- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-13
- Bylos Nr.
- 2S-1937-513/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Irma Čuchraj
- Pareiškėjas
- R. Z.
- Suinteresuotas asmuo
- J. N., A. N., B. Z.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Irma Čuchraj, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo R. Z. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-22 nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. Z. skundą dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų, suinteresuoti asmenys J. N., A. N. ir B. Z.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėjas skundu prašė panaikinti antstolio 2012-06-05 patvarkymą dėl turto pardavimo iš varžytynių bei iš naujo nustatyti turto (0,2000 ha ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), ir pastato – gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini)) rinkos vertę ir pardavimo kainą; taikyti laikinąją apsaugos priemonę – sustabdyti antstolio žinioje esančią vykdomąją bylą Nr. 0091/11/00765 iki įsiteisės teismo nutartis šioje byloje (bylos Nr. 2-10558-769/2012). Nurodo, kad antstolis klaidingai nustatė nekilnojamojo turto tikrąją rinkos vertę, t. y. iš varžytynių parduodamo turto kainą – 400 000 Lt, kadangi turto vertė yra didesnė. Nenustačius realios turto rinkos vertės varžytynių paskelbimo dieną neteisėtu laikytinas ir pats varžytynių paskelbimas, kadangi varžytynių paskelbimas neatsiejamai susijęs su turto kaina. Dėl šių priežasčių antstolis įpareigotinas iš naujo nustatyti turto pardavimo kainą atsižvelgiant į pasikeitusią turto rinkos vertę ir tik po to skelbtinos varžytynės.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-08-22 nutartimi pareiškėjo R. Z. skundo dėl antstolio Giedriaus Jonausko veiksmų netenkino. Teismas nurodė, kad skolininkas teismui nepateikė jokių įrodymų, kurie leistų daryti išvadą, jog turto vertė yra didesnė ar pakitusi nuo 2011 metų liepos mėnesio. Teismas atsižvelgęs į tai, kad skolininkas R. Z. nepasinaudojo savo teise apskųsti patvarkymo dėl turto pardavimo iš varžytinių paskelbimo, padarė išvadą, jog skolininkas sutiko su šiuo patvarkymu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis. Teismas pareiškėjo prašymo taikyti laikinąją apsaugos priemonę pakartotinai nenagrinėjo, kadangi 2012-06-29 priimta Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo buvo atmestas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas R. Z. atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-22 nutartį ir priimti naują nutartį – jo skundą tenkinti. Nurodo, kad antstolio veiksmas, kuriuo nustatyta nekilnojamojo turto rinkos vertė, yra nepagrįstas realiu turto vertės nustatymu ir priimtas pažeidžiant pareiškėjo bei skolininkės ir įkeisto daikto savininkės teises ir teisėtus interesus. Antstolis neatsižvelgė į turto vertės padidėjimą bei realią parduodamo turto rinkos vertę, todėl antstolis įpareigotinas iš naujo nustatyti turto pardavimo kainą atsižvelgiant į pasikeitusią turto rinkos vertę. Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymo 2 straipsnyje sąvoka „vertė“ apibrėžiama kaip prekių ar kito turto, ar verslo naudingumo tam tikru metu matas, nustatytas pagal atitinkamą vertinimo metodiką. 2011-07-12 UAB „Lovertus“ turto vertinimas šią dieną yra nebeaktualus, nes nuo jo priėmimo praėjo daugiau kaip metai.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo J. N. prašo atskirąjį skundą atmesti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-08-22 nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad pareiškėjas neskundė antstolio patvarkymo, tai yra nepasinaudojo CPK 681 str. 3 d. numatyta teise pareikšti prieštaravimus dėl turto įkainojimo. Pareiškėjas, skųsdamas antstolio veiksmus dėl turto įkainojimo, piktnaudžiauja procesinėmis teisėmis ir tuo vilkina varžytynių procesą bei skolos sumokėjimą suinteresuotam asmeniui. Suinteresuotas asmuo J. N. prašo pareiškėjui skirti neperžengiant CPK 95 str. 2 d. sankcijos ribų numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirųjų skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimtos nutarties tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas atskiruosiuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str., 338 str.).
Viena iš būtinųjų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas. Tinkamas turto kainos nustatymas yra susijęs tiek su skolininko (užtikrina, kad turtas nebūtų parduodamas nepagrįstai jį nuvertinant), tiek su kreditoriaus teisių apsauga (garantuojama, kad teismo sprendimas bus įvykdytas operatyviai ir efektyviai). Kadangi priverstine tvarka turtą parduoda ne savininkas, o specialus įstatymo įgaliotas asmuo – antstolis, tai pirkėjas ir turto savininkas neturi galimybės tartis dėl parduodamo daikto kainos. Areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės įtvirtintos CPK 681 str., kuriame nustatyta, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę.
Byloje nustatyta, kad antstolis vykdomojoje byloje Nr. 0091/11/00765 nuo 2011-06-07 vykdo Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2011-01-14 nutartį Nr. 290-2N/2010, kuria kreditorių J. N. ir A. N. prašymu buvo nutarta už skolą iš varžytynių parduoti įkeistus daiktus: 0,2000 ha ploto žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir pastatą – gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), būklė: nebaigtas statyti (baigtumas 37 proc.), esantį (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausantį suinteresuotam asmeniui B. Z.. Antstolis 2011-08-01 patvarkymu „Dėl turto įkainojimo“ Nr. S-9738 nustatė minėto pastato rinkos vertę – 494 000 Lt. Įkainodamas turtą, rėmėsi nekilnojamojo turto agentūros „Lovertus“ pateiktomis preliminariomis nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo pažymomis, atsižvelgė į parduodamų objektų vietą, turto naudojimo apribojimus. Šį patvarkymą skolininkas skundė nustatyta tvarka, tačiau 2012-04-26 įsiteisėjo 2012-01-31 Kretingos rajono apylinkės teismo nutartis, kuria skundas buvo atmestas (b. l. 31–32, LITEKO duomenys). Antstolis 2012-05-15 atnaujino vykdymą, dalyvaujant skolininkui apžiūrėjo realizuotiną turtą, nustatė, kad nuo 2011 m. liepos m. jokie statybos darbai nebuvo atlikti, todėl 2012-05-25 priėmė patvarkymą Nr. 3.6.-28696, kuriuo nuspręsta neperkainoti turto, nes ryškių nekilnojamojo turto kainų rinkos pokyčių nepastebėta, ir skelbti turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių. Šis patvarkymas skolininkui įteiktas 2012-05-29 ir įsiteisėjo 2012-06-19 (vykd. b. l. 120–122).
Apeliantas iš esmės skundžia ne antstolio patvarkymą skelbti turto pardavimą iš varžytynių, o 2012-06-05 pranešimą Nr. 3.6.-29201 dėl turto pardavimo iš varžytynių, jis buvo įteiktas 2012-06-07 (vykd. b. l. 123–125). Antstolis privalo apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą pranešti išieškotojui ir skolininkui asmeniškai arba registruotu laišku, nustatyta, kad pranešimas atitinka 2012-05-25 patvarkymą Nr. 3.6.-28696 skelbti turto pardavimą iš pirmųjų varžytynių, todėl teigti, kad skundžiamas procesinis veiksmas neteisėtas, nėra pagrindo (CPK 706 str. 3 d.). Dėl kitų apelianto argumentų pasisakytina, kad skolininkui ir išieškotojui suteikta teisė prieštarauti antstolio atliktam įkainojimui įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę (CPK 681 str. 1 d.). Bylos duomenimis ir įsiteisėjusiu teismo procesiniu sprendimu nustatyta, kad pareiškėjas CPK 681 str. 3 d. suteikta teise nepasinaudojo, t. y. nepareiškė antstoliui prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo. Pareiškėjui CPK 681 str. 1 d. nustatyta tvarka nepareiškus prieštaravimų dėl areštuoto turto įkainojimo, antstoliui, priėmusiam patvarkymą parduoti turtą iš varžytynių ir patvarkymui įsiteisėjus, savo iniciatyva nebuvo pagrindo skirti ekspertizę turto vertei nustatyti prieš pranešant apie varžytynes. Pareiškėjas atskirajame skunde taip pat nurodė, kad antstolis neatsižvelgė į turto vertės padidėjimą bei realią parduodamo turto rinkos vertę nekilnojamojo turto rinkoje, todėl nustatyta turto vertė neatspindi tikrosios turto vertės. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pareiškėjas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokios turto vertinimo pažymos, iš kurios aiškiai būtų matyti, kad antstolio nustatyta kaina yra netinkama, todėl darytina išvada, kad šis pareiškėjo argumentas taip pat yra visiškai negrįstas.
Vykdymo procese tiek išieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 393 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2005; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-79/2007). Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavęs, kad skolininkas R. Z. nepasinaudojo savo teise apskųsti patvarkymo dėl turto pardavimo iš varžytynių paskelbimo, padarė pagrįstą išvadą, jog skolininkas sutiko su šiuo patvarkymu ir jame išdėstytomis aplinkybėmis, todėl naikinti pranešimą apie turto pardavimo iš varžytynių laiką ir vietą nėra pagrindo.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo tenkinti suinteresuoto asmens prašymo pareiškėjui skirti neperžengiant CPK 95 str. 2 d. sankcijos ribų numatytą baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. CPK 95 str. 1 d. piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis apibūdinamas kaip nesąžiningas nepagrįsto ieškinio (apeliacinio, kasacinio skundo) pareiškimas ar sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Teismas, nustatęs piktnaudžiavimo atvejus, gali paskirti asmeniui iki 20 000 Lt baudą (CPK 95 str. 2 d.), tačiau baudos paskyrimo ir jos dydžio pagrįstumo klausimai yra teismo prerogatyva. Baudos dydis nustatomas atsižvelgiant į reikšmingas bylos aplinkybes, t. y. piktnaudžiavimo pobūdį, pasikartojimą, asmens, kuriam skiriama bauda, pajamas, ieškinio kainą ir t.t. CPK 95 str. 1 d. yra numatytos dvi būtinos sąlygos (conditio sine qua non) pripažinti asmenį piktnaudžiavus procesinėmis teisėmis: šalies nesąžiningumas ir ieškinio (skundo) nepagrįstumas jį pateikiant teismui. Alternatyvus tokio pobūdžio sankcijų taikymo pagrindas yra tuo atveju, kai šalis veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Be to, piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejais laikytini šalies veiksmai naudojantis procesinėmis teisėmis ne pagal jų paskirtį, ne pagal civilinio proceso tikslus arba kai tokiais veiksmais sąmoningai sukeliama kitai proceso šaliai esminė žala. Vienos šalies procesinių teisių įgyvendinimu negali būti pateisinamas kitos šalies teisių suvaržymas ir jos padėties apsunkinimas žymiai didesniu mastu, palyginus su mažesniu interesu įgyvendinti tokią procesinę teisę.
Apeliacinės instancijos teismo nuomone, byloje nėra pateikta duomenų, leidžiančių teigti, kad pareiškėjas buvo nesąžiningas. Pažymėtina, kad vykdymo proceso metu iškylančius klausimus antstolis išsprendžia motyvuotu patvarkymu, kuris vėliau gali būti skundžiamas įstatymų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad įstatymas nedraudžia skųsti kiekvieno antstolio priimto patvarkymo, jei šalis mano, kad toks antstolio atliktas procesinis veiksmas pažeidžia jo teises. Akivaizdu, kad 2011-08-01 patvarkymas dėl turto įkainojimo Nr. S-9738 bei 2012-06-05 pranešimas dėl turto pardavimo iš varžytynių Nr. 3.6.-29201 skundžiami pirmą kartą, o ne pakartotinai, todėl nėra pagrindo teigti, kad pareiškėjas tokiu būdu piktnaudžiauja savo procesinėmis teisėmis. Kaip minėta, pareiškėjo naudojimasis procesinėmis teisėmis negali būti traktuojamas kaip piktnaudžiavimas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes konstatuotina, kad nėra CPK 95 str. nustatytų sąlygų, leidžiančių skirti šaliai baudą dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis.
Esant šioms aplinkybėms konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.