- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-11-27
- Bylos Nr.
- e2-1306-1018/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-12565-2023-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jurgita Petrauskienė
- Ieškovas
- A. V.
- Atsakovas
- V. B.
- Išvadą teikia
- Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius
- Advokatai
- Vytautas Skulščius
Procesinių sprendimų kategorijos: 2.3.5.2.1; 3.2.6.1; 3.2.6.5; 3.2.6.8.1
2024 m. lapkričio 27 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. V. ieškinį atsakovui V. B. dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. V. kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. B., kuriuo prašė: 1) padidinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-7026-1006/2023 nustatytą nepilnamečio vaiko A. B. išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui A. B. 375 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki jo pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, šių lėšų uzufrukto teisę suteikiant ieškovei A. V.; 2) priteisti iš atsakovo ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė nurodė, kad ji kartu su Latvijos Respublikos piliečiu V. B. (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus A. B.. Ieškovė ir atsakovas nuo sūnaus gimimo kartu negyvena ir bendro ūkio neveda. Ieškovė su sūnumi gyvena Lietuvos Respublikoje, o atsakovas Latvijos Respublikoje. Lietuvoje mažamečiui vaikui yra teikiamos sveikatos priežiūros paslaugos – nuo pat gimimo jis yra registruotas VšĮ ,,I. Kelbauskienės šeimos klinika“. Taip pat šioje šalyje nuo 2018 m. gruodžio 1 d. nepilnametis vaikas lanko Vilniaus lopšelį–darželį ,,Obelėlė“.
Pažymėjo, kad 2023 m. vasario mėn. jau buvo sprendžiamas klausimas dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo įsiskolinimo, išlaikymo, tėvo bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo. Atsakovas be ieškovės sutikimo nepilnametį sūnų jau buvo išsivežęs į Latvijos Respubliką ir teigė, kad jo negrąžins. Ieškovei siekiant, kad nepilnametis sūnus greičiau grįžtų pas ją į Lietuvos Respubliką, ji sutiko ginčą užbaigti taikiai ir 2023 m. sausio 23 d. pasirašė mediatoriaus parengtą taikos sutartį, dėl kurios net nepasitarė su savo atstovu, ir kurios turinys iš esmės tenkino tik tėvo interesus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2SP-7026-1006/2023 nutarta patvirtinti ieškovės ir atsakovo sudarytą taikos sutartį. Minėtoje teismo nutartyje dėl tėvo pareigos išlaikyti sūnų nurodyta, kad V. B. apmoka sūnaus darželio sąskaitas (įskaitant būrelius), futbolo treniruočių sąskaitas bei baseino (įskaitant plaukimo treniruotes) sąskaitas; A. V. dengia kitas įprastines vaiko išlaikymo išlaidas; kitų vaiko lavinimo, laisvalaikio, sveikatinimo, sveikatos priežiūros ar netikėtų išlaidų apmokėjimo tvarka geranoriškai derinama bendru šalių sutarimu. Ieškovės teigimu, nustatytas nepilnamečio vaiko išlaikymo dydis neužtikrina net pusės jo būtinųjų poreikių, t. y. nepakankamas sukurti tinkamų nepilnamečiui vaikui vystytis bei lavinti sąlygų ir neatitinka nepilnamečio vaiko interesų.
Ieškovės teigimu, nustatytas išlaikymo skyrimo būdas visiškai neatitinka geriausių vaiko interesų bei ieškovės ir atsakovo interesų pusiausvyros. Pagal esamą išlaikymo skyrimo tvarką tėvo skiriamas išlaikymas, didžiąja dalimi naudotinas papildomiems vaiko poreikiams tenkinti, įpareigoja vaiko mamą nuolatos prašyti iš tėvo, kad šis apmokėtų sąskaitas. Šiuo metu tarp šalių esant nesutarimams, taikos sutartyje dėl išlaikymo mokėjimo būdo nurodyta formuluotė ,,geranoriškai derinama bendru šalių sutarimu“ ieškovei apsunkina galimybę kreiptis dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Dėl šių priežasčių vaiko būtinuosius poreikius šiuo metu faktiškai tenkina tik mama.
Tėvų teisės ir pareigos vaikams yra lygios, todėl tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus abiem tėvams yra vienoda. Ieškovė teikia nepilnamečiui vaikui nuolatinį išlaikymą gyvenamuoju būstu, maistu, drabužiais ir kitomis formomis. Ieškovės gaunamos pajamos nėra pakankamos, kad ji viena visiškai galėtų patenkinti visus būtinuosius nepilnamečio sūnaus poreikius. Vaiko poreikiams tenkinti reikia 865 Eur per mėnesį (67 Eur darželis, 200 Eur maistas, 90 Eur komunaliniai mokesčiai, 100 Eur drabužiai ir avalynė, 30 Eur higienos prekės, 20 Eur kanceliarinės prekės, 165 Eur būreliai, 80 Eur maistas, 20 Eur vaistai ir vitaminai, 40 Eur transporto išlaidos, 10 Eur patalynė, rankšluosčiai, antklodės, pagalvė, čiužinys ir kt., 28 Eur žaislai, 15 Eur pramogos (šventės)). Šiuo metu būtinieji nepilnamečio sūnaus poreikiai per mėnesį sudaro apie 750 Eur, t. y. 375 Eur kiekvienam iš tėvų. Atsakovas kartais apmoka išlaidas už nepilnamečio sūnaus Vilniaus lopšelio – darželio ir būrelių lankymą, tai faktiškai sudaro apie 150 Eur per mėnesį. Toks išlaikymas ir jo skyrimo būdas yra nepakankamas ir neatitinka sūnaus poreikių. Nors ieškovė duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas ir turimą turtą neturi, tačiau atsakovas yra sveikas ir darbingas asmuo, todėl privalo teikti pakankamą išlaikymą nepilnamečiui sūnui.
Teismo posėdžio ieškovė prašė patenkinti ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Pažymėjo, kad ji baigė mokslus (tarptautinė vadyba), nedirba, ieško darbo (yra registruota Darbo biržoje). Ieškovę išlaiko jos draugas. Ieškovė gaudavo 9 988 svarų dydžio stipendiją per metus, paskutinę stipendiją gavo 2024 m. rugsėjo mėnesį. Ieškovė gauna vaiko pinigus – 98 Eur. Ieškovės vardu registruotas automobilis, nekilnojamojo turto neturi, gyvena nuomojame bute (nuoma kainuoja 680 Eur). Ieškovė įsipareigojimų neturi. Vaikas lanko penkis būrelius (92 Eur futbolas, 50 Eur šachmatai, 40 Eur dailė, 40 Eur lipdinukai, 25 Eur keramika, 39 Eur pasidaryk pats). Taip pat kainuoja futbolo turnyrai (nuo 26 Eur iki 112 Eur už vieną turnyrą), jie vyksta 1-2 kartus per mėnesį. Vaikas eina į mokyklą, maitinimas joje kainuoja 51,30 Eur. Vaiką reikia nuvežti į mokyklą, būrelius. Maitinimui iškovė per dieną išleidžia apie 40 Eur. Ieškovė perka vaikui maisto papildus, vitaminus, eterinius aliejus. Pažymėjo, kad ieškinyje nurodytoje vaiko poreikių lentelėje vietoje darželio nurodžius būto nuomos išlaidas, bendra vaiko poreikiams skirta suma yra didesnė už nurodytą lentelėje. Ieškovė turėjo priklausomybę alkoholiui, tačiau jau nėra priklausoma (lankė anoniminių alkoholikų klubus ir kt.). Pažymėjo, kad kainos kyla, pasirašyta taikos sutartis neatitinka vaiko poreikių.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas advokato padėjėjas Vytautas Skulščius prašė ieškinį tenkinti, priteisti 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Nurodė, kad vaiko poreikiai yra pakitę, juos lyginant su ieškinio pateikimo metu. Lentelėje nėra įtraukta nuoma, o ji būtų apie 300 Eur. Suma tuomet tampa net didesnė, net ir išskaičiavus darželį. Nors lego būrelio nėra, bet vaikas lanko futbolo treniruotes, dalyvauja turnyruose, neapleidžiant mokymosi. Su berniuku susijusias išlaidas įrodo apsipirkimai prekybos centruose. Maistui per mėn. nurodyta 200 Eur suma yra reali. Atsakovas nepateikė įrodymų, jog aktyviai dalyvauja vaiko išlaikymo procese.
Atsakovas V. B. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Teismo posėdžio metu atsakovas V. B. nurodė, kad mokėjo už vaiko mokyklą, būrelius, drabužius. Atsakovas iki šiol mokėjo už viską, išskyrus buitinius dalykus. Jis neprisimena, kokia buvo jo turtinė padėtis 2023 m. rugpjūčio mėnesį. Atsakovas šiuo metu gauna pajamas, kurių užtenka jam ir vaikui, tikslios sumos negalėjo įvardinti. Atsakovas neturi nei nekilnojamojo, nei nekilnojamojo turto. Nemano, kad reikia nurodyti savo įsipareigojimų. Kitų išlaikytinių neturi. Gyvena normaliose sąlygose. Nuo gimimo iki šiol atsakovas bendrauja su vaiku, su juo matosi, per metus du kartus paėmė vaiką ilgesniam laikotarpiui. Priklausomybių neturi. Iš vaiko poreikių lentelėje nurodytų išlaidų sutiko su patalynės (anot atsakovo, gali būti ir 15 Eur) išlaidomis, 15 Eur suma pramogoms/šventėms. Nesupranta, kam reikia vaistams ir vitaminams 20 Eur/mėn., bei jei reikia, tuomet neprieštarauja. Dėl kitų kategorijų išlaidų reiškė nesutikimą. Mano, kad vaiko poreikiams gali būti reikalinga apie 500 Eur suma. Ką persiuntė jam dėl mokėjimo už būrelius, tą apmokėjo.
Išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus miesto vaiko teisių apsaugos skyrius (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą. Tarnyba išvadoje nurodė, kad sutinka, jog yra faktinis ir teisinis pagrindas spręsti dėl vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo, nustatant konkretų kas mėnesį mokamo išlaikymo dydį, o ieškovės prašomas nustatyti vaiko išlaikymo dydis (po 375 Eur per mėnesį) galėtų būti pakankamas kasdieniams vaiko poreikiams tenkinti.
Išvadoje nurodyta, kad Tarnybai dėl vaiko teisių ir geriausių interesų pažeidimų šeima yra žinoma. 2022 m. spalio 19 d., 2023 m. birželio 17 d., 2023 m. birželio 23 d. nustatyti galimi nesmurtiniai vaiko teisių pažeidimai, susiję su vaiko motinos neblaivumu. Šeimai taikyti atvejo vadybos procesai nuo 2022 m. spalio 21 d. iki 2023 m. gegužės 5 d., nuo 2023 m. birželio 22 d. iki šios dienos. Iš 2023 m. liepos 11 d. atvejo vadybos pagalbos plano matyti, kad ieškovei yra nurodytos pagalbos priemonės, veiksmo tikslas, iškelti uždaviniai. Pagalbos plane nurodoma, jog apsilankymo ieškovės namuose metu pastebėta tvarka ir švara. Mažametis A. B. turi erdvę, kurioje gali ilsėtis bei žaisti, berniukui sudarytos visos sąlygos ugdytis, vystytis. Pagalbos plane pažymima, jog, ieškovės teigimu, ji lanko AA grupes, turi savo globėją, vakarais meldžiasi, skaito literatūrą. Moteris nurodė, kad turi priklausomybę ir nori priimti pagalbą, siekti ilgalaikio pokyčio. Atvejo vadybos posėdžio metu priimtas sprendimas tęsti atvejo vadybos ir socialinių įgūdžių ugdymo, palaikymo ir (ar) atkūrimo paslaugas.
Išvados rengimo metu Tarnybos atstovė apsilankė A. V. gyvenamoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), ir nustatė, kad ieškovė su vaiku gyvena 2 kambarių bute su patogumais, butas, anot ieškovės, yra nuomojamas. Šeimos namuose švaru ir tvarkinga, yra reikalingi baldai, buities prietaisai, kiti reikalingi namų apyvokos daiktai. Vaikas kambariu dalinasi su mama. Kambaryje yra dvigulė lova, spinta, spintelės, vaiko daiktai. Kitame kambaryje (svetainėje) yra daug vaiko žaislų. Gyvenimo ir buities sąlygos namuose tinkamos ir saugios vaikui. Ieškovė Tarnybos atstovei nurodė, kad su atsakovu niekada negyveno kartu. Moters teigimu, atsakovas kartais su vaiku bendrauja nuotoliniu būdu, tačiau atvažiuoja aplankyti vaiko retai. Ieškovė nurodė, kad atsakovas anksčiau jai padėdavo išlaikyti vaiką, tačiau paskutiniais metais prie išlaikymo neprisidėdavo. Po mediacijos proceso, anot ieškovės, atsakovas sumoka už vaiko darželį bei futbolo ir gimnastikos būrelius. Anot motinos, vaikas lanko lopšelį-darželį „Obelėlė“, papildomai lanko futbolo, gimnastikos, lego būrelius. Vaikas sveikas. Sveikatos priežiūra atliekama I. Kelbauskienės šeimos klinikoje. Tarnybos atstovė išklausė vaiko nuomonę, motinai pokalbyje nedalyvaujant. Pokalbio metu berniukas buvo šiek tiek nedrąsus, tačiau bendravo noriai, nurodė, kad gyvena su mama. Tėtis, pasak vaiko, gyvena Rygoje. Tėtis, anot berniuko, pas jį į svečius neatvažiuoja, tačiau skambina jam per iPad arba laikroduką, berniukas nurodė, kad su tėčiu kalba rusiškai. Vaiko teigimu, su tėčiu gyvai jie matėsi jau seniai, vaikas norėtų, kad tėtis pas jį atvažiuotų, kadangi pasiilgo. Anot vaiko, paskutinį kartą jis buvo pas tėtį svečiuose Rygoje, ten jam patiko. Su mama, pasak vaiko, jis sutaria gerai, kartu jie dažniausiai eina pas močiutę arba būna namuose, kartais eina į parduotuvę, kur mama jam perka vaisius, sūrelius, batonėlius, saldainius, pieštukus, flomasterius, drabužius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš gimimo liudijimo kopijos Nr. 2470 nustatyta, kad A. B., gim. (duomenys neskelbtini), yra A. V. ir V. B. sūnus.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-7026-1006/2023, patvirtinta šalių pasirašyta taikos sutartis, kuria atsakovas V. B. įsipareigojo apmokėti sūnaus A.: vaiko darželio sąskaitas (įskaitant būrelius), futbolo treniruočių sąskaitas bei baseino (įskaitant plaukimo treniruotes) sąskaitas (Taikos sutarties 4.1 punktas). Taikos sutarties 4.2 punktu A. V. įsipareigojo dengti kitas įprastines vaiko išlaikymo išlaidas, o kitų vaiko lavinimo, laisvalaikio, sveikatinimo, sveikatos priežiūros ar netikėtų išlaidų, neaptartų punkte 4.1, apmokėjimo tvarka geranoriškai derinama bendru šalių sutarimu (Taikos sutarties 4.3 punktas). Iš tokios formuluotės matyti, kad šalių taikos sutartimi iš esmės nebuvo sutartas konkretus išlaikymo vaikui dydis. Atsakovas (vaiko tėvas) V. B. įsipareigojo mokėti vaiko darželio ir būrelių išlaidas, kitas išlaidas – bendru sutarimu.
Dėl išlaikymo vaikui pakeitimo.
Įstatymų leidėjas įtvirtino nuostatą, kad teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios, nes tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti (CPK 279 straipsnio 5 dalis). Dėl to įstatyme yra nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio (CK 3.193 straipsni). Pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis ir / ar pasikeitę vaiko poreikiai (CK 3.201 straipsnio 1 -2 dalys).
Ieškovė A. V. pareikštu ieškiniu prašo pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2SP-7026-1006/2023, patvirtintą nepilnamečiam vaikui teiktino išlaikymo dydį ir priteisti iš atsakovo nepilnamečiui vaikui A. B. 375 Eur dydžio išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos iki jo pilnametystės, priteistą išlaikymą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Prašymą motyvavo tuo, jog pagal esamą išlaikymo skyrimo tvarką tėvo skiriamas išlaikymas didžiąja dalimi naudotinas papildomiems vaiko poreikiams (būreliams) tenkinti, o mokamas išlaikymo dydis neužtikrina net pusės vaiko būtinųjų poreikių. Be to, patvirtinta nuostata dėl išlaikymo skyrimo įpareigoja vaiko mamą nuolatos prašyti tėvo, kad šis apmokėtų sąskaitas. Šiuo metu tarp šalių esant nesutarimams, taikos sutartyje dėl išlaikymo mokėjimo būdo nurodyta formuluotė ,,geranoriškai derinama bendru šalių sutarimu“ ieškovei apsunkina galimybę kreiptis dėl priverstinio išlaikymo išieškojimo. Dėl šių priežasčių vaiko būtinuosius poreikius šiuo metu faktiškai tenkina tik ji (mama).
Pagal ieškovės A. V. pateiktą vaiko poreikių lentelę ieškinio pateikimo metu vaikui skirtos išlaidos mėnesiui sudarė apie 865 Eur: darželis – 67 Eur, maistas – 200 Eur, komunaliniai mokesčiai – 90 Eur, drabužiai ir avalynė – 100 Eur, higienos priemonės – 30 Eur, kanceliarinės prekės – 20 Eur, būreliai – 165 Eur, pramogos – 80 Eur, vitaminai, vaistai – 20 Eur, transporto išlaidos – 40 Eur, patalynė, rankšluosčiai ir pan. – 10 Eur, žaislai – 28 Eur, pramogos (šventės) – 15 Eur. Ieškovė, pagrįsdama vaiko poreikius bei jų patenkinimui reikalingą išlaidų sumą, pateikė teismui sutartį dėl neformaliojo ugdymo paslaugų teikimo, gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, duomenis apie komunalinius mokesčius, futbolo treniruočių bei turnyrų kainas, parduotuvių ir paslaugų teikėjų čekius, savo banko sąskaitų išrašus, mokėjimų nurodymus. Atsakovas V. B. su vaiko poreikių patenkinimui reikalinga išlaidų suma iš esmės nesutiko, tačiau vien nesutikimas savaime nepaneigia šių išlaidų būtinumo bei pagrįstumo.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimaliosios mėnesinės algos (toliau – MMA) dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). 2023 m. MMA buvo 840 Eur (2022 m. spalio 7 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 1014 „Dėl 2023 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“), atskaičius mokesčius 633 Eur (oficialiai skelbiami Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenys www. socmin.lrv.lt), padalinus tarp abiejų tėvų būtų 317 Eur (suapvalinus iki sveikojo skaičiaus ir neminusavus 85,75 Eur „vaiko pinigų“). Vadovaujantis 2023 m. birželio 28 d. Vyriausybės nutarimu Nr. 516 „Dėl 2024 metais taikomo minimaliojo darbo užmokesčio“ nuo 2024 m. sausio 1 d. MMA sudaro 924 Eur neatskaičius mokesčių, „į rankas“ tai sudaro apie 708 Eur. Atitinkamai ½ baziniams (kasdieniams) vaiko poreikiams patenkinti reikalingos orientacinės sumos dalis sudaro 354 Eur, kuri skirtina kiekvieno iš tėvų vaiko atžvilgiu (neminusavus „vaiko pinigų“). Šiuo gi atveju ieškovės prašoma priteisti 375 Eur/mėn. išlaikymo vaikui iš atsakovo V. B. suma artima minimaliai, standartinei sumai, kuri būtina būtiniausiems vaiko poreikiams patenkinti (neminusavus „vaiko pinigų“).
Nereikia įrodinėti, jog šalių vaikui būtinas pilnavertis maitinimas, apranga ir avalynė, priemonės laisvalaikiui, ugdymui ir pan. (CPK 182 straipsnio 1 punktas). Be to, visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet ir skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Augant vaikui platėja jo socialinių interesų sfera, todėl tinkamam vaiko vystymuisi užtikrinti reikia skirti daugiau lėšų. Nors vaiko poreikiai bei jų tenkinimui reikalingas išlaikymo dydis neabejotinai yra kintantis dalykas, priklausantis nuo daugelio dalykų (vaiko amžiaus, individualių poreikių, sveikatos būklės, sezono ir kt.), todėl įstatymų leidėjas ir įvirtino (CK 3.201 str.) galimybę šį išlaikymo dydį keisti (tiek didinti, tiek mažinti). Visgi nepriklausomai nuo išlaikymo dydžio svyravimų, išlaikymas priteistinas nustatant konkrečią suma, mokamą periodiškai kas mėnesį, nes tai labiausiai atitinka vaiko interesus.
Įvertinus byloje esančius duomenis bei rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, prieinama prie išvados, kad A. B. mėnesio išlaikymo išlaidos gali sudaryti apie 865 Eur, tuo tarpu 633 Eur sumos (iki 2024 m.) ir 708 Eur sumos (po 2024 m. sausio mėn.) (neviršijančios vienos minimaliosios mėnesinės algos) išlaidų sūnui sumos ieškovei net nereikia pagrįsti detaliais įrodymais. Ieškovė nurodė patiriamas vaiko išlaikymo išlaidas, jas pagrindė, o atsakovas V. B. nenuginčijo su vaiko poreikiais susijusių išlaidų pagrįstumo bei realumo.
Sprendžiant dėl išlaikymo vaikui nustatymo (padidinimo), vertintina ir šalių turtinė padėtis.
Teismas atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimo metu, siekiant tinkamai įvertinti šalių turtinę padėtį bei nustatyti reikiamą išlaikymo dydį vaikui, teismas tiek pats rinko įrodymus iš viešų registrų apie šalių turtinę padėtį (byla susijusi su vaiko interesais, dėl ko teismas turi pareigą būti aktyvus), tiek įpareigojo abi šalis (2024 m. spalio 2 d. ir 2024 m. spalio 16 d. protokolinėmis nutartimis) pateikti teismui duomenis apie turtinę padėtį (registruotą turtą, pajamas, įsipareigojimus).
Atsakovas V. B. yra darbingo amžiaus ir darbingas asmuo, todėl sąžiningo ir rūpestingo asmens, kuris turi pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, elgesio standartai reikalauja imtis visų jam prieinamų priemonių, kad gautų pajamas, pakankamas vaikui (vaikams) išlaikyti.
Teisės doktrina pripažįsta contra spoliatorem prezumpciją, kuri reiškia, kad, šaliai nepateikus ar atsisakius pateikti įrodymą, reikia laikyti egzistuojant tai šaliai pačius nepalankiausius faktus, kuriuos tas nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2005; 2010 birželio 14 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3- 176/2010; 2016 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-60-687/2016). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad įrodymų nepateikimo priežastys gali paneigti contra spoliatorem prezumpcijos taikymo būtinybę. Nurodytai prezumpcijai taikyti reikšminga nustatyti ne tik bylos šalies atsisakymą pateikti reikšmingus įrodymus, tačiau ir tokio atsisakymo priežastis ir jas lemiančias aplinkybes. Nagrinėjamu atveju atsakovas V. B. neįvykdė teismo įsipareigojimo pateikti įrodymus apie savo turtinę padėtį. Atsakovui nepateikus jokių duomenų bei juos pagrindžiančių rašytinių įrodymų apie savo finansinę padėtį, teismas taiko minėtą prezumpciją ir atitinkamai laiko, jog egzistuoja tai šaliai patys nepalankiausi faktai, kuriuos nepateikti įrodymai būtų patvirtinę. Taigi, spręstina, kad atsakovo V. B. turtinė padėtis yra gera. Nepaneigta, jog atsakovas neturi finansinių galimybių teikti 375 Eur/mėn. išlaikymą nepilnamečiui vaikui (A. B.). Objektyvaus pobūdžio duomenų, kad atsakovas negali dirbti ir gauti pajamas, nėra CPK 178 straipsnis).
Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė A. V. nedirba. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis ieškovės vardu nėra registruota nekilnojamojo turto. Ieškovė nuosavybės teise valdo transporto priemonę VW PHAETON. Registrų centro Juridinių asmenų registro duomenimis ieškovės vardu nėra registruota juridinio asmens akcijų, taip pat viešosios įstaigos dalininko teisių. Antstolių informacinės sistemos registro duomenimis, iš ieškovės nėra vykdomas priverstinis išieškojimas. Teismo posėdžio metu ieškovė paaiškino, kad ieškosi darbo (yra registruota Užimtumo tarnyboje). Ieškovę išlaiko jos draugas. Ieškovė gaudavo 9 988 svarų dydžio stipendiją per metus, paskutinę stipendiją gavo 2024 m. rugsėjo mėnesį. Ieškovė gauna „vaiko pinigus“. Gyvena nuomojame bute (nuoma kainuoja 680 Eur). Ieškovė neturi kitų išlaikytinių asmenų, yra darbinga. Įvertinus turimus duomenis apie ieškovės turtinę padėtį, pripažintina, kad ieškovės finansinė padėtis taip pat yra gera, ji taip pat pajėgi užtikrinti savo vaikui būtinų poreikių patenkinimą analogiškai kaip ir atsakovas sumai (375 Eur).
Įvertinęs aukščiau nustatytas aplinkybes, jog taikos sutartimi sutartas išlaikymas vaikui iš skyrium gyvenančio tėvo nėra pakankamai konkretus ir visapusiškai neužtikrina nepilnamečio vaiko interesų, vaiko poreikiai yra padidėję, abiejų tėvų turtinė padėtis yra gera ir leidžia jiems suteikti vaikui tinkamą aprūpinimą bei išlaikymą, nepilnametis vaikas gyvena su motina, atitinkamai jai tenka didesnė su vaiku susijusi priežiūra bei rūpestis, todėl atsakovas, kaip vaiko tėvas, turi ir gali prisidėti prie vaiko išlaikymo 375 Eur/mėn. suma. Tuo pagrindu ieškinys tenkintinas, nuo ieškinio pateikimo dienos (2023 m. rugpjūčio 25 d.) priteisiant 375 Eur/mėn. išlaikymą vaikui A. B. iš atsakovo (tėvo) V. B., tokiu būdu užtikrinant visapusiškus vaiko A. B. interesus.
Priteista suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).
Vaikui skirtas išlaikymo sumas uzufrukto teise valdo vaiko motina (CK 3.190 straipsnio 1 dalis).
Vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 straipsnis).
Dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.
CPK 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
Bylos medžiaga nustatyta, kad šioje byloje ieškovė patyrė 300 Eur teisinės pagalbos išlaidų. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą nurodytų maksimalių rekomenduojamų dydžių. Kadangi ieškovės ieškinys tenkintas visa apimtimi, todėl ieškovei iš atsakovo priteistina 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktas teisines paslaugas (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis).
Ieškovė už ieškinio reikalavimus dėl išlaikymo priteisimo atleista pagal įstatymą nuo žyminio mokesčio mokėjimą (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tenkinus ieškinį, nesumokėta žyminio mokesčio suma už periodinio išlaikymo mokėjimo reikalavimą, kuri sudaro 101 Eur, priteistina iš atsakovo valstybės naudai (CPK 96 straipsnio 1 dalis).
Už dokumentų įteikimą atsakovui ieškovė patyrė 266,66 Eur išlaidų (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo ieškovės naudai priteistina iš viso 566,66 Eur (300 Eur + 266,66 Eur) bylinėjimosi išlaidų.
Teismo turėtos procesinių dokumentų įteikimo išlaidos sudarė 7,93 Eur. Kadangi jos neviršija minimalios 8 Eur sumos, todėl jos atsakovo į valstybės biudžetą nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnio ir CPK 96 straipsnio 6 dalis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, 259 – 260 straipsniais, 270 straipsniu, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 307 straipsnio 1 dalimi,
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2SP-7026-1006/2023, patvirtintos taikos sutarties 4 punktą (nepilnamečio vaiko A. B. išlaikymas) ir nustatyti, kad atsakovas V. B., gim. (duomenys neskelbtini), moka nepilnamečio vaiko A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai išlaikymą po 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos (2023 m. rugpjūčio 25 d.) iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Vaikui skirtas išlaikymo sumas uzufrukto teise valdo vaiko motina A. V., a.k. (duomenys neskelbtini)
Kitas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. vasario 27 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 2SP-7026-1006/2023, patvirtintos taikos sutarties dalis palikti nepakeistas.
Priteisti iš atsakovo V. B., gim. (duomenys neskelbtini), ieškovei A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) 566,66 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt šešis eurus ir šešiasdešimt šešis centus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovo V. B., gim. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 101 Eur (vieną šimtą vieną eurų) žyminio mokesčio. Valstybei priteista suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas žyminio mokesčio sumokėjimui – 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pateikti teismui.
Sprendimą nukreipti vykdyti skubiai.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.