- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-19
- Bylos Nr.
- 2A-386-459/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-43-3-01500-2013-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Raimonda Andrulienė (pirm.), Jolanta Gailevičienė, Rimvida Zubernienė
- Ieškovas
- UAB „Venteris“
- Atsakovas
- S. B., Dianai B
Pranešėja Raimonda Andrulienė Civilinė byla Nr. 2A-386-459/2015
Teisėjas Robertas Povilaitis (Proceso Nr. 2-43-3-01500-2013-4)
NUTARTIS
2015 m. birželio 19 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Raimondos Andrulienės, kolegijos teisėjų Jolantos Gailevičienės, Rimvidos Zubernienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės UAB „Venteris“ apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės UAB „Venteris“ ieškinį atsakovams S. B., Dianai B. B., P. Š., J. Š., Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialui, tretiesiems asmenims, nepareiškiantiems savarankiškų reikalavimų, Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarei A. R. ir Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų panaikinimo, deklaracijos apie statybos užbaigimą ir sandorio pripažinimo negaliojančiais, įrašo nekilnojamojo turto registre panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė patikslintu ieškiniu prašė: 1) pripažinti negaliojančia 2013-04-03 Deklaraciją apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą) dėl inžinerinio statinio - aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įregistravimo; 2) pripažinti niekine ir negaliojančia pirkimo - pardavimo sutartį, 2013-04-05 sudarytą tarp S. B., Dianos B. B. ir P. Š. dėl inžinerinio statinio - aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo; 3) panaikinti statinio (inžinerinio) aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registraciją Nekilnojamojo turto registre; 4) panaikinti statinio (inžinerinio) aikštelės kadastro duomenis, nustatytus VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013-03-27 atliktų kadastrinių matavimų metu; 5) panaikinti statinio (inžinerinio) aikštelės kadastro duomenis, nustatytus VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013-11-14 atliktų kadastrinių matavimų metu. Nurodė, kad ieškovė UAB „Venteris“ nuo 1993 m. valdo prieplauką - rampą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškovė kreipėsi į teismą dėl jos įgijimo pagal įgyjamąją senatį. Civilinėje byloje Nr. 2-328-385/2013 atsakovai P. Š. ir J. Š. pateikė 2013-04-05 pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovai S. B. ir Diana B. B. pardavė atsakovui P. Š. statinį (kitus inžinerinius statinius) - aikštelę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) Šios pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu atsakovai P. Š. ir J. Š. inžinerinį statinį - aikštelę Nekilnojamojo turto registre įregistravo kaip savo nuosavybę. Iš VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo buvo gauta 2013-04-03 Deklaracija apie statybos užbaigimą, kurios pagrindu atsakovas S. B. inžinerinį statinį - aikštelę, vėliau parduotą atsakovui P. Š., įregistravo nekilnojamojo turto registre kaip savo nuosavybę. Nurodytas inžinerinis statinys - aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra ta pati prieplauka - rampa, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dėl kurios įgijimo pagal įgyjamąją senatį ieškovė kreipėsi į teismą. Ieškovės užsakymu buvo parengta prieplaukos - rampos kadastro duomenų byla, ir kadastro tvarkytojas jai suteikė unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Šio statinio unikalus numeris negalėjo kisti, tačiau, kai atsakovas S. B. Nekilnojamojo turto registrui pateikė 2013-04-03 deklaraciją apie statybos užbaigimą, tam pačiam statiniui buvo suteiktas kitas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitas pavadinimas (paskirtis) - inžinerinis statinys - aikštelė. Žemės sklypas prie ginčo statinio nėra S. B. nuosavybė, jis jos nevaldo ir jokių sutarčių pagrindu, todėl norėdamas įregistruoti naują statinį turėjo pateikti Nacionalinės žemės tarnybos sutikimą, tačiau tokio sutikimo nebuvo. Ginčo statiniui turėjo būti rengiamas supaprastintas statybos projektas, kuriam būtinas savivaldybės administracijos įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas ir valstybinės žemės savininko (patikėtinio), tai yra Nacionalinės žemės tarnybos rašytinis sutikimas. Deklaracijoje nėra duomenų, kad statiniui pritarė įgaliotas valstybės tarnautojas, todėl deklaracija yra neteisėta ir naikintina. Esant šiems pažeidimams, ginčo statinys laikytinas savavališka statyba. Ginčo statinys statytas 1971 metais, todėl šis statinys Nekilnojamojo turto registre turėjo būti registruojamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimu Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“. Įregistruodamas ginčo statinį, atsakovas S. B. nepateikė nei vieno iš Vyriausybės nutarime nurodytų dokumentų. Atsakovams teigiant, kad ginčo statinys tėra pagrindinio daikto (sandėlio) priklausinys, o S. B. pardavus P. Š. pagrindinį daiktą, visi neregistruoti to daikto priklausiniai turėjo nuosavybės teise pereiti pirkėjui, ir tik naujasis savininkas galėjo kreiptis dėl ginčo statinio kadastrinių matavimų bei įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ 2012-11-27 pažymoje patvirtinta, jog UAB „Venteris“ nuo 1993 m. prižiūri ir naudojasi krantine, esančia Uosto g., Kintų mstl., Šilutės r. Pažymoje nurodyta krantinė yra ta pati prieplauka - rampa. Nekilnojamojo turto registras, turėdamas duomenis apie prieplaukos - rampos paskirtį ir duomenis apie tai, kas šią prieplauką - rampą valdo, negalėjo įregistruoti inžinerinio statinio - aikštelės kaip objekto. Ieškovė pažymėjo, kad atliekant ginčo statinio kadastrinius matavimus pagal jos užsakymą matininkė D. Z. rėmėsi žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ 2012-11-27 pažyma, o vykdant kadastrinius matavimus pagal atsakovo užsakymą jokio dokumento ir nebuvo teisinio pagrindo nurodyti ginčo statinio paskirtį kaip aikštelės. Atliekant ginčijamus 2013-03-27 kadastrinius matavimus, buvo pažeisti esminiai jų atlikimo tvarkos reikalavimai. Be to, registre yra įregistruoti du svarbūs juridiniai faktai, kurie darė negalimą bet kokių kadastrinių matavimų atlikimą: žyma, jog yra iškelta byla dėl ginčo statinio nuosavybės teisių ir įregistruotas Šilutės rajono apylinkės teismo 2013-04-11 nutartimi nustatytas draudimas perleisti nuosavybės teisę į ginčo statinį. Kadangi Nekilnojamojo turto registre ginčo statinys buvo įregistruotas neteisėtai, todėl 2013-04-05 pirkimo - pardavimo sutartis taip pat yra neteisėta. Atsakovai P. Š. ir J. Š. negali būti laikomi sąžiningais nekilnojamojo turto statinio - aikštelės įgijėjais. Jie žinojo apie ieškovės iškeltą civilinę bylą dėl prieplaukos - rampos, 2013-01-03 pareiškė teismui prašymą įtraukti juos į bylą suinteresuotais asmenimis. Teismui atidėjus bylą, kartu su atsakovais S. B. ir D. B. B. įteisino prieplauką – rampą savo vardu tik kitu pavadinimu. Esant tokioms aplinkybėms, parduotas statinys - aikštelė išreikalautinas iš šio turto įgijėjų P. Š. ir J. Š..
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-10-16 sprendimu ieškinį atmetė. Nurodė, jog ieškovė nepateikė į bylą duomenų, kad teritorinio registratoriaus sprendimas įregistruoti 2013-04-03 Deklaraciją apie statybos užbaigimą (paskirties pakeitimą), tiksliau jos pagrindu – ginčo statinį ir daiktines teises į jį būtų apskųstas ikiteismine tvarka. Įvertinus įregistravimo datą – 2013-04-04 ir ieškinio pateikimo teismui datą – 2013-08-26, konstatuotina, kad yra praleistas vieno mėnesio ieškinio senaties terminas, numatytas Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje. Atsakovams reikalaujant taikyti ieškinio senatį ir nustačius, kad ieškinio senaties terminas reikalavimams pripažinti negaliojančiu deklaracijos įregistravimą ir panaikinti ginčo statinio bei daiktinių teisių į jį registraciją yra praleistas, o ieškovei neprašant jo atnaujinti, ieškinio reikalavimai atmestini dėl ieškinio senaties termino pasibaigimo. Pagal Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktą 2013-04-05 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2370 aikštelė nuo 2013-04-08 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įregistruota J. Š. ir P. Š.. Adresu (duomenys neskelbtini), taip pat yra įregistruotas pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuris pagal 2008-08-13 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3058 ir 2008-08-13 perdavimo - priėmimo aktą Nr. 3059 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso J. Š. ir P. Š.. Žemės sklypas, kuriame stovi įregistruoti statiniai, nuosavybės teise priklauso Lietuvos Respublikai, valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos. Ieškovės pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas yra skirtas vidiniam naudojimui, jo žymoje apie statusą nurodyta, kad tai nevisiškai sutvarkyti duomenys. Akivaizdu, kad prieplaukos – rampos kadastro duomenys nėra įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą. Statinio prieplaukos – rampos paskirtis nėra įrašyta į Nekilnojamojo turto kadastrą, todėl negalima teigti, kad kadastro tvarkytojas turėjo duomenis apie kitą statinio paskirtį, nepriklausomai nuo to, kas nurodyta žuvininkystės įmonių asociacijos „Lampetra“ 2012-11-27 pažymoje. Teismo vertinimu, Lietuvos Respublikos statybos 1996-03-19 įstatymo Nr. I-1240 (redakcijos, galiojusios ginčo registravimo metu) 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas šiuo atveju nėra pažeistas, nes žemės sklypo savininko rašytiniu sutikimu laikytina tai, kad žemės sklypas, kuriame yra atsakovams R. Š. ir J. Š. priklausantis statinys – sandėlis, nuo 2012 m. lapkričio mėn. yra formuojamas kaip šio sandėlio eksploatacijai reikalingas žemės sklypas pagal parengtą sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 Nr. nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ar pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ 6.9 punktas leidžia pateikti Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaraciją apie statybos užbaigimą. Nors ieškovė teigia priešingai, tačiau, atsižvelgiant į byloje esančius įrodymus, aikštelė ir sandėlis paskirtimi ir konstrukcijomis yra neatskiriamai tarpusavyje susiję statiniai, jų kadastro duomenys užfiksuoti toje pačioje kadastrinių matavimų byloje ir yra pastatyti tuo pačiu metu – 1971 m. Jau 2005-05-06 atliekant kadastrinius matavimus šalia sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pavaizduotas ginčo statinys. Byloje pateiktas teismo statybinės ekspertizės 2014-08-25 aktas Nr. 14-08/01, kurio išvadose vienareikšmiškai nurodyta, kad inžinerinis statinys - aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra pastato - sandėlio priklausinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), skirtas tarnauti pastatui – sandėliui, siekiant apsaugoti minėtą pastatą nuo galimos griūties dėl grunto po pamatais filtracinių deformacijų, kurias įtakoja kanale esančio vandens lygio svyravimas. Teismas nenustatė imperatyvių teisės normų pažeidimų, todėl reikalavimą pripažinti niekine ir negaliojančia pirkimo - pardavimo sutartį, sudarytą 2013-04-05 tarp S. B., Dianos B. B. ir P. Š. dėl inžinerinio statinio - aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pardavimo, atmetė kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Reikalavimui panaikinti statinio (inžinerinio) aikštelės kadastro duomenis, nustatytus VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2013-03-27 atliktų kadastrinių matavimų metu, pareikšti suėjęs senaties terminas, todėl, atsakovams reikalaujant taikyti ieškinio senatį, šis reikalavimas atmestinas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ieškovė prašo panaikinti Šilutės rajono apylinkės teismo 2014-10-16 sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog šiuo atveju ieškinys buvo nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Reikalavimai dėl administracinių aktų panaikinimo tėra išvestiniai iš civilinio teisinio reikalavimo pripažinti negaliojančia pirkimo -pardavimo sutartį. Todėl teismo sprendimas atmesti reikalavimus, nes jie nebuvo skundžiami išankstine neteismine tvarka, nepagrįstas, o teismo nurodytas 1 mėnesio senaties terminas šiuo atveju netaikytinas. Iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kodėl teismas skyrė byloje statybinę ekspertizę, jei paliko nenagrinėtus tuos reikalavimus, su kuriais buvo susiję ekspertui pateikti klausimai. Ieškovės atstovas uždavė ekspertui tik vieną klausimą, kuriuo siekė įrodyti, jog ginčo statinys yra savarankiškas nekilnojamojo turto objektas. Ieškovės nuomone, ekspertas faktiškai neatsakė į ieškovės klausimą. Vien peržvelgus į bylą pateiktas nuotraukas matyti, jog ginčo statinys nėra sandėlio aikštelė, nes ši aikštelė orientuota į kanalo pusę ir yra skirta vidaus vandenų transporto kroviniams krauti ir keleiviams įlaipinti. Teismas neatsižvelgė į tą faktą, jog užsakyti kadastrinius matavimus galėjo tik P. Š., nes S. B. matavimų atlikimo metu nebebuvo nei sandėlio, nei ginčo statinio savininkas. Be to, ginčo statiniui turėjo būti rengiamas supaprastintas statybos projektas, kuriam būtinas savivaldybės administracijos įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas ir valstybinės žemės savininko sutikimas, nes ginčo statinys pastatytas ant žemės sklypo, kuris priklauso Lietuvos Respublikai. Toks sutikimas nebuvo gautas. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymą visi priklausiniai yra registruojami pagrindinio daikto valdytojo vardu. Taigi S. B. negalėjo ginčo statinio įregistruoti savo vardu, nes pagrindinis daiktas jau priklausė kitam asmeniui. Dėl šios priežasties inžinerinio statinio - aikštelės pirkimo - pardavimo sutartis prieštarauja imperatyviai LR nekilnojamojo turto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatai. Teismas, priimdamas sprendimą, visiškai neteikė reikšmės ginčo statinio paskirčiai ir naudojimo būdui per paskutinius 20 metų. Be to, ieškovė neprivalo atlyginti teismo skirtos ekspertizės išlaidų, nes ekspertizė neturi nieko bendro su ieškinio reikalavimu dėl pirkimo - pardavimo sutarties nuginčijimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovai prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog atmesdamas reikalavimą pripažinti negaliojančia Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą, teismas pagrįstai nurodė, kad šis reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio ir tokiems reikalavimams pareikšti taikoma Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje numatyta ikiteisminė procedūra, kurios ieškovė nesilaikė. Ta pati nuostata taikytina ir reikalavimui dėl kadastro duomenų panaikinimo. Statybinės ekspertizės metu nustatyta, kad ginčo statinys yra neatskiriama pastato – sandėlio dalis. Ieškovė skunde teigia, jog ieškinio esmė ta, kad inžinerinis statinys – aikštelė, kurį atsakovai įregistravo kaip priklausinį, negali būti sandėlio priklausinys. Statinio paskirties nustatymas nebuvo šios bylos nagrinėjimo objektas, nes nebuvo pareikštas toks reikalavimas. Be to, apeliantė vadovaujasi matininkės D. Zarambės aiškiai neteisingu ir tikrovės neatitinkančiu statinių išdėstymo planu, kuriame sandėlis apkritai net nėra pavaizduotas.
Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovas Valstybės įmonės Registrų centro Klaipėdos filialas prašo apeliacinį skundą atmesti. Mano, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė ir teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus bei motyvuotai atsakė į ieškinio argumentus. S. B., būdamas sandėlio ir aikštelės statytojas, turėjo teisę užsakyti kadastrinius aikštelės matavimus.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių paaiškinimus, jų procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
Iš bylos medžiaga nustatyta, kad atsakovas S. B. 2013-04-03 pateikė Valstybės įmonei Registrų centrui Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1, kuria patvirtino, jog užbaigta aikštelės, esančios (duomenys neskelbtini), statyba (tomas I, b. l. 13, 14). Šios deklaracijos ir 2013-03-27 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu Nekilnojamojo turto registre (registro įrašo Nr. 44/399706) įregistruotas nekilnojamasis daiktas: kiti statiniai (inžineriniai) - aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos pradžios ir pabaigos metai - 1971, adresu (duomenys neskelbtini), ir S. B. nuosavybės teisė į jį (tomas I, b. l. 15-18). Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateikus 2013-04-05 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2370, nuosavybės teisė į nurodytą aikštelę nuo 2013-04-08 įregistruota J. Š. ir P. Š.. Žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame stovi sandėlis ir ginčo aikštelė, nuo 2013-08-13 įregistruotas registre kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė (duomenys neskelbtini), sklypas valstybinės žemės patikėjimo teise valdomas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos.
Ieškovė prašė pripažinti negaliojančia Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą ir ginčo daikto registraciją, aikštelės pirkimo - pardavimo sutartį, aikštelės kadastro duomenis, nustatytus VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013-03-27 atliktų kadastrinių matavimų metu, kadastro duomenis, nustatytus VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013-11-14 atliktų kadastrinių matavimų metu. Pirmosios instancijos teismas 2014-10-16 sprendimu ieškinį atmetė. Ieškovė skundžia šį pirmosios instancijos teismo sprendimą, motyvuodama tuo, jog: 1) teismo sprendimas atmesti reikalavimus, nes jie nebuvo skundžiami išankstine neteismine tvarka, nepagrįstas, o teismo nurodytas 1 mėnesio senaties terminas šiuo atveju netaikytinas; 2) iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kodėl teismas skyrė byloje statybinę ekspertizę, jei paliko nenagrinėtus tuos reikalavimus, su kuriais buvo susiję ekspertui pateikti klausimai. Ginčo statinys nėra sandėlio aikštelė, nes ši aikštelė orientuota į kanalo pusę ir yra skirta vidaus vandenų transporto kroviniams krauti ir keleiviams įlaipinti; 3) teismas neatsižvelgė į tą faktą, jog užsakyti kadastrinius matavimus galėjo tik P. Š., nes S. B. matavimų atlikimo metu nebebuvo nei sandėlio, nei ginčo statinio savininkas; 4) ginčo statiniui turėjo būti rengiamas supaprastintas statybos projektas, kuriam būtinas savivaldybės administracijos įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas ir valstybinės žemės savininko sutikimas, nes ginčo statinys pastatytas ant žemės sklypo, kuris priklauso Lietuvos Respublikai. Toks sutikimas nebuvo gautas; 5) S. B. negalėjo ginčo statinio įregistruoti savo vardu, nes pagrindinis daiktas jau priklausė kitam asmeniui. Dėl šios priežasties inžinerinio statinio - aikštelės pirkimo - pardavimo sutartis prieštarauja imperatyviai LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatai; 6) ieškovė neprivalo atlyginti teismo skirtos ekspertizės išlaidų, nes ekspertizė neturi nieko bendro su ieškinio reikalavimu dėl pirkimo - pardavimo sutarties nuginčijimo.
Dėl senaties termino taikymo
Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo pripažinti negaliojančia 2013-04-03 Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą ir panaikinti statinio – aikštelės teisinę registraciją, pritaikė Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytą 1 mėnesio senaties terminą skundui dėl administracinio akto paduoti ir, konstatavęs, jog, senaties terminas praleistas, taip pat, jog ieškovė nepasinaudojo išankstine neteismine ginčo nagrinėjimo tvarka, šiuos reikalavimus atmetė. Ieškovės nuomone, šiuo atveju netaikytinas Administracinių bylų teisenos įstatyme numatytas terminas skundui paduoti, nes šioje byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai. Sutiktina su tokia ieškovės pozicija.
Klaipėdos apygardos teismui kreipusis į teismingumo kolegiją dėl rūšinio teismingumo šioje byloje nustatymo, Specialioji teisėjų kolegija 2015-04-13 nutartyje išaiškino, jog deklaracija apie statybos užbaigimą, kaip statytojo parengiamas dokumentas, įstatymų nustatyta tvarka sukuria tam tikras civilines teises ir pareigas, todėl pripažintinas vienašaliu sandoriu, o ginčai dėl jos panaikinimo yra civilinio teisinio pobūdžio, todėl reikalavimas pripažinti negaliojančia statytojo parengtą ir pasirašytą deklaraciją apie statybos užbaigimą yra civilinio teisinio pobūdžio.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje, 2002-05-07 priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-658/2002, išaiškino, jog Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalis nustato vieno mėnesio terminą skundui dėl individualaus akto paduoti. Ši nuostata taikytina, kai ginčas nagrinėjamas administraciniame teisme Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka pagal suinteresuotų asmenų pareiškimus dėl individualaus akto teisėtumo. Bendrosios kompetencijos teisme sprendžiant ginčą dėl civilinių teisių ir pareigų, atsiradusių individualaus administracinio akto pagrindu, reikalavimai dėl individualaus administravimo akto galiojimo kartu su prašymais ginti pažeistas civilines teises nekeičia civilinės teisinės ginčo prigimties ir esmės, ginčas yra civilinio teisinio pobūdžio, inicijuotas ir vyksta civilinio proceso tvarka. Administracinių bylų teisenos įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje numatytas kreipimosi į teismą terminas tokiu atveju netaikomas.
Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą dėl Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą tuo pagrindu, jog praleistas 1 mėnesio apskundimo terminas: šiam reikalavimai esant civilinio teisinio pobūdžio, taikytini Civiliniame kodekse numatyti ieškinio senaties terminai. Tačiau net ir konstatavus netinkamą ieškinio senatį reglamentuojančių materialinės teisės normų taikymą, panaikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą nėra pagrindo.
Ieškovė Deklaraciją apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą ginčija motyvuodama tuo, jog ginčo statiniui turėjo būti rengiamas supaprastintas statybos projektas, kuriam būtinas savivaldybės administracijos įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas ir valstybinės žemės savininko sutikimas, nes ginčo statinys pastatytas ant žemės sklypo, kuris priklauso Lietuvos Respublikai, o toks sutikimas nebuvo gautas.
Nekilnojamojo turto registre nekilnojamasis daiktas: kiti statiniai (inžineriniai) – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), statybos metai – 1971, adresu (duomenys neskelbtini), ir S. B. nuosavybės teisės į jį 2013-04-04 įregistruotos Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą Nr. 1 ir 2013-03-17 Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos pagrindu. Žemės sklypas, kuriame stovi šis statinys, nuo 2013-08-13 nuosavybės teise įregistruotas Lietuvos Respublikai, valdomas valstybinės žemės patikėjimo teise Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, įregistravimo pagrindas – Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimas 2013-08-02 Nr. 17SK-(14.17.110.)-1029. 2013-03-17 nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byloje užfiksuotas nekilnojamasis daiktas – kiti statiniai (inžineriniai) – aikštelė, vadovaujantis STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ priskirtinas I grupės nesudėtingiems statiniams. Adresu (duomenys neskelbtini) įregistruoti nekilnojamieji daiktai: kiti statiniai (inžineriniai) – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), yra savo paskirtimi ir konstrukcijomis neatskiriamai susiję statiniai, jų duomenys užfiksuoti toje pačioje kadastrinių matavimų byloje, jie pastatyti tuo pačiu metu – 1971 m. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ir pastatytus iki 1991 m. liepos 25., sąrašo patvirtinimo“ 6.9 punkte numatyta, jog seniems statiniams gali būti surašoma Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Kaip nurodė, VĮ Registrų centras Klaipėdos filialas, žemės suteikimo klausimas registruojant aikštelę nebuvo svarstomas, kadangi aikštelė buvo priskirta prie S. B. priklausiusio sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Taigi statinio – aikštelės registracija Nekilnojamojo turto registre buvo atlikta pagal teisės aktų reikalavimus.
Nesutiktina su ieškovės teiginiu, jog ginčo statiniui turėjo būti rengiamas supaprastintas statybos projektas, kuriam būtinas savivaldybės administracijos įgalioto valstybės tarnautojo pritarimas. Pagal STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nuostatas ginčo statinys priskirtinas I grupės nesudėtingiems statiniams. 14 reglamento punkte numatyta, jog nesudėtingo statinio projektą privaloma rengti, kai pagal statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ [4.15] reikalingi rašytiniai pritarimai statinio projektui. Tuo tarpu STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 2.1 punktas numato, jog statyti nesudėtingų statinių I grupę statybos leidimo nereikia. Be to, ginčo statinys buvo pastatytas 1971 metais. Ši aplinkybė buvo nustatyta Šilutės rajono apylinkės teismo 2010-11-29 sprendime civilinėje byloje Nr. 2-10-204/2010. Sprendime buvo konstatuota, jog aikštelė buvo pastatyta kartu su pagrindiniu objektu – sandėliu – ir šie objektai neatskiriamai susiję tiek statybiniais elementais, tiek paskirtimi. Taigi šiuo atveju sprendžiamas ne aikštelės pastatymo teisėtumo, o jos įregistravimo teisėtumo klausimas. Kaip jau minėta, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 „Dėl dokumentų, teiktinų nekilnojamojo turto registro tvarkytojui registruojant senus statinius, įsigytus ir pastatytus iki 1991 m. liepos 25 d., sąrašo patvirtinimo“ 6.9 punkte numatyta, jog seniems statiniams gali būti surašoma Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. To paties nutarimo 3 punkte numatyta, jog įsigyti seni statiniai Registre registruojami šio sąrašo 2 punkte nurodytų Nekilnojamojo turto registro nuostatų ir Nekilnojamojo turto kadastro nuostatų nustatyta tvarka, registro tvarkytojui pateikus prašymą įregistruoti nekilnojamąjį daiktą ir (ar) daiktines teises į jį, kadastrinių matavimų bylą, parengtą pagal galiojančių teisės aktų reikalavimus, ir teisės akte toliau nurodytus dokumentus, tarp kurių yra nurodyta ir Aplinkos ministerijos nustatyto turinio deklaracija apie statybos užbaigimą. Statytojas S. B., pateikdamas Registrų centrui prašymą įregistruoti aikštelę, pridėjo deklaraciją apie statybos užbaigimą ir Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylą, taigi pateikė visus teisės aktuose numatytus būtinus dokumentus, o registro tvarkytojas šių dokumentų pagrindu priėmė sprendimą įregistruoti aikštelę, suteikiant jai unikalų Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek S. B., tiek registro tvarkytojo veiksmai laikytini teisėtais, atitinkančiais teisės aktų reikalavimus, o ieškovės argumentai dėl Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą ir registracijos neteisėtumą atmestini, nes yra susiję ne su aikštelės registracijos, bet jos statybos įforminimo teisėtumu, o tokios aplinkybės šioje byloje nekvestionuotinos. Minėto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003-03-03 nutarimo Nr. 278 11 punkte numatyta, jog šio sąrašo nuostatos netaikomos laikiniems ir pripažintiems savavališkai pastatytais statiniams. Aikštelė, kurios registracija ginčijama, nėra pripažinta savavališku statiniu, todėl jos registracija nutarimo pagrindu galima.
Sutiktina ir su pirmosios instancijos teismo pozicija, jog šiuo atveju nėra pažeistas Lietuvos Respublikos Statybos 1996-03-19 įstatymo Nr. I-1240 (redakcijos, galiojusios ginčo registravimo metu) 23 straipsnio 1 dalies 5 punktas, nes žemės sklypo savininko rašytiniu sutikimu galima laikyti tai, kad žemės sklypas, kuriame yra atsakovams R. Š. ir J. Š. priklausantis statinys – sandėlis, nuo 2012 m. lapkričio mėn. yra formuojamas kaip šio sandėlio eksploatacijai reikalingas žemės sklypas pagal parengtą sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Šis sklypo suformavimo projektas yra parengtas, sklypo formavimo darbai yra baigiami (tomas I, b. l. 155, 156). Pirmosios instancijos teismas žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo, jo sprendinių derinimo procesą įvertino kaip Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės rajono žemėtvarkos skyriaus sutikimą suformuoti 0,0559 ha žemės sklypą prie atsakovams priklausančio pastato - sandėlio bei ginčo statinio. Šį sutikimą patvirtina Šilutės skyriaus vedėjo 2012-11-27 įsakymas „Dėl naudojamojo žemės sklypo prie esamo statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo“ ir kiti dokumentai, pateikti VĮ Registrų centro Klaipėdos filialui (tomas I, b. l. 191, 192, tomas II, b. l. 75, 76). Teismas teisingai pažymėjo, kad Nacionalinės žemės tarnybos Šilutės skyrius nereiškė ir nereiškia jokių pretenzijų dėl ginčo statinio įregistravimo. Be to, žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini), kuriame stovi sandėlis ir ginčo aikštelė, registre kaip Lietuvos Respublikos nuosavybė įregistruotas nuo 2013-08-13, t. y. vėliau nei registre įregistruota ginčo aikštelė.
Dėl ekspertizės ir jos išlaidų atlyginimo
Ieškovė nurodo, jog iš skundžiamo sprendimo nėra aišku, kodėl teismas skyrė byloje statybinę ekspertizę, jei paliko nenagrinėtus tuos reikalavimus, su kuriais buvo susiję ekspertui pateikti klausimai. Ginčo statinys nėra sandėlio aikštelė, nes ši aikštelė orientuota į kanalo pusę ir yra skirta vidaus vandenų transporto kroviniams krauti ir keleiviams įlaipinti. Be to, ieškovė teigia, jog neprivalo atlyginti teismo skirtos ekspertizės išlaidų, nes ekspertizė neturi nieko bendro su ieškinio reikalavimu dėl pirkimo - pardavimo sutarties nuginčijimo. Kolegija šiuos ieškovės argumentus atmeta kaip nepagrįstus.
Iš ieškovės patikslinto ieškinio matyti, jog ji kvestionavo ginčo statinio, kaip priklausinio, įregistravimo faktą. Ieškovės nuomone, ginčo statinys yra skirtas žuvininkystei ir yra įtrauktas į žvejybos produktų iškrovimo vietų iš Kuršių mariose žvejojančių laivą sąrašą. Jo reali paskirtis skiriasi nuo pagrindinio daikto – sandėlio paskirties. Sandėlis ir „aikštelė“, ieškovės nuomone, yra du savarankiški nekilnojamojo turto objektai, o prieplauka be sandėlio gali funkcionuoti, todėl nėra sandėlio priklausinys.
Šilutės rajono apylinkės teismas 2014-02-26 nutartimi atsakovų prašymu paskyrė ekspertizę byloje. Ekspertui buvo pavesta atsakyti į klausimus: 1. Ar inžinerinis statinys – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turi nuolatinį fizinį ryšį su pagrindiniu statiniu – sandėliu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. ar ši aikštelė yra skirta tarnauti sandėliui ir yra (gali būti) pastato – sandėlio priklausinys?; 2. Ar inžinerinis statinys – aikštelė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), buvo pastatyta iš tų pačių medžiagų ir tuo pačiu metu, kaip ir pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)?; 3. Ar gali pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), funkcionuoti be aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)?; 4. Ar galima normali pastato – sandėlio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), eksploatacija be inžinerinio statinio – aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)?; 5. Kokia statinio, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), rūšis ir paskirtis pagal Statybų techninį reglamentą 1.01.09:2003 „Statinių klasifikavimas pagal jų naudojimo paskirtį“, atsižvelgiant į šio statinio savybes ir naudojimo pobūdį? Ekspertas ekspertizės akte padarė išvadą, jog aikštelė yra sandėlio priklausinys, skirtas tarnauti pastatui - sandėliui, siekiant apsaugoti pastatą nuo galimos griūties dėl grunto po pamatais filtracinių deformacijų, kurias įtakoja kanale esančio vandens lygio svyravimas, normali sandėlio eksploatacija be aikštelės negalima, panaikinus aikštelę, patekimas į sandėlį būtų neįmanomas, aikštelė priskirtina kitos paskirties statinių grupei. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, įvertino ekspertizės akto išvadas ir konstatavo, kad, nors ieškovė teigia priešingai, teismo nuomone, aikštelė ir sandėlis yra savo paskirtimi ir konstrukcijomis neatskiriamai susiję statiniai, jų kadastro duomenys užfiksuoti toje pačioje byloje ir jie pastatyti tuo pačiu metu – 1971 m. Šios aplinkybės įvertintos sprendžiant dėl reikalavimo pripažinti negaliojančia pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą tarp S. B.. D. B. B. ir P. Š. dėl inžinerinio statinio – aikštelės pardavimo. Kita vertus, tai, kad teismas atmetė tam tikrus ieškovės reikalavimus, motyvuodamas pasibaigusiu ieškinio senaties terminu, nereiškia, jog ekspertizė paskirta nepagrįstai ir be reikalo. Ekspertizė byloje paskirta atsakovų iniciatyva, teismas sprendime įvertino ekspertizės akto išvadas, todėl pagrįstai, atmesdamas ieškinį, ekspertizės išlaidas priteisė iš ieškovės. CPK 90 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog šalis, kuri pateikė prašymą iškviesti liudytojus ar ekspertus, atlikti ekspertizę, apžiūrėti įvykio vietą, iš anksto sumoka teismo nustatyto dydžio avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Šiuo atveju atsakovai buvo įpareigoti sumokėti 2000 Lt (dviejų tūkstančių litų) avansą bylinėjimosi išlaidoms padengti. Atsakovas S. B. 2014-04-27 sumokėjo nurodytas išlaidas, išlaidos priskirtinos prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, ir priimant sprendimą paskirstomos pagal CPK 93 straipsnyje numatytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles. Šiuo konkrečiu atveju, atmetus ieškinį, išlaidos atsakovams buvo visiškai pagrįstai priteistos iš ieškovės.
Dėl pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia
Ieškovė teigia, jog S. B. negalėjo ginčo statinio įregistruoti savo vardu, nes pagrindinis daiktas jau priklausė kitam asmeniui. Dėl šios priežasties inžinerinio statinio - aikštelės pirkimo - pardavimo sutartis prieštarauja imperatyviai LR nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalies nuostatai.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto sandorių negaliojimo pagrindo taikymo sąlygas, ne kartą nutartyse yra nurodęs, kad sandoris šiuo pagrindu yra niekinis ir negalioja, jei konstatuojama tokių sąlygų visuma: pirma, kad teisės norma, kuriai, ieškovo teigimu, prieštarauja sandoris, yra imperatyvi; antra, kad ginčo sandoris pažeidžia nurodytoje normoje įtvirtintą imperatyvą ir kad šio pažeidimo padarinys tikrai yra sandorio negaliojimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-30 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008).
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą. Nekilnojamojo daikto priklausinių įrašymo į nekilnojamojo turto registrą tvarką ir duomenų turinį nustato Nekilnojamojo turto registro nuostatai. To paties straipsnio 5 dalyje numatyta, jog jeigu asmuo, perleisdamas nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą, pasilieka nuosavybės teisę į priklausinį, registruojant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą, priklausinys perregistruojamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas jo duomenis perkeliant į nekilnojamojo daikto registro įrašą arba perregistruojamas kaip kito pagrindinio daikto priklausinys. Vadinasi, tokia situacija, kai pagrindinis daiktas perleidžiamas atskirai nuo priklausinio galima.
Pagal Nekilnojamojo turto registro tvarkytojui pateiktą 2013-04-05 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 2370 ginčo aikštelė nuo 2013-04-08 bendrosios jungtinės nuosavybės teise įregistruota J. Š. ir P. Š.. Adresu (duomenys neskelbtini), taip pat yra įregistruotas pastatas – sandėlis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Pastatas - sandėlis pagal 2008-08-13 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 3058 ir 2008-08-13 perdavimo - priėmimo aktą Nr. 3059 bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklauso J. Š. ir P. Š. (tomas I, b. l. 19-25). Aikštelė, kaip naujai suformuotas daiktas, su atskiru unikaliu numeriu Deklaracijos apie statybos užbaigimą/paskirties pakeitimą ir kadastro duomenų bylos pagrindu įregistruota 2013-04-08, t. y. vėliau nei J. Š. ir P. Š. įsigijo sandėlį. Pažymėtina, jog aikštelė įregistruota kaip atskiras statinys (inžinerinis), suteikiant jai atskirą unikalų numerį. S. B. įregistravo aikštelę kaip jos statytojas, todėl ieškovės argumentai, jog perleidus sandėlį, visi neregistruoti to daikto priklausiniai nuosavybės teise turėjo pereiti pirkėjui ir tik naujasis savininkas galėjo kreiptis dėl ginčo statinio įregistravimo, atmestini kaip nepagrįsti. Tais pačiais motyvais atmestini ir apeliacinio skundo argumentai, jog kadastrinius matavimus galėjo užsakyti tik P. Š., o ne S. B..
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, jog ieškovė neįrodė, jog sudarant ginčo aikštelės pirkimo – pardavimo sutartį, buvo pažeistos imperatyvios teisės normos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo pripažinti negaliojančia ginčo statinio pirkimo – pardavimo sutartį.
Dėl reikalavimų panaikinti kadastro duomenis
Ieškovė patikslintame ieškinyje reiškė reikalavimą panaikinti statinio (inžinerinio) - aikštelės kadastro duomenis, nustatytus VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013-03-27 atliktų kadastrinių matavimų metu ir statinio (inžinerinio) - aikštelės kadastro duomenis, nustatytus VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013-11-14 atliktų kadastrinių matavimų metu.
Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, jog, įvertinus patikslinto ieškinio reikalavimų argumentaciją, akivaizdu, kad ieškovė ginčija kadastro duomenų įrašymą ir kadastro duomenų nustatymą, t. y. matininko veiksmus. Reikalavimas panaikinti statinio kadastro duomenis yra nukreiptas į nekilnojamojo turto registro tvarkytojo viešojo administravimo veiklą, tad šis reikalavimas yra administracinio teisinio pobūdžio.
Pagal Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 2 straipsnio 2 dalį matininkas - fizinis asmuo, turintis Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotą matininko kvalifikacijos pažymėjimą, kuriuo suteikiama teisė nustatyti nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis. Šio įstatymo 15 straipsnis nustato, kad matininko veiklos kontrolę vykdo Vyriausybės įgaliota institucija, o 16 straipsnis - jog matininkas už neteisėtais veiksmais kitiems asmenims padarytą žalą nustatant nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenis atsako Darbo kodekso ir šio įstatymo nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė ginčo dėl teritorinio registratoriaus priimtų sprendimų nagrinėjimo tvarka bei centrinio registratoriaus priimtų sprendimų apskundimas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.
Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ieškovė nepateikė į bylą duomenų, jog būtų pasinaudojusi išankstine neteismine ginčų nagrinėjimo tvarka dėl teritorinio registratoriaus sprendimų įrašyti statinio (inžinerinio) - aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus VĮ Registrų centras Klaipėdos filialo 2013-03-27 bei 2013-11-14 atliktų kadastrinių matavimų metu.
Spręsdamas dėl reikalavimo panaikinti statinio (inžinerinio) - aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013-11-14 atliktų kadastrinių matavimų metu, pirmosios instancijos atmetė ieškinio argumentą dėl ginčo statinio paskirties, nes šiuo klausimu sprendime jau pasisakė, o kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais. Be to, Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 straipsnis leidžia pakeisti kadastro duomenis, todėl teismas pagrįstai atmetė ieškovės argumentą, kad 2013-11-14 kadastriniai matavimai, kurie tik tikslino prieš tai atliktus matavimus, negalėjo būti atlikti. Kolegija, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinio reikalavimus panaikinti statinio (inžinerinio) - aikštelės, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis, nustatytus VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo 2013-11-14 atliktų kadastrinių matavimų metu.
Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino bylos aplinkybes, teisingai aiškino ir taikė teisės normas, todėl 2014-10-16 sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Šilutės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.