Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Ernestas Rimšelis, sekretoriaujant Daivai Kokštaitei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

V. M. (V. M.), a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 259 straipsnio 1 dalyje bei BK 253 straipsnio 2 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. iki 2017 m. gegužės 21 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje, neturėdamas leidimo, laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, tai yra: pramoninės gamybos (Vokietija) .35 kalibro lygiavamzdį pistoletą Enser Super – P 35 Nr. (duomenys neskelbtini), kuris skirtas šaudyti .35 kalibro .35 GRENAILLE pistoletiniais šoviniais su pasklindančiu šratų užtaisu, kuris priskiriamas A kategorijos šaunamiesiems ginklams; vieną pramoninės gamybos (Rusija), 9 mm kalibro Luger (9x19) šovinį; penkis pramoninės gamybos (Igman Zavod, Konjic, Jugoslavia) 7,62 mm kalibro (7,62 mmx51) šovinius; penkiasdešimt pramoninės gamybos, 5,6 mm kalibro ilgųjų žiedinio skėlimo (sin. .22LR) šovinių; šimtą penkiasdešimt pramoninės gamybos (Rusija) 5,6 mm (.22) kalibro žiedinio skėlimo trumpųjų pistoletinių šovinių; septynis savadarbius šaudmenis, pagamintus iš pramoninės gamybos (Umarex, Vokietija), 9 mm kalibro pistoletinių garsinių šovinių įstačius į juos tarpiklius ir guminę kulką, kai tą pačią dieną apie 19.20 val. minėtame bute atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą šaunamąjį ginklą ir didelį kiekį šaudmenų. Šiais veiksmais V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 2 dalyje.

Be to, V. M. iki 2017 m. gegužės 21 d., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilnius, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti laikė 8,101 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kai tą pačią dieną apie 19.20 val. minėtame bute atliktos kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį narkotinės medžiagos. Šiais veiksmais V. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 259 straipsnio 1 dalyje.

- kitais byloje esančiais duomenimis.

Apygardos teismas konstatuoja, jog teismo ištirtų įrodymų visuma visiškai patvirtina kaltinamajam V. M. inkriminuotas faktines aplinkybes, proceso dalyviams jokių abejonių dėl to nekilo, todėl teismas plačiau jų neanalizuoja.

Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 patvirtintas „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijas“ (nauja redakcija Žin., 2007, Nr. 139-5709 su vėlesniais pakeitimais) (toliau – Rekomendacijos) byloje nustatytos ir kaltinamojo gyvenamojoje vietoje laikytos narkotinės medžiagos – kanapių, kiekis šiuo atveju viršija nedidelį kiekį (5 g), bet nesiekia didelio (500 g), t. y. byloje nustatytas 8,101 g šios medžiagos kiekis, todėl veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamos veikos sudėtį.

Apygardos teismo vertinimu, šioje byloje taip pat pasitvirtino ir tai, kad kaltinamasis gyvenamojoje vietoje laikė didelį kiekį šaudmenų bei šaunamąjį ginklą. Kaip jau minėta, byloje nėra ginčo dėl to, kad V. M. laikė A kategorijos šaunamąjį ginklą bei 213 vnt. šovinių. Šiuo atveju kyla tik tokių faktinių aplinkybių teisinio vertinimo klausimas dėl to, ar minėtas šaudmenų skaičius gali būti laikomas dideliu BK 253 straipsnio 2 dalies prasme, ar veika visgi atitinka BK 253 straipsnio 1 dalies požymius.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) šios kategorijos bylose yra nurodęs, kad atsakant į klausimą, ar disponuojama dideliu šaudmenų kiekiu, turi būti vertinamos visos reikšmingos bylos aplinkybės, o ne vien tik nusikaltimo dalyko kiekybinė išraiška (LAT 2012 m. spalio 30 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-178/2012. Teismų praktika. 2012, Nr. 38, p. 370-388). Kita vertus Lietuvos teisminė praktika sprendžiant dėl to koks šaudmenų skaičius yra laikytinas dideliu nėra vienareikšmė – joje nėra aiškaus kiekybinio etalono ar konkretesnio orientacinio dydžio, kuris gali būti atskaitos tašku sprendžiant šį klausimą. Pažymėtina, jog tam tikrais atvejais teisminėje praktikoje minimas 50 šovinių skaičius, kuris senajame – 1961 m. Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse buvo disponavimo šoviniais veiką kvalifikuojančiu požymiu, tačiau galimybė jį laikyti orientaciniu buvo paneigta jau anksčiau – „sąvoka didelis kiekis šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, numatyta <...> BK 253 straipsnio 2 dalyje, nėra tapati 1961 m. BK 234 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sąvokos turiniui, nes nėra tapačios lyginamųjų straipsnių dispozicijos, kadangi apibrėžiamąjį požymį pakeitė vertinamasis. Kvalifikuodami veikas pagal BK 253 straipsnio 2 dalį, teismai, be kita ko, turėtų atsižvelgti į šių bylų nagrinėjimo praktiką, įvertindami ne tik kiekybinį dydį, bet ir kokybines charakteristikas (šaudmenų paskirtį, kalibrą, smogiamąją, griaunamąją galią ir pan.)“ (LAT 2003 m. spalio 23 d. konsultacija Nr. B3-290. Teismų praktika. 2003, Nr. 20).

Atsižvelgdamas į tai, kas minėta, teismas pažymi, jog šios bylos faktinių duomenų analizė, prokuroro išsakyti argumentai baigiamosios kalbos metu bei paties kaltinamojo pozicija teisme pritariant, kad pas jį rastų šaudmenų kiekis yra didelis ir pavojingas, leidžia daryti išvadą, jog V. M. neteisėtai disponavo dideliu kiekiu šaudmenų. Pirmiausia pažymėtinas vien jau pats šaudmenų skaičius. Įvertinus tai, kad V. M. neturėjo leidimo ginklui, pas jį rasti net 5 skirtingų rūšių ir kalibrų šoviniai, kurie gali būti panaudoti ne vienos kategorijos ginklams ir jų bendra suma – 213 vnt., byloja apie tai, jog tokio asmens dispozicijoje esantis šaudmenų skaičius yra ne tik žymus ir įgytas neatsitiktinai, bet ir keliantis pavojų. Kaip teigė pats kaltinamasis, jis žinojo, jog teisei disponuoti sportiniu šaunamuoju ginklu yra būtinas gauti atitinkamas leidimas, atlikta asmens medicininė patikra ir kt. Kita vertus, apygardos teismo įsitikinimu, šiuo atveju būtina pažymėti ir tai, kad šaudmenys buvo rasti katilinėje. Taigi byloje nustatyta, jog V. M. šaudmenis laikė ne bet kur, o patalpoje kur galimybė, jog šie objektai bus paveikti šiluminės energijos yra realiai egzistuojanti ir aiškiai didesnė, nei pvz. kitoje saugioje vietoje, rakinamame ir kitiems asmenims neprieinamame seife ir pan. Įvertinus tokias pavojingas šaudmenų laikymo aplinkybes, bei tai, kad kaltinamasis neturėjo teisės disponuoti šaunamuoju ginklu ir tuo pačiu šaudmenimis, darytina išvada, kad toks ne pavienių, o 213 vnt. nevienarūšių šaudmenų laikymas didina neteisėto disponavimo šaudmenimis pavojingumo laipsnį ir šis šaudmenų skaičius laikytinas dideliu. Taigi ši V. M. veika visiškai pagrįstai kvalifikuota pagal BK 253 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

Motyvuojamoji dalis

BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

Spręsdamas kaltinamajam V. M. skirtinos bausmės klausimą, teismas įvertina tai, kad kaltinamasis savo veiksmais padarė 2 (dvi) nusikalstamas veikas, numatytas BK 259 straipsnio 1 dalyje (neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti) ir BK 253 straipsnio 2 dalyje (neteisėtas disponavimas šaunamuoju ginklu ir dideliu kiekiu šaudmenų), veikdamas tiesiogine tyčia.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir dėl to nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta. V. M. dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, anksčiau neteistas (2 t., b. l. 62-63), vienąkart baustas administracine tvarka (nuobauda negalioja) (2 t., b. l. 61, 64-66), tačiau padaryto administracinio teisės pažeidimo pobūdis nerodo kaltinamojo asmenybės neigiamos charakteristikos. Kaltinamasis yra vedęs, augina nepilnametę dukterį.

Spręsdamas kaltinamajam V. M. skirtinos bausmės klausimą, teismas pažymi, jog pagal baudžiamąjį įstatymą BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas laisvės atėmimu nuo 4 iki 8 metų; BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą veiką padaręs asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki 2 metų.

Teismas, atsižvelgdamas į BK 259 straipsnio 1 dalies sankciją įvertino prokuroro siūlymą už tai V. M. skirti arešto bausmę, tačiau atsižvelgdamas į nustatytos veikos pavojingumą, disponuotos narkotinės medžiagos rūšį ir kiekį, nesant duomenų apie kitus panašaus pobūdžio pažeidimus, nemato poreikio ir pagrindo asmeniui skirti bausmę, kuria iš esmės būtų ribojama jo fizinė laisvė. Normos sankcijoje numatyta baudos bausmė tokioje situacijoje visiškai pakankama. Teismo įsitikinimu, nagrinėjamoje situacijoje bausmės tikslus pasiektų bauda, kuri būtų artima minimaliai - 30 MGL (nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusi BK 47 straipsnio redakcija už nesunkų nusikaltimą numatė nuo 1 iki 500 MGL dydžio baudą). Tokia bausmės rūšis ne tik neleis formuotis nebaudžiamumo nuotaikoms, bet ir tuo pačiu neiškreips pakankamai nuoseklios teismų praktikos, kurioje paprastai neskiriamos fizinę asmens laisvę ribojančios bausmės už tokio pobūdžio veikas.

Kaip jau minėta, BK 253 straipsnio 2 dalies sankcijoje yra numatyta vienintelė bausmės rūšis - laisvės atėmimas nuo 4 iki 8 metų. Apygardos teismas šioje situacijoje neįžvelgia pagrindo konstatuoti kokias nors išimtines aplinkybes ir peržengti minimalią bausmės ribą bei skirti dar švelnesnę bausmę. Visgi spręsdamas dėl konkretaus kaltinamajam skirtino laisvės bausmės dydžio, apygardos teismas pabrėžia, jog V. M. baudžiamojo proceso metu nuosekliai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, o teisminio nagrinėjimo metu nesišalino atsakomybės ir sutiko tiek su jam inkriminuojamų veiksmų teisine kvalifikacija, tiek su prokuroro jo atžvilgiu siūloma skirti laisvės atėmimo bausme. Be to, teisiamojo posėdžio metu tokios nuoseklios pozicijos V. M. nepakeitė net ir po teismo išaiškinimo, jog šioje byloje gali būti svarstomas ir jo veiksmų perkvalifikavimo klausimas, t.y. kvalifikuojant veiką pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis aiškiai išreiškė savo poziciją, kad tokie veiksmai buvo išties pavojingesni ir vertintini griežčiau bei tokiu būdu įtikino teismą, jog kaltinamasis adekvačiai supranta savo veiksmų pavojingumą ir ateityje taip pavojingai nesielgs. Iki šiol kaltinamasis nebuvo teistas, kiti jį charakterizuojantys duomenys yra iš esmės teigiami, tačiau jo nusikalstamą arba pakankamai pavojingą elgesį, lemia jo aistra ginklams, šaudmenims ir su tuo susiję pomėgiai, kurių metu ir buvo išaiškintos kaltinamojo nusikalstamos veikos (kaltinamasis ir kiti asmenys buvo sulaikyti, apsirengę ir turėdami gausią ir labai panašią į karinę ekipuotę, tik po to kaltinamojo gyvenamojoje vietoje rasti neteisėtai laikyti daiktai, kas pripažinta nusikalstamais veiksmais). Įvertinus visa tai, teismas mano, BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytas laisvės atėmimo bausmės minimumas 4 (ketveri) metai, yra tinkama bausmė, tačiau bausmės tikslai gali būti pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės, o atidedant jos vykdymą.

Pažymėtina, jog nuo 2017 m. spalio 6 d. įstatymų leidėjas eliminavo galimybę asmeniui, kuris padarė sunkų tyčinį nusikaltimą, taikyti bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Visgi šiuo atveju V. M. inkriminuotos veikos buvo baigtos 2017 m. gegužės 21 d. Tuo metu galiojo BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, numačiusios galimybę laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti ir tuo atveju, jei asmuo padarė sunkų tyčinį nusikaltimą ir už tai jam buvo skirta ne didesnė kaip 4 metų trukmės laisvės atėmimo bausmė (2015 m. kovo 19 d. įstatymas Nr. XII-1554 (įsigaliojęs nuo 2015 m. kovo 24 d.) (TAR, 2015, Nr. 2015-04087)). Teismas yra įsitikinęs, kad nagrinėjamoje situacijoje, net ir esant teisinio reguliavimo pokyčiams, pirmąkart teisiamam, šeimą ir nepilnametį vaiką turinčiam, legaliai dirbančiam, šeimą išlaikančiam ir savo kaltę pripažinusiam V. M. gali būti suteiktas teismo pasitikėjimas, taikant veikos padarymo metu galiojusias BK 75 straipsnio nuostatas ir atidedant paskirtos 4 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą 3 metams.

Siekiant užtikrinti BK 41 straipsnyje numatytus tikslus, kaltinamajam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu tikslinga paskirti tokius įpareigojimus, kurie sulaikytų kaltinamąjį nuo neteisėtų veiksmų disponuojant šioje byloje nustatytomis medžiagomis ir daiktais. Nagrinėjamoje situacijoje, atsižvelgiant į kaltinamojo pomėgį ginklams bei susidomėjimą narkotinėmis medžiagomis, kaltinamąjį V. M. tikslinga įpareigoti: nevartoti ir neturėti psichiką veikiančių narkotinių ar psichotropinių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas) ir neturėti, nenaudoti, neįsigyti šaunamųjų ar kitokio pobūdžio neleistinų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų, kurioms disponuoti būtinas, bet nėra gautas leidimas (BK 75 straipsnio 2 dalies 11 punktas). Teismo vertinimu, tokie įpareigojimai, atsižvelgiant į kaltinamojo charakteristiką yra pakankami siekiant BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų, o prokuroro siūloma pareiga neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo yra pakankamai formali, šiuo atveju netikslinga bei taikant vien tik šį vieną įpareigojimą – nebūtų pakankama įgyvendinti minėtus tikslus.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad BK 253 straipsnio 2 dalyje numatytas sunkus nusikaltimas bei BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytas nesunkus nusikaltimas yra priskiriami skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms, kaip tai apibrėžia BK 11 straipsnis. Remiantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, tokiais atvejais teismas, paskyręs bausmę už kiekvieną iš nusikalstamų veikų atskirai, esant skirtingam jų pavojingumui, taiko bausmių apėmimo būdą. Taigi šiuo atveju už BK 253 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skirta bausmė (atitinkamai 4 metai laisvės atėmimo) apima bausmę skirtą už BK 259 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą (30 MGL baudą). Taigi V. M. skirtina 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant 3 (trims) metams ir paliekant jau aptartus įpareigojimus, kurių kaltinamasis turi laikytis visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, V. M. atžvilgiu taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Tokia bausmė, su nustatytas įpareigojimais, suprantant, kad jų nevykdydamas asmuo gali būti pasiųstas atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, atitinka teisingumo principą ir yra pakankama ne tik nubausti V. M. už nusikalstamų veikų padarymą, bet ir sulaikyti nuo naujų nusikaltimų darymo, paveikti jį laikytis įstatymų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl kardomosios priemonės ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamoms veikoms tirti ir nagrinėti

Šioje byloje kaltinamajam V. M. buvo paskirta kardomoji priemonė rašytinis pasižadėjimas neišvykti, kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (Valstybės žinios, 2002 m. vasario 6 d., Nr. 13-467) (toliau – GŠKĮ) 41 straipsnio 1 dalies 1 punkto (policija ar kitos įstatymų įgaliotos valstybės institucijos ginklus, ginklų priedėlius, šaudmenis, jų dalis paima, ir tuo atveju, kai jie laikomi, neturint atitinkamo leidimo ar licencijos arba pasibaigus jų galiojimo laikui) pagrindu minėtas ginklas buvo paimtas ir perduotas saugoti. Atsižvelgiant į tokius bylos duomenis, pramoninės gamybos (Vokietija) .35 kalibro lygiavamzdis pistoletas Enser Super – P 35 Nr. (duomenys neskelbtini), bei po specialisto tyrimo likę 90 vnt. 5,6 mm (.22) kalibro žiedinio skėlimo trumpieji pistoletiniai šoviniai, skirti šaudyti B ir C kategorijų ginklams, saugomi Vilniaus aps. VPK OVS ginklų saugojimo patalpose, paketas Nr. 412974 (1 t., b. l. 107-108) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotini Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės.

Kanapės (jų antžeminės dalys), kurių masė 7,994 g, saugomos Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpose, paketas Nr. 223825 (1 t., b. l. 115) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintini, kaip daiktai, kurių apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Specialisto tyrimo metu iššautos 9 mm kalibro Makarov tūtelės, 5 vnt., ir kulkos, 5 vnt. bei 9 mm kalibro Luger šovinio iššauta tūtelė, 1 vnt., ir kulka, 1 vnt., kurie saugomi Vilniaus aps. VPK OVS ginklų saugojimo patalpose, paketas Nr. 412974 (1 t., b. l. 107-108) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai, sunaikintini (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

V. M. (V. M.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

- BK 253 straipsnio 2 dalyje ir paskirti už tai 4 (keturių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- BK 259 straipsnio 1 dalyje ir paskirti už tai 30 (trisdešimties) MGL dydžio (1129,80 EUR (tūkstančio šimto dvidešimt devynių eurų aštuoniasdešimt centų), baudą.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo būdu bei paskirti subendrintą bausmę – 4 (ketverius) metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti V. M. – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaityti 1 (vieną) laikino sulaikymo dieną.

Vadovaujantis BK 75 straipsniu (BK 2011 m. gruodžio 22 d. įstatymo Nr. XI-1861 redakcija), V. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. Remiantis BK 75 straipsnio 2 dalies 10 ir 11 punktais, per šį laikotarpį V. M. įpareigoti:

- nevartoti ir neturėti psichiką veikiančių narkotinių ar psichotropinių medžiagų;

- neturėti, nenaudoti, neįsigyti šaunamųjų ar kitokio pobūdžio neleistinų ginklų, šaudmenų, sprogmenų ir sprogstamųjų medžiagų, kurioms disponuoti būtinas, bet nėra gautas leidimas (BK 75 straipsnio 2 dalies 11 punktas).

V. M. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki šio nuosprendžio įsiteisėjimo.

- pramoninės gamybos (Vokietija) .35 kalibro lygiavamzdį pistoletą Enser Super – P 35 Nr. (duomenys neskelbtini), bei po specialisto tyrimo likusius 90 vnt. 5,6 mm (.22) kalibro žiedinio skėlimo trumpuosius pistoletinius šovinius, skirtus šaudyti B ir C kategorijų ginklams, saugomus Vilniaus aps. VPK OVS ginklų saugojimo patalpose, paketas Nr. 412974 (1 t., b. l. 107-108) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti Lietuvos Respublikos ginklų fondui prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės;

- narkotines medžiagas – kanapes (jų antžemines dalis), kurių masė 7,994 g, saugomas Vilniaus apskrities VPK Aptarnavimo skyriaus daiktų saugojimo patalpose, paketas Nr. 223825 (1 t., b. l. 115) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti, kaip daiktus, kurių apyvarta uždrausta (BPK 94 straipsnio 1 dalies 2 punktas);

- šovinių tūteles ir kulkas, likusias po specialisto tyrimo metu iššautų šovinių, saugomas Vilniaus aps. VPK OVS ginklų saugojimo patalpose, paketas Nr. 412974 (1 t., b. l. 107-108) – teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius daiktus, sunaikinti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.