- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-03-28
- Bylos Nr.
- 1A-85-519/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-35752-2017-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus (pirm.), Nijolė Matuzevičienė, Vidmantas Mylė
- Nuteistasis
- V. B., V. V.
- Advokatai
- Stasys Zabita
- Kategorijos
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Gražvydo Poškaus,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. gynėjo advokato Stasio Zabitos, nuteistojo V. B. gynėjo advokato A. J. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo:
V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 284 straipsnį ir nubaustas laisvės apribojimu vieneriems metams.
Uždrausta V. B. būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ rengiamuose renginiuose, V. B. įpareigotas būti namuose nuo 24 val. vakaro iki 6 val. ryto ir pradėti dirbti. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsniu, į atliktos bausmės laiką įskaitytas sulaikyme išbūtas laikas nuo 2017 m. liepos 16 d. 9.00 val. iki 2017 m. liepos 17 d. 17.20 val.
V. V. pripažinti kaltu pagal BK 284 straipsnį ir nubaustas laisvės apribojimu šešiems mėnesiams. Uždrausta V. V. būti UAB „(duomenys neskelbtini)“ renginiuose, V. V. įpareigotas būti namuose nuo 24 val. vakaro iki 6 val. ryto ir pradėti dirbti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. V. B. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. liepos 16 d. apie 02.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – regioninio parko poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų šventės metu, būdamas neblaivus, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės dingsties, necenzūriniais žodžiais iškoneveikė šventėje dalyvavusius bendrovės darbuotojus bei R. K., grasindamas jam susidorojimu, trukdė bendrovės darbuotojams leisti laisvalaikį ir ilsėtis, dėl to apsaugos darbuotojų buvo išvestas iš renginio. Po to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, toje pačioje vietoje, apie 03.00 val., sugrįžęs į poilsiavietę, be priežasties kabinėjosi prie šventėje dalyvavusių darbuotojų, keikė juos necenzūriniais žodžiais ir, matant kitiems asmenims, bandančiam jį sudrausminti G. U. sudavė ranka ne mažiau kaip vieną smūgį į dešinę kaktos pusę, padarydamas nukentėjusiajam G. U. žaizdą dešinėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimą ir poodinę kraujosruvą dešinės ausies kaušelyje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
1.1. V. V. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. liepos 16 d., apie 03.00 val., (duomenys neskelbtini), viešoje vietoje – regioninio parko poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“, UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų šventės metu, būdamas neblaivus, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės dingsties, trukdydamas bendrovės darbuotojams leisti laisvalaikį ir ilsėtis, vairuodamas jam priklausantį automobilį „(duomenys neskelbtini)“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ne mažiau kaip tris kartus važiuodamas juo į poilsiavietėje buvusius bendrovės darbuotojus, sukėlė grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, ir automobiliu kliudė nukentėjusios L. K. rankos alkūnę, dėl ko nukentėjusiajai L. K. sukėlė fizinį skausmą ir tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. V. gynėjas advokatas Stasys Zabita prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendį (iš skundo turinio matyti, jog skundžiamas Šiaulių apylinkės teismo Raseinių rūmų 2018 m. gruodžio 12 d. nuosprendis) ir priimti naują nuosprendį: V. V. pagal BK 284 straipsnį išteisinti nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
2.1. Nurodo, kad skundžiamas žemesnės instancijos teismo nuosprendis, negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, padarytų esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu, taip pat apkaltinamojo nuosprendžio surašymui (BPK 305 straipsnio 1 dalis) keliamais reikalavimais. Be to, apeliacinės instancijos teismas (iš skundo turinio matyti, jog skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis), pripažindamas V. V. kaltu pagal BK 284 straipsnį, kaltę tiesiog preziumavo, nepateikė jokių motyvuotų išvadų, nors šioje byloje buvo būtina įvertinti šią padarytą veiką pagal objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių turinį, jų pasireiškimą, vadovautis protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatomis.
2.2. Apeliaciniame skunde nuteistojo V. V. gynėjas atkreipia dėmesį į teismų praktiką analogiško pobūdžio bylose, kuriose pasisakoma apie kaltininko sukeltus padarinius, visuomenės rimties sutrikdymą panaudojant fizinį smurtą, nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – sudėties požymius. Teigia, kad skundžiamu pirmosios instancijos teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu V. V. veiksmuose nebuvo nustatyta tyčia padaryti BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, t. y. sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką.
2.3. Pažymi, kad nuo ikiteisminio tyrimo pradžios V. V. davė nuoseklius parodymus apie šiai bylai svarbias faktines aplinkybes: paaiškino, kokiu būdu su V. B. atsirado UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų šventėje, nurodė aplinkybes, kaip šventėje leido laiką merginos draugijoje, kuriai išvykus išgirdo šauksmus ir suprato, jog vyksta konfliktas, apie pirmo konflikto tarp V. B. ir kitų asmenų eigą ir pabaigą, taip pat aplinkybes, kuriomis įvyko antras konfliktas tarp V. B. ir šventės dalyvių bei tolimesnę visą šio įvykio eigą. Teigia, kad nei viena iš V. V. nurodytų aplinkybių skundžiamu teismo nuosprendžiu nebuvo paneigta. Priešingai, visi šioje byloje apklausti asmenys jo parodymus tiek apie pirmo, tiek apie antro konflikto bei viso įvykio eigą iš esmės patvirtino. Gynėjo teigimu, nei vienas iš apklaustų liudytojų nenurodė, kad šventės metu ar vykstant pirmam, vėliau ir antram konfliktui, tarp V. B. ir kitų asmenų, V. V. kaip nors neteisėtais veiksmais prisidėjo prie konfliktų eigos, ar be priežasties kabinėjosi prie šventės dalyvių, keikėsi ar pan. Nurodo, kad įsiplieskus antram konfliktui tarp V. B. ir jo pažįstamo, o kažkokiam jaunuoliui sušaukus 8–12 žmonių grupę, kad neva pamokytų juos už tai, jog vėl jie grįžo neprašyti į šventę. Visi tie žmonės užpuolė V. B., prasidėjo grumtynės, tuo metu V. V. buvo tik pasyvus stebėtojas. Išsigandęs, kad V. B. bus rimtai sužalotas įsisiautėjusios grupės vyrų priėjo artyn konflikto vietos ir prašė, jog nemuštų V. B., tuo metu kažkuris iš vyrų V. V. sugriebė už sprando ir stipriai pastūmė, sakydamas važiuok, ar tai dink iš čia, nes ir jam bus blogai. Išsigandęs V. V. pradėjo bėgti link mašinos, bėgdamas atsisuko ir matė, jog jį kažkas vejasi. Pribėgęs prie savo automobilio į jį įšoko, užvedė variklį, įsijungė šviesas ir pirmą pavarą bei pradėjo važiuoti į priekį, žiūrėdamas kur V. B.. Apvažiavęs vieną ratą, suko antrą jau įsijungęs ilgas šviesas ir pamatė ant žemės gulintį V. B., o aplinkui krūvą žmonių su juo kažką darančių. Bandė priartėti prie V. B., atidaryti jam dureles, kad jis įšoktų į automobilį ir jie galėtų apleisti tą vietą, tačiau prie automobilio pradėjo šokti žmonės, pradėjo daužyti transporto priemonę bei bandyti V. V. iš jos išplėšti. Suko dar vieną ratą ir taip priartėjo prie V. B., šis įlipo per šonines dureles. V. B. belipant į vidų, kažkas išdaužė galinį langą, o vėliau su kūju buvo išmuštas ir šoninis langas, taip pat išdaužtas ir priekinis stiklas.
2.4. Nurodo, jog šio įvykio metu buvo apgadintas automobilis – sparnas, kapotas, bagažinės dangtis, nuplėštos durų rankenėlės. Visos šios pasekmės įvyko V. V. važiuojant aplink gulintį V. B. ir tai tik patvirtina, kad nevažiavo dideliu greičiu, kitu atveju niekas nebūtų galėjęs nei prisiartinti prie jo vairuojamos transporto priemonės. Antra, visa tai patvirtina, kad nebuvo jo važiavimas ir agresyvus, nes kitu atveju logiška, kad visi tie žmonės būtų išsilakstę, o ne puolę automobilį.
2.5. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo sprendime konstatuota, jog automobilio veidrodėliu neva tai kliudė L. K. rankos alkūnę, dėl to sukėlė jai fizinį skausmą. Pažymi, jog ši aplinkybė inkriminuota tik pačios L. K. prieštaringais parodymais, byloje nėra jokių šį faktą patvirtinančių duomenų. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad liudytojo apklausos metu nukentėjusioji L. K. parodė, jog sužalotą ranką jai skaudėjo, tačiau į medikus nesikreipė, o po kelių dienų skausmas praėjo. Apklausiama teisme jau nurodė visiškai skirtingas aplinkybes dėl sužalojimo, o būtent, kad ją kliudė su durelėmis ar panašiai ta vieta, buvo mėlynės, iki šiol kauliukas atskilęs. Taigi, teismas šią aplinkybę turėjo vertinti kritiškai ir kaltinamojo, t. y. V. V. naudai.
2.6. Gynėjo teigimu, šioje susiklosčiusioje situacijoje V. V. neturėjo nei tyčios, nei siekio pažeisti viešąją tvarką ar trikdyti rimtį. Jo veiksmus (t. y. važiavimą automobiliu link V. B.) nulėmė išgąstis dėl draugo, noras jam padėti ir jį iš ten išgabenti. Vienintelis jo siekis buvo padėti V. B., tai suprato ir aplinkiniai, ką patvirtina ir pačios nukentėjusiosios L. K. parodymai. Tuo metu (streso būsenoje) V. V. pasirinko būtent tokį būdą, tačiau jokiais būdais neturėjo tyčios nei pažeisti viešąją tvarką, nei juo labiau ką nors sužeisti. V. V. tokio savo poelgio nei tuo metu, nei dabar nesuvokia, kaip nusikalstamo. Pabandžius prašyti, kad paleistų V. B. jis buvo puolamas pats, kai bėgo link automobilio ketino kviesti policiją, tačiau pamanė, kad pareigūnai nespės taip greit atvykti į įvykio vietą ir viskas bus jau per vėlu, o pasekmės negrįžtamos, todėl ėmėsi iniciatyvos pats. Toks jo elgesio motyvas ir kitos aplinkybės nepatvirtina jo veikoje buvus tiesioginę tyčią pažeisti viešąją tvarką, todėl pirmosios instancijos teismui nenustačius BK 284 straipsnyje numatyto būtinojo viešosios tvarkos pažeidimo sudėties požymio – pavojingų veikos padarinių ir tiesioginės tyčios sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio dalis, kuria V. V. nuteistas pagal BK 284 straipsnį, turi būti panaikinta ir dėl šios dalies byla nutraukta (BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
3. Apeliaciniu skundu nuteistojo V. B. gynėjas advokatas A. J. prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nuosprendį, kuriuo V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnį ir jo atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį.
3.1. Teigia, kad skundžiamasis nuosprendis priimtas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, vienpusiškai ir neteisingai juos įvertinus. Dėl įrodymų nepilno ir neteisingo įvertinimo buvo pažeistos baudžiamojo proceso kodekso normos, reglamentuojančios įrodymų ištyrimą ir įvertinimą, bei priimtas neteisingas nuosprendis.
3.2. Pasak gynėjo, nors teismo priimtame nuosprendyje ir yra nurodyti byloje atlikti tyrimo veiksmai (liudytojų, nukentėjusiųjų, kaltinamųjų apklausos, ekspertų išvados ir t.t.), tačiau apsiribota tik jų perrašymu, o analizė, kodėl šie įrodymai pagrindžia ar paneigia priimtą nuosprendį, nepateikta. Atkreipia dėmesį, kad nuosprendyje iš esmės analizuojami įrodymai, kurių vienpusis detalizavimas gali sudaryti nuomonę apie asmens kaltumą, tačiau nuosprendyje visiškai neanalizuojami surinkti įrodymai, kurie paneigia kaitinamojo kaltę, arba sukelia pagrįstas abejones dėl galimo asmens kaltumo, tačiau tokie įrodymai nedetalizuojami, juo labiau nevertinami bendrame bylos kontekste.
3.3. Nurodo, kad V. B. kartu su V. V. 2017-07-16 atvyko į (duomenys neskelbtini), poilsiavietę „(duomenys neskelbtini)“, kur buvo rengiama UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų šventė. V. B. atvyko su V. V. vairuojamu automobiliu „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), į šventės teritoriją. Prie įvažiavimo stovėjo apsaugos darbuotojai, kuriems buvo nurodyta kieno kvietimu V. B. atvyko į šventę. Apsaugos darbuotojams praleidus su aukščiau paminėtu automobiliu, V. B. ir V. V. įvažiavo į šventės teritoriją bei pastatė automobilį automobilių aikštelėje šalia kitų šventės dalyvių transporto priemonių. Vykstant šventei prie stalo, prie kurio sėdėjo ir V. B. bei kartu su kitais šventės dalyviais vaišinosi vaišėmis, sėdėjusi nukentėjusioji L. K. paklausė V. B., ar jis yra asmuo bei nurodė ne V. B. pavardę. Jam atsakius, kad ji jį sumaišė su kitu asmeniu, įvyko žodinis konfliktas, akivaizdžiai įtakotas pavartotų abiejų pusių alkoholinių gėrimų. Prie stalo, kur sėdėjo V. B., priėjo įmonės direktorius R. K., kuris pasiteiravo, ką V. B. veikia jo vadovaujamos įmonės šventėje. Šiam paaiškinus, kad yra pakviestas, tačiau pamačius, kad vadovo bendravimo tonas yra nedraugiškas, V. B. nenurodė, kieno kvietimu yra atvykęs, todėl įmonės vadovas paskambino, kad prieitų apsaugos darbuotojai ir palydėtų V. B. kartu su kitu kaltinamuoju iš šventės teritorijos. V. B. neprieštaravo tokiems reikalavimams ir kartu su V. V. išėjo iš šventės teritorijos. Praėjus neilgam terminui V. B. ir V. V. reikėjo grįžti į teritoriją, kadangi joje buvo palikta transporto priemonė, kuria jie atvyko, tačiau netoli stovėjusio automobilio juos pamatė šventės dalyviai ir prasidėjo žodinis konfliktas. Į konfliktą įsitraukė ir nukentėjusysis G. U. bei įmonės direktorius R. K.. G. U. pagriebė V. B. iš už nugaros ir padedant kitiems pasibaigusios šventės dalyviams parvertė V. B. ant grunto bei tarėsi tarpusavyje kokiu būdu surišti. Šis faktas nebuvo įvykdytas, kadangi per gan trumpą laiką prie jo privažiavo V. V. su savo automobiliu ir V. B. šventės dalyviams trumpam praradusiems budrumą dėl atvažiuojančio automobilio, išsilaisvinęs įšoko į lėtai važiuojantį automobilį ir išvažiavo iš šventės teritorijos. Šventės dalyviai daužė važiuojančią transporto priemonę bandydami nulaužyti valytuvus, nuplėšti valstybinius numerius, išdaužydami automobilio langus bei sužalodami V. V. trenkdami jam kūju, kurio svoris 8 kg bei pradurdami plautį dėl ko V. V. po šio įvykio ne vieną ir ne du mėnesius gydėsi. V. B. jokių sužalojimų incidento metu nepatyrė ir sėkmingai pasišalino iš pasibaigusios šventės teritorijos.
3.4. Teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje konstatuojama: „V. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnyje, nes jis viešoje vietoje, būdamas neblaivus, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės dingsties, necenzūriniais žodžiais iškoneveikė šventėje dalyvavusius bendrovės darbuotojus bei R. K., grasindamas jam susidorojimu, trukdė bendrovės darbuotojams leisti laisvalaikį ir ilsėtis, dėl ko apsaugos darbuotojų buvo išvestas iš renginio. Po to, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, toje pačioje vietoje, apie 3.00 val., sugrįžęs į poilsiavietę, be priežasties kabinėjasi prie šventėje dalyvavusių darbuotojų, keikė juos necenzūriniais žodžiais ir, matant kitiems asmenims, bandant jį sudrausminti, G. U. sudavė ranka ne mažiau kaip vieną smūgį į dešinės kaktos pusę, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką“. Su tokia išvada nuteistojo gynėjas nesutinka. Apeliaciniame skunde dėsto nukentėjusiojo G. U. parodymus ir teigia, kad jo parodymai akivaizdžiai prieštarauja ir paneigia teismo nustatytus faktus – necenzūriniais žodžiais iškoneveikė šventėje dalyvavusius bendrovės darbuotojus bei R. K., grasindamas jam susidorojimu, trukdė bendrovės darbuotojams leisti laisvalaikį ir ilsėtis, sugrįžęs į poilsiavietę be priežasties kabinėjosi prie šventėje dalyvavusių darbuotojų, keikė juos necenzūriniais žodžiais ir, matant kiliems asmenims, bandant jį sudrausminti G. U. sudavė ranka ne mažiau kaip vieną smūgį į dešinės kaktos pusę, padarydamas nukentėjusiajam nežymų sveikatos sutrikdymą. Taip pat dėsto nukentėjusiosios L. K. parodymus ir teigia, kad nei vienas nukentėjusiosios parodymas negali būti vertintinas kaip įrodymas dėl V. B. inkriminuojamos veikos, tačiau netgi jos nurodyti duomenys apie reikalavimą nešti degtinę bei vaišes prieštarauja kito nukentėjusiojo V. U. duotiems parodymams, kur apie jokius reikalavimus nebuvo nei kalbos ir kaip nurodė pats V. U., jis buvo atsakingas kaip ūkvedys, kad šventės dalyviams nieko netrūktų. Dėsto liudytojo R. K. parodymus ir teigia, jog jo parodymai turėtų teismo būti vertintini kritiškai, kadangi būtent šis liudytojas ir buvo pareiškimo dėl galimo nusikaltimo surašymo iniciatorius, tačiau minėtas liudytojas labai nenoriai ir tik kitų bylos dalyvių parodymų pasėkoje nurodė, kad galimai liepė surišti V. B., tačiau akivaizdu, jog jo duoti parodymai yra abstraktūs bei nepatvirtina nei vieno realaus teismo nurodyto fakto, kurio išdavoje buvo priimtas teismo nuosprendis. Nurodo, kad teismo nurodytas liudytojas S., kuris neva patvirtina padaryto nusikaltimo aplinkybes, teismo posėdžio metu aiškiai nurodė, kad jis vežiojo žmones ir nieko, kas susiję su kaltinimu nematė. Liudytojo G. Ž. parodymai teismo vertinti kaip įrodymai, pagrindžiantys padarytą nusikalstamą veiką, gynėjo teigimu, taip pat yra teisiškai nepagrįsti, kadangi jo nurodytas vienintelis faktas, kad buvo sujudimas, tačiau niekaip nepatvirtina galimo padaryto ar daromo nusikaltimo fakto.
3.5. Gynėjo teigimu, policijos pareigūnų tarnybiniai pareiškimai, atpažinimo protokolai bei kita informacinio pobūdžio surinkta bylos medžiaga, kuri teismo nurodyta kaip įrodymai pagrindžiantys kaltinamųjų kaltę, taip pat vertintini kritiškai, kadangi pareigūnų užfiksuoti faktai tik patvirtina, kad V. B. buvo įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ šventės vakarėlio teritorijoje, ko neneigia ir patys kaltinamieji, specialisto išvada tik patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, tačiau niekaip nepagrindžia nusikalstamo fakto buvimo ar nebuvimo.
3.6. Teigia, kad nei vienas iš liudytojų tiesiogiai nenurodė, kad V. B. tyčia sudavė smūgį nukentėjusiajam V. U., nei vienas iš liudytojų ir nukentėjusiųjų nenurodė, kad būtų buvę grasinta šventės dalyviams. Patys šventės dalyviai įmonės vadovo nurodymu (liepimas sulaikyti, pargriauti ir surišti) ėmėsi galimai neteisėtų veiksmų, kurių pasėkoje ir nukentėjo nukentėjusysis V. U. (tai patvirtino ir jis pats), ne dėl kaltinamųjų veiksmų ir ne jų veiksmų išdavoje buvo sudaužyta transporto priemonė „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuria į šventę atvyko kaltinamieji. Pažymi, kad ne kaltinamųjų veiksmų pasėkoje kaltinamajam V. V. buvo padaryti žymūs sveikatos sužalojimai (pradurtas plautis, sumušti šonkauliai). Teigia, kad teismo aukščiau nurodyti bylos duomenys neva patvirtinantys kaltinamųjų kaltę, niekaip neįrodo jų kaltumo, o priešingai, V. B. neturėjo jokių išankstinių tyčinių nuostatų galimų neteisėtų veiksmų atlikimui šventės dalyvių atžvilgiu, neatliko jokių neteisėtų veiksmų, niekam negrasino tik nurodė, kas jis yra ir kas jo tėvas (buvęs policijos komisaras, kuris yra pažįstamas daugeliui), kad nebūtų maišomas su kitu asmeniu, neatliko jokių smurtinių veiksmų (sužalojimai atlikti paties nukentėjusiojo neatsargiais ir prieš kaltinamuosius nukreiptais neteisėtais veiksmais), todėl teismo priimtas nuosprendis prieštarauja įstatyme įtvirtintoms teisės normoms reglamentuojančioms reikalavimus keliamus pripažinti asmenį kaltu, todėl yra naikintinas.
3.7. Nurodo, kad nėra nustatyti ir įrodyti subjektyvieji nusikaltimo požymiai. Teigia, kad vertinant subjektyviosios pusės požymius, siekiant inkriminuoti V. B. BK 284 straipsnyje numatytą nusikaltimą, būtina atsižvelgti į tai, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad toks asmuo suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Kita vertus, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009). Sprendžiant klausimą, ar viešoje vietoje atlikti įžūlūs veiksmai ir jų padariniai atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius ar kvalifikuotini pagal kitus BK ar ANK straipsnius, atsižvelgtina ir į tokio elgesio paskatas. Nurodo, jog iš byloje esančios medžiagos matyti, kad kaltinamojo veiksmai nebuvo nukreipti į viešosios tvarkos pažeidimą, jis nesiekė demonstruoti nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai ar sutrikdyti visuomenės rimtį. Tiriamu atveju nenustatyta, kas yra konflikto iniciatorius, todėl V. B. veiksmai galimai yra atsakas į nukentėjusiosios galimą suklystą nuostatą sumaišius jį su kitu asmeniu bei dėl galimai įmonės vadovo nurodytų bei duotų neteisėtų nurodymų. Pasak gynėjo, bet kuriuo atveju kaltinamojo veiksmai prieš nukentėjusįjį buvo nukreipti ne su tikslu pažeisti viešąją tvarką, o nutraukti ir išvengti netinkamų nukentėjusiojo veiksmų. Teigia, kad nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas buvo ne pagrindinis, o tik šalutinis kaltinamojo veikos aspektas. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas V. B. pagal BK 284 straipsnį pripažino kaltu nepagrįstai ir neteisingai konstatavo, kad padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.
4. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė atmesti nuteistųjų apeliacinius skundus.
Nuteistojo V. V. gynėjo advokato Stasio Zabitos, nuteistojo V. B. gynėjo advokato A. J. apeliaciniai skundai atmestini
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose.
6. Nuteistųjų V. B. ir V. V. gynėjai apeliaciniuose skunduose ginčydami V. B. ir V. V. kaltę dėl jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą nuteisti skundžiamu nuosprendžiu, iš esmės ginčija teismo konstatuotus faktus ir teismo atliktą bylos įrodymų vertinimą, teigdami, jog neatlikta byloje surinktų įrodymų analizė, nėra nustatyti ir įrodyti objektyvieji ir subjektyvieji nusikaltimo požymiai.
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacinės instancijos teismo posėdyje, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, iš esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai V. B. ir V. V. pripažino kaltais dėl viešosios tvarkos sutrikdymo.
7.1. Nagrinėjamu atveju kolegija konstatuoja, kad, priešingai nei skunduose teigia nuteistųjų advokatai, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių nuostatų. Visi duomenys, kuriais teismas grindė savo išvadas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus įrodymus, nė vienam neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistųjų V. B. ir V. V. kaltę.
7.2. Nuteistojo V. B. gynėjo apeliaciniame skunde kritikuojami nukentėjusiojo V. U. parodymai teigiant, kad nukentėjusiojo parodymai prieštarauja ir paneigia teismo nustatytus faktus – necenzūriniais žodžiais iškoneveikė šventėje dalyvavusius bendrovės darbuotojus bei R. K., nukentėjusiosios L. K. parodymus, nurodant, kad jos parodymai negali būti vertinami kaip įrodymas dėl V. B. inkriminuojamos veikos. Taip pat kritikuojami liudytojo R. K. parodymai, teigiant, jog jie turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi šis liudytojas buvo pareiškimo dėl galimo nusikaltimo surašymo iniciatorius, jo duoti parodymai yra abstraktūs bei nepatvirtina nei vieno realaus teismo nustatyto fakto. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra jokio pagrindo su tuo sutikti.
7.2.1. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nuteistieji V. B. ir V. V. buvo atvykę į UAB „(duomenys neskelbtini)“ šventę. Nors nuteistieji teigia, kad jie į šventę buvo pakviesti, tačiau nei vienas apklaustas liudytojas šių jų parodymų nepatvirtino. Priešingai, liudytojas R. K. tiek apklausiamas teisme, tiek ir akistatos su V. B. metu nuosekliai paaiškino visas aplinkybes. Liudytojas parodė, kad jis priėjęs prie nuteistųjų paklausė kas jie, jų nepažinojo, nors savo įmonės darbuotojus iš matymo pažįsta visus. Jam bandė aiškinti, jog juos pakvietė kažkokia darbuotoja, bet tą kurią nurodė, pas juos nedirba. Taip pat liudytojas nurodė, jog pasakius jiems, kad jie nepageidaujami, V. B. elgėsi agresyviai, arogantiškai, keikėsi, užgauliojo, bandė pagąsdinti. Kitas su juo buvęs asmuo tuo momentu buvo šalia, bet nieko nesakė. Buvo iškviesta apsauga, kuri juos išvedė iš teritorijos. Tai, kad R. K. liepė iškviesti apsaugą nurodęs, jog yra neadekvačių žmonių, patvirtino ir liudytojas V. J.. Liudytojas taip pat parodė, jog jis buvo priėjęs prie nuteistųjų ir direktoriaus, girdėjo, kaip kaltinamieji kalbėjo pakeltu tonu, matė, jog elgiasi agresyviai, buvo išgėrę. Nukentėjusioji L. K. taip pat parodė, kad vykstant renginiui prie jų stalo pamatė, jog yra nepažįstamų žmonių, įsiminė V. B., kadangi jis elgėsi nemandagiai, direktorius jiems pasakė, jog jie apleistų teritoriją. Nukentėjusysis G. U. taip pat patvirtino, jog išgirdę, kad kviečiama apsauga, tas stambesnis vyras koliojosi necenzūriniais keiksmais, sklaidėsi, gestikuliavo rankomis, sakydamas, kad niekur neis. Šių aptartų asmenų parodymai patvirtina, jog V. B. dėl menkavertės dingsties, necenzūriniais žodžiais iškoneveikė šventėje dalyvavusius bendrovės darbuotojus bei R. K., grasindamas jam susidorojimu, trukdė bendrovės darbuotojams leisti laisvalaikį ir ilsėtis, dėl to apsaugos darbuotojų buvo išvestas iš renginio.
7.2.2. Abejoti liudytojo R. K. parodymais vien dėl to, jog jo iniciatyva buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Duomenų, kad liudytojas būtų suinteresuotas nepagrįstai apkaltinti V. B., byloje nėra pateikta. Juo labiau, liudytojas nurodė, kad iki įvykio V. B. nepažinojo.
7.3. Taip pat įvertinusi byloje surinktus įrodymus, priešingai nei nurodo nuteistojo V. B. gynėjas apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti teismo išvada, kad V. B. sugrįžęs į poilsiavietę, be priežasties kabinėjosi prie šventėje dalyvavusių darbuotojų, keikė juos necenzūriniais žodžiais ir, matant kitiems asmenims, bandančiam jį sudrausminti G. U. sudavė ranka ne mažiau kaip vieną smūgį į dešinę kaktos pusę, padarydamas nukentėjusiajam G. U. nežymų sveikatos sutrikdymą ir tokiu būdu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
7.3.1. Nukentėjusysis G. U. apklausiamas teisme parodė, kad įvykio aplinkybes jis prisiminė geriau ikiteisminio tyrimo metu, kur buvo nurodęs, kad pribėgo jo sūnus M., kuris pasakė, jog prie laužo, kur jis rinko šiukšles, atvykęs kažkoks vyras kabinėjosi prie jo ir dar kažkokio žmogaus, kuris dalyvavo šventėje. Tai išgirdęs, jis ir V. J. nubėgo iki tos vietos, netrukus atbėgo ir direktorius. Jam pribėgus prie to vyro, kurį jau buvo matęs ir kuris buvo stambaus kūno sudėjimo, jau išprašytas iš šventės, vėl paprašė jo išeiti. Kadangi minėtas vyras buvo akivaizdžiai apsvaigęs, elgesys buvo agresyvus ir jis švaistėsi, norėdamas kažkam suduoti, jis dar kartą paprašė jo nusiraminti ir išeiti iš renginio, kuriame jis neturi teisės būti. Norint jį palydėti lauk ir einant link jo, tas vyras puolė ant jo ir jam pasirodė, jog kaire ranka trenkė jam į veido sritį, tai yra į dešinės pusės ausį ir kaktą. Po gauto smūgio dar sukdamasis, jį pervertė ir pamatęs, kad bėga kraujas pasitraukė į šoną, o tas vyras jau buvo nukritęs ant žemės ir prie jo pribėgęs direktorius buvo jį prispaudęs. Analogiškas aplinkybes nukentėjusysis G. U. nurodė ir akistatos su V. B. metu. Tai, jog V. B. sužalojo G. U. patvirtino teisme apklausti liudytojai R. K. ir V. J. bei kiti byloje esantys objektyvūs įrodymai.
7.3.2. Iš specialisto išvados Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad G. U. padaryti sužalojimai: žaizda dešinėje kaktos pusėje, odos nubrozdinimas ir poodinė kraujosruva dešinės pusės ausies kaušelyje. Šie nustatyti sužalojimai patvirtina nukentėjusiojo G. U. nurodytas aplinkybes, kad V. B. jam sudavė smūgį į dešinės pusės ausį ir kaktą.
7.3.3. 2017 m. liepos 16 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2017 m. liepos 16 d. 03.36 val. buvo gautas pranešimas, kad Regioninio parko poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“ prieš 5 min įvyko muštynės, pakartotinai atėjus keliems svetimiems vaikinams. Vienas sužeistas. Vyrui prakirsta galva, kraujuoja nesmarkiai. Smurtautojai pasišalino su automobiliu „(duomenys neskelbtini)“ nuo (duomenys neskelbtini) su priekiniu sudaužytu stiklu. Grasino grįžti ir iššaudyti, nes esą kažkokios meškiukų gaujos nariai.
7.3.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas pasisakydamas kokiomis aplinkybėmis buvo sužalotas G. U., pagrįstai vertindamas nukentėjusiosios L. K. ir liudytojo V. J. parodymus, kad G. U. veidas buvo švarus, tik kruvinas, žaizdos taip pat švarios, jokių žemių pėdsakų nebuvo, jog nei vienas liudytojas nematė G. U. nugriuvusio, atmetė galimybę, kad G. U. galėjo susižaloti krisdamas.
7.3.5. Teisme apklaustas liudytojas D. S. parodė, kad jis matė G. U. su praskelta galva, jog buvo daug žmonių, jam pasakojo, jog buvo svetimi, apsistumdė, žmonės buvo labai išsigandę, buvo sujudimas. Liudytojas G. Ž. parodė, jog jis konflikto nematė, nes buvo palapinėje, jam kažkas pasakė jog vyksta konfliktas, išėjo pažiūrėti, konfliktas buvo pasibaigęs, nors sujudimas dar buvo.
7.3.6. Šių aptartų įrodymų pagrindu, teisėjų kolegija sprendžia, jog V. B. smurtinis elgesys dėl menkavertės dingsties, kaip pats nurodė, dėl merginos, kuri jį palaikė kitu žmogumi, viešoje vietoje, uždaro renginio metu, matant daugeliui žmonių, vartojami necenzūriniai žodžiai, išsakyti grasinimai, akivaizdžiai rodo nepagarbą tiek aplinkiniams, tiek aplinkai, visišką bendros tvarkos ir pagarbaus bendravimo su kitais asmenimis ignoravimą.
8. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti ir su nuteistojo V. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentais, kad V. V. elgesį, t. y. važiavimą automobiliu link V. B., nulėmė išgąstis dėl draugo, noro jam padėti ir jį iš ten išgabenti.
8.1. Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji L. K. parodė, kad vyko konfliktas, pamatė kraujuose paplūdusį ūkvedį. Ji padėjo tvarkyti žaizdas, matė, kaip visi nubėgo paskui tą, kuris sužeidė ūkvedį. Prie laužo V. B. parvertė ant žemės, šaukė, kad rišam rankas su špagatu. Tada ji pasakė, kad negalima taip rišti, kad nesužeistų, jo ir nesurišo. Staiga iš kažkur atsirado mašina, ji važiavo dideliu greičiu, vingiuodama, tiesiai į žmonių būrį, kur buvo apsupę V. B.. Ji sušuko trauktis, nes visus sutraiškys. Ją ta mašina nutrenkė, sutrenkė alkūnę, ji buvo pargriuvusi, atsikėlusi pasitraukė į šoną. Ją kliudė su durelėmis ar panašiai ta vieta, buvo mėlynės, iki šiol kauliukas atskilęs. Ją kliudė su automobiliu tas kitas asmuo, kuris buvo su V. B.. Ją partrenkęs automobilis labai greitai apsisuko ir vėl parlėkė, visi žmonės išsibėgiojo.
8.1.1. Liudytojas R. K. parodė, jog pamatė tiesiai į juos atvažiuojančią mašiną, ši išpiešė „saulę“, važiavo tiesiai ant žmonių. Kažkas iš moterų sakė, kad užkliudė su mašina. Žmonės nuo automobilio bėgo.
8.1.2. Liudytojas V. J. taip pat patvirtino, jog laikant V. B. ant žemės, žmonės pradėjo blaškytis į šonus, nes tiesiai į juos važiavo automobilis, kuris dar suko ratus, jie atšoko ir ta mašina sustojo. Matė, kad V. V. prastūmė dureles, V. B. padėjo įlipti į mašiną ir apsisukę pradėjo vėl į juos važiuoti, tai jie kas į vieną, kas į kitą pusę šoko. Kažkas bandė įsikabinti, kad sulaikyti tą mašiną. Paskui apsuko ratą, girdėjo, kaip dužo stiklas. Girdėjo, kaip moteris šaukė, kad ją pertrenkė, sakė, jog jiems neleisti išvažiuoti.
8.2. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti tiek nukentėjusiosios L. K. parodymais, tiek jos parodymus patvirtinančiais liudytojų R. K., V. J. parodymais, kad V. V. vairuodamas automobilį kliudė automobiliu L. K. rankos alkūnę, tuo sukeldamas nukentėjusiajai fizinį skausmą.
8.3. Iš aptartų liudytojų parodymų matyti, kad dėl V. V. veiksmų, t. y. jo elgesio vairuojant automobilį, žmonės turėjo bėgti nuo automobilio, buvo išsigandę, automobiliu buvo kliudyta nukentėjusioji L. K., kuriai, kaip minėta, buvo sukeltas fizinis skausmas. Nors tiek V. V. gynėjas apeliaciniame skunde tik pat nuteistasis V. V. teigia, kad V. V. automobiliu važiavo, nes norėjo išgelbėti draugą, tačiau, kaip pagrįstai pažymėjo apylinkės teismas, nėra jokių duomenų, kad V. B. būtų padarytas kūno sužalojimas ar buvo kokios kitos grėsmės, o priešingai - V. B. norėta sustabdyti nuo jo neteisėtų veiksmų. Be to, kaip parodė liudytojai, V. V. važiavo tiesiai į žmonių būrį, žmonėms dėl to teko bėgti, jie labai išsigando, automobiliu buvo partrenkta nukentėjusioji L. K..
8.4. Taigi priešingai nei nurodoma V. V. gynėjo apeliaciniame skunde, visuma aptartų įrodymų patvirtina, kad V. V. viešoje vietoje, tyčia, iš chuliganiškų paskatų, dėl menkavertės dingsties, trukdydamas bendrovės darbuotojams leisti laisvalaikį ir ilsėtis, vairuodamas jam priklausantį automobilį, ne mažiau kaip tris kartus važiuodamas juo į poilsiavietėje buvusius bendrovės darbuotojus, sukėlė grėsmę žmonių sveikatai ir gyvybei, ir automobiliu kliudė nukentėjusios L. K. rankos alkūnę, dėl to nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Tokiu įžūliu elgesiu V. V. demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.
9. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad tiek nuteistojo V. B. veiksmai prieš nukentėjusįjį G. U., tiek ir nuteistojo V. V. veiksmai sukeliant grėsmę ne tik nukentėjusiosios L. K., bet ir kitų poilsiavietėje buvusių bendrovės darbuotojų sveikatai ir gyvybei, laikytini įžūliu elgesiu. Pačių nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, byloje surinktais rašytiniais įrodymais, nustatyta, kad smurtas prieš nukentėjusįjį G. U., V. V. veiksmai važiuojant automobiliu į poilsiavietėje buvusius bendrovės darbuotojus, bei partrenkimas automobiliu nukentėjusiosios L. K. ir tokiu būdu jai sukeltas fizinis skausmas, buvo įvykdytas viešoje vietoje – regiono parko poilsiavietėje „(duomenys neskelbtini)“, kur vyko UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojų šventė, kurioje įmonės darbuotojai leido savo laisvalaikį, ilsėjosi. Taigi neabejotina, kad nuteistieji V. B. ir V. V. turėjo suprasti ir akivaizdu, jog suprato, kad savo veiksmais – naudojant smurtą nukentėjusiojo G. U. atžvilgiu, automobilį nukreipiant į žmonių būrį, partrenkiant asmenį, kuriam sukeliamas fizinis skausmas, uždaro vakarėlio metu, dalyvaujant ir įvykį stebint bendrovės darbuotojams, elgėsi įžūliai, tokias savo veiksmais rodė nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, bei jie suvokė, kad dėl tokių veiksmų bus sutrikdyta visuomenės rimtis bei tvarka.
10. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistųjų V. B. ir V. V. kaltės, pagrindė bylos duomenimis ir iš esmės tinkamai jas motyvavo. Todėl kolegija daro išvadą, kad tenkinti nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus, juose nurodytais motyvais nėra pagrindo, nuosprendis paliekamas galioti, o apeliaciniai skundai atmetami.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo V. V. gynėjo advokato Stasio Zabitos, nuteistojo V. B. gynėjo advokato A. J. apeliacinius skundus atmesti.