- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-30
- Bylos Nr.
- eA-446-525/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 3-65-3-00213-2020-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Sprendimas paliktas nepakeistas
- Teisėjai
- Laimutis Alechnavičius (pirm.), Dalia Višinskienė, Ramūnas Gadliauskas
- Atsakovas
- T. R., V. R.
- Pareiškėjas
- Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija
- Trečiasis asmuo
- Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „LTG Infra “, žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“
- Kategorijos
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ramūno Gadliausko ir Dalios Višinskienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų T. R. ir V. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos pareiškimą atsakovams T. R. ir V. R. (tretieji suinteresuoti asmenys byloje – Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, akcinė bendrovė „LTG Infra “ ir žemės ūkio bendrovė „(duomenys neskelbtini)“) dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimtą žemės sklypą dydžio nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija (toliau – ir Susisiekimo ministerija, pareiškėjas) kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydamas:
1) patvirtinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir Nacionalinė žemės tarnyba, NŽT) direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-1125-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą: 1.1. įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamas T. R. ir V. R. (toliau – ir atsakovai, savininkai) bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas 987/5927 dalis 0,5927 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; 1.2. išregistruoti juridinį faktą – 2004 m. kovo 2 d. ir 2005 m. lapkričio 15 d. privačios žemės nuomos sutartis dėl 0,5927 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nuomos; 1.3. pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo; 1.4. nustatyti, kad atsakovams T. R. ir V. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1125-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimamas 987/5927 dalis 0,5927 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 533,55 Eur;
2) patvirtinti NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-1123-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą: 2.1. įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamas T. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas 493/5927 dalis 0,5927 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; 2.2. išregistruoti juridinį faktą – 2009 m. gruodžio 31 d. privačios žemės nuomos sutartį dėl 0,5927 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nuomos; 2.3. pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo; 2.4. nustatyti, kad atsakovui T. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1123-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimamas 493/5927 dalis 0,5927 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 266,50 Eur;
3) patvirtinti NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-1130-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą: 3.1. įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamas T. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas 191/1149 dalis 0,1149 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; 3.2. išregistruoti juridinį faktą – 2004 m. kovo 2 d. ir 2005 m. lapkričio 15 d. privačios žemės nuomos sutartis dėl 0,1149 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nuomos; 3.3. pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo; 3.4. nustatyti, kad atsakovams T. R. ir V. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1130-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimamas 191/1149 dalis 0,1149 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 103,23 Eur;
4) patvirtinti NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-1128-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą: 4.1. įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamas T. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas 96/1149 dalis 0,1149 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; 4.2. išregistruoti juridinį faktą – 2009 m. gruodžio 31 d. privačios žemės nuomos sutartį dėl 0,1149 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nuomos; 4.3. pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo; 4.4. nustatyti, kad atsakovui T. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1128-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimamas 96/1149 dalis 0,1149 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 51,89 Eur.
Šalies argumentai
2. Pareiškėjas pareiškime nurodė, kad Lietuvos Respublikos Seimas (toliau – Seimas) 2011 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. XI-1612 „Dėl projekto „Rail Baltica“ pripažinimo ypatingos valstybinės svarbos projektu“ pripažino projektą „Rail Baltica“ ypatingos valstybinės svarbos projektu ir patvirtino šį projektą įgyvendinančia institucija Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) 2017 m. sausio 11 d. priėmė nutarimą Nr. 31 „Dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialiojo plano patvirtinimo ir žemės paėmimo visuomenės poreikiams Europinio standarto geležinkelio linijai Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena nutiesti procedūros pradžios“ (toliau – ir Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimas Nr. 31), kuriuo patvirtino Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena specialųjį planą (toliau – Specialusis planas) ir pagal šį Specialųjį planą pradėjo žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą. Šiame Vyriausybės nutarime numatyta Specialiojo plano sprendinius įgyvendinti ne vėliau kaip iki 2025 m. gruodžio 31 d. Specialusis planas viešai paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre (adresas internete www.tpdr.lt). Specialiojo plano registracijos unikalus kodas T00079723.
3. Pareiškėjas paaiškino, kad įsigaliojus Vyriausybės 2017 m. sausio 11 d. nutarimui Nr. 31 Susisiekimo ministerija 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. birželio 12 d. raštais Nr. 2-5013 ir 2-5091 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūros pradžios“ informavo žemės sklypo savininkus T. R. ir V. R. apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą jų nuosavybės teise valdomų 6,4500 ha ir 0,3730 ha dydžio žemės sklypų (unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini) teritorijoje, atžvilgiu. Taip pat šiuo raštu savininkai buvo informuoti apie toliau rengiamą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą, kurio rengimo metu bus nustatomos tikslios atsakovų žemės sklypo dalies, paimamos visuomenės poreikiams, ribos, atliekamas šios visuomenės poreikiams paimamos žemės ir joje esančio kito turto vertinimas ir kiti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatyme (toliau – ir Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymas, Žemės paėmimo įstatymas) nustatyti veiksmai. Pareiškėjas pažymėjo, kad parengus Žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą (toliau – ir Projektas) Susisiekimo ministerija 2019 m. liepos 26 d. raštais Nr. 2ZP-1577, 2ZP-1576, 2ZP-1723 ir 2ZP-1722 „Dėl supažindinimo su žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektu“ informavo savininkus apie visuomenės supažindinimą su šiuo Projektu ir nurodė, kad pasiūlymus dėl Projekto sprendinių galima pateikti per 15 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos pranešime nurodytais adresais. Šiuo pranešimu savininkai taip pat buvo informuoti apie nepriklausomo turto vertintojo atliekamą visuomenės poreikiams paimamo turto vertinimą (apžiūrą) vietovėje ir kad pagal Projekto sprendinius iš jiems priklausančių: 6,4500 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams bus paimama 0,5928 ha dydžio dalis; 0,3730 ha dydžio žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), visuomenės poreikiams bus paimama 0,1149 ha dydžio dalis.
4. Pareiškėjas nurodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 19-08-284P (toliau – Vertinimo ataskaita Nr. 1), ją rengė uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Inreal“, turto vertintoja R. Š., kvalifikacinis turto vertintojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini). Pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1 vertinamos paimamos visuomenės poreikiams 0,5927 ha dalies iš 6,4500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. rugpjūčio 1 d.) yra 3 204 Eur, duomenų apie patirtus kitus nuostolius dėl paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo negauta. 2019 m. rugsėjo 18 d. buvo parengta Nekilnojamojo turto vertinimo ataskaita Nr. 19-08-285P (toliau – Vertinimo ataskaita Nr. 2), ją rengė UAB „Inreal“, turto vertintoja R. Š., kvalifikacinis turto vertintojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini). Pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 2 vertinamos paimamos visuomenės poreikiams 0,1149 ha dalies iš 0,3730 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2019 m. rugpjūčio 1 d.) yra 621 Eur, duomenų apie patirtus kitus nuostolius dėl paimamo visuomenės poreikiams žemės sklypo taip pat negauta.
5. Pareiškėjas teigė, kad NŽT direktorius 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymu Nr. 1P-396-(1.17 E.) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje) projekto patvirtinimo“ (toliau – NŽT direktoriaus 2019 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. 1P-396-(1.17 E.)) patvirtino Projektą. Taip pat šiuo įsakymu buvo pertvarkyti žemės sklypai, reikalingi paimti visuomenės poreikiams. NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas 2020 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 23SK-427-(14.23.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalinimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo būdu į du žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir patvirtino šių žemės sklypų kadastro duomenis. Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini). NŽT Panevėžio skyriaus vedėjas 2020 m. vasario 5 d. sprendimu Nr. 23SK-424-(14.23.110.) „Dėl žemės sklypo, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pertvarkymo padalinimo būdu ir nustatytų kadastro duomenų patvirtinimo“ pertvarkė žemės sklypą, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), padalinimo būdu į du žemės sklypus, kurių projektiniai Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir Nr. (duomenys neskelbtini) (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bei patvirtino šių žemės sklypų kadastro duomenis. Taip pat šiuo sprendimu buvo nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre įregistruotos žymos apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą perkeliamos į žemės sklypą, kurio projektinis Nr. (duomenys neskelbtini).
6. Pareiškėjas nurodė, kad NŽT direktorius 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1125-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ (toliau – ir NŽT 2020 m. kovo 17 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. 1125): 1) paėmė visuomenės poreikiams atsakovų T. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas 987/5927 dalis 0,5927 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 1); 2) nustatė, kad nuostolių dėl Žemės sklypo Nr. 1 pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1 paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 533,55 Eur, iš jų Žemės sklypo Nr. 1 vertė – 533,55 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 1 paėmimu visuomenės poreikiams dydis – 0 Eur. NŽT direktorius 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1123-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ (toliau – ir NŽT 2020-03-17 žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. 1123): 1) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo T. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 493/5927 dalis 0,5927 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 2); 2) nustatė, kad nuostolių dėl Žemės sklypo Nr. 2 pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1 paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 266,50 Eur, iš jų Žemės sklypo Nr. 2 vertė – 266,50 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 2 paėmimu visuomenės poreikiams dydis – 0 Eur. NŽT direktorius 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1130-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ (toliau – ir NŽT 2020 m. kovo 17 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. 1130): 1) paėmė visuomenės poreikiams atsakovų T. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas 191/1149 dalis 0,1149 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 3); 2) nustatė, kad nuostolių dėl Žemės sklypo Nr. 3 pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 2 paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 103,23 Eur, iš jų Žemės sklypo Nr. 3 vertė – 103,23 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 3 paėmimu visuomenės poreikiams dydis – 0 Eur. NŽT direktorius 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1128-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ (toliau – ir NŽT 2020 m. kovo 17 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktas Nr. 1128): 1) paėmė visuomenės poreikiams atsakovo T. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas 96/1149 dalis 0,1149 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Žemės sklypas Nr. 4); 2) nustatė, kad nuostolių dėl Žemės sklypo Nr. 4 pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 2 paėmimo visuomenės poreikiams dydis – 51,89 Eur, iš jų Žemės sklypo Nr. 4 vertė – 51,89 Eur, kitų nuostolių, susijusių su Žemės sklypo Nr. 4 paėmimu visuomenės poreikiams dydis – 0 Eur.
7. Pareiškėjas tvirtino 2020 m. balandžio 15 d. raštais Nr. 2ZP-1144 ir Nr. 2ZP-1148 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“ informavęs atsakovus, kad NŽT priėmė 2020 m. kovo 17 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktus Nr. 1125, Nr. 1123, Nr. 1128, Nr. 1130, pateikė aktų kopijas ir pakvietė atsakovus per 30 dienų nuo šio pranešimo įteikimo dienos pasirašyti aktus ir nurodyti banko sąskaitą, į kurią bus pervedamas atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą. Šiuo raštu pareiškėjas taip pat informavo atsakovus, kad jei aktai per nustatytą terminą nebus pasirašyti, juose nurodytas atlyginimo dydis bus pervestas į notaro depozitinę sąskaitą, o ginčas dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams bus nagrinėjamas teisme. Atsakovai per nustatytą terminą NŽT 2020 m. kovo 17 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktų Nr. 1125, Nr. 1123, Nr. 1128, Nr. 1130 nepasirašė, todėl pareiškėjas, vadovaudamasi Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsniu, kreipėsi į teismą dėl šių aktų teisėtumo patvirtinimo. Pareiškėjas nurodė, kad iki šio pareiškimo pateikimo pervedė NŽT 2020 m. kovo 17 d. žemės paėmimo visuomenės poreikiams aktuose Nr. 1125, Nr. 1123, Nr. 1128, Nr. 1130 nurodytas atlyginimo sumas į notaro depozitinę sąskaitą ir apie tai 2020 m. birželio 30 d. raštais Nr. 2ZP-1509, Nr. 2ZP-1508 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“ pranešė atsakovams.
Atsiliepimas
8. Atsakovai T. R. ir V. R. atsiliepime į pareiškėjo pareiškimą su juo nesutiko ir prašė pareiškimą atmesti. Atsakovai atsiliepime nurodė, kad Susisiekimo ministerija nėra pateikusi įrodymų, jog pervedė atsakovams nurodytą pinigų sumą. Atsakovas T. R. 2021 m. balandžio 6 d. rašte „Dėl dokumentų pateikimo“ teigė, kad turto vertinimo ataskaitoje mokesčiai už žemę nebuvo įvertinti, todėl tokia turto vertinimo ataskaita neatspindi realios turto įsigijimo kainos ir atsakovams yra užkertamas kelias už gautą kompensaciją įsigyti tokios pat vertės žemės sklypą.
9. Trečiasis suinteresuotas asmuo akcinė bendrovė (toliau – AB) „LTG Infra“ atsiliepime su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. AB „LTG Infra“ nurodė, kad Projektą įgyvendinančiai institucijai nebuvo pateikta įrodymų dėl atsakovų nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamais žemės sklypais, kurių vertės nustatytos Vertinimo ataskaitomis Nr. 1 ir Nr. 2. Pagal esamus duomenis visi atsakovų patirti nuostoliai yra įvertinti ir jų dydis apskaičiuotas tinkamai.
10. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT, atstovaujama NŽT Panevėžio skyriaus, atsiliepime su pareiškimu sutiko ir prašė jį tenkinti. Nurodė, kad paimamo visuomenės poreikiams rinkos turto vertė apskaičiuojama pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme (toliau – ir Turto ir verslo pagrindų įstatymas) nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas, atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Vertinimo ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytas atlyginimo dydis už žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams ir kitų, su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių, dydis yra teisingas ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę. NŽT nuomone, pareiškėjas įvykdė Žemės paėmimo įstatyme nustatytas procedūras ir reikalavimus, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškimo netenkinti.
II.
11. Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmai 2021 m. gegužės 28 d. sprendimu pareiškėjo Susisiekimo ministerijos pareiškimą tenkino – nustatė, kad atsakovams T. R. ir V. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1125-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimamas 987/5927 dalis 0,5927 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 533,55 Eur; nustatė, kad atsakovui T. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1123-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimamas 493/5927 dalis 0,5927 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 266,50 Eur; nustatė, kad atsakovams T. R. ir V. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1130-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimamas 191/1149 dalis 0,1149 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 103,23 Eur; nustatė, kad atsakovui T. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. aktu Nr. ŽVP-1128-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ paimamas 96/1149 dalis 0,1149 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), dydis yra 51,89 Eur.
12. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 12 d. nutartimi, priimtoje šioje byloje: 1) patvirtintas NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-1125-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumas; leista įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamas T. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas 987/5927 dalis 0,5927 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; leista išregistruoti juridinį faktą – 2004 m. kovo 2 d. ir 2005 m. lapkričio 15 d. privačios žemės nuomos sutartis dėl 0,5927 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nuomos; leista pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo; 2) patvirtintas NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-1123-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumas; leista įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamas T. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas 493/5927 dalis 0,5927 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; leista išregistruoti juridinį faktą – 2009 m. gruodžio 31 d. privačios žemės nuomos sutartį dėl 0,5927 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nuomos; leista pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo; 3) patvirtintas NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-1130-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumą; leista įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamas T. R. ir V. R. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomas 191/1149 dalis 0,1149 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; leista išregistruoti juridinį faktą – 2004 m. kovo 2 d. ir 2005 m. lapkričio 15 d. privačios žemės nuomos sutartis dėl 0,1149 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nuomos; leista pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo; 4) patvirtintas NŽT direktoriaus 2020 m. kovo 17 d. akto Nr. ŽVP-1128-(1.18.) „Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant žemės paėmimo visuomenės poreikiams vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo Panevėžio rajono savivaldybės teritorijoje projektą“ teisėtumas; leista įregistruoti šiuo aktu visuomenės poreikiams paimamas T. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomas 96/1149 dalis 0,1149 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), valstybės vardu; leista išregistruoti juridinį faktą – 2009 m. gruodžio 31 d. privačios žemės nuomos sutartį dėl 0,1149 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies nuomos; leista pradėti šį žemės sklypą naudoti visuomenės poreikiams – vietinės reikšmės automobilių kelių statybai ir rekonstrukcijai dėl Europinio standarto geležinkelio linijos Kaunas – Lietuvos ir Latvijos valstybių siena tiesimo. Minėta teismo nutartis yra įsiteisėjusi, todėl teismas nagrinėjamu atveju sprendė klausimą tik dėl atlyginimo dydžio nustatymo už visuomenės poreikiams paimtus atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomus Žemės sklypus Nr. 1, Nr. 3, ir atsakovo T. R. bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomus Žemės sklypus Nr. 2, Nr. 4.
13. Teismas nustatė, kad pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 1 0,5927 ha dalies iš 6,4500 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 3 204 Eur, o pagal Vertinimo ataskaitą Nr. 2 0,1149 ha dalies iš 0,3730 ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) rinkos vertė yra 621 Eur. Teismas nurodė, kad šių žemės sklypų vertės nustatytos taikant lyginamąjį metodą, kurio taikymo procedūros ir tvarka numatytos Turto ir verslo vertinimo metodikoje, patvirtintoje Lietuvos Respublikos finansų ministro 2012 m. balandžio 27 d. įsakymu Nr. 1K-159 „Dėl Turto ir verslo vertinimo metodikos patvirtinimo“ (toliau – ir Metodika). Šių žemės sklypų rinkos vertę nustatė UAB „Inreal“ turto vertintoja R. Š., turinti turto vertintojo kvalifikaciją. Teismas pažymėjo, kad turto vertinimo ataskaita yra laikoma teisinga, kol Vyriausybės įgaliota atlikti turto arba verslo vertintojų ir turto arba verslo vertinimo įmonių valstybinę priežiūrą įstaiga nėra nustačiusi jos neatitikties Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 22 straipsnyje nustatytiems reikalavimams ir (arba) kol ji nėra nuginčyta teisme (Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 23 straipsnio 1 dalis). Kadangi atsakovai teismui nepateikė savo iniciatyva visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų įvertinimo ataskaitų, parengtų pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą ir Metodiką, kuriose būtų nustatyti kitokie nuostolių, susijusių su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, dydžiai, teismas vertino, kad atsakovai nenuginčijo UAB ,,Inreal“ parengtų Vertinimo ataskaitų Nr. 1 ir Nr. 2.
14. Teismas, nustatęs, kad UAB ,,Inreal“ parengtos Vertinimo ataskaitos Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nenuginčytos ir yra galiojančios, jas vertino kaip Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatytus tinkamus įrodymus, kuriais grindžiami visuomenės poreikiams paimamų Žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 rinkos vertės dydžiai. Darydamas nurodytą išvadą teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus, jog turto vertinimo ataskaita (ar turto vertės nustatymo ekspertizės aktas) yra pagrindinis įrodymas byloje dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę nustatymo (žr., pvz., 2016 m. balandžio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-180-684/2016). Teismo nuomone, nurodytos aplinkybės patvirtino, kad atsakovams pagal Vertinimo ataskaitas Nr. 1, Nr. 2 nustatyti atlyginimo už Žemės sklypų Nr. 1, Nr. 2, Nr. 3, Nr. 4 paėmimą visuomenės poreikiams dydžiai ir kitų su šios žemės paėmimu susijusių nuostolių dydžiai yra teisingi ir atspindi paimtos visuomenės poreikiams nuosavybės rinkos vertę.
15. Teismas atmetė atsakovų argumentus, kad Susisiekimo ministerija nėra pateikusi įrodymų, jog pravedė atsakovams nurodytą pinigų sumą, nes byloje pateikti duomenys paneigė šiuos atsakovų teiginius (Susisiekimo ministerijos direktoriaus 2020 m. balandžio 15 d. raštai Nr. 2ZP-1144, Nr. 2ZP-1148 „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto pasirašymo“, 2020 m. birželio 30 d. raštai Nr. 2ZP-1509, Nr. 2ZP-1508 „Dėl informacijos apie atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę ir kitus nuostolius pervedimą į notaro depozitinę sąskaitą“).
16. Vertindamas atsakovų teiginius dėl kitų išlaidų ir nuostolių, susijusių su visuomenės poreikiams paimamais žemės sklypais, dydžių ir atlyginimo, teismas nurodė, kad nenustačius, jog visuomenės poreikiams paimami žemės sklypai buvo užstatyti statiniais ar įrenginiais, užsodinti sodiniais, kuriuos galima perkelti į kitą vietą, bei atsakovams nepateikus tinkamais įrodymais pagrįstų paaiškinimų, kokia veikla turėtų būti vertintina kaip išsikėlimas iš žemės sklypų, ir įvertinus, kad reikalavimas atlyginti 2 885,85 Eur nuostolius yra susijęs su galimais, o ne realiai patirtais, nuostoliais, yra pagrindas spręsti, jog atsakovų nurodyti nuostoliai neatitinka realumo kriterijaus, todėl reikalavimą atlyginti šiuos nuostolius teismas atmetė.
17. Spręsdamas dėl atsakovų reikalavimo priteisti 12 127,80 Eur išlaidų atlyginimą, teismas nurodė, kad tokia suma atsakovai vertina likusios žemės nuvertėjimą, kurį, atsakovų teigimu, sukelia tai, kad dėl nesančių privažiuojamųjų kelių, nenumatytų lėšų ir neparengto melioracijos sistemos atkūrimo projekto, likusi žemė tapo netinkama naudoti ir prarado rinkos vertę. Remdamasis Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 ir 2 dalimis, kuriose pateiktas sąrašas atlyginamų realiai patirtų nuostolių, bei atsižvelgdamas į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, kad Žemės paėmimo įstatymas nenumato teisės į negautų pajamų, likusio turto naudojimo pablogėjimo tenkančių papildomų išlaidų atlyginimą, teismas atmetė atsakovų reikalavimą atlyginti 12 127,80 Eur nuostolius.
18. Dėl atsakovų prašomų atlyginti 3 806,02 Eur išlaidų už įvairių dokumentų, susijusių su vykdytomis žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūromis, rengimą, teismas nurodė, kad atsakovai, kaip patirtus nuostolius, vertina atlyginimą už sugaištą laiką dokumentams, skirtiems įvairioms institucijoms, parengti, susipažinti su dokumentais ir teismine praktika, išlaidas kanceliarinių prekių įsigijimui, duomenų rinkimo, pašto, spausdinimo, archyvavimo paslaugoms apmokėti, kelionės į kadastrinius matavimus ir pasitarimus. Teismas atkreipė dėmesį, kad dalis atsakovų prašomos atlyginti kaip nuostoliai piniginių lėšų sumos galėtų būti priskirta nagrinėjamoje byloje galimai patirtoms bylinėjimosi išlaidoms, kurių atlyginimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 40 straipsnio 1 dalimi, priklauso nuo to, kurios proceso šalies naudai bus priimtas sprendimas. Teismas pažymėjo, kad tam tikra dalis atsakovų nurodytų sumų priskirtinos kitose administracinėje bylose galimai patirtoms bylinėjimosi išlaidoms, kurių atlyginimas galėjo ir turėjo būti sprendžiamas šiose bylose ABTĮ nustatyta tvarka, todėl nėra pagrindo dėl jų atlyginimo spręsti šioje byloje. Be to, dalies sumos, atsakovų nurodytos kaip išlaidos kelionėms į kadastrinius matavimus ir pasitarimus, nėra pagrindo priskirti Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje įvardintiems kitiems nuostoliams, patirtiems dėl žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams, ir nagrinėjamoje byloje galimai patirtoms bylinėjimosi išlaidoms.
19. Teismas, nustatęs, kad UAB „Inreal“ turto vertintojo parengtos Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitos Nr. 19-08-284P ir Nr. 19-08-285P pagrindžia visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų rinkos vertes, ir nenustatęs kitų patirtų nuostolių dėl visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų, pareiškėjo pareiškimą tenkino.
III.
20. Atsakovai T. R. ir V. R. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo arba priimti naują sprendimą, kuriuo priteisti atsakovams 16 889,02 Eur išlaidas dėl netinkamai vykdomos žemės paėmimo procedūros; 3 806,02 Eur išlaidas už įvairių dokumentų, susijusių su vykdytomis žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūromis, rengimą; 12 127,8 Eur už nepanaudojamą žemę, nes likusi nuo žemės paėmimo visuomenės poreikiams žemė nėra tinkama naudoti; 5 procentų palūkanas už tai, kad atsakovai negali disponuoti ir valdyti savo turtu.
Atsiliepimas
21. Atsakovai apeliaciniame skunde nurodo, kad žemės paėmimo procedūra privalo būti atlikta greitai, turtas kompensuojamas nedelsiant. Visą administracinę naštą turėtų prisiimti žemės paėmimo procedūrą įgyvendinanti institucija. Žemės paėmimo procedūra turėtų būti įgyvendinama ir trukti ne ilgiau nei analogiškas turto perleidimas, atliekant turto pirkimo-pardavimo sandorius. Teigia, kad nagrinėjamu atveju dalyvaudami žemės paėmimo procedūroje patiria nežmonišką administracinę naštą: atsakovai nuo 2016 m. kovo 16 d. dalyvaudami žemės paėmimo procedūros įgyvendinime ir teikdami reikalavimus, pastabas dėl daromų klaidų, dalyvaudami teisminiuose procesuose patyrė virš 850 valandų tiesioginių veiklos sąnaudų ruošdami dokumentus institucijoms, ką atsakovai įvertino 16 889 Eur suma. Pasak atsakovų, ši suma teismo turėtų būti įvertinta kaip papildomos išlaidos vykdant žemės paėmimo procedūrą ir atsakovams siekiant už gautą kompensaciją atstatyti pradinių duomenų ir vertės turtą kitoje vietoje. Atsakovų tvirtinimu, šis turtas privalo būti atstatytas visa apimtimi ir verte, todėl pareiškėjo paskaičiuotos kompensacijos negali būti vertinamos kaip visiškai kompensuojančios turto praradimus. Atsakovai akcentuoja įvairius pažeidimus, kuriuos jie yra patyrę nuo 2016 m. kovo 16 d. vykdant žemės paėmimo procedūrą.
22. Atsakovų nuomone, teismas netinkamai taikė Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl priteisė neteisingą atlyginimą už paimamą visuomenės poreikiams turtą. Atsakovai remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – ir Konstitucija) 23 straipsniu ir kitais Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – ir Konstitucijos Teismas) išaiškinamais, kuriais buvo išaiškinta, kas yra teisingas atlyginimas už turto nacionalizavimą, eksproprijavimą, paėmimą visuomenės poreikiams ir kaip bei kokiais principais remiantis šis atlyginimas privalo būti įgyvendintas. Atsakovai pažymi, kad teismo sprendimas neatspindi suformuotos teisingo atlyginimo praktikos, jame remiamasi klaidingais faktiniais duomenimis. Teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teisiškai nepagrįstas, iškraipantis Žemės paėmimo įstatymo nuostatas, į daugelyje bylos nagrinėjimo metu iškeltų klausimų teismas neatsakė, atsakovų reikalavimas pakviesti projekte dalyvaujančias institucijas (NŽT, Lietuvos geležinkelių atstovus) buvo ignoruojamas, todėl, atsakovų vertinimu, byla turėtų būti perduota pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Atsiliepimas
23. Atsakovų teigimu, teismas, atmesdamas jų prašymą atlyginti visą prarasto turto vertę ir patirtus nuostolius, pažeidė teisėtus atsakovų interesus, užkirto kelią įgyvendinti teisingo atlyginimo procedūrą ir įteisinti teisėtus lūkesčius atkurti tokios pat vertės turtą kitoje vietoje. Atsakovai pažymi, kad iki žemės procedūros pradžios bendra nuosavybės forma jiems priklausė 8,71 ha žemės sklypas su melioracijos sistema, privažiuojamuoju keliu. Atsakovai 8,71 ha sklypą iki pradedant žemės paėmimo procedūrą yra įvertinę 48 667,8 Eur suma. Atsakovai atkreipia dėmesį, kad pareiškėjais neatlygintinai disponavo šiuo turtu ir gavo materialinės naudos nuo 2017 m. sausio 23 d. iki šios dienos, ir skaičiuojant šią naudą vidutine bankinių paskolų 5 procentų dydžio palūkanų verte susidaro 7 300,2 Eur suma, kuri atsakovų yra pateikiama kaip argumentas, kad pareiškėjas, disponuodamas atsakovų ir kitų bendraturčių ir bendrasavininkų turtu, gauna neabejotiną turtinę naudą, kuri neatsispindi turto vertinimo atskaitoje. Turto vertinimo atskaitoje neatsispindi ir infliacinis turto nuvertėjimas, kuris vidutiniškai skaičiuojamas 4 procentai per metus ir per trejus metus tokio turto nuvertėjimas sudarytų 5 840,14 Eur. Atsakovai nurodo, kad turto atskaitoje taip pat neįtvirtinta, kad už turto atlyginimą yra skaičiuojamas gyventojų pajamų mokestis ir pridėtinės vertės mokesčiai, kurie atitinkamai sudaro 20 ir 21 procentus. Šie mokesčių dydžiai turto vertinimo ataskaitoje taip pat nebuvo įtraukti ir įvertinti, kad atsakovai, gaudami atlyginimą už paimamą turtą, turės sumokėti mokesčius, todėl kompensacijos dydis sumažės 41 procentu (4 972,49 Eur) nuo 12 128,02 Eur iki 7 155,53 Eur.
24. Atsakovų teigimu, per „Rail Baltica“ procedūras Susisiekimo ministerijos paskirto projekto netiesioginio naudos gavėjo AB „Lietuvos geležinkeliai“ struktūrinis padalinys AB „LTG Infra“ per įsteigtą įmonę UAB „Rail Baltica statyba“ disponavo turtu, kurio bendras dydis sudaro 48 667,8 Eur, o atsakovų dalis toje sumoje sudarė 12 128,02 Eur. Atsakovai pažymi, kad šią sumą ir buvo pateikę teismui, kaip teisingo atlyginimo dydį už turėtą žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalį, sudarančią 2,175 ha. Atsakovai, skaičiuodami šią vertę, naudojosi „Inreal“ turto vertintojo nustatytą 1 ha žemės sklypo verte. Tai atsakovai patvirtino teismo posėdžio metu.
25. Atsakovai nurodo, kad teismas painioja sąvoka „žemės sklypas ar sklypai, reikalingi „Rail Baltica“ projektui įgyvendinti“ ir „žemės sklypas, kuriam pradėta žemės paėmimo procedūra ir kuris paimamas visuomenės poreikiams“. Pažymi, kad sklypo unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) dydis, kuris paimamas visuomenės poreikiams, yra 8,71 ha ir jis yra nurodytas Vyriausybės 2016 m. sausio 1 d. nutarime Nr. 31, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo procedūra, kuri remiasi specialiuoju planu. Tačiau žemės paėmimo projektas yra jau kitas etapas, kuris tik tikslina žemės sklypų plotus, reikalingus jau konkretaus „Rail Baltica“ projekto sprendinių įgyvendinimui, kur naudos gavėjas yra komercinis subjektas UAB „Rail Baltica statyba“, kuri valdo 33 procentus „Rail Baltica“ projekto dalies.
26. Pareiškėjas Susisiekimo ministerija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
Šalies argumentai
27. Pareiškėjas nurodo, kad atsakovai, teigdami, jog teismas neteisingai taikė Žemės paėmimo įstatymo nuostatas, nenurodo, kaip konkrečiai pasireiškė jų įrodinėjamas teismo padarytas pažeidimas. Priešingai, iš apeliacinio skundo galima spręsti, kad atsakovai įrodinėja net ne teismo padarytą Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio taikymo ir aiškinimo pažeidimą, o nesutinka su pačios teisės normos nustatytu reglamentavimu. Atsakovai teigė, kad teismas, priimdamas sprendimą, turėjo vadovautis Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalimi, kurioje numatyta, kad jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir /ar naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimamą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Vertindamas apeliacinio skundo motyvą dėl Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalies taikymo, pareiškėjas pažymi, kad šios normos taikymas yra neatsiejamas nuo teismo vertinimo, atlikto taikant Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnį, o būtent tam, kad būtų galima taikyti įstatymo 6 straipsnio 4 dalis, teismas turi nustatyti kitą visuomenės poreikiams paimamo turto vertę, o ginčo atveju tokių aplinkybių (kitos turto vertės) teismas nenustatė.
28. Pareiškėjas teigia, kad teismas, vertindamas nustatomo atlyginimo dydį, remiasi į bylą šalių pateiktais įrodymais, t. y. pats teismas apskaičiuoti atlyginimo dydžio negali. Šiuo atveju teismas 2021 m. vasario 23 d. nutartimi išaiškino ir pasiūlė atsakovams, kad ginčijant parengtose Vertinimo ataskaitose Nr. 1 ir Nr. 2 nurodytus nuostolius, susijusius su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, ir valstybės paimamų žemės sklypų vertės dydžius, jie turi teisę iki 2020 m. kovo 15 d. pateikti tinkamus įrodymus, patvirtinančius atsakovų nuostolius, susijusius su žemės paėmimu visuomenės poreikiams, bei valstybės paimamo žemės sklypų vertės dydžius ir kt. Apie atsakovų teisę pasinaudoti teise teikti įrodymus dėl atlyginimo dydžio ir naudotis profesionalaus atstovo (advokato) paslaugomis atsakovams buvo paaiškinta ir 2021 m. balandžio 6 d. vykusio teismo posėdžio metu, tačiau jokie papildomi įrodymai apie galimai neteisingai Vertinimo ataskaitomis Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytas visuomenės poreikiams paimamų žemės sklypų vertes teismui nebuvo pateikti, o atsakovai savo patiriamus nuostolius (jų dydį) ir toliau įrodinėjo į bylą jau pateiktais paaiškinimais ir įrodymais, kuriuos teismas sprendime įvertino. Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad patiems atsakovams nepateikus Žemės sklypų turto vertinimo ataskaitų teisingumą paneigiančių įrodymų, siekiant pagrįsti jų neva patiriamus kitokius nuostolius, nei jie yra apskaičiuoti pareiškėjo į bylą pateiktomis Vertinimo ataskaitomis Nr. 1 ir Nr. 2, teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo spręsti apie kitų nuostolių buvimą (jų realumą), nes tokie duomenys nėra pagrindžiami leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.
29. Pareiškėjo teigimu, vien tas faktas, jog atsakovams yra nepriimtinos Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio nuostatos, per se (savaime) nedaro teismo sprendimo negaliojančiu ir nepagrįstu ar pažeidžiančiu atsakovų interesus. Atsakovai, siekdami nuostolių atlyginimo, kurio įstatyminis reglamentavimas nenustato vykdant žemės sklypų paėmimo visuomenės poreikiams procedūras, tokius nuostolius turi įrodyti leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, atitinkamai paneigiančiomis ir kitos šalies (pareiškėjo) į bylą pateiktus įrodymus apie apskaičiuotų nuostolių dydį. Vien atsakovų įsitikinimas, kad teismas nustatė per mažą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydį, tėra tik subjektyvi apeliantų nuomonė ir tai savaime nereiškia, kad toks atlyginimas yra neteisingas ar kad juo yra pažeidžiami nuosavybės neliečiamumo ir teisingo atlyginimo už paimamą nuosavybę principai.
30. Pareiškėjas nurodo, kad Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjama administracinė byla Nr. eA-2820-1062/2021 pagal atsakovų apeliacinį skundą dėl Regiono apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. sausio 11 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. eI3-31-283/2021, kuri yra susijusi su atlyginimo dydžio atsakovams nustatymu I etapo projektuose, o ši administracinė byla yra susijusi II etapo projektais. Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme nagrinėjamoje administracinė byloje Nr. eA-2820-1062/2021 atsakovai pateiktu apeliaciniu skundu, be kita ko, prašo apeliacinės instancijos teismo priteisti jiems tuos pačius nuostolius, susijusius su tariamai patiriamais jų nuostoliais dėl jų valdytų pradinių dviejų žemės sklypų (kurių bendras plotas 8,71 ha) nuvertėjimu, negalėjimu naudotis likusia sklypų dalimi, išlaidas bylinėjimuisi, nuostolius dėl netinkamai vykdytos žemės paėmimo procedūros, palūkanas. Kitaip tariant, šiuo apeliaciniu skundu yra reiškiamas tapatus reikalavimas, kuris jau yra nagrinėjamas kitoje administracinėje byloje, o tokios aplinkybės yra pagrindas palikti apeliacinio skundo dalį dėl reikalavimų, apeliacinio skundo rezoliucinėje dalyje pažymėtų Nr. I, II, IV ir V, nenagrinėta. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas nustatytų, kad nagrinėjant šią bylą apeliacine tvarka atsakovų reikalavimai dėl prašomų nuostolių priteisimo turi būti vertinami iš naujo, pareiškėjas mano, jog tokių reikalavimų patenkinimui nėra jokio teisinio pagrindo ir ši apeliacinis skundo dalis turi būti atmesta.
31. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad atsakovams pagal Vertinimo ataskaitas Nr. 1 ir Nr. 2 nustatytas atlyginimo už žemės sklypų paėmimą visuomenės poreikiams dydis yra teisingas ir pagrįstas. Pareiškėjo teigimu, teismas teisingai taikė ir aiškino materialines ir procesines teisės normas, teisingai nustatė bylos aplinkybes ir teisingai vertino jas patvirtinančius (paneigiančius) įrodymus, todėl teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas.
Atsiliepimas
32. Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.
33. Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad atsakovų nurodyti nuostoliai nepatenka į Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nurodytų atlyginamų nuostolių kategorijas ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino atsakovų prašymo dėl ekspertizės skyrimo, kuria atsakovai iš esmės siekė pagrįsti ateityje galbūt atsirasiančius nuostolius. Pasak NŽT, atsakovų įsitikinimas, kad teismas nustatė per mažą atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamus žemės sklypus dydį, tėra tik subjektyvi apeliantų nuomonė, o tai, kad jų netenkina nustatytas atlygimo dydis, savaime nereiškia, kad toks atlyginimas yra neteisingas ar kad juo yra pažeidžiami nuosavybės neliečiamumo ir teisingo atlyginimo už paimamą nuosavybę principai. NŽT mano, kad teismas bylą išnagrinėjo objektyviai ir išsamiai įvertindamas visų byloje pateiktų faktinių aplinkybių visumą, todėl priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovams T. R. ir V. R. nustatyto atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą atsakovų bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą 987/5927 dalį 0,5927 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini), ir 191/1149 dalį 0,1149 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini), bei atsakovui T. R. nustatyto atlyginimo dydžio už visuomenės poreikiams paimtą bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą 493/5927 dalį 0,5927 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini), ir 96/1149 dalį 0,1149 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – žemės ūkio, naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties žemės sklypai), esančio (duomenys neskelbtini), pagrįstumo ir teisėtumo.
35. Pirmosios instancijos teismas remdamasis Vertinimo ataskaitų duomenimis nustatė, kad atsakovams T. R. ir V. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamas 0,5927 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 987/5927 dalis dydis yra 533,55 Eur; kad atsakovui T. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamas 0,5927 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 493/5927 dalis dydis yra 266,50 Eur; kad atsakovams T. R. ir V. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamas 0,1149 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 191/1149 dalis dydis yra 103,23 Eur; kad atsakovui T. R. atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamas 0,1149 ha žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) 96/1149 dalis dydis yra 51,89 Eur.
36. Atsakovai mano, kad teismo sprendimas yra nemotyvuotas, teisiškai nepagrįstas, iškraipantis Žemės paėmimo įstatymo nuostatas. Teismas neteisingai aiškino Žemės paėmimo įstatymo (toliau tekste – ir Įstatymo) 6 straipsnio 4 dalį, neatlygindamas nuostolius, kurie susidarys dėl pajamų negavimo ateityje. Po žemės paėmimo procedūros, padalintas pradinis žemės sklypas nebeatitinka žemės ūkio paskirties kriterijų, sumažintas iki tokio lygio, kad yra praradęs vertingas savybes, bendrą pakrantę su istorinio paveldo statusą turinčiu upeliu. Pramoninei statybai ir infrastruktūrai keičiama sklypo aplinka praradusi ekologišką aplinką, o suskaidytas sklypo pritaikomumas nebeįmanomas žemės ūkiui.
37. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Tai reiškia, kad teismas turi įvertinti apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius argumentus, kuriais kvestionuojamos skundžiamame sprendime padarytos išvados. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos atsakovo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas atsakovo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).
38. Žemės paėmimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje (2012 m. birželio 26 d. redakcija) nustatyta, kad apygardos administracinis teismas, priėmęs nutartį dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo, toliau nagrinėja ginčą dėl kitų žemės savininko ir (ar) kito naudotojo atsiliepime nurodytų klausimų, tarp jų ir dėl atlyginimo už visuomenės poreikiams paimamą žemę. Jeigu teismas nustato kitą paimamo žemės sklypo ar kito turto vertę ir jo savininkų ir (ar) naudotojų patirtų išlaidų dydį, negu nurodyta žemės paėmimo visuomenės poreikiams akte, už paimtą visuomenės poreikiams žemę atsiskaitoma teismo sprendime nurodytomis sąlygomis. Jeigu teismas nustato, kad žemės savininkas ir (ar) kitas naudotojas turi gauti mažesnį atlyginimą už visuomenės poreikiams paimamą žemę negu suma, kurią projektą įgyvendinanti institucija buvo pervedusi į notaro, banko ar kitos kredito įstaigos depozitinę sąskaitą, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pervedama atlyginimo suma yra atitinkamai sumažinama.
39. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio (Atlyginimas už visuomenės poreikiams paimamą turtą ir turto vertinimo tvarka) 1 dalyje nustatyta, kad paimant privačią žemę visuomenės poreikiams, žemės savininkui turi būti teisingai atlyginama už žemę pinigais pagal rinkos vertę. Žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui pinigais atlyginama paimamoje visuomenės poreikiams žemėje esančių sodinių, medynų tūrio, negauto derliaus, įdėtų lėšų žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti vertė, visi kiti savininko ir (ar) kito naudotojo nuostoliai, patirti dėl žemės sklypo ir jame statomų ar jau pastatytų statinių, įrenginių, dėl žemės sklype esančių želdinių paėmimo visuomenės poreikiams, taip pat iškėlimo iš visuomenės poreikiams paimamo turto išlaidos.
40. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad paimamo žemės sklypo rinkos vertė apskaičiuojama pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir pobūdį, nustatytus iki žymos Nekilnojamojo turto registre apie pradėtą žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą padarymo. Už žemės sklype esančių sodinių, medynų tūrį, negautą derlių, įdėtas lėšas žemės ūkio produkcijai ir miškui auginti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas statiniais ar įrenginiais užstatomas ar užstatytas žemės sklypas, už jau pastatytus ar statomus žemės sklype asmenims nuosavybės teise priklausančius statinius ar įrenginius turi būti atlyginama pinigais pagal rinkos vertę. Jeigu visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypas, kuriame vykdoma ūkinė komercinė veikla, žemės savininkui ir (ar) kitam naudotojui atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Apskaičiuojant visuomenės poreikiams paimamo žemės sklypo, jame esančių statinių ir įrenginių rinkos vertę, turi būti atsižvelgiama į tą pačią žemės verčių zoną žemės verčių žemėlapiuose patenkančių žemės sklypų, statinių ir įrenginių sandoriuose, sudarytuose nuo specialiojo plano, kurio pagrindu buvo pradėta žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra, patvirtinimo iki turto vertinimo ataskaitos parengimo, nurodytų tokių nekilnojamųjų daiktų kainų pokytį.
41. Žemės paėmimo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad paimamo visuomenės poreikiams turto vertė ir šiame straipsnyje nurodyti nuostoliai apskaičiuojami taikant Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualaus turto vertinimo būdą, o turto vertinimo metodas kiekvienu atveju parenkamas atsižvelgiant į kriterijus, nustatytus Vyriausybės patvirtintoje Turto vertinimo metodikoje. Visuomenės poreikiams paimamo turto vertė įforminama parengiant turto vertinimo ataskaitą.
42. Minėta, kad pirmosios instancijos teismas, remdamasis Vertinimo ataskaitų duomenimis, nustatė, jog atsakovams už visuomenės poreikiams paimamas žemės sklypų dalis atlyginimo dydis yra atitinkamai 533,55 Eur, 266,50 Eur, 103,23 Eur ir 51,89 Eur (šios nutarties 35 punktas). Atsakovai teismui savo iniciatyva visuomenės poreikiams paimtų žemės sklypų dalių įvertinimo ataskaitų, parengtų pagal teisės aktų reikalavimus, kuriose būtų nustatytas kitoks atlyginimo dydis nepateikė.
43. Aiškinant pirma pacituotas Įstatymo nuostatas sistemiškai, matyti, kad atlyginami nuostoliai, susiję su ūkinės komercinės veiklos paimamame visuomenės poreikiams žemės sklype nutraukimu ar jos apribojimu. Atsakovai nei pirmosios instancijos teisme, nei bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nepateikė jokių duomenų, kad sprendimų dėl sklypų paėmimo metu juose buvo vykdoma ūkinė komercinė veikla, todėl atsakovų argumentas, kad pramoninei statybai ir infrastruktūrai keičiama sklypo aplinka prarado ekologišką aplinką, ir dėl to, esą atsiras nuostoliai ateityje, atmetamas kaip nepagrįstas, nes nei viename iš sklypų komercinė veikla nebuvo vykdoma. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė Įstatymą, spręsdamas, kad nagrinėjamu aspektu būsimi nuostoliai iš veiklos, kuri šiuo metu nevykdoma, neatlyginami.
44. Paminėtina, kad tokios pozicijos laikėsi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ankstesnėse bylose – nuostoliai, kurie galbūt atsiras dėl komercinės veiklos apribojimų, nustatomi tik paimamam sklypui, o kiti nuostoliai, kurie tiesiogiai nesusiję su paimamu žemės sklypu, nėra atlyginami (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. sausio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-892-415/2020).
45. Atsakovų apeliacinio skundo teiginys, kad suskaidytas sklypo pritaikomumas nebeįmanomas žemės ūkiui: padalintas pradinis žemės sklypas nebeatitinka žemės ūkio paskirties kriterijų, sumažintas iki tokio lygio, kad yra praradęs vertingas savybes, yra nepagrįstas faktinėmis aplinkybėmis. Nagrinėjamu atveju visuomenės poreikiams buvo paimti ne visi atsakovams priklausantys žemės sklypai, o tik jų dalys, už kurias ir turi būti atlyginama. Atsakovų nurodoma nuostolių suma apimanti visą jiems nuosavybės teise priklausiusių žemės sklypų plotą yra nepagrįsta, nes tokio paskaičiavimo būdo įstatymas nenumato. Teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo konstatuoti, kad atsakovų nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis įrodinėjami nuostoliai tikrai kiltų, jei atsakovas veiktų kaip rūpestingas ir atidus asmuo (ABTĮ 56 str. 7 d.).
85. Atsakovai nepateikė jokių įrodymų, kad jiems iki teismo 2021 m. sausio 12 d. nutarties dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams akto teisėtumo patvirtinimo įsiteisėjimo dienos buvo trukdoma naudotis jų turėta žemės ūkio paskirties žeme pagal paskirtį. Dėl šios priežasties nėra pagrindo spręsti nuostolių atlyginimo klausimą tiek, kiek, pasak atsakovų, buvo trukdoma naudotis žemės sklypais iki 2021 m. sausio 12 d. nutarties įsiteisėjimo.
86. Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas, nenukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos ginčui aktualiu aspektu bei priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį naikinti ar keisti nėra jokio pagrindo. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovų apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsakovų T. R. ir V. R. apeliacinį skundą atmesti.
Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų 2021 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.