dažnai nelanko dukros bei kartais piktnaudžiauja alkoholiu, kad šalių pustrečių metų dukra nepažįsta savo tėvo, nustatytų bylos aplinkybių kontekste nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas yra abejingas tėviškoms pareigoms ar jų nevykdo dėl aplaidumo ir yra pagrindas riboti jo, kaip tėvo valdžią dukters atžvilgiu. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokios priemonės turėtų būti taikomos tik išskirtinėmis aplinkybėmis ir ginant geriausius vaiko interesus, t.y. šių priemonių taikymą teismas pripažįsta išimtiniu. Bylos nagrinėjimo metu nėra nustatyta, kad atsakovas būtų atlikęs Lietuvos Respublikos CK 3.180 straipsnio 1 dalyje numatytus kaltus veiksmus, kurie sudarytų pagrindą tėvų valdžios apribojimui. Ieškovės pateikta UAB „Mačiūnai“ išduota atsakovo charakteristika, apibūdinanti atsakovą darbe kaip neatsakingą, nepareigingą ir nebendraujantį asmenį (b.l. 90), nepaneigia aukščiau minėtų motyvų ir nesudaro pagrindo ieškinio reikalavimo tenkinti. Be to, byloje yra pateikta dabartinės atsakovo darbovietės AB „Arborator“ charakteristika (b.l. 23), pagal kurią atsakovas yra charakterizuojamas kaip komunikabilus, draugiškas asmuo, pasižymintis punktualumu, kruopštumu, sąžiningumu.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, riboti tėvo valdžią dukters E. atžvilgiu nėra teisinio pagrindo, todėl netaikytinas neterminuotas tėvo valdžios apribojimas, tuo suteikiant galimybę atsakovui nenutraukti ryšių su dukra, dalyvauti jos gyvenime (CK 3.180 str.). Dėl šių priežasčių ieškinys atmestinas (CPK 178 str.).

Dėl priešieškinio

Atsakovas G. D. priešieškiniu prašo nustatyti jo ir nepilnametės dukros E. D. bendravimo tvarką. Ieškovė savo bendravimo tvarkos tarp jos dukters ir atsakovo neteikė.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 str. ir CK 3.3 str. įtvirtintas vienas iš pagrindinių šeimos teisės principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas. Tėvai turi lygias teises ir lygias pareigas savo vaikams, nesvarbu, ar tėvų santuoka yra nutraukta (CK 3.156 str.). Tėvas ar motina, negyvenantis kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant, o kai tėvai nesutaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 str. 1, 4 d.). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 str. 2 d.). Santykiai dėl bendravimo su vaikais ir auklėjimo tvarkos yra tęstinio pobūdžio, todėl, pasikeitus faktinėms aplinkybėms, tėvo ar motinos bendravimo su vaikais ir dalyvavimo jų auklėjime būdui ar sąlygoms, kurie neatitiktų vaiko interesų ir pan., kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Teismas privalo nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

Byloje nustatyta, kad mažametė E. D. yra tik 2,5 metų amžiaus, gyvena su ieškove I. B., savo tėvo G. D. nepažįsta, ką patvirtino ir byloje iškviesti liudytojai. Ieškovė I. B. savo dukra tinkamai rūpinasi, geba užtikrinti savo dukrai saugias ir tinkamas gyvenimo sąlygas.

Atsakovas G. D. gyvena name, kuriame gyvenimo sąlygos yra tik patenkinamos, jame nėra patogumų, neturi atskiros gyvenamosios patalpos, gyvena su mama. Tai, kad ieškovas dirba, neabejotinai yra teigiamas ir svarus argumentas, tačiau nustatydamas bendravimo su mažamečiu vaiku tvarką teismas privalo vadovautis išimtinai vaiko interesais. Šiuo metu vaiko interesus atitinkanti saugi jam įprasta ir emociškai artima aplinka yra sudaryta ieškovės namuose, kur vaikas savaip bendrauja su mama ar kitais asmenimis. Galimybės būti ir bendrauti su vaiku atsakovui ieškovės namuose ieškovė neribojo ir iki šiol. Visi atsakovo teiginiai, kad ieškovė neleidžia jam bendrauti su dukra yra paremti tik jo bendro pobūdžio teiginiais ir nepagrįsti jokiais byloje pateiktais įrodymais, todėl teismas jais nesivadovauja. Pažymėtina, kad atsakovas galimai neturi įgūdžių ir žinių apie tai, kaip rūpintis tokio amžiaus vaiko higiena ir mityba, priešingai teigiančių įrodymų atsakovas byloje nepateikė. Dėl mažo vaiko amžiaus teismas laiko netinkamą ieškovo siūlomą bendravimo su dukra tvarką, nes ji gali būti realiai neįvykdoma. Apibendrinant byloje ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, kad atsakovas šiuo metu neturi galimybių užtikrinti vaikui saugią aplinką, neturi bendravimo su vaiku įgūdžių, be to, dėl reto jo bendravimo su vaiku nėra susiformavęs nuolatinis atsakovo emocinis ryšys su dukra, mergaitė tėvo nepažįsta, teismas laiko, kad reikia nustatyti tokią atsakovo bendravimo su dukra tvarką, kuri labiau atitiktų mažametės šalių dukros interesus, kurioje turi būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, todėl nustatytina atsakovo G. D. ir mažametės dukros E. D. bendravimo tvarka, nustatant pereinamąjį laikotarpį.

Šalims išaiškintina, kad kiekvienas iš tėvų turi teisę kreiptis į teismą dėl nustatytos bendravimo su vaikais tvarkos pakeitimo, o teismas, nustatęs, kad tai atitiktų vaiko interesus, gali pakeisti nustatytą skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovei I. B. tiek atsakovui G. D. buvo suteikta 100 proc. garantuojama valstybės teisinė pagalba (b.l. 4, 17, 33), todėl bylinėjimosi ir valstybės procesinių dokumentų įteikimo išlaidos iš šalių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškovės I. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškinį atmesti.

Atsakovo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priešieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti tokią ieškovo G. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamete dukra E. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tvarką:

1.1. Iki šalių dukrai E. D. sukaks 4 metai, atsakovas G. D. bendraus su dukra E. D. dalyvaujant vaiko motinai I. B..

1.2. Atsakovas G. D. bendrauja su dukra E. D. pirmą ir trečią kiekvieno kalendorinio mėnesio šeštadienį nuo 12.00 val. iki 15.00 val. bei antrą ir ketvirtą kiekvieno kalendorinio mėnesio sekmadienį nuo 12.00 val. iki 15.00 val. ieškovės I. B. gyvenamoje vietoje arba neutralioje aplinkoje.

1.3. Kas keturis kalendorinius mėnesius ieškovo G. D. ir dukros E. D. bendravimo laikas pailginamas viena valanda. Bendras atsakovo ir dukros bendravimo laikas per dieną negali būti ilgesnis kaip nuo 12.00 val. iki 20.00 val.

2.1. Iki tol, kol E. D. sukaks septyneri metai, G. D. turi teisę bendrauti su E. D. savo gyvenamojoje vietoje (arba kitoje, ne vaiko gyvenamojoje vietoje), paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos ir grąžindamas nustatytu laiku, pirmą ir trečią kiekvieno kalendorinio mėnesio šeštadienį nuo 12.00 val. iki 15.00 val. ir antrą ir ketvirtą kiekvieno kalendorinio mėnesio sekmadienį nuo 12.00 val. iki 15.00 val. Apie numatomą susitikimą su dukra G. D. turi įspėti I. B. prieš dvi dienas.

2.2. Kas keturis kalendorinius mėnesius ieškovo G. D. ir dukros E. D. bendravimo laikas pailginamas viena valanda. Bendras atsakovo ir dukros bendravimo laikas per dieną negali būti ilgesnis kaip nuo 12.00 val. iki 20.00 val.

2.3. Motinos dieną bei mamos gimimo dieną nepilnametė E. D. praleidžia su motina.

2.4. Tėvo dieną ir tėvo gimimo dieną nepilnametė E. D. praleidžia su tėvu.

3.1. Kai E. D. sukaks septyneri metai, G. D. turi teisę bendrauti su dukra kiekvieno mėnesio antrą ir ketvirtą savaitgalį, paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos šeštadienį nuo 12.00 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą sekmadienį iki 20.00 val. Apie numatomą susitikimą G. D. privalo įspėti motiną prieš dvi dienas.

3.2. Kai E. D. sukaks septyneri metai, G. D. turi teisę papildomai bendrauti su dukra ne vaiko gyvenamoje vietoje kiekvienais poriniais metais per Šv. Kalėdų antrąją dieną, t.y. gruodžio 26 d. bei Šv. Velykų pirmąją dieną nuo 12.00 val. iki 20.00 val. bei kiekvienais neporiniais metais Šv. Kalėdų pirmąją dieną, t.y. gruodžio 25 d. ir Šv.Velykų antrąją dieną nuo 12.00 val. iki 20.00 val. Apie numatomą susitikimą G. D. privalo įspėti motiną prieš dvi dienas.

3.3. Kai E. D. sukaks septyneri metai, G. D. turi teisę papildomai bendrauti su dukra ne vaiko gyvenamoje vietoje kiekvienais poriniais metais per Naujus metus, t.y. gruodžio 31 d., paimdamas dukrą iš jos gyvenamosios vietos nuo 12.00 val. ir grąžindamas ją į jos gyvenamąją vietą sekančią dieną iki 20.00 val. ir kiekvienais neporiniais metais per Emilijos gimimo dieną nuo 12.00 val. iki 20.00 val., jei ši diena yra ne darbo diena arba nuo 18.00 val. iki 20.00 val., jei ši diena yra darbo diena. Apie numatomą susitikimą G. D. privalo įspėti I. B. prieš dvi dienas.

4.1. Kai E. D. sukaks dešimt metų, G. D. turi teisę papildomai bendrauti su dukra nepertraukiamai iki keturiolikos kalendorinių dienų per vienerius metus ne vaiko gyvenamoje vietoje E. D. vasaros atostogų metu. Vaiką G. D. paima pirmosios atostogų dienos 12.00 val. ir grąžina atgal paskutinės atostogų dienos 20.00 val. Apie numatomą bendravimą G. D. privalo įspėti motiną prieš vieną kalendorinį mėnesį. Tokių atostogų metu G. D. privalo sudaryti galimybę I. B. bet kuriuo metu susisiekti su E. D. mobiliuoju telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis.

5. Šalys susitaria, kad apie pageidavimą bendrauti su dukra G. D. turi pranešti I. B. pirmiausia telefonu, vėliau SMS žinute arba el. paštu. Negalėdamas laiku pristatyti dukros į jos gyvenamąją vietą, G. D. privalo informuoti vaiko motiną apie vėlavimo priežastis.

6. E. D. susirgus, vaiko motina I. B. kaip galima anksčiau privalo telefonu įspėti G. D. apie tai, jog vaikas į susitikimą vykti negalės. Tokiu atveju šalims susitarus vaiko su tėvu susitikimo diena/savaitgalis yra perkeliamas sekančiai savaitei ar kitai tėvo pasirinktai dienai, laikantis įspėjimo terminų.

7. I. B. atostogų metu, nesant galimybės G. D. bendrauti su E. D. aukščiau numatytais būdais, G. D. turi teisę bendrauti su E. D. Skype programa arba kitomis susisiekimo priemonėmis vieną kartą per savaitę ne mažiau nei vieną valandą šalių suderintu laiku.

8. Jeigu bendravimo su G. D. metu E. D. atsitinka nelaimingas nutikimas, trauma, kitoks sunegalavimas ar susirgimas, G. D. nedelsiant apie tai informuoja I. B. ir, jeigu nenurodoma kitaip, nedelsdamas parveža E. D. motinai I. B. ar jos nurodytam asmeniui.

9. Apie šalių ir/ar vaiko gyvenamosios vietos, telefono bei elektroninio pašto pasikeitimą kita šalis turi būti informuojama nedelsiant.

10. I. B. įsipareigoja teikti G. D. visą informaciją apie vaiką, jo sveikatos būklę, poreikius ir interesus, lankytinas ugdymo ir švietimo įstaigas.

11. Sergančią dukrą tėvas turi teisę lankyti jos gyvenamojoje vietoje, apsilankymo laiką iš anksto suderinęs su dukros motina.

12. Tais atvejais, kai tėvas dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su dukra pagal sutartą tvarką, jis turi informuoti dukros motiną prieš tris kalendorines dienas.

13. Tais atvejais, kai dukra dėl kokių nors priežasčių negali susitikti su tėvu pagal sutartą tvarką, dukros motina turi apie tai informuoti dukros tėvą prieš tris kalendorines dienas.

14. G. D., norėdamas nepilnametę E. D. atostogų išsivežti į užsienį, privalo apie tai informuoti motiną I. B. telefonu, el. paštu ne vėliau nei prieš 30 kalendorinių dienų, nurodydamas šalį, į kurią vykstama, kelionės tikslą, keliavimo priemones, būdus, nakvynės adresą, kartu keliaujančius asmenis ir kitą būtiną informaciją, paprašytą I. B. ir gauti I. B. rašytinį sutikimą. I. B. įsipareigoja išduoti tokį sutikimą. Tėvui, kartu su nepilnamete dukra išvažiuoti atostogauti leidžiama mergaitei sulaukus 14 metų. Tokių išvykų metu G. D. privalo sudaryti galimybę I. B. bet kuriuo metu susisiekti su E. D. mobiliuoju telefonu ar kitomis ryšio priemonėmis. Tokių išvykų metu nepilnametei E. D. susirgus, įvykus nelaimingam atsitikimui, tėvas įsipareigoja apie tai nedelsiant pranešti motinai I. B. ir (esant reikalui) savo lėšomis užtikrinti skubų E. D. grąžinimą motinai I. B. ar jos nurodytam asmeniui.

Sprendimas per 30 dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.