Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2010-04-06 · Baudžiamoji byla Nr. 2K-125/2010

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2010-04-06
Bylos Nr.
2K-125/2010
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Albinas Sirvydis (pirm.), Olegas Fedosiukas, Vytautas Greičius (pran.)
Nuteistasis
V. V., A. K., D. S.
Baudžiamoji byla Nr. 2K-125/2010
S- 1.1.8.1.1.; 1.1.8.9.2.LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTART I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2010 m. balandžio 6 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Albino Sirvydžio, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vytauto Greičiaus,

teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2009 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas dvejiems metams laisvės atėmimo.

Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis, kuria V. V. ir jo gynėjo apeliacinis skundas atmestas.

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti A. K. ir D. S. (D. S.), tačiau dėl jų kasacinių skundų negauta.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo V. Greičiaus pranešimą ir susipažinusi su baudžiamąja byla,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. V. nuteistas už tai, kad 2008 m. birželio 2 d., apie 10 val., Tujų gatvėje, prie namo Nr. 5, Vilniuje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 0,085 g narkotinės medžiagos – heroino ir tą pačią dieną, 13 val. 20 min., Tujų gatvėje, prie namo Nr. 23A, Vilniuje, minėtą kiekį heroino pardavė už 50 Lt A. K. ir D. S.

Šalies argumentai

Kasaciniu skundu V. V. prašo pakeisti pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimus; pakeičiant jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę švelnesne bausme, nesusijusia su laisvės atėmimu.

Kasatorius mano, kad teismai nukrypo nuo teismų praktikos ir paskyrė jam bausmę neatsižvelgdami į bausmės skyrimo pagrindus, t. y. neatsižvelgė į kaltės formą bei rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Kasatorius teigia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepaminėjo ir neišanalizavo visų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, skirdamas bausmę neatkreipė dėmesio į tai, kad jis, V. V., nelaukdamas tyrimo pabaigos, įrodymų dėl jo kaltės pakankamumo laisva valia prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertino savo elgesį. Teismas, vertindamas jo asmenybę, turėjo atsižvelgti ir į jo elgesį iki nusikaltimo bei po nusikaltimo padarymo – V. V. niekada anksčiau nepažeidinėjo moralės ir teisės normų, charakterizuojamas teigiamai. Nusikaltimą padarė pirmą kartą, visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi, sunkinančių jo atsakomybę aplinkybių nenustatyta. Jis turi darbą, augina mažametį vaiką. Kasatorius teigia, kad jo atžvilgiu teismas galėjo taikyti BK 62 straipsnį ir skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę, nes buvo visos įstatyme numatytos reikalingos sąlygos. Jo atžvilgiu paskirta laisvės atėmimo bausmė aiškiai prieštarauja teisingumo ir protingumo principams. Apeliacinės instancijos teismas nutartyje apsiribojo tik vienu sakiniu, t.y. nurodė, kad V. V. augina mažametį vaiką, turtinės žalos nepadaryta, yra tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Iš to kasatorius padarė išvadą, kad atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas ar nebuvimas jo atžvilgiu neturėjo jokios įtakos bausmės skyrimui. Dėl to jam, kasatoriui, buvo paskirta per griežta bausmė. Teismas galėjo jo atžvilgiu pripažinti ir kitas aplinkybes atsakomybę lengvinančiomis, nes šių aplinkybių sąrašas baudžiamajame įstatyme nėra išsamus, t.y. galėjo atsižvelgti, kad V. Vaišvila vienas augina mažametį vaiką, anksčiau neteistas, nusikaltimą padarė dėl sunkios šeimyninės ir materialinės padėties, nes tuo metu sunkiai sirgo jo žmona, jis yra našlys.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į kasacinį skundą prokuroras prašo nuteistojo V. V. kasacinį skundą atmesti ir nurodo, kad V. V. atžvilgiu nustatyta tik viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jo prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis dėl to, o BK 62 straipsnio 2 dalies taikymas galimas tik tada, kai be kitų sąlygų, numatytų 1-6 punktuose, nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta. Taigi, nesant vienos iš BK 62 straipsnio 2 dalies taikymui būtinų sąlygų, švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas pagal BK 62 straipsnio 2 dalį V. V. negalimas. Kitos nuteistojo nurodytos aplinkybės, kad jis anksčiau neteistas, augina mažametį vaiką, dirba, nėra aplinkybės, kurios mažina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šios aplinkybės buvo svarbios vertinant V. V. elgesį po nusikalstamos veikos padarymo bei nustatant sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydį. Teismas į minėtas aplinkybes atsižvelgė ir paskyrė BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę. Byloje nėra jokių duomenų, kad V. V. nusikalto dėl sunkios šeimyninės ir materialinės padėties. Priešingai, bylos įrodymai (liudytojo L. Ž. parodymai, kratos, atliktos V. V. bute, metu surasti daiktiniai įrodymai) duoda pagrindą teigti, kad V. V. narkotikų platinimu užsiiminėjo ir anksčiau, iki jo sulaikymo. Kasatorius teigia, kad nebus kam prižiūrėti jo mažamečio vaiko, tačiau iš bylos duomenų matyti, kad vaiką gali prižiūrėti kartu su kasatorium gyvenantys jo tėvai.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo V. V. kasacinis skundas atmestinas.

Dėl BK 54, 62 straipsnių taikymo

Kasatorius mano, kad teismai nukrypo nuo teismų praktikos ir paskyrė jam bausmę neatsižvelgdami į bausmės skyrimo pagrindus, t. y. neatsižvelgė į kaltės formą bei rūšį, kaltininko asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK Bendrosios dalies nuostatomis. BK 260 straipsnio 1 dalies sankcija numato vienintelę bausmės rūšį, t. y. laisvės atėmimą nuo dvejų iki aštuonerių metų. Parinkdamas bausmės rūšį ir dydį, teismas taip pat vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalies ir BK 61 straipsnio nuostatomis. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes. Visos aukščiau paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Įvertinęs visas šias aplinkybes teismas motyvuotai parenka skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio visos šios aplinkybės teismo išanalizuotos. Pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę atsižvelgė į padaryto nusikaltimo sunkumą, t. y. kad V. V. padaryta veika yra sunki, tyčinė. Teismas priešingai, nei teigia kasatorius, įvertino ir kaltininko asmenybę pažymėdamas, kad jis anksčiau neteistas, dirba, yra našlys, augina mažametį vaiką, nustatė, kad tuo atveju, jeigu V. V. atliktų bausmę, vaiką galėtų prižiūrėti kartu gyvenantys tėvai. Tą buvo nurodęs ir pats V. V. Taip pat teismas nustatė vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ir nenustatė sunkinančių atsakomybę aplinkybių. Įvertinęs šiuos bylos duomenis teismas nusprendė, kad V. V. turi būti skiriama minimali sankcijoje numatyta bausmė, kuri ir buvo paskirta.

Kasatorius teigia, kad teismas jam galėjo pritaikyti BK 62 straipsnį ir skirti švelnesnę nei laisvės atėmimas bausmę. BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos suteikia teismui teisę, nustačius šio straipsnio paminėtose dalyse nurodytas sąlygas, skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Tačiau ir esant BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai teismas gali, tačiau neprivalo taikyti BK 62 straipsnį ir skirti kaltininkui švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Teismas sprendimą dėl BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalių taikymo priima ne tik konstatavęs, kad yra 1 ar 2 dalyse numatytų būtinų sąlygų visuma, bet atsižvelgęs ir į visas kitas bylos aplinkybes. Skirdamas V. V. bausmę pirmosios instancijos teismas savo sprendimą argumentavo, tačiau galimybės taikyti BK 62 straipsnio nuostatų neįžvelgė. Apeliacinės instancijos teismas pagal nuteistojo ir jo gynėjo apeliacinį skundą patikrinęs nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, konstatavo, kad nėra visų sąlygų, kurios leistų teismui taikyti BK 62 straipsnio nuostatas. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. V. V. padaręs nusikalstamą veiką pats savo noru neatvyko ir apie tai nepranešė teisėsaugos institucijoms. Pirmą kartą apklaustas įtariamuoju jis iš esmės neigė savo kaltę, vėliau ikiteisminio tyrimo metu ir teisme prisipažino padaręs nusikaltimą. Pirmosios instancijos teismas pripažino tik vieną V. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jo prisipažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi. Tai nurodė ir apeliacinės instancijos teismas. V. V. prisipažinimo teismas nevertino kaip padėjimo ikiteisminiam tyrimui ir teismui išaiškinti nusikalstamą veiką. Byloje nustatyta, kad policijos pareigūnai stebėjo V. V. susitikimą su kitu nuteistuoju bei D. S. Po susitikimo juos sulaikė ir pas nuteistąjį A. K. buvo rastas lankstinukas su heroinu, kurį susitikimo metu A. K. ir D. S. už 50 Lt nupirko iš V. V. A. K. patvirtino, kad heroiną pirko iš V. V. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai V. V. netaikė BK 62 straipsnio 1 dalies, nes šio straipsnio 1 dalies taikymui nepakanka vienos atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

Pagal įstatymo prasmę bei susiformavusią teismų praktiką taikant BK 62 straipsnio 2 dalį, švelnesnė, negu įstatymo numatyta, bausmė gali būti skiriama tik tuomet, kai nustatomos mažiausiai dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir yra bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu tokia buvo padaryta, o taip pat nustatyta bent viena iš būtinų alternatyvių savarankiškų aplinkybių, numatytų šio straipsnio 2 dalies 1 – 6 punktuose. Tik konstatavęs šių sąlygų visumą, teismas, atsižvelgdamas į visas bylos aplinkybes, gali taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę (2K-400/2007, 2K-625/2007). Tuo tarpu pirmosios ir apeliacinės instancijų teismai nustatė tik vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad V. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taigi, byloje nėra vienos pirminės būtinos sąlygos taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį – dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nenustačius šios sąlygos, analizė, ar yra bent viena iš BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose numatytų aplinkybių, netenka prasmės. Kitos kasatoriaus nurodytos aplinkybės, kad jis anksčiau neteistas, yra našlys, augina mažametį vaiką, dirba, nėra aplinkybės, kurios mažina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą. Šios aplinkybės buvo įvertintos nustatant straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės dydį. Teismas į minėtas aplinkybes atsižvelgė ir paskyrė BK 260 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą minimalią laisvės atėmimo bausmę.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 1 punktu,

n utaria:

Nuteistojo V. V. kasacinį skundą atmesti.

Teisėjai: Albinas SirvydisOlegas FedosiukasVytautas Greičius